Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo TAR1 .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama iš atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) priteisti 1 122,04 Eur sumą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 26 Eur žyminį mokestį, 402,93 Eur išlaidas už ieškinio parengimą.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir draudėja TAR1 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. iki 2025 m. rugsėjo 27 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas 2025 m. birželio 12 d. buvo užlietas iš viršuje esančio buto ((duomenys neskelbtini) dėl trūkusios vandentiekio žarnelės buto atsakomybės ribose. Ieškovė 2025 m. birželio 12 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 1 122,04 Eur dydžio draudimo išmoką.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad jis nėra atsakingas už tariamą buto užliejimą, iš jam priklausančio buto negalėjo būti užlietas vanduo į apačioje esantį butą, nes joks vanduo jo bute niekada nebėgo, netekėjo ant grindų, kriauklės kranai buvo užsukti. Iš 2025 m. birželio 27 d. apžiūros akto su nuotraukomis matyti, kad nėra užfiksuotas buto užliejimo iš viršutinio buto faktas. Nebuvo nustatyta buto užpylimo vieta (židinys). Užliejimas (jeigu toks ir buvo, nors nuotraukose to nesimato) galėjo atsirasti iš kitų šaltinių (bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų; ar pan.) arba atliekant savavališką rekonstrukciją, griaunant pertvaras, laikančiąsias konstrukcijas, keičiant vamzdynus.

Jei butas ir buvo užlietas, būtent buto savininkai (draudėjas) yra atsakingi už savo buto būklę, patys savavališkai atlikę buto rekonstrukciją, išgriovę konstrukcinę (laikančią) sieną tarp vonios ir tualeto patalpų, pašalinę betoninį lubų konstruktyvą (lubų perdangą tarp aukštų), išardę hidroizoliaciją, pažeidę ventiliacinių kanalų, šachtų, konstrukcijas ir pan.

Buto savininkų nesąžiningą elgesį parodo ir ta aplinkybė, kad nei iš karto po tariamo incidento (2025 m. birželio 12 d.), nei vėliau atsakovas nebuvo įleistas į butą jo apžiūrėti ir įvertinti.

Ieškovė nepateikė duomenų, kad buvo atlikti buto remonto darbai, kad draudėjas patyrė realių išlaidų, apsiribodama vien ieškovės (kaip draudiko) žalų eksperto vizualiniu įvertinimu ir neinformatyviomis nuotraukomis. Ieškovė nepateikė į bylą ekspertizės akto, nepateikė remonto darbų sąmatos ir jos pagrindu atliktų mokėjimo nurodymų, pirkimo kvitų, kas parodo, kad žalos padarymo faktas yra neįrodytas.

Taip pat ieškinyje nurodomas žalos dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes tokio mažo ploto lubų ir sienų remontas negali kainuoti 1 122,04 Eur. Byloje nėra duomenų, kiek realiai buto savininkai sumokėjo už Buto remonto darbus, t. y. kiek realiai patyrė žalos.

Trečiasis asmuo TAR1 (toliau – ir trečiasis asmuo) palaikė ieškovės ieškinį.

Trečiasis asmuo nurodė, kad kai 2025 m. birželio 12 d. buvo užlietas jos butas, namuose buvo trys jos vaikai, kurie nedelsiant jai apie įvykį pranešė. Iki jai atvykstant, jos pilnametė dukra A. S. pakilo į virš jų buto esantį 28 numeriu pažymėtą butą ir informavo ten gyvenančius asmenis apie tai, jog iš jų buto skverbiasi vanduo. Tuo metu 28 numeriu pažymėtame bute buvo nuomininkė S. L.. S. atrakinus duris, A. pastebėjo, jog visos jų buto koridoriaus, vonios ir tualeto grindis buvo užtvindytos, vandens buvo apie 2-3 cm. S. kartu su A. užsuko sklendes ir A. grįžo į butą. Vėliau bendravo su S., informavo, jog kreipsis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Ji pranešė, nežinanti ar jų butas yra apdraustas, nes jie jį nuomojasi, o buto savininkas gyvena (duomenys neskelbtini). Vėliau S. pranešė, kad į jos nuomojamą butą atvyko santechnikai ir viską sutvarkė. Po 3-4 savaičių, kai jos nebuvo namuose, į butą apžiūrėti žalos atvyko nepažįstamas vyras, prisistatęs kaimynu iš viršaus, tačiau jam nesutikus palaukti, kol ji grįš iš darbo, išvyko ir daugiau su ja nebesusisiekė.

Taip pat nurodė, kad jos bute nebuvo atliekami jokie rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai; nebuvo griaunamos jokios sienos, įskaitant ir laikančiąsias; nebuvo keičiama sanitarinių mazgų vieta, vandentiekio ar nuotekų stovų išdėstymas; nebuvo pažeisti ar modifikuoti ventiliacijos kanalai ar hidroizoliacija. Atsakovo teiginiai šioje dalyje yra visiškai išgalvoti ir grindžiami vien subjektyviomis prielaidomis, neturinčiomis jokio ryšio su realiais faktais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. birželio 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkini visiškai ir: priteisti iš atsakovo ieškovei 1 122,04 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 122,04 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 428,93 Eur (keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo valstybės naudai 22 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo byloje nekilo ginčas, kad trečiajam asmeniui priklausantis apdraustas butas buvo užlietas, kad virš užlieto buto yra atsakovui priklausantis butas. Atsakovas nesutiko dėl užliejimo židinio, t. y. priešingai nei nurodė ieškovė, atsakovas teigė, jog trečiajam asmeniui priklausantis butas negalėjo būti užlietas dėl atsakovui priklausančiame bute trūkusio vamzdelio, kadangi jis nuo buto įsigijimo buvo užsuktas. Taip pat atsakovas nesutiko su trečiajam asmeniui išmokėtu išmokos dydžiu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė dokumentus: trečiojo asmens pranešimą apie 2025 m. birželio 12 d. draudiminį įvykį, 2025 m. birželio 27 d. UAB „PortalPRO“ Apžiūros aktą, 2025 m. birželio 16 d. UAB „Šilėja“ Defektinį aktą Nr. 52937, kuriuose pažymėta, kad trečiojo asmens apdraustas butas 2025 m. birželio 12 d. užlietas vandeniu iš viršutiniame aukšte esančio atsakovui priklausančio buto, trečiasis asmuo pateikė vaizdo įrašą. Tiek byloje pateiktas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matyti pro lubas besiskverbiantis vanduo vonios, tualeto kambariuose, koridoriuje, vandeniu užlietos trečiojo asmens apdrausto buto grindys, tiek pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotos apibėgusios aplieto buto sienos, durų staktos, matyti vandens nubėgimo žymės, patvirtina apdrausto buto užliejimo iš atsakovui priklausančio buto faktą. Šią informaciją patvirtina ir teismo posėdžio metu trečiojo asmens, liudytojų draudiminio įvykio metu aplietame bute buvusių A. S. ir A. S., 2025 m. birželio 16 d. Defektinį aktą Nr. 52937 parengusio pastatų techninės priežiūros darbų vadovo E. M. duoti parodymai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai yra neprieštaraujantys vieni kitiems, liudytojų duoti parodymai yra nuoseklūs, logiški. Liudytojas E. M. išsamiai, argumentuotai pakomentavo jo parengtą defektinį aktą, nurodė, kad draudiminiam įvykiui aktualiu laikotarpiu UAB „Šilėja“ buvo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorius, pranešimų dėl avarinių situacijų name daugiau negavo, vienintelė reali apdrausto buto užliejimo priežastis – viršutiniame aukšte esančiame atsakovui priklausančiame bute trūkusi vandentiekio žarnelė.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas neneigė atsakovui priklausančiame bute nustatyto vandentiekio žarnelės pažeidimo fakto. Atsakovo atstovas, kuris yra atsakovo tėvas ir, kaip matyti iš jo duotų paaiškinimų, atsakovui priklausančiame bute lankydavosi dažnai, asmeniškai sprendžia su butu susijusius klausimus, teismo posėdžio metu nurodė, kad butą įsigijo iš varžytinių ir vandentiekio žarnelė buvo trūkusi jau jo įsigijimo metu, tačiau ją užsuko, ja nesinaudojo, todėl draudiminis įvykis negalėjo nutikti dėl atsakovo kaltės. Kita vertus, atsakovui priklausančiame bute gyveno ne pats atsakovas, ne jo atstovas, o kiti asmenys, t. y. S. L., draudiminio įvykio dieną buvusi bute, tačiau dėl nežinomų priežasčių atvykti į teismą ir duoti paaiškinimus atsisakė. Taigi byloje liko nepatvirtinta, kad vietoje, kurioje buvo trūkusi vandentiekio žarnelė, nebuvo naudojamas vanduo.

Atsakovo atstovas, kaip vieną iš galimų užliejimo variantų, nurodė trečiojo asmens buto sanitariniame mazge atliktus rekonstrukcijos darbus. Teismas nustatė, kad iš byloje pateiktų 2026 m. vasario 3 d. apžiūros aktų Nr. R6-26-014, Nr. R6-26-015 matyti, kad buvo apžiūrėtas apdraustas butas, rekomenduota atstatyti rankšluosčių džiovintuvą ir bendro naudojimo tinklus į projektinę padėtį. Byloje liudytoju apklaustas E. M. paaiškino, kad apžiūros akte nurodytos rekomendacijos labiau susijusios su tikslu užtikrinti teisingą susidariusių namo priežiūros išlaidų paskirstymu tarp bendraturčių, tačiau atlikus apžiūrą nebuvo nustatyta vamzdynų pažeidimų, dėl kurių galėjo atsirasti žala. Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovo atstovo teiginius dėl rekonstrukcijų įtakos užliejimai nutarė laikyti neįrodytais, subjektyviais, prielaidomis paremtais, atsakovo atstovo samprotavimais.

Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai, išskyrus pačio atsakovo atstovo duoti paaiškinimai, nesant objektyvių juos paneigiančių duomenų, leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad trečiojo asmens apdraustas butas buvo užlietas vandeniu iš viršutinio atsakovui priklausančio buto, t. y. atsakovas nepaneigė byloje pateiktų rašytinių įrodymų, vaizdo įrašo, trečiojo asmens, liudytojų parodymų teisingumo, duomenų tikrumo. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių faktą, jog užliejimo židinys yra atsakovui priklausančiame bute. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (šiuo atveju žemutiniame aukšte gyvenantiems kaimynams). Atsakovas 2023 m. gegužės 31 d. varžytinėse įsigydamas butą ir žinodamas apie trūkusią vandentiekio žarnelę, iki 2025 m. birželio 12 d. (apdrausto buto užliejimo) nesiėmė veiksmų pašalinti grėsmę keliančio buto trūkumo, dėl kurio apdraustas butas buvo užlietas ir trečiajam asmeniui buvo padaryta žala – tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Teismas nustatė, kad panešime apie įvykį prie sanitarinio mazgo nuotraukų nurodyta: „Vanduo bėgo per vonios, tualeto ir koridoriaus lubų šviestuvus bei ventiliacijas. Dėl šio užliejimo buvo apgadintos šios patalpos: tualetas, vonia, koridorius, virtuvė kambarys. Nuo drėgmės nukentėjo lubos, sienos ir grindys“. UAB „PortalPRO“ 2025 m. birželio 27 d. apžiūros akte nurodyta, kad reikalingi pašalinti defektai: „Pelėsio pašalinimas iš gipso kartono. Pažeisto gipso kartono išpjovimas. Sugadinto gipso kartono šalinimas. Naujo gipso kartono montavimas. Gipso kartono siūlių sandarinimas. Grunto dengimas ant gipso kartono. Gipso kartono lubų dažymas. <..> Bendras pažeistų sienų plotas apie 14 m2.“. UAB „PortalPro“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje apskaičiuota 1 749,35 Eur žala Butui Nr. 24: darbas – 1 321,36 Eur, 271,56 Eur medžiagos, 156,43 Eur mechanizmai. Atsakovas byloje nepateikė paskaičiuotą žalos dydį paneigiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė rašytiniais įrodymais įrodė padarytą žalą, jos dydį.

Teismas nurodė, kad trečiajam asmeniui išmokėta 1 122,04 Eur nuostolių suma (išskaičius 90 Eur).Teismas pažymėjo, jog draudiko (ieškovės) draudėjai (trečiajam asmeniui) išmokėta draudimo suma mažesnė už Lokalinėje sąmatoje nurodyta sumą už būtinus atlikti darbus (neįskaitant medžiagų ir mechanizmų). Teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo, atsakingo už kilusią trečiajam asmeniui žalą, priteistina 1 122 ,04 Eur suma, kuri buvo išmokėta draudiko (ieškovės).

Teismas nustatė, kad ieškovė iš viso patyrė 428,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 26,00 Eur žyminis mokestis ir 402,93 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Visiškai patenkinęs ieškinį, teismas šias bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo priteista 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginant jas valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. sprendimą;

priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti;

jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą arba esminius proceso teisės pažeidimus – panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, tačiau byloje iki baigiamųjų kalbų ir jų metu nebuvo nei teismo posėdžio protokolo, nei teismo posėdžio garso įrašo, kadangi neveikė EPP sistema. Todėl nei atsakovas, nei jo atstovas negalėjo susipažinti su bylos medžiaga ir tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, baigiamosios kalboms. 2026 m. birželio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą dėl EPP sistemos neveikimo atidėti posėdį ir leisti susipažinti su posėdžio garso įraše užfiksuotais liudytojų parodymais tam, kad galėtų tinkamai pasiruošti baigiamosioms kalboms, tačiau teismas šį prašymą nemotyvuotai atmetė, visos bylos nagrinėjimo metu buvo šališkas atsakovo atstovo atžvilgiu, neleido užduoti klausimų, elgėsi nekorektiškai, pažeisdamas rungtyniškumo principą. Tas faktas, kad atsakovas iki baigiamųjų kalbų dėl neveikusios EPP negalėjo susipažinti nei su posėdžio protokolu, nei su garso įrašu (nes jų EPP nebuvo), nei su kitais byloje esančiais dokumentais, yra absoliutus Sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte;

teismas nepagrįstai rėmėsi vien draudiko pateikta lokaline sąmata. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad po užliejimo buto remontas faktiškai buvo atliktas, nepateiktos sąskaitos, darbų priėmimo aktai ar mokėjimo dokumentai. Priešingai, trečiasis asmuo paliudijo, kad ji remonto iki šiol neatliko, o jos vaikai teisme paliudijo, kad bute užliejimo pasekmių nesimato, nei sienose, nei duryse, nei kitur. Trečiasis asmuo ir jos vaikai patvirtino, kad remontas bute yra nedarytas daugiau nei 10 metų. Todėl vien draudiko išmokėta draudimo išmoka neįrodo realios žalos dydžio, ypač vertinant per 10 metų buto nusidėvėjimą;

teismas iš esmės nepasisakė dėl atsakovo argumentų, jog: ieškovė neįrodė realios žalos dydžio; neįrodė priežastinio ryšio; nepateikė buto remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų; nepagrįstai rėmėsi vien draudiko sąmata; nevertino buto nusidėvėjimo. Teismo priteistas žalos (nuostolių) dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes tokio mažo ploto lubų ir sienų remontas negali kainuoti 1122,04 Eur. Atsakovas ginčijo žalos dydį, t. y. šią pinigų sumą, tačiau teismas šiuos atsakovo argumentus ignoravo, dėl jų nepasisakė;

byloje buvo nustatyta, kad trečiojo asmens bute remontas nebuvo darytas daugiau nei 10 metų iki užliejimo, kas parodo, kad trečiojo asmens butas iki užliejimo buvo labai nusidėvėjęs ir jam buvo reikalingas remontas. Byloje esančios trečiojo asmens buto nuotraukos, kuriose užfiksuotas mažas pelėsio lopinėlis vonioje ir kiti smulkūs trūkumai tik parodo natūralų buto nusidėvėjimą per 10 metų laikotarpį. Trečiojo asmens vaikai paliudijo, kad po užliejimo jokių ryškių užliejimo pasekmių nematė. Ieškovė, išmokėdama trečiajam asmeniui net 1122,04 Eur draudimo išmoką, buto nusidėvėjimo nepagrįstai neįvertino;

teismas nekritiškai vertino UAB „Šilėja“ 2025 m. birželio 16 d. defektinį aktą ir draudiko lokalinę sąmatą, nors nebuvo paskirta nepriklausoma ekspertizė. Liudytojai patvirtino tik patį vandens pratekėjimo faktą, tačiau nepatvirtino visų sąmatoje nurodytų pažeidimų. Be to, byloje nustatyta, kad remontas iki šiol nebuvo atliktas, todėl nėra duomenų, jog sąmatoje numatyti darbai iš tikrųjų buvo būtini;

teismas netinkamai įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektinio akto įrodomąją galią. Pirmosios instancijos teismas vienu pagrindinių įrodymų pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytą defektinį aktą ir juo grindė išvadą dėl žalos masto bei priežastinio ryšio. Tačiau teismas neįvertino esminių prieštaravimų liudytojų parodymuose. Trečiasis asmuo teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jos bute niekada nebuvo, niekada nesilankė jos bute žalai įvertinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas E. M., surašęs aktą, patvirtino, kad nukentėjusiosios bute jis niekada nesilankė, aktą surašė iš nuotraukų, kurias jam kažkas atsiuntė, o kitas darbuotojas A. R. taip pat paliudijo, kad buvo tik atsakovo bute (ne nukentėjusiosios) pagal atsakovo iškvietimą patikrinti vandentiekio stovus;

atsakovo atstovui paklausus, ar jis gali sutvarkyti užaklintą vonios kriauklės žarnelę, atsakė, kad vidaus buto ribose UAB „Šilėja“ remonto neatlieka. Taigi nė vienas iš UAB „Šilėja“ darbuotojų nepatvirtino, kad kažkuris iš jų atliko nukentėjusiosios buto apžiūrą ir nustatė akte nurodytus pažeidimus. Esant tokiems prieštaringiems parodymams, defektinio akto objektyvumas ir patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Vėliau po atsakovo skundo, buvo surašytas dar vienas 2026 m. vasario 3 d. aktas, nors nė vienas iš UAB „Šilėja“ darbuotojų ir vėliau nesilankė trečiojo asmens (nukentėjusiosios) bute (šią aplinkybę, kai minėta, patvirtino pats trečiasis asmuo). Taigi šie abu aktai yra neteisėti, priimti nedalyvavus UAB „Šilėjos“ darbuotojams vietoje.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

priešingai nei teigia atsakovas, galimybė susipažinti su teismo posėdžių protokolu ir garso įrašais buvo. Pažymėtina, jog EPP sistemos periodiniai trikdžiai prasidėjo nuo 2026 m. birželio 1 d. t. y. nuo paskutiniojo teismo proceso, vykusio 2026 m. gegužės 20 d., atsakovas turėjo pakankamą laiko tarpą susipažinti su byloje esančia medžiaga. Pažymėtina, kad posėdyje, vykusiame 2026 m. gegužės 20 d., buvo apklausti liudytojai A. R., A. S. ir A. S., kurie nurodė jiems žinomas nagrinėjamo ginčo aplinkybes. Šio teismo posėdžio garso įrašas buvo suformatuotas tą pačią dieną ir pateiktas į bylą. Net 2026 m. birželio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu jokių naujų aplinkybių ir įrodymų nebuvo pateikta, dėl to atsakovo argumentas yra tiesiog deklaratyvaus pobūdžio. 2026 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu papildomai apklaustas tik E. M., tačiau jis jokių naujų bylai aktualių aplinkybių apklausos metu nenurodė. Pažymėtina, jog šio posėdžio garso įrašas į bylą taip pat pateiktas tą pačią dieną 2026 m. birželio 12 d.;

atsakovas, įdėjęs pakankamai pastangų, galėjo susipažinto su visa reikiama civilinės bylos medžiaga ir padarytais garso įrašais, tačiau to nepadarė dėl savo aplaidumo. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad apelianto atstovas turėjo galimybe susiformatuoti bylą iki bylos nagrinėjimo 2026 m. birželio 12 d. posėdyje, kaip tai padarė ir ieškovės atstovas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad byloje buvo pateikti teismo posėdžio garso įrašai ir kiti būtini įrodymai, o atsakovo atstovas turėjo pakankamai laiko su jais susipažinti, dėl to nėra pagrindo taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte t. y. absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo šiuo atveju nėra;

atsakovas jokių žalos dydį paneigiančių dokumentų nepateikė, taip pat neįrodė, kad tokia žala negalėjo būti padaryta. Priešingai, ieškovė į bylą pateikė išsamius įrodymus patvirtinančius aplinkybes, jog užliejimas įvyko būtent iš apelianto buto, taip pat atsakovė pateikė ir žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Byloje žalos dydžiui ir užliejimo aplinkybėms pagrįsti pateikta: draudėjo pranešimas apie įvykį (I t. 10-12 b. l), apžiūros aktas (I t.13-18 b. l), foto lentelė (I t. 19-22 b. l), UAB Šilėja defektinis aktas Nr. 52937 (I t. 23-24 b. l), lokalinė sąmata (I t. 25 b. l), taip pat pranešimas apie suskaičiuotą išmoką su pritaikyta išskaita (I t. 26 b. l) ir mokėjimo nurodymas (I t. 27 b. l). Šie byloje esantys įrodymai ne tik patvirtina, jog užliejimas įvyko būtent iš atsakovui priklausančio turto, bei taip pat išsamiai detalizuoja draudėjos patirtą žalą;

atsakovas savo nuožiūra į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos rašytinius įrodymus ir juose užfiksuotas įvykio aplinkybes. Be to, į bylą pateiktame turto apžiūros akte išsamiai detalizuota kokie darbai privalo būti atlikti, siekianti pašalinti užliejimo padarytą žalą;

atsakovas neneigia, kad jam žinoma, jog jo bute, kurį jis įsigijo iš varžytinių dar 2023 m. gegužės 31 d., buvo netvarkinga vandentiekio žarnelė, tačiau dėl to nieko nedarė, o vėliau būtent dėl šios priežasties įvyko užliejimas. Atmestinas atsakovo argumentas dėl tariamai užsukto ir nenaudojamo vandens, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Be to, atsakovo bute gyveno nuomininkė, kuri dėl nežinomų priežasčių atvykti į teismą ir duoti paaiškinimus atsisakė;

atsakovui jokios įtakos nedaro aplinkybė, kad trečiasis asmuo bute neatliko remonto, kadangi tokia sąlyga draudimo išmokos mokėjimui nėra būtina. Draudėjas gautą draudimo išmoką gali naudoti savo nuožiūra. draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokam draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimo išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grąžinti ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009);

taip pat atmestinas ir atsakovo argumentas dėl netaikomo nusidėvėjimo, kadangi nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas pagal sudarytą draudimo polisą (I t. 6-9 b. l), kuriame, be kita ko, nurodoma, jog turtas yra draudžiamas „nauja verte“. Be to, iš lokalinės sąmatos (I t. 25 b. l) atlygintos tik tiesioginės išlaidos, taip papildomai nedidinant išmokos dydžio kurį gavo draudėja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (ne)buvimo, teismo (ne)šališkumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo procesines teises, nes dėl EPP sistemos veikimo sutrikimų, jis ir jo atstovas neturėjo galimybės susipažinti su teismo posėdžių protokolais, garso įrašais ir kita bylos medžiaga, todėl negalėjo tinkamai pasirengti 2026 m. birželio 12 d. vykusiam teismo posėdžiui ir baigiamosioms kalboms. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai atmetė prašymą atidėti posėdį, be to, bylos nagrinėjimo metu elgėsi šališkai atsakovo atstovo atžvilgiu ir ribojo jo galimybę užduoti klausimus, taip pažeisdamas rungimosi principą. Atsakovas mano, kad šios aplinkybės sudaro CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra nustatyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai dėl civilinio proceso normų reikalavimų pažeidimo. Konstatavus šiose dalyse nustatytą civilinio proceso normų pažeidimą, teismo procesinis sprendimas visas ar iš dalies turi būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Kitais atvejais proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų – kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 168 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus CPK nustatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama CPK nustatyta tvarka (CPK 168 straipsnio 5 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2026 m. gegužės 20 d. vykusio teismo posėdžio, kurio metu buvo apklausti liudytojai A. R., A. S. ir A. S., garso įrašas buvo suformuotas ir pateiktas į bylą tą pačią dieną, t. y. 2026 m. gegužės 20 d., taigi dar iki atsakovo nurodomų EPP sistemos veikimo sutrikimų pradžios. Pažymėtina, kad, kaip nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, EPP sistemos veikimo sutrikimai, susiję su naujai paleista LITEKO2 sistema, prasidėjo 2026 m. birželio 1 d. 2026 m. birželio 12 d. vykusio teismo posėdžio, kurio metu buvo apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas E. M., protokolas ir garso įrašas taip pat buvo pateikti į bylą tą pačią dieną. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ieškovė, byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl EPP sistemos veikimo sutrikimų atsakovo atstovas objektyviai negalėjo susipažinti su teismo posėdžių garso įrašais ar kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio garso įrašas buvo pateiktas į bylą dar iki nurodomų EPP sistemos sutrikimų pradžios, atsakovo atstovas turėjo galimybę su juo susipažinti iki 2026 m. birželio 12 d. teismo posėdžio, kuriame prašė atidėti bylos nagrinėjimą.

Susipažinus su 2026 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašu nustatyta, kad atsakovo atstovas, dar teismo posėdžio pradžioje nurodė, kad negalėsiantis dalyvauti procese, nes 10 val. turintis būti kitoje vietoje, o vėliau prašymą atidėti posėdį grindė tuo, kad neturi galimybės matyti bylos dokumentų. Teismas nurodė, kad iki šio posėdžio naujų dokumentų nebuvo gauta. Vėliau atsakovas to paties teismo posėdžio metu taip pat pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad buvo kreipęsis į UAB „Šilėja“ dėl informacijos apie asmenis, dalyvavusius apžiūrint butą ir surašant apžiūros aktą, pateikimo. Teismas šį prašymą atmetė, nurodydamas, kad byla nagrinėjama jau pakankamai ilgą laiką, todėl atitinkamus įrodymus ir prašymus atsakovas galėjo pateikti anksčiau. Pažymėtina, kad 2026 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu, apklausus liudytoją, teismas nusprendė baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pereiti prie baigiamųjų kalbų.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad teismas nepagrįstai atsisakė atidėti teismo posėdį ir taip pažeidė jo teisę tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Atsakovo nurodytos priežastys, kuriomis buvo grindžiami prašymai atidėti posėdį, buvo skirtingos, o prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl informacijos iš UAB „Šilėja“ gavimo buvo susijęs su įrodymų rinkimu, kurį atsakovas galėjo atlikti anksčiau. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui dėl EPP sistemos veikimo sutrikimų iš tiesų nebuvo galima susipažinti su bylos medžiaga ar kad tokie sutrikimai sutrukdė jam veiksmingai įgyvendinti procesines teises. Todėl vien atsakovo nesutikimas su teismo sprendimu užbaigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pereiti prie baigiamųjų kalbų, nesudaro pagrindo konstatuoti rungimosi principo pažeidimo ar CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovo teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ar jo atstovas būtų pareiškę nušalinimą bylą nagrinėjusiam teisėjui. Vien tai, kad teismas netenkino atsakovo prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, išdėstęs tokio procesinio sprendimo motyvus, taip pat tai, kad, siekdamas užtikrinti tinkamą proceso tvarką, teismas teikė pastabas dėl netinkamo atsakovo atstovo elgesio, savaime nepatvirtina teismo šališkumo. Todėl atsakovo argumentai dėl teismo šališkumo vertintini kaip deklaratyvūs ir savaime nesudarantys pagrindo konstatuoti procesinių teisių pažeidimą ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Kitų absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti skundo ribas, nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. iki 2025 m. rugpjūčio 27 d. gyventojų turto draudimu poliso Nr. 4288742 pagrindu buvo apdraustas TAR1 priklausantis butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 24). Lokalinės sąmatos Nr. CLT4039585 pagrindu ieškovė išmokėjo 1 122,04 Eur draudimo išmoką už Buto Nr. 24 užliejimą. 2025 m. birželio 27 d.

Apžiūros akte užfiksuota, kad Butas Nr. 24 užlietas iš viršutiniame aukšte esančio Buto Nr. 28; tiksli užliejimo priežastis nežinoma, galimai buvo trūkęs vamzdis; apžiūros metu į butą Nr. 28 patekti nepavyko; apie įvykį pranešta namo administratoriui UAB „Šilėja“. Buto administratorius UAB „Šilėja“ Buto Nr. 24 užpylimo fakto konstatavimui 2025 m. birželio 16 d. parengė Defektinį aktą Nr. 52937, kuriame pažymėjo, kad Bute Nr. 28 trūko vandentiekio žarnelė buto atsakomybės ribose ir užpylė apatinį butą.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Butas Nr. 28 nuosavybės teise priklauso atsakovui ATS1 .

2025 m. liepos 28 d. pretenzija ieškovė ADB „Gjensidige“ paragino atsakovą ATS1 pervesti 1 122,04 Eur sumą. 2025 m. rugsėjo 25 d. raštu atsakovas atsisakė atlyginti žalą, nurodę, kad žala padaryta ne dėl jo kaltės.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl jo argumentų, jog ieškovė neįrodė realaus žalos dydžio ir priežastinio ryšio, nepateikė faktines remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų, nepagrįstai rėmėsi draudiko sudaryta lokaline sąmata, taip pat nepaaiškino, kodėl tokio nedidelio ploto lubų ir sienų remontas galėjo kainuoti 1 122,04 Eur. Atsakovo nuomone, teismas šiuos jo argumentus ignoravo, todėl priteistas nuostolių dydis laikytinas nepagrįstu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo motyvus, nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino žalos fakto, jos dydžio ir priežastinio ryšio. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 20–25 punktų, teismas išsamiai išnagrinėjo užliejimo aplinkybes, įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, vaizdo įrašą ir liudytojų parodymus bei nustatė, kad trečiajam asmeniui priklausantis Butas Nr. 24 buvo užlietas vandeniu iš virš jo esančio atsakovui priklausančio Buto Nr. 28. Skundžiamo sprendimo 26–29 punktuose teismas aptarė žalos atlyginimo teisinį reglamentavimą, nurodė žalos dydį pagrindžiančius įrodymus ir paaiškino, kodėl ieškovės reikalaujamą 1 122,04 Eur sumą pripažino atlygintina.

Sprendimo 29 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė, kad draudėjo pranešime apie įvykį buvo pažymėta, jog vanduo bėgo per vonios, tualeto ir koridoriaus lubų šviestuvus bei ventiliacijas, o dėl užliejimo buvo apgadintos tualeto, vonios, koridoriaus, virtuvės ir kambario patalpos, nuo drėgmės nukentėjo lubos, sienos ir grindys. UAB „PortalPRO“ 2025 m. birželio 27 d. apžiūros akte buvo užfiksuoti konkretūs pažeidimai ir jų pašalinimo darbai. Vonios patalpoje nurodyta, kad būtina pašalinti pelėsį iš gipso kartono, išpjauti ir pašalinti pažeistą gipso kartoną, sumontuoti naują gipso kartoną, užsandarinti jo siūles, padengti paviršių gruntu ir nudažyti gipso kartono lubas. Nurodytas bendras lubų plotas – apie 1 kv. m. Koridoriaus ir vaikų kambario atžvilgiu nurodyta, kad būtina pašalinti skystus tapetus, nušlifuoti pažeistas gipso kartono vietas, padengti jas drėgmei atspariu gruntu, užtaisyti ir suremontuoti paviršių, išlyginti užtaisytas vietas bei užtepti naujus skystus tapetus. Apžiūros akte taip pat pažymėta, kad 24-1 ir 24-4 plane pažymėtose patalpose ant gipso kartono sienų, padengtų skystaisiais tapetais, matomos drėgmės dėmės, o bendras pažeistų sienų plotas sudaro apie 14 kv. m.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad UAB „PortalPRO“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje bendra turto atkūrimo darbų vertė apskaičiuota 1749,35 Eur: darbų kaina – 1 321,36 Eur, medžiagų kaina – 271,56 Eur, mechanizmų kaina – 156,43 Eur. Teismas pažymėjo, kad sąmatoje nurodyti darbai atitinka apžiūros akte užfiksuotus pažeidimus. Taigi žalos dydis buvo grindžiamas ne vien draudimo išmokos apskaičiavimo ar išmokėjimo faktu, bet konkrečiai įvardytais turto pažeidimais, jų fotofiksacija, apžiūros aktu ir šiems pažeidimams pašalinti reikalingų darbų sąmata. Atsižvelgdamas į šiuos įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė turto sugadinimo faktą ir žalos dydį.

Atsakovo argumentas, kad žalos dydis negalėjo būti įrodytas, nepateikus faktiškai atlikto remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų, nepagrįstas.

Pažymėtina, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis).

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 105 straipsnyje nurodyta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto draudimo tikslas – apsaugoti draudėjo interesus, greitai ir efektyviai grąžinant jį į iki draudžiamojo įvykio buvusią padėtį, kompensuojant jo praradimus. Kol negauna draudimo išmokos, draudėjas gali neturėti lėšų dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, taigi tokiais atvejais, tik gavęs draudimo išmoką, gali realiai pradėti sugadinto turto remonto darbus. Draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimą išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grąžinti ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-12/2009).

Todėl aplinkybė, kad trečiasis asmuo remonto neatliko ir nepateikė darbų priėmimo aktų ar mokėjimo dokumentų, savaime nepaneigia žalos fakto ir galimybės nustatyti jos piniginę išraišką.

Atsakovo teiginys, kad tokio nedidelio ploto lubų ir sienų remontas negali kainuoti 1 122,04 Eur, taip pat nepagrįstas. UAB „PortalPRO“ 2025 m. birželio 27 d. apžiūros akte nurodyta, kad reikalingi pašalinti defektai: „Pelėsio pašalinimas iš gipso kartono. Pažeisto gipso kartono išpjovimas. Sugadinto gipso kartono šalinimas. Naujo gipso kartono montavimas. Gipso kartono siūlių sandarinimas. Grunto dengimas ant gipso kartono. Gipso kartono lubų dažymas. <..> Visas lubų plotas – apie 1 m2“; <...> Bendras pažeistų sienų plotas apie 14 m2.“. UAB „PortalPro“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje Nr. CLT4039585 apskaičiuota 1 749,35 Eur žala Butui Nr. 24: darbas – 1 321,36 Eur, 271,56 Eur medžiagos, 156,43 Eur mechanizmai.

Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, grįsdama žalos dydį, pateikė UAB „PortalPRO“ 2025 m. birželio 27 d. apžiūros aktą, kuriame detalizuoti užliejimo metu atsiradę pažeidimai ir jų pašalinimo darbai, fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti turto sugadinimai, bei lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuotos turto atkūrimo išlaidos. Šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino kaip visumą ir nustatė, kad sąmatoje nurodyti darbai atitinka apžiūros akte užfiksuotus pažeidimus. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su apskaičiuotu žalos dydžiu ir teigdamas, kad sąmatoje nurodytų darbų kaina yra nepagrįstai didelė, nepateikė alternatyvios sąmatos, specialisto išvados ar kitų objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apžiūros akte nurodytų pažeidimų apimtimi, sąmatoje numatytų darbų būtinumu arba jų kainų pagrįstumu. Atsakovas taip pat turėjo teisę pirmosios instancijos teisme reikšti prašymą skirti ekspertizę žalos dydžiui ir turto atkūrimo darbų kainai nustatyti, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų pasinaudojęs šia procesine teise. Todėl vien deklaratyvus teiginys, kad tokio ploto patalpų remontas negali kainuoti nurodytos sumos, nesant jį pagrindžiančių įrodymų, nepaneigia ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų įrodomosios reikšmės. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė reikalauja ne visos lokalioje sąmatoje apskaičiuotos sumos, bet 1 122,04 Eur draudimo išmokos, faktiškai išmokėtos trečiajam asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jo argumentus dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio. Teismas nustatė užliejimo aplinkybes, įvertino konkrečius trečiojo asmens bute užfiksuotus pažeidimus, nurodė jų pašalinimo darbų apimtį ir sąmatoje apskaičiuotą kainą. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas. Todėl, nesant konkrečių duomenų, patvirtinančių sąmatoje nurodytų darbų ar jų kainos nepagrįstumą, atsakovo argumentai dėl žalos dydžio ir pirmosios instancijos teismo motyvų nepakankamumo, atmestini.

Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino trečiajam asmeniui priklausančio buto nusidėvėjimo, nes jame remontas nebuvo atliktas daugiau kaip 10 metų iki užliejimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo argumentai savaime nepaneigia ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Vien aplinkybė, kad bute ilgą laiką nebuvo atliekamas remontas, nepatvirtina, kad užliejimo metu atsiradę pažeidimai buvo susiję tik su ankstesniu turto nusidėvėjimu, o ne su nagrinėjamu draudžiamuoju įvykiu. Nagrinėjamu atveju turto pažeidimai buvo užfiksuoti po užliejimo surašytame UAB „PortalPRO“ apžiūros akte ir fotonuotraukose, o jų pobūdis ir pašalinimo darbai detalizuoti lokalioje sąmatoje.

Be kita ko, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, iš sudaryto draudimo poliso matyti, kad trečiojo asmens turtas buvo apdraustas nauja verte, todėl apskaičiuojant draudimo išmoką pagrįstai turto nusidėvėjimas nebuvo taikomas. Taip pat UAB „PortalPRO“ sudarytoje lokalioje sąmatoje turto atkūrimo išlaidos apskaičiuotos 1 749,35 Eur, tačiau ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo 1 122,04 Eur draudimo išmoką, t. y. mažesnę sumą nei sąmatoje apskaičiuotos turto atkūrimo išlaidos.

Dėl bylos procesinės baigties

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė atlygintinos žalos dydį. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė byloje patyrė 348,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidas neviršija patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, ieškovei iš atsakovo priteisiama 348,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 348,48 (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.