Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą dėl mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vadovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovu nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2026 m. kovo 24 d. (iki bankroto bylos iškėlimo), žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, pagal VMI apskaitomas prievoles (2026 m. rugpjūčio 17 d. nepriemoka, kuri susidarė nuo 2023 m. birželio 27 d., buvo 11 919,26 Eur), neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 3 d. (dėl didelio atsiskaitymų kiekio pateikiama tik dalis finansinių operacijų): 2025 m. gegužės 21 d. pervedė K. V. 256 Eur, 200 Eur, 200 Eur, 33 Eur, 100 Eur, 30 Eur, 70 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. gegužės 27 d. pervedė AB „Telia Lietuva“ 78,58 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. birželio 9 d. pervedė K. V. 165 Eur, 50 Eur, 352 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. birželio 9 d. pervedė UAB „Heliopolis“ 187,52 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. birželio 13 d. pervedė K. V. 156 Eur, 400 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. liepos 1 d. pervedė AB „Telia Lietuva“ 171,63 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. liepos 17 d. pervedė UAB „B1.LT“ 60,50 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 436,94 Eur). Tokiais savo veiksmais K. V. pažeidė trečios eilės kreditoriaus – VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. V. teisme savo kaltę pripažino bei paaiškino, kad bandydamas atstatyti padėtį turėjo mokėti kreditą. Nežinojo, kad pirmoje vietoje turėjo sumokėti valstybinei institucijai. Žino MB „(duomenys neskelbtini)“, nes šią įmonę įkūrė. Tačiau nesuvaldė šios įmonės finansinės situacijos, tad yra iškelta bankroto byla. Ši įmonė buvo įkurta gal prieš 7 metus ir vertėsi automobilių klijavimu plėvele, reklamomis ant automobilių. Jam tiksliai nebuvo žinoma apie mokestinę prievolę. Tačiau susipažinęs su VMI pateiktais argumentais sutinka, kad buvo nustatyta nepriemoka. AB „Telia Lietuva“ – mobilaus ryšio paslaugos. UAB „Heliopolis“ tai įmonė, iš kurios buvo perkamos medžiagos, kad toliau galima būtų vykdyti darbus. UAB „B1.LT“ yra apskaitos programa, kurioje turėjo išrašinėti sąskaitas. Taip pat sau bandė minimaliai išsimokėti algą, nes reikėjo išlaikyti šeimą. Supranta, kad padarė didžiulę klaidą, tačiau mano, kad ne taip vertinta. Prašo teismo vadovautis jo atsiliepime nurodytais argumentais. Dėl baudos dydžio, tai jam bet kokia bauda yra sudėtinga, nes jo finansinė padėtis yra labai bloga, turi du vaikus ir reikia išlaikyti šeimą. Šeimą išlaiko kartu su sutuoktine, bet sutuoktinės pajamos yra nedidelės (1 500 Eur), nes teko imti paskolas, kadangi reikėjo sumokėti bankroto administratoriui. Paskolos paimtos bankroto administratoriui sumokėti. Už bankroto administratoriaus atliekamą darbą reikėjo sumokėti beveik 7 000 Eur. Paskola vis dar yra. Anksčiau taip pat buvo paimta paskola, nes reikėjo lėšų pačiai įmonei ir jos veiklai. Jo pajamos yra apie 1 100 Eur, tačiau tiek negauna nes dalį nurašo valstybei, moka skolą VMI, kuri išdėstyta ir moka kažkur po 300 Eur. Atskaičius viską, realios jo pajamos atskaičius mokesčius yra apie 850 Eur. Atsiskaitymai vyks dar 2 metus. Dabar jis yra „dideliame dugne“.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Institucija buvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, pateikė teismui raštą, kuriame prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 72).

Iš VMI pareiškimo matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė: 88 Eur pelno mokesčio nepriemoka (4,10 Eur delspinigiai) susidarė nuo 2025 m. birželio 17 d. mokesčių administratoriaus iniciatyva apskaičiuotas prievoles, o 10 202 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka (1 625,16 Eur delspinigiai) susidarė nuo 2023 m. birželio 27 d. pagal Bendrovės pateiktas bei vėliau mokestinio tyrimo metu 2025 m. gegužės 6 d., 2025 m. gegužės 11 d. ir 2025 m. gegužės 13 d. patikslintas deklaracijas. VMI atliko Bendrovės mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. ir 2025 m. gegužės 14 d. surašė pranešimą Nr. (21.222 Mr) FR0687-276 apie atliktą mokestinį tyrimą. Tyrimo metu Bendrovė pateikė patikslintas PVM deklaracijas. Bendrovė patikslino išrašų/gautų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis už 2023 m., 2024 m., 2025 m. sausio-vasario mėnesių laikotarpius. Iš viso Bendrovė padidino mokėtiną į biudžetą PVM 10 614 Eur: 2023 m. – 4 918 Eur; 2024 m. – 4 996 Eur; 2025 m. sausio-vasario mėn. – 700 Eur. VMI siekdama patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2025 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. RNA-34363 kreipėsi į AB „Swedbank“ banką prašydama pateikti informaciją apie Bendrovės piniginių lėšų likučius, jų judėjimą ir informaciją apie Bendrovei suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. AB „Swedbank“ bankas 2025 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. S/10648 pateikė Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašus už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 4 d. (b. l. 8-52). VMI išanalizavusi minėto banko pateiktus bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus nustatė, kad Bendrovės vadovas net ir po VMI atlikto 2025 m. gegužės 14 d. mokestinio tyrimo ir priminimo laiku teikti įstatymo reikalaujamas deklaracijas ir nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą a[skaičiuotus mokesčius, vykdydamas atsiskaitymus su Bendrovės kreditoriais nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, t. y. (dėl didelio atsiskaitymų kiekio pateikiama tik dalis finansinių operacijų) 2025 m. gegužės 21 d. pervedė K. V. 256 Eur, 200 Eur, 200 Eur, 33 Eur, 100 Eur, 30 Eur, 70 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. gegužės 27 d. pervedė AB „Telia Lietuva“ 78,58 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. birželio 9 d. pervedė K. V. 165 Eur, 50 Eur, 352 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. birželio 9 d. pervedė UAB „Heliopolis“ 187,52 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. birželio 13 d. pervedė K. V. 156 Eur, 400 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. liepos 1 d. pervedė AB „Telia Lietuva“ 171,63 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. liepos 17 d. pervedė UAB „B1.LT“ 60,50 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 436,94 Eur)

Išrašo iš duomenų bazės apie aktualius mokesčių mokėtojo duomenimis, K. V. nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2026 m. kovo 24 d. buvo bendrovės vadovas (b. l. 6).

K. V. teismui pateikė 2026 m. rugsėjo 23 d. rašytinius paaiškinimus bei papildomus duomenis. Paaiškinimuose nurodė, kad jis nesiekė paslėpti Bendrijos turto ar neatlygintinai jį perleisti susijusiems asmenims. Mokėjimai AB „Telia Lietuva“, UAB „Heliopolis“ ir UAB „B1.lt“ pagal gavėjų pobūdį buvo susiję su ryšio, prekių ar paslaugų ir apskaitos poreikiais; jų tikslas buvo palaikyti Bendrijos veiklą ir galimybę gauti pajamų. Veiklos tęstinumo motyvas savaime nepanaikina imperatyvaus eiliškumo, tačiau jis yra reikšmingas nustatant asmens vidinį santykį su veika, veikos pavojingumą ir nuobaudos individualizavimą. Jis nesiekė sąmoningai pažeisti VMI, kaip kreditoriaus, teisių ir interesų. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta administracinio nusižengimo objektyvioji pusė, nes nebuvo atlikti atsiskaitymai, suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui. Taip pat nėra nustatyta ir subjektyvioji pusė – tyčia pažeisti valstybės, kaip kreditoriaus, interesus. Taip pat nurodė, kad jis šiuo metu dirba samdomą darbą AB „Telia Lietuva“, tačiau 2026 m. kovo–rugpjūčio mėn. faktiškai išmokėtas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, avansus ir išskaitas, buvo atitinkamai 640,44 Eur, 431,51 Eur, 612,14 Eur, 723,83 Eur, 524,07 Eur ir 819,89 Eur. Dalis atlyginimo išskaitoma pagal vykdomąjį raštą. Šie duomenys rodo, kad sankcijoje numatyta minimali 1 400 Eur bauda viršytų kelių mėnesių realiai disponuojamas pajamas. Jis išlaiko du nepilnamečius vaikus, gimusius 2015 m. ir 2017 m. Jis taip pat turi reikšmingų asmeninių skolinių įsipareigojimų: (duomenys neskelbtini) vartojimo paskolos sutartimi refinansuota 4 500 Eur prievolė ir nustatyta 5 000 Eur kredito suma, mokėtina iki 2031 m.; pagal kitą paskolos grafiką mokėtinos periodinės įmokos; (duomenys neskelbtini) prievolės likutis – 673,31 Eur. Šios aplinkybės patvirtina itin ribotas galimybes sumokėti baudą, o ne siekį išvengti atsakomybės. Pažymi, kad jo turtinė padėtis sunki. Mano, kad šiuo atveju nuobaudos tikslai gali būti pasiekti įspėjimu. Tokia nuobauda aiškiai įvertintų pareigos laikytis kreditorių eiliškumo svarbą, tačiau nesukeltų jam ir jo išlaikomiems vaikams neproporcingos finansinės naštos.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio imperatyvų reikalavimą tik esant dviejų sąlygų visumai: pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį; antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami šioje CK normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta ir asmens kaltė dėl šio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Pažymėjo, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, o tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė jai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių: pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2025 m. birželio 17 d.; pridėtinės vertės nepriemoka susidarė nuo 2023 m. birželio 27 d. ir, kad turėjo pareigą VMI sumokėti mokesčius (mokestinė nepriemoka 2026 m. rugpjūčio 17 d. buvo 11 919,26 Eur) ir, kad bendrovės vadovas apie šią pareigą žinojo. Nors K. V. teisme nurodė, kad apie mokestinę prievolę VMI tiksliai nežinojo, tačiau sutiko dėl nustatytos nepriemokos. O ir iš teismui pateikto pareiškimo matyti, kad VMI atlikusi mokestinį tyrimą surašė pranešimą Nr. (21.222 Mr) FR0687-276 apie atliktą mokestinį tyrimą. Tyrimo metu Bendrovė pateikė patikslintas PVM deklaracijas, o ir Bendrovei buvo primintos PVM mokėtojo pareigos. O šios aplinkybės rodo, kad Bendrovės vadovui K. V. buvo žinoma apie VMI atliktas procedūras. Taip pat byloje nėra ginčijama, kad tuo metu Bendrovė turėjo finansinių sunkumų, ir, kad Bendrovės vadovas K. V. apie tai žinojo (K. V. tiek teisme, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad buvo susidūręs su finansiniais sunkumais, kurie išliko iki šiol. Mokėjo kitiems kreditoriams norėdamas, kad įmonė tęstų veiklą. Taip pat nurodė, kad tuo tikslu buvo imamos paslaugos).

Nors K. V. teisme iš esmės pripažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau savo rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad VMI pareiškimo lentelėje prie visų 2025 m. gegužės 21 d.–birželio 13 d. mokėjimų kartojama 11 348,34 Eur nepriemoka, prie 2025 m. liepos 1 d. mokėjimo – 11 348,34 Eur, o prie liepos 17 d. mokėjimo – 11 436,94 Eur, nepateiktos aiškios sumos balansai. Tačiau iš byloje kartu su pareiškimu pateiktų duomenų matyti, kad yra pateikti balansai (b. l. 53-58), kad bendrovės įsiskolinimas iki 2025 m. liepos mėnesio buvo 11 348,34 Eur (įskaitant delspinigius), kurį sudarė Pridėtinės vertės mokestis, o prie liepos 17 d. mokesčio nurodytas įsiskolinimas sudarė 11 436,94 Eur, kurį sudarė Pridėtinės vertės mokestis su delspinigiais (11 348,34 Eur) ir pelno mokestis su delspinigiais (88,80 Eur). Be to matyti, kad VMI pareiškime nurodė dalį finansinių operacijų dėl jų kiekio, tačiau su pareiškimu kartu pateiktas ir AB „Swedbank“ 2025 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. S/10648 su MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 4 d. (b. l. 8-52), kuriame užfiksuotos visos minėto laikotarpio finansinės operacijos (išlaidos, įplaukos). Taip pat K. V. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad VMI nepakankamai pagrindė jo tyčią, nes jis nesiekė paslėpti Bendrovės turto ir neatlygintinai jį perleisti susijusiems asmenims, mokėjimai AB „Telia Lietuva“, UAB „Heliopolis“ ir UAB „B1.lt“ pagal gavėjų pobūdį buvo susiję su ryšio, prekių ar paslaugų ir apskaitos poreikiais; jų tikslas buvo palaikyti Bendrovės veiklą ir galimybę gauti pajamų. Tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, kad mokėjimais buvo siekiama užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, savaime nepaneigia asmens kaltės, kadangi ekonominis mokėjimų tikslas neatleidžia nuo pareigos laikytis teisės aktuose nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Taip pat atsakomybės nepaneigia tai, kad nebuvo siekiama paslėpti bendrovės turto, nes nagrinėjamu atveju pažeidimas pasireiškė ne turto paslėpimu, o atsiskaitymu su kitais kreditoriais, nepaisant nustatytos atsiskaitymų tvarkos. Kaip jau pirmiau minėta, asmuo žinojo apie bendrovės įsiskolinimą VMI, tačiau sąmoningai vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tačiau ne su VMI. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys banko sąskaitų išrašai, o ir pats K. V. teisme pripažino, kad buvo susidariusi mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui bei su tuo sutiko. Vien tai, kad mokėjimai buvo susiję su bendrovės veiklos užtikrinimu, nepanaikina pareigos laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl šie asmens argumentai vertintini kaip nepaneigiantys nustatytų administracinio nusižengimo aplinkybių.

Taigi pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad K. V., žinodamas apie Bendrovės tuo metu patiriamus finansinius sunkumus ir tai, kad Bendrovei nepakanka lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o kaltinime nurodytu laiku atsiskaitė su vėlesnės eilės kreditoriais, taip sąmoningai pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą. Šios aplinkybės įrodytos paties K. V. teisme duotais parodymais, kad atsiskaitydamas su kitais kreditoriais siekė, kad Bendrovė toliau galėtų vykdyti veiklą, o sau mokėjo atlyginimą, kad galėtų pasirūpinti šeima. Šios aplinkybės įrodytos ir bylos rašytine medžiaga. Kaip pirmiau minėta, iš byloje pateiktų įrodymų (pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo) nustatyta, kad 11 919,26 Eur mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 3 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tai matyti ir iš VMI pareiškime nurodytų aplinkybių ir iš AB „Swedbank“ banko sąskaitų išrašo. Kai Bendrovė turėjo skolą VMI, Bendrovės banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vyko piniginių lėšų judėjimas. Bendrovė 2025 m. gegužės 21 d. pervedė K. V. 256 Eur, 200 Eur, 200 Eur, 33 Eur, 100 Eur, 30 Eur, 70 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. gegužės 27 d. pervedė AB „Telia Lietuva“ 78,58 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. birželio 9 d. pervedė K. V. 165 Eur, 50 Eur, 352 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. birželio 9 d. pervedė UAB „Heliopolis“ 187,52 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. birželio 13 d. pervedė K. V. 156 Eur, 400 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. liepos 1 d. pervedė AB „Telia Lietuva“ 171,63 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 348,34 Eur); 2025 m. liepos 17 d. pervedė UAB „B1.LT“ 60,50 Eur (kai bendrovės skola VMI buvo 11 436,94 Eur) (dėl didelio atsiskaitymo kiekio pateikta tik dalis finansinių operacijų).

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teismas laiko nustatyta, kad Bendrovė atliktų atsiskaitymų su kitais (vėlesnės eilės) kreditoriais metu, turėdama įsiskolinimą VMI, patirdama finansinius sunkumus ir neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Byloje nėra duomenų, kad K. V. būtų atsiskaitęs su VMI.

Taigi Bendrovė savo įsipareigojimų VMI tinkamai nevykdydama, atsiskaitinėjo su vėlesnės eilės kreditoriais, vadovui žinant, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams tenkinti. T. y. K. V. tyčia neužtikrino, kad jo vadovaujamojoje Bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais). Nustatyta viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – K. V. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas K. V. yra darbingo amžiaus, dirba. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių. K. V. teisme sutiko su pažeidimu bei paaiškino, kad tuo metu jis tokiu būdu bandė pagelbėti bendrovės veiklai, kad bendrovė toliau galėtų tęsti veiklą, dėl ko ėmė ir paskolas, kurias iki šiol moka. 2026 m. rugsėjo 29 d. duomenimis, jis per penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 9 kartus, iš kurių visus kartus už savo kaip vadovo netinkamai vykdomas pareigas, t. y. nepateikė nustatytais terminais PVM deklaracijų, neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymų ir pan., dalis baudų apmokėta, o dėl dalies baudų sumokėjimo duomenų nėra. Tačiau už tapataus pobūdžio administracinių nusižengimų (ANK 120 straipsnio 1 dalį) K. V. administracine tvarka nebuvo baustas. Byloje pateikti ir K. V. finansinę padėtį atspindintys duomenys. Nors K. V. dirba, tačiau 2026 m. kovo–rugpjūčio mėn. faktiškai išmokėtas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, avansus ir išskaitas, buvo atitinkamai 640,44 Eur, 431,51 Eur, 612,14 Eur, 723,83 Eur, 524,07 Eur ir 819,89 Eur. Dalis atlyginimo išskaitoma pagal vykdomąjį raštą. Jis išlaiko du mažamečius vaikus. Turi asmeninių skolinių įsipareigojimų, t. y. 2026 m. rugpjūčio 25 d. vartojimo paskolos sutartimi refinansuota 4 500 Eur prievolė ir nustatyta 5 000 Eur kredito suma, mokėtina iki 2031 m.; pagal kitą paskolos grafiką mokėtinos periodinės įmokos; (duomenys neskelbtini) likutis – 673,31 Eur. Nors K. V. sutuoktinė dirba, tačiau jos pajamos taip pat nėra didelės. O tai išties patvirtina, kad K. V. finansinė padėtis nėra gera.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą, taip pat K. V. turtinę padėtį, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, į tai, kad matyti, kad K. V. jau pats procesas turėjo pakankamą poveikį bei, kad šiuo atveju gali būti K. V. paskirta nuobauda, švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas paskirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje — įspėjimą, atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos paskirtis nėra vien asmens nubaudimas, bet ir prevencinių bei auklėjamųjų tikslų įgyvendinimas, todėl šiuo atveju įspėjimas laikytinas pakankama ir proporcinga poveikio priemone, padėsiančia užtikrinti, kad ateityje toks pažeidimas nebūtų padarytas. Teismo vertinimu būtent tokia nuobauda bus pakankama pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, neprieštaraus teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

K. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.