- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-10
- Bylos Nr.
- e1S-689-1121/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32257-2025-1
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- T. A.
- Prokuroras
- Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra
- Institucija
- Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. A. ir jo gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas dėl T. A. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
T. A., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį atlyginti nusikalstama veika D. G. padarytą 200 Eur dydžio neturtinę žalą per vieną mėnesį nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat T. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šešių mėnesių nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos šio įpareigojimo, įvykdymo terminą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 24 d.
2026 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl nuteistajam T. A. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme. Probacijos tarnybos teikimas buvo motyvuojamas tuo, kad T. A. per papildomą laiką pradėjo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau 2026 m. rugpjūčio 26 d. buvo pašalintas, nes be pateisinamų priežasčių praleido daugiau nei du užsiėmimus – nedalyvavo 2026 m. liepos 22 d., 2026 m. rugpjūčio 12, 19 ir 26 dienomis. 2026 m. rugpjūčio 25 d. T. A. paaiškino, jog turi sveikatos problemų, tačiau tai patvirtinančių medicininių dokumentų nepateikė. 2026 m. rugpjūčio 26 d. T. A. pateikė prašymą leisti dalyvauti programoje nuotoliniu būdu, argumentuodamas savo sveikatos problemomis ir šeiminėmis aplinkybėmis, tačiau tą dieną vyko paskutinis programos užsiėmimas, todėl tokia galimybė jam nebuvo suteikta.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, Probacijos tarnybos teikimas tenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę.
Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Skundu nuteistasis ir jo gynėja advokatė Lina Andriuškevičienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir Probacijos tarnybos teikimą atmesti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pagal BK 72² straipsnį, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje yra baudžiamojo poveikio priemonė, o ne pati bausmė. Įstatymas numato, kad ši priemonė turi būti įvykdyta per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis nei dveji metai. Teismas nustatė T. A. pareigą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. BK 48 straipsnio 8 dalis numato galimybę laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu tada, kai nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. T. A. sudalyvavo 2-juose užsiėmimuose, prašėsi leisti dalyvauti nuotoliniu būdu, bet jam nebuvo leista. Kiek tų užsiėmimų turėjo įvykti, kokio ilgumo programa – teikime nenurodoma ir nepridedami duomenys apie tai, kad T. A. buvo supažindintas su programos ilgumu. Be to, tik teisme paaiškėjo, kad smurtinį elgesį keičianti programa nėra individuali, o vykdoma nepriklausomai nuo asmens užimtumo, o vedama pagal sudarytą Probacijos tarnybos grafiką. Nepatekus į grafiką – programos lankyti nėra galimybės. Taigi šios aplinkybės, gynėjos vertinimu, nepriklauso nuo T. A. valios ir priverčia pažeisti įsipareigojimą be pačio įtakos. Nuteistasis prašė savo kuratorės Probacijos tarnybos pareigūnės M. P. sudaryti galimybę dalyvauti programoje nuotoliniu būdu, tačiau jam buvo atsakyta, kad tam nėra specialistų. Tik teisme buvo atskleista, kad tokiam prašymui reikalinga rašytinė forma, tad T. A. dėl savo teikto prašymo įrodymų nesurinko ne dėl savo valios. Byloje nenustatyta kokio ilgumo smurtinį elgesį keičiančios programos trukmė ir keliuose užsiėmimuose reikia dalyvauti norint gauti jos išklausymo patvirtinimą. Gynėja pažymi, jog šiuo skundu keltinas klausimas apie tai ar vien tai, kad T. A. nebaigė nenustatytos byloje trukmės baudžiamojo poveikio priemonės – programos, savaime reiškia, kad jis vengė atlikti būtent laisvės apribojimo bausmę BK 48 straipsnio 8 dalies prasme.
Teismo išvada, kad T. A. nedalyvavo programoje, neatitinka byloje esančių faktinių duomenų, nes nuteistasis dalyvavo dviejuose užsiėmimuose. Teismas dalyvavimo nebuvimą nenustatytos trukmės programoje nepagrįstai prilygino jos visiškam nelankymui. Gynėjos vertinimu, svarbu atskirti tokias kategorijas kaip „programos nebaigė“ nuo „visiškai nedalyvavo programoje“. Probacijos tarnyba nenurodė, kiek užsiėmimų sudaro visa programa. Keltini klausimai apie tai, kiek užsiėmimų sudarė T. A. paskirta programa, kiek užsiėmimų turėjo lankyti, kada ir kokiu dokumentu jam buvo nustatytas konkretus užsiėmimų grafikas, ar nuteistasis buvo informuotas apie tai, kad būtent tam tikras užsiėmimų skaičius sudaro „visą programą“.
T. A. niekada neatsisakė vykdyti teismo paskirtos priemonės ir neignoravo Probacijos tarnybos. Priešingai, jis pradėjo programos vykdymą, dėl asmeninių priežasčių (augina kelių mėnesių kūdikį, prižiūri tris sutuoktinės vaikus, buvo užpuolusios blusos) prašė leisti jam dalyvauti nuotoliniu būdu. Tokie T. A. veiksmai suponuoja išvadą apie programos neįvykdymą dėl objektyvių priežasčių, o ne automatiškai konstatuojamas absoliutus jos nevykdymas. BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta ne automatinė, o diskrecinė arešto taikymo galimybė. Gynėjos vertinimu, kad ir nustačius tam tikrą T. A. pareigų nevykdymą, teismas privalėjo individualiai įvertinti ar egzistuoja realus pagrindas visą paskirtą laisvės apribojimo terminą pakeisti areštu, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant trumpesnę arešto bausmę ar kitomis įstatyme numatytomis priemonėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo T. A. ir jo gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės skundas atmestinas
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo gynėjos skundu, skundžiama nutartimi, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas tenkintas pagrįstai. Skundžiama nutartis priimta laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, pagrįsta nagrinėjamos asmens bylos duomenimis, išsamiai įvertinus visas procesiniam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti ar keisti šios nutarties nėra teisinio pagrindo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalį, 362 straipsnio 1 dalį, teismas bausmę vykdančios įstaigos teikimu laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba jos atlikimo sąlygas BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, T. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskyrus 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo metu buvo paskirti įpareigojimai: 1) atlyginti nusikalstama veika D. G. padarytą 200 Eur dydžio neturtinę žalą per vieną mėnesį nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, T. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šešių mėnesių nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos šio įpareigojimo įvykdymo terminą. Taigi, nuteistajam buvo paskirti du paminėti įpareigojimai bei viena baudžiamojo poveikio priemonė – per šešis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šiame kontekste pastebėtina, kad laisvės apribojimo bausmės esmė ta, jog asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi įpareigojimai, draudimai bei baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi tai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę.
Remiantis teismui skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, Probacijos tarnyba nuo 2025 m. gruodžio 1 d. kontroliuoja nuteistojo elgesį. 2025 m. gruodžio 5 d. buvo sudarytas nuteistojo bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas. 2025 m. gruodžio 22 d. nuteistasis buvo kviečiamas atvykti į Probacijos tarnybą susipažindinti su bausmės vykdymo sąlygomis ir tvarka, teisėmis ir pareigomis bei pasekmėmis už pareigų nevykdymą, tačiau suplanuotu laiku neatvyko dėl prastos sveikatos, o, tai patvirtinančių medicininių duomenų nepateikė. 2026 m. sausio 6 d. T. A. pasirašytinai supažindintas su paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat su teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą (asmens bylos 1 t., 12–22). Tačiau iš asmens bylos medžiagos matyti, kad bausmės vykdymo metu nuteistasis pažeidinėjo jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. Nuteistasis per vieną mėnesį nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos (2025 m. gruodžio 1 d.) neatlygino nusikalstama veika D. G. padarytą 200 Eur dydžio neturtinę žalą. Taip pat T. A. per šešis mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos nepradėjo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (t. y. iki 2026 m. gegužės 31 d.). 2026 m. gegužės 20 d. Probacijos tarnyba teikimu kreipėsi į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Tačiau nuteistasis per teismo suteiktą papildomą laiką atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą bei kreipėsi į Probacijos tarnybą dėl galimybės dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartimi teikimas netenkintas. 2026 m. liepos 15 d. T. A. pradėjo dalyvauti Pykčio valdymo programoje, tačiau 2026 m. rugpjūčio 26 d. buvo pašalintas, kadangi be pateisinamų priežasčių praleido daugiau nei du užsiėmimus. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis nedalyvavo 2026 m. liepos 22 d., 2026 m. rugpjūčio 12, 19 ir 26 d. užsiėmimuose. 2026 m. rugpjūčio 26 d. T. A. prašė programoje dalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau tą dieną vyko jau paskutinis programos užsiėmimas. Taip pat, skundžiamoje nutartyje nustatyta, jog T. A. nurodė, kad oficialiai nedirba, turi individualios veiklos pažymėjimą (duomenų apie tai, kad faktiškai užsiima kažkokia veikla nėra). Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis nuo 2026 m. liepos 9 d. Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja.
Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas ir panašiai, nesant tam objektyvių priežasčių. Vengimui taip pat būdingas ir piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistasis vengia vykdyti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties argumentus, neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Nors skunde teigiama, kad T. A. pažeidimus padarė dėl to, kad jis augina kelių mėnesių kūdikį, prižiūri tris sutuoktinės vaikus, jį buvo užpuolusios blusos, o iš asmens byloje pateiktų nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis, kaip nedalyvavo priežastį nurodė, jog turi problemų su sveikata, tačiau iš anksčiau nustatytų aplinkybių matyti, kad viso bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis sąmoningai pasirinkdavo nevykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nepateikdavo jokių medicininių duomenų patvirtinančių jo prastą sveikatos būklę. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, priežasčių dėl kurių asmuo nedalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nėra pagrindo pripažinti svarbiomis, nepriklausančiomis nuo jo valios bei pateisinančiomis padarytus pažeidimus. Kaip jau paminėta, dėl netinkamų įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo Probacijos tarnyba jau buvo kreipusis į teismą, bet nutartimi teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę netenkintas. Tačiau po tokio teismo sprendimo nuteistasis neabejotinai privalėjo padaryti kritiškas išvadas, imtis veiksmų atsakingai vykdyti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, turėjo įvertinti, kad ateityje jo daromi pažeidimai nebebus toleruojami. Vis tik nuteistasis reikiamų išvadų nepadarė, atvirkščiai, po minėto teismo sprendimo jau 2026 m. rugpjūčio 26 d. buvo pašalintas iš programos atsižvelgiant į tai, jog be pateisinamų priežasčių praleido daugiau nei užsiėmimus. Taip pat nors nuteistasis turi individualios veiklos pažymėjimą, tačiau duomenų apie tai, kad faktiškai užsiima kažkokia veikla nėra, o nuo 2026 m. liepos 9 d. Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nebesiregistruoja. Taigi, anksčiau paminėti duomenys patvirtina, kad esant paskirtiems teismo įpareigojimams ir baudžiamojo poveikio priemonei, nuteistasis piktnaudžiavo jam teismo rodomu pasitikėjimu, nebuvo suinteresuotas keisti probleminį elgesį, kas leidžia daryti išvadą, kad T. A. sąmoningai ir piktybiškai vengė atlikti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei nesilaikė teismo jam paskirto įpareigojimo, nors juos įvykdyti privalėjo ir tam buvo sudarytos visos reikiamos sąlygos.
Nors skunde teigiama, kad nenustatyta kokio ilgumo smurtinį elgesį keičiančios programos trukmė ir keliuose užsiėmimuose reikia dalyvauti norint gauti jos išklausymo patvirtinimą. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog T. A., 2026 m. sausio 6 d. pasirašytinai buvo supažindintas su paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat su teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą. Akcentuotina ir tai, jog nuteistasis taip pat turi pareigą domėtis smurtinį elgesį keičiančios programos trukme, užsiėmimų skaičiumi ir panašiai bei vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuteistasis ir jo gynėja skunde akcentavo, jog smurtinį elgesį keičianti programa nėra individuali, vykdoma nepriklausomai nuo asmens užimtumo, o vedama pagal sudarytą Probacijos tarnybos grafiką, į kurį nepatekus programos lankyti nėra galimybės ir šios aplinkybės nepriklauso nuo T. A. valios. Apygardos teismo vertinimu, tokie skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje nurodytu, jog baigti smurtinį elgesį keičiančią programą T. A. turėjo dar iki 2026 m. gegužės 31 d. ir tik dėka tame tarpe Probacijos tarnybos jam buvo sudaryta galimybė tai padaryti per papildomą laiką, jau vykstančių užsiėmimų eigoje, tačiau nuteistasis be pateisinamų priežasčių juose nedalyvavo. Be to, kaip matyti 2026 m. liepos 15 d. T. A. pradėjo dalyvauti Pykčio valdymo programoje, tačiau 2026 m. rugpjūčio 26 d. buvo pašalintas, kadangi be pateisinamų priežasčių praleido daugiau nei du užsiėmimus. Pažymėtina, kad nuteistasis būdamas supažindintas su bausmės vykdymo sąlygomis bei tvarka, žinodamas jam gresiančias teisines pasekmes dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo ar netinkamo vykdymo, neatsakingai žiūri į jam paskirtos priemonės vykdymą ir ieško tai pateisinančių priežasčių bei nesistengia, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė nebūtų pakeista griežtesne – arešto – bausme. Be to T. A. negalėdamas dalyvauti užsiėmime dėl sveikatos būklės galėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau tokių duomenų Probacijos tarnyboje gauta nebuvo. Vertinant nuteistojo asmenybę ir nustatytus pažeidimus, matyti, kad šiuo atveju jo elgesys laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teigiama linkme nesikeičia, kas reiškia, jog iš esmės probacija nuteistojo atžvilgiu nevyksta.
Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo bei jo gynėjos teiginiais, kad apylinkės teismas neįvertino visų aplinkybių skirdamas maksimalios trukmės arešto bausmę, t. y. 90 (devyniasdešimt) parų. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam paskirta – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, tris laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai (10 mėn. × 30 d. ÷ 3), pagrįstai pakeista – 90 (devyniasdešimt) parų areštu. Pastebėtina ir tai, jog laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles, kurios nenumato galimybės į paskirtos bausmės laiką įskaityti atlikto įpareigojimo ar baudžiamojo poveikio priemonės laikotarpio ar atitinkamai sumažinti jo dalį. Nustačius, jog nuteistasis vengė atlikti jam paskirtą bausmę, pripažįstama, jog paskirta bausmė nėra atlikta.
Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartimi pagrįstai nutarta 2025 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu, T. A. paskirtą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į maksimalaus BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto dydžio arešto bausmę. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, tik pakeitus laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai, dėl to spręstina, kad skundžiama nutartis yra teisinga ir pagrįsta, nuteistajam paskirta arešto bausmė nelaikytina akivaizdžiai per griežta ar neteisinga, todėl jos keisti ar naikinti nuteistojo ir jo gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. A. ir jo gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.