- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- e2YT-2025-984/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04044-2025-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- L. G.
- Suinteresuotas asmuo
- K. M., M. M., R. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: K. M., K. M., M. M., R. M., atstovaujama pagal įstatymą tėvo K. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. G. po savo dėdės R. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Nurodė, kad po savo dėdės (mamos A. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), brolio), R. M. mirties (mirė (duomenys neskelbtini) ištuokoje), priėmė jo palikimą, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. R. M. be pareiškėjo motinos turėjo brolį A. M., miręs (duomenys neskelbtini) ištuokoje. A. M. vaikų neturėjo. R. M. turi sūnų K. M. ir M. M., kurie šioje byloje trauktini suinteresuotais asmenimis. Tėvai: tėvas J. M., mirė (duomenys neskelbtini), motina M. M., mirė (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų kreiptis į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo į visą paveldimą turtą po dėdės R. M. mirties. Nors pareiškėjas yra penktos eilės įpėdinis, tačiau pirmesnės eilės įpėdiniai atsisakė priimti palikimą. Pažymėjo ir tai, kad nors pareiškėjas yra penktos eilės paveldėtojas pagal įstatymą, tačiau jis kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, kadangi tik jis daugiau kaip 8 metus rūpinosi ir prižiūrėjo 0,0617 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmesnės eilės paveldėtojai atsisakė tiek priimti palikimą, tiek rūpintis bei prižiūrėti likusiu žemės sklypu. Pareiškėjas po savo dėdės R. M. mirties jo asmeninius daiktus – drabužius, knygas, laikrodį ir kitus daiktus, buvusius nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), paveldėjo ir pradėjo valdyti bei tvarkyti ir disponuoti savo nuožiūra, taip pat tvarkė ir prižiūrėjo žemės sklypą. Tai, kad žemės sklypas yra prižiūrimas patvirtina tiek su pareiškimu teikiamos fotonuotraukos, tiek sodininkų bendrijos pažyma Nr. 146, kurioje nurodoma, kad nuo 2019 m. sklypas Nr. 192 – esantis (duomenys neskelbtini), yra nuolat prižiūrimas ir tvarkomas V. S. ir J. S., taip pat sklypas yra šienaujamas, valomos šiukšlės, atliekami kiti būtini aplinkos priežiūros darbai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarautų pareiškime nurodytų prašymų tenkinimui, pareiškėjui įrodymais pagrindus pareiškime išdėstytus teiginius (iš jų – dėl pareiškėjo motinos A. G. giminystės ryšio su palikėju R. M., taip pat dėl fakto, kad pareiškėjas faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos).
Nurodė, kad valstybė, atstovaujama VMI prie FM, paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio R. M. pinigines lėšas, esančias „Swedbank“ AB banko sąskaitoje 1,06 Eur. VMI prie FM atlikdama veiksmus, susijusius su mirusiojo R. M. turto perėmimu, patyrė 14,23 Eur išlaidų.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo bylą spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningo ir teisingumo principais pagal byloje surinktus įrodymus bei teismų praktika.
Nurodė, kad neturi duomenų apie R. M., (mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu.
Suinteresuoti asmenys: K. M., K. M., M. M., R. M., atstovaujama pagal įstatymą tėvo K. M., atsiliepimų nepateikė.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po savo dėdės R. M. mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Paaiškino, kad palikėjas buvo jo motinos brolis. Tikslios dėdės mirties datos neprisiminė. Nurodė, kad jam aktualus po dėdės mirties likęs žemės sklypas, o kitas palikėjo turtas jo nedomina. Paaiškino, kad sklypas yra šalia vietos, kurioje gyveno palikėjo brolis, todėl netoliese gyvenantiems asmenims jį prižiūrėti paprasčiau. Pats sklypo tiesiogiai neprižiūri, tačiau dėl jo priežiūros kreipėsi į V. S., kuris pareiškėjo prašymu sklypą prižiūri ir tvarko. Kalbėdamas apie po dėdės mirties likusius daiktus, pareiškėjas nurodė, kad pas jį liko smulkių daiktų, galbūt laikrodis ir dėžutė su kitomis smulkmenomis, tačiau dėl praėjusio laiko tiksliai jų nebeprisiminė. Jo manymu, didžiąją dalį daiktų paėmė K. M.. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad tuo metu su palikėjo vaikais nebendravo, todėl nežino, kodėl jie nepriėmė palikimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimą ir jame išdėstytus argumentu. Paaiškino, kad rengiant pareiškimą beveik prieš metus pareiškėjas, pateikęs dokumentus, aplinkybes prisiminė ir išdėstė išsamiau, o posėdžio metu dėl praėjusio laiko nebegalėjo tiksliai prisiminti visų detalių. Atstovės teigimu, po palikėjo mirties liko žemės sklypas Juodiškių kaime, kuriuo pareiškėjas rūpinasi nuo palikėjo mirties iki šiol. Iš pradžių jis pats atliko sklypo priežiūros darbus, o vėliau, kai tapo nepatogu į jį vykti, pasitelkė kitus asmenis, įskaitant posėdyje įvardytą S. Šie asmenys sklypą šienauja ir prižiūri, todėl jis yra tvarkomas. Atstovė taip pat nurodė, kad rengiant pareiškimą pareiškėjas minėjo po dėdės mirties paimtą laikrodį ir kitus smulkius daiktus. Jos vertinimu, posėdyje jis patvirtino, kad buvo paėmęs smulkių daiktų, nors tiksliai jų nebeįvardijo. Atstovė paaiškino, kad rengdama pareiškimą ne kartą bendravo su K. M. dėl priežasčių, kodėl palikėjo vaikai nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Jos teigimu, K. M. nurodė nesidomintis likusiu turtu, jo atsisakęs ir kreipęsis į notarų biurą. Nors jis iš pradžių nenorėjo dalyvauti procese, atstovė jam paaiškino būtinybę į bylą įtraukti su nagrinėjamu klausimu susijusius asmenis. Papildomai atstovė nurodė, kad žemės sklypas nėra vertingas ir yra duomenų apie įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pasak jos, pareiškėjui šios sumos žinomos ir jis prisiima skolas, kurias ši institucija galėtų pareikšti. Atstovės vertinimu, palikėjo turėtos skolos ir nedidelė turto vertė galėjo lemti artimųjų nenorą priimti palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. M. teismo posėdyje sutiko su pareiškimu. Paaiškino, kad R. M. buvo jo tėvas. Po tėvo mirties nusprendė nepretenduoti į jo turtą ir neprisiimti jo skolų, neprieštarauja, kad palikimas atitektų giminaičiams. Nurodė, kad tėvas nebuvo pasiturintis ir gyveno nuomojamame bute. Po jo mirties butą reikėjo atlaisvinti, todėl jame buvę daiktai buvo išmesti į šalia namų esantį konteinerį, o butas paliktas tuščias. Paklaustas, kokius daiktus pasiėmė pareiškėjas, K. M. nurodė, kad šis tikriausiai pasiėmė laikrodį. Paaiškino, kad jo sesuo gyvena užsienyje ir nenorėjo tvarkyti su paveldėjimu susijusių dokumentų bei patirti papildomų išlaidų. Taip pat nurodė, kad tėvas turėjo išlaikymo skolų vaikams, ir tai lėmė sprendimą nepriimti palikimo. Per tris mėnesius po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir jokių veiksmų neatliko. K. M. žiniomis, žemės sklypu rūpinasi jo tėvo brolio sugyventinė. Patikslino, kad pareiškėjas buvo paprašęs šios greta sklypo gyvenančios moters juo pasirūpinti. Baigiamojoje kalboje pakartojo, kad į tėvo turtą nepretenduoja ir sutinka, jog jis atitektų giminaičiams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra, kai nustatomos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. M.. Iš Gyventojų Registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad R. M. mirė ištuokoje, vaikai – K. M. ir M. M.. K. M. turi dukrą R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), o M. M. turi sūnų K. M. (gim. (duomenys neskelbtini)).
Teismo posėdžio metu R. M. sūnus K. M. patvirtino, kad kartu su sese M. M. po tėvo mirties palikimo priimti neketino, kadangi tėvas turėjo daug skolų.
Byloje esančios gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis patvirtina, kad R. M. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir A. G. (mirusi (duomenys neskelbtini)) buvo brolis ir sesuo. A. G. sūnus, pareiškėjas L. G.. Taigi, L. G. yra R. M. sūnėnas.
R. M. turėjo brolį A. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini) ištuokoje, vaikų neturėjo. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra registruotas A. M. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vardu.
Iš teismui teikiamo Testamentų registro išrašo matyti, kad 2018 m. vasario 26 d. R. M. palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nebuvo išduotas. Iš 2020 m. spalio 13 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo notarinio registro Nr. 5934 matyti, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro visos lėšos, esančios „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos likutis – 1,06 Eur), mirusiojo R. M. vardu, pagal „Swedbank“, AB banko 2018 m. sausio 29 d. raštą Nr. S/750 „Dėl informacijos pateikimo“.
Pareiškėjas kreipėsi į notarę O. Ž., prašant nurodyti ar yra išduotas nuosavybės teisės liudijimas į R. M. palikimą. 2025 m. spalio 9 d. notarė elektroniniu laišku atsakė, kad po A. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) palikimą pagal testamentą priėmė R. M., tačiau paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas R. M. nebuvo išduotas, todėl VĮ Registrų centre žemės sklypas tebėra įregistruotas A. M. vardu. Taigi, paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypą nėra išduotas.
Pareiškėjo teigimu, po savo dėdės R. M. mirties jo asmeninius daiktus – drabužius, knygas, laikrodį ir kitus daiktus, buvusius nuomojamame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), paveldėjo ir pradėjo valdyti bei tvarkyti ir disponuoti savo nuožiūra, taip pat tvarkė ir prižiūrėjo žemės sklypą. Nors pareiškėjo dėdė nespėjo registruoti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savo vardu, tačiau jis pareiškėjo buvo prižiūrimas ir nuolat tvarkomas.
CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).
Iš pirmiau nurodytų aplinkybių nustatyta, kad, mirus R. M., pareiškėjas, nepraleisdamas įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo dėdės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo L. G. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.