- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-09
- Bylos Nr.
- AN2-518-873/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-18892-2026-9
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, M. A., (toliau – ir apeliantė, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) patarėjo A. G. 2026 m. birželio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK 26302354399 M. A. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 74 straipsnio 1 dalį ir jai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, už tai, kad ji, būdama nepilnamečio D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), globėja (rūpintoja), turinti teisę ir pareigą veikti kaip jo atstovė pagal įstatymą bei užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo mėn. iki 2025 m. lapkričio mėn. netinkamai vykdė globėjos pareigas. Nustatyta, kad minėtu laikotarpiu nepilnametis sistemingai praleidinėjo pamokas, o praleistų pamokų pateisinama buvo tik dalis, tačiau globėja nesiėmė pakankamų priemonių užtikrinti tinkamą vaiko ugdymo proceso organizavimą ir kontrolę. Taip pat globėja atsisakė bendradarbiauti su švietimo įstaiga – nepriėmė mokyklos pasiūlytos psichologo ir specialiojo pedagogo pagalbos (mokyklos 2026 m. kovo 16 d. raštas Nr. 1GD-6865). 2025 m. lapkričio mėn. pradžioje mokyklai pateikus informaciją apie pablogėjusią vaiko psichologinę būseną, globėjos prašymu vaikui buvo taikomas nuotolinis mokymasis iš namų, tačiau net ir šiuo atveju globėja neužtikrino tinkamo bendradarbiavimo su atsakingomis institucijomis ir specialistais. Globėja sąmoningai ir sistemingai vengė sudaryti galimybes atsakingų institucijų specialistams vykdyti jų teisės aktuose nustatytas funkcijas – nesudarė sąlygų atlikti vaiko gyvenimo sąlygų ir globos (rūpybos) kokybės vertinimo, neįleido specialistų į vaiko gyvenamąją vietą (1TSD-1068, 1TSD-1098, 1TSD-1530, 1GVA-296), nors tokie apsilankymai yra privalomi pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. A1-28 „Dėl globos centro veiklos aprašo patvirtinimo“ 58 punktą. Tokiu būdu M. A. nevykdė pareigos bendradarbiauti su švietimo ir socialinių paslaugų institucijomis, neužtikrino vaikui reikalingos pagalbos prieinamumo, neužtikrino tinkamų sąlygų specialistams įvertinti vaiko situaciją, neužtikrino tinkamo vaiko ugdymo proceso organizavimo ir kontrolės. Šiais veiksmais (neveikimu) globėja veikė priešingai vaiko interesams ir netinkamai vykdė savo kaip globėjos pareigas, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 straipsnio 4 dalį (pareiga bendradarbiauti su suinteresuotomis institucijomis), 3.273 straipsnio 2 dalį (atsakomybė už globėjo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą, taip pat minėto įsakymo Nr. A1-28 58 punktą.
Nesutikdama su Institucijos 2026 m. birželio 22 d. nutarimu, M. A. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi M. A. skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos 2026 m. birželio 22 d. nutarimas panaikintas, byla grąžinta Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Teismas nutartyje nurodė, jog Institucijos nutarimas nėra tikslus. Nustatyta, kad Institucija nutarime vertino pareiškėjos neveikimą nuo 2025 m. rugsėjo mėn. iki 2025 m. lapkričio mėn., o posėdyje Institucijos atstovas teigė, kad išties buvo vertinamas laikotarpis nuo 2025 m. rugsėjo mėn. iki 2026 m. balandžio mėn., kai buvo galimai daromas tęstinis administracinis nusižengimas. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dėl Institucijos pozicijos ir priimtuose nutarimuose nustatytų faktinių prieštaravimų pareiškėja (M. A.) negali vienareikšmiškai nustatyti jai inkriminuojamos veikos apimties ir laikotarpio, todėl negali tinkamai pasirengti gynybai ir pasirinkti veiksmingos gynybos strategijos, nes nėra aišku, nuo kokių konkrečiai faktinių aplinkybių ji turi gintis. Tai apylinkės teismas pripažino esminiu teisės į gynybą pažeidimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (toliau – ir skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, M. A., prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos 2026 m. birželio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Nurodo, kad bylos grąžinimu Institucijai buvo pažeista jos teisė į gynybą. Teigia, jog teismas, nutaręs grąžinti bylą tyrimo papildymui, faktiškai suteikė antrą galimybę surinkti įrodymus, nors pirmą kartą Institucija to nepadarė, ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai, pagal kurią visos abejonės aiškinamos asmens, traukiamo atsakomybėn, naudai. Jei per visą procesą Institucija negalėjo net nustatyti, kokiu laikotarpiu ir kokiais veiksmais nusižengimas padarytas, tai reiškia, kad nusižengimo sudėtis neįrodyta, o ne tai, kad tyrimą reikia kartoti.
Taip pat nurodo, kad priėmus sprendimą grąžinti bylą Institucijai, išlieka tikimybė pažeisti non bis in idem principą, kuris teigia, kad du kartus bausti už tą patį dalyką negalima. Grąžinęs bylą, teismas sukūrė situaciją kai dėl tų pačių faktinių aplinkybių Institucijoje vienu metu bus vykdomi du tyrimai. Vienintelis būdas pašalinti šį pažeidimą – teiseną nutraukti.
Teigia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nutartyje nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes Institucija turėtų papildomai ištirti ir kodėl teismas pats negalėjo jų įvertinti. Visi reikšmingi įrodymai – gimnazijos ir globos centro raštai, medicininiai dokumentai, mokymosi rezultatai, Institucijos tarnybiniai pranešimai – jau yra byloje, todėl pagal operatyvumo ir ekonomiškumo principus teismas privalėjo pats šiuos įrodymus įvertinti.
Nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nevertino pažeidėjos skunde nurodytų argumentų, kurie paneigia jos kaltę padarius administracinį nusižengimą. Pakartotinai dėsto šiuos argumentus. Jos teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ji veikė priešingai vaiko interesams. Priešingai, ji rūpinosi vaiko sveikata, gydymu, reabilitacija ir ugdymu.
Tvirtina, jog liko neįvertintas esminis procesinis pažeidimas priimant Institucijos nutarimą – buvo pažeistos jos teisės būti išklausytai ir pasirengti gynybai, nes nutarimas priimtas jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjas A. G. prašo apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą, o M. A. skundo netenkinti. Atsiliepime pripažįstama, kad panaikinto Institucijos nutarimo fabuloje buvo netiksliai apibrėžtas vertintų aplinkybių laikotarpis: nurodyti 2025 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiai, nors realiai Institucija vertino aplinkybes laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio iki 2026 m. balandžio 17 d. Nurodoma, jog šis neatitikimas bei poreikis tiksliai apibrėžti vertinamus veiksmus lėmė Institucijos atstovo prašymą grąžinti bylą.
Motyvuojamoji dalis
M. A. apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, M. A., prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kaip reglamentuota ANK 651 straipsnio 4 dalyje, tokio pobūdžio prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė; toks prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju ginčijamas apylinkės teismo sprendimas grąžinti bylą Institucijai, todėl pagrindo tenkinti tokį prašymą apygardos teismas nenustato.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. M. A. apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo sprendimu, tvirtindama, kad nemotyvuotai grąžindamas bylą Institucijai, teismas neįvertino jos argumentų, kurie paneigia jos kaltę padarius administracinį nusižengimą, taip pat neištaisė jos teisų pažeidimų bei suteikė naują galimybę Institucijai surinkti įrodymus. Apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir skundžiamos nutarties išvadas, su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad Institucijos 2026 m. birželio 22 d. nutarime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka Institucijos atstovo teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų dėl iš tikrųjų vertinto nusižengimo laikotarpio. Nutarimo aprašomojoje dalyje apeliantei inkriminuotas netinkamas globėjos pareigų vykdymas nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio iki 2025 m. lapkričio mėnesio, tačiau Institucijos atstovas apylinkės teisme nurodė, kad buvo vertinamos aplinkybės iki 2026 m. balandžio mėn., kai buvo galimai daromas tęstinis administracinis nusižengimas. Šią išvadą patvirtina pačios Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija. Įvertinus išdėstytą, spręstina, jog apylinkės teismo išvada, jog priimant skundžiamą nutarimą nebuvo tinkamai suformuluotos kaltinimo ribos ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi galimybės tinkamai gintis, yra teisinga.
Apeliantė tvirtina, jog grąžinus bylą Institucijai, prieš ją dėl tų pačių faktinių aplinkybių vienu metu bus vykdomi du tyrimai. Su tokiais teiginiais nesutiktina. Byloje pateikta informacija apie anksčiau – 2026 m. gegužės 15 d. priimtą ir 2026 m. birželio 10 d. Institucijos panaikintą nutarimą administracinio nusižengimo teisenoje ROIK 26302354339. Nagrinėjamas Institucijos 2026 m. birželio 22 d. nutarimas priimtas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje ROIK 26302354399. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Institucija, pripažindama jog apeliantės veiksmai galimai sudarė vieną tęstinį administracinį nusižengimą, negali tų pačių veiksmų vertinti kaip atskirų, tarpusavyje nesusijusių nusižengimų ir pakartotinai traukti už juos administracinėn atsakomybėn. Bylos grąžinimas Institucijai dėl esminių trūkumų – netinkamai suformuluotų kaltinimo ribų, priešingai nei teigiama skunde, pažeidėjos teisės – nebūti pakartotinai baudžiama už tą patį dalyką, nepažeidžia, kadangi teisena bus tęsiama vienoje byloje.
Apeliantė skunde nurodo, kad bylos grąžinimas Institucijai papildomam tyrimui atlikti nepagrįstai suteikia Institucijai antrą galimybę surinkti įrodymus ir sudaro sąlygas pažeisti nekaltumo prezumpciją, pagal kurią visos abejonės aiškinamos asmens, traukiamo atsakomybėn, naudai. Tačiau apygardos teismas nepritaria šiems skundo argumentams. Bylos grąžinimas papildomam tyrimui negali būti suprantamas kaip neribota galimybė Institucijai iš naujo ieškoti apeliantei nepalankių įrodymų ar išplėsti jai pareikšto kaltinimo ribas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nenustatė apeliantės kaltės ir iš anksto nepasisakė dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo, bet konstatavo esminius nutarimo trūkumus, susijusius su neaiškiomis kaltinimo ribomis. Bylos grąžinimas Institucijai neįpareigoja skirti nuobaudos. Priešingai, jeigu atlikus papildomą tyrimą nepakaktų duomenų, patvirtinančių administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimą, Institucija privalėtų priimti atitinkamą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Kaip teisingai nurodyta skunde, tokiu atveju nepašalintos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Apeliantės teiginys, kad apylinkės teismas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurias būtina papildomai ištirti, taip pat nėra pagrįstas. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas išsamiai išdėstė nustatytus prieštaravimus dėl inkriminuojamos veikos laikotarpio, įvertino Institucijos atstovo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus ir nustatė, kad dėl neaiškių kaltinimo ribų apeliantė negalėjo vienareikšmiškai suprasti, kokia konkreti veika jai inkriminuojama bei tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą. Taigi nutartyje nurodytos ne abstrakčios ar deklaratyvios abejonės, bet konkretūs trūkumai, tiesiogiai susiję su galimybe tinkamai patikrinti nutarimo pagrįstumą.
Skundo argumentai, kad apeliantė tinkamai rūpinosi globojamo vaiko sveikata, gydymu, reabilitacija ir ugdymu, bendradarbiavo su mokykla bei globos centru, savaime nepaneigia apylinkės teismo nustatytų procesinių trūkumų ir nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliantės argumentas dėl netinkamo informavimo apie Institucijoje vyksiantį bylos nagrinėjimą taip pat nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Esminę reikšmę turi tai, kad apylinkės teismas panaikino Institucijos nutarimą ne dėl galutinai nustatytos apeliantės kaltės ar nekaltumo, bet dėl esminių kaltinimo trūkumų. Tokioje proceso stadijoje apeliantės prašymas priimti sprendimą dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo iš esmės nespręstinas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai panaikino Institucijos 2026 m. birželio 22 d. nutarimą ir grąžino administracinio nusižengimo bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas buvo neteisėtas ar nepagrįstas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, M. A., apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.