Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo IES1 atstovui (advokatui) Stasiui Lileikiui, atsakovės ATS1 atstovei (advokatei) Karolinai Jonaitienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalieji hektarai“ atstovui (advokatui) Dainiui Burduliui, atsakovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei (teisininkei) (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškininį pareiškimą (ieškinį), kuris teisminio proceso metu (pa)tikslintas, atsakovams ATS1, uždarajai akcinei bendrovei „Žalieji hektarai“ bei biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „Registrų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Banesta“, TAR4, TAR2 ir TAR3.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas IES1 teismui padavė ieškininį pareiškimą (ieškinį), kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas, kuriame suformulavo toliau nurodomus reikalavimus

(el. b. f. 1, f. l. 1–10; f. 3, f. l. 147–148; f. 4, f. l. 164–172):

panaikinti atsakovės BĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020-07-13 sprendimą Nr.

(duomenys neskelbtini);

panaikinti atsakovės NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023-03-28 sprendimą Nr.

(duomenys neskelbtini);

nustatyti ieškovui IES1 nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovei ATS1 nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribą pagal TAR2 2023-04-18 sudarytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo plane pažymėtą skaičiais 3 ir 4;

nustatyti ieškovui IES1 nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pagal TAR2 matininko (duomenys neskelbtini)

2023-04-18 sudarytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo plane pažymėtą skaičiais 4, 5, 6, 7;

įpareigoti atsakovę ATS1 per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis nugriauti (išardyti) tvoras, pastatytas ant 2020-05-25 jos (atsakovės ATS1) sklypo kadastrinių duomenų byloje nustatytos ribos su ieškovo IES1 sklypu, sutvarkyti (pašalinti) tvorų griovimo pasekmes, o teismo nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo, leisti nurodytus darbus atsakovės ATS1 lėšomis atlikti ieškovui IES1.

Ieškovas IES1 ieškinį, kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas, grindė tuo, kad:

ieškovas yra 0,0814 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Nuosavybės teisę į žemės sklypą ieškovas įgijo 2023-04-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu po motinos (duomenys neskelbtini) mirties. Velionė (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į paminėtą sklypą buvo įgijusi 1993-04-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu;

gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė – atsakovė ATS1, kuri nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo

2019-11-07 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-11-07 perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu;

ieškovui priklausančio žemės sklypo galinėje pusėje, žiūrint nuo kelio, yra atsakovei UAB „Žalieji hektarai“ nuosavybės teise priklausantis 18,2176 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę atsakovė UAB „Žalieji hektarai“ į paminėtą žemės sklypą įgijo 2022-09-21 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo 2023-03-28 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu;

2023 m. kovo mėn. pabaigoje atsakovės ATS1 sutuoktinis pradėjo griauti (ardyti) tvorą, žymėjusią ieškovo ir atsakovės ATS1 žemės sklypus, išardė ieškovo žemės sklypo pusėje prie tvoros sudėtas šaligatvio plyteles, iškirto gyvatvorę bei iškirto vaismedžius ir vaiskrūmius, augusius ieškovo žemės sklype ir (2023 m. – apylinkės teismo pastaba) balandžio viduryje pradėjo statyti naują tvorą, kuri nesutapo su buvusia žemės sklypų riba, o kelio pusėje apie 1,70 m pasislinko į ieškovo žemės sklypo pusę. Tokius veiksmus atsakovė motyvavo tuo, jog naują tvorą stato ant žemės sklypų ribos, kuri nustatyta atsakovės užsakytų ir atliktų kadastrinių matavimų metu;

ieškovas neatlikęs žemės sklypo kadastrinių matavimų, todėl kreipėsi į trečiąjį asmenį TAR2, prašydamas atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, paženklinant žemės sklypo ribas riboženkliais bei atlikti kitus veiksmus žemės sklypo kadastro duomenų bylai sudaryti ir ją (kadastro bylą) pateikti VĮ „Registrų centras“ kadastro duomenų pakeitimui (patikslinimui). Žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo sudaryta 2023-04-18 ir pateikta VĮ „Registrų centras“. VĮ „Registrų centras“ 2023-06-05 atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre nurodydamas, kad ieškovo žemės sklypo sudarytame plane riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinatėmis nustatytos ribos kerta atsakovės ATS1 žemės sklypo bei atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo ribas (atsakovės ATS1 žemės sklypo ribos yra kertamos apie 1,40 m, o atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ ribos kertamos apie 3,70 m, kai leistinas ribų nesutapimas gali būti 0,30 m). Ieškovas, ištaisęs trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ 2023-06-05 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1-4 punktuose nurodytus trūkumus, vėl padavė prašymą įrašyti žemės sklype esančių statinių duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi jų (duomenų) neįrašius, negalima įrašyti (pakeisti) žemės sklypo kadastro duomenų. VĮ „Registrų centras“ 2023-08-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo netenkino tuo pagrindu, kad Nekilnojamojo turto registruose nepatikslinti žemės sklypo kadastro duomenys. Taip pat VĮ „Registrų centras“ teritorinio padalinio 2023-08-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo netenkintas ieškovo prašymas nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į sklype esančius statinius tuo pagrindu, kad prieš tai buvo netenkintas prašymas įrašyti šiuos nekilnojamųjų daiktų duomenis į nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą;

ieškovui realizuoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir žemės sklype esančius statinius) trukdo abiejų atsakovų prieš tai atlikti kadastriniai matavimai, nes būtent dėl šios priežasties VĮ „Registrų centras“ atsisakė pakeisti kadastrinių matavimų duomenis pagal ieškovo užsakymu atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovo teisės yra pažeidžiamos ir kitaip, t. y. jeigu remtis atsakovų atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, ieškovo nuosavybės teise valdomo sklypo dydis sumažėja, dėl ko ieškovas negali valdyti ir naudoti 0,0814 ha dydžio sklypo, kurį ieškovas įgijo iš pradinės savininkės, kuri būtent tokio dydžio sklypą buvo privatizavusi. Ieškovo valdymo ir naudojimosi teisės yra pažeistos realiai, kadangi atsakovė ATS1, nugriaudama prieš tai buvusią ir žemės sklypų ribas skyrusią tvorą, o po to pastatydama dvi tvoras pagal jos (atsakovės ATS1) užsakytų ir atliktų kadastrinių matavimų metu pažymėtą sklypus skiriančią ribą, atėmė iš ieškovo galimybę naudotis 0,0814 ha dydžio žemės sklypu;

atliekant atsakovės ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“ sklypų kadastrinius matavimus į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nurodytus kriterijus neatsižvelgta. Atsakovė ATS1 nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo pirkimo–pardavimo 2019-11-07 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Aptarto sklypo pardavėjas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į sklypą įgijo 1993-04-30 sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Iš sutarties sudedamosios dalies – Sodo sklypo Nr. 6 schemos M1:500, matomas sodo sklypo kraštinių ilgis riboje su sklypu Nr. 5 (žiūrint nuo kelio link miško) yra 53,4 m ir 52,3 m riboje su ieškovo žemės sklypu. Žemės sklypo galinės ribos ilgis nurodytas 17 m. Nors žemės sklypo ribos su keliu matmenys nenurodyti, tačiau abi sklypo ribos yra lygios, t. y. ir prie kelio riba yra 17 m. Tokią išvadą patvirtina ir pridedama ištrauka iš tuomečio teritorijų planavimo dokumento – generalinio plano, kurį ištyrus vizualiai matyti, kad žemės sklypas Nr. 6 yra taisyklingos formos. Įvertinus kadastrinių matavimų metu sudaryto atsakovės ATS1 žemės sklypo plano matmenis akivaizdu, kad jie (matmenys) skiriasi nuo žemės sklypo privatizavimo metu sudarytos schemos – riba su sklypu Nr. 5 ((duomenys neskelbtini)) sutrumpėjo iki 45,88 m (buvo 53,4 m), o riba su ieškovo sklypu – iki 46,02 (buvo 52,3 m). Riba miško pusėje sutrumpėjo nuo 17 m iki 16,67 m, o kelio pusėje praplatėjo nuo 17 m iki 18,27 m, t. y. 1,27 m įsiterpė į ieškovo žemės sklypą. Atsakovės ATS1 žemės sklypo 2020-05-25 atliktų kadastrinių matavimų duomenys nesutampa su prieš tai sudarytų teritorijų planavimo dokumentų duomenimis, t. y. šiais dokumentais nustatytomis buvusiomis žemės sklypo ribomis;

nei ieškovo velionė mama, nei Sodininkų bendrijos pirmininkas kadastrinių matavimų bylos sudaryme nedalyvavo ir akto nepasirašė. Ieškovo velionė mama, kuri matavimų metu buvo gretimo žemės sklypo savininkė, net nekviesta į atsakovės žemės sklypo ženklinimą. Ieškovės žemės sklypo 2020-04-07 ribų paženklinimo-parodymo akto 4 punkte neteisingai cituojamas Taisyklių 19 p. nenurodant, jog sodų bendrijos pirmininkas privalėjo būti kviečiamas ir / ar dalyvauti ženklinime, nes atsakovės žemės sklypas yra TAR3 teritorijoje. Surašant 2020-04-07 atsakovės ATS1 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, sudarant žemės sklypo planą ir paženklinant ribas, atsakovės ATS1 ir ieškovo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos ant sklypų ribos pasodinta gyvatvore bei įkastais betoniniais borteliais. Tokiu būdu riba buvo pažymėta buvusių žemės sklypų savininkų, remiantis esamais teritorijų planavimo dokumentais. Įsigijusi nuosavybėn žemės sklypą ATS1 borteliais pažymėtoje vietoje dar ir pastatė vielinę tvorą. Būtent tokia tvarka žemės sklypais naudojosi buvę savininkai, o po to ir ieškovas bei atsakovė ATS1 iki 2023 m. kovo mėn., t. y. iki tol, kol buvo išardyta žemės sklypus skyrusi bendra tvora, betoniniai borteliai ir trinkelės, iškirsta gyvatvorė ir kiti želdiniai bei įrengta nauja vielinė tvora atsakovės ATS1 kadastrinių matavimų metu pažymėtoje vietoje. Iki atsakovės ATS1 atliktų kadastrinių matavimų buvusią faktinę naudojimosi sklypais tvarką patvirtina 2019-12-25 ir 2019-12-27 (iki atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo) darytos nuotraukos. Ypatingą reikšmę turi elektros energijos perdavimo betoninio stulpo fiksacija. Betoninis stulpas, kaip dirbtinis žemės paviršiaus objektas, kuris skyrė ieškovo ir atsakovės ATS1 sklypų ribas, buvo pažymėtas sodo sklypo schemoje prie sodo sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, kada žemės sklypą pirmą kartą nuosavybės teise įgijo ieškovo velionė mama (duomenys neskelbtini). Taip pat elektros energijos perdavimo betoninis stulpas žymėjo žemės sklypų ribą kelio pusėje;

dėl žemės sklypo ribos su atsakove UAB „Žalieji hektarai“ ieškovas nurodytina, kad TAR3 teritorija, ją (sodininkų bendrijos teritoriją) paskyrus bendrijai, pagal tuometinį teritorijų planavimo dokumentą buvo pažymėta dirbtiniu žemės paviršiaus objektu – tvora. Pradinei ieškovo žemės sklypo savininkei įgijus nuosavybės teisę į žemės sklypą, galinė jo (žemės sklypo), riba žiūrint nuo kelio pusės ir besiribojanti su atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypu, būtent ir sutapo su tvoros buvimo vieta. Pagal atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ atliktus kadastrinius matavimus ir žymėjimus nustatyta riba bendrijos teritoriją žymėjusia tvora eina vidine atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo dalimi, o nustatyta riba pasislinko į ieškovo žemės sklypo vidinę teritoriją. Atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatyti duomenys nesutampa su teritorijų planavimo dokumentais (sodininkų bendrijos planu, ieškovo žemės sklypo planu). Sudarant kadastrinių duomenų bylą buvo pažeista privaloma procedūra – į parodymo–paženklinimo akto surašymą nekviestas ieškovas. Trečiojo asmens UAB „Banesta“ matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus bei ženklindamas ribas ir nustatęs, kad jo (matininko) ženklinama riba nesutampa su sodininkų bendrijos teritorijos riba, paženklintas dirbtiniu žemės paviršiaus objektu – tvora, privalėjo tikslinti duomenis, atsižvelgdamas į esamus teritorijų planavimo dokumentus (sodo teritorijos planu, ieškovo sklypo planu ir kt.) bei naudojimosi žemės sklypais faktinę padėtį;

atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastro duomenys buvo patvirtinti (pakeisti) atsakovės NŽT 2020-07-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ – 2023-03-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama ir žemės sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas). Atsakovė NŽT, patvirtinusi atsakovės ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypų ribas, sumažino ieškovo žemės sklypo dydį (plotą). Atsakovės NŽT šališkumą patvirtina ir 2023-09-07 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame reikalaujama TAR2 matininką taisyti tariamus trūkumus, atsižvelgiant į atsakovės ATS1 skundą. Atsakovės 2020-07-13 ir 2023-03-28 sprendimai neteisėti, nes priimant sprendimus vadovautasi neteisingais kadastriniais matavimais ir žymėjimais, neobjektyviai įvertintos visos aplinkybės (ar sprendimų priėmimas nepažeis ieškovo teisių ar pateikti duomenys pagrįsti, ar duomenis) nustatant (tikslinant) buvo laikytasi pagrindinių reikalavimų ir procedūrų. Ieškovas apie sprendimų turinį sužinojo 2023-09-07, kai iš trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ ieškovo atstovas gavo sprendimų kopijas;

išsprendus ginčą dėl žemės sklypų ribų, ieškovo nuosavybės teisės nebus visiškai apgintos, nes žemės sklype liktų stovėti atsakovės ATS1 pastatytos metalinė ir medinė tvoros. Nepašalinus tvorų, ieškovas A fiziškai negalėtų naudotis visu žemės sklypu, kadangi tam trukdytų atsakovės savavališkai, be ieškovo sutikimo, pastatyti statiniai (šią sklypo dalį realiai toliau valdytų atsakovė ATS1). 1 mėnesio terminas yra realus terminas, per kurį atsakovė ATS1 galėtų nugriauti nesudėtingus statinius (kiemo įrenginius).

ieškovas teismo keliu siekia ne tik pakeisti atsakovų Žemės sklypų ribas, tačiau ir pakeisti žemės sklypų plotą (pasididinti žemės sklypą atsakovų žemės sklypų sąskaita). Patvirtinus ieškovo matininko TAR2 atliktus kadastrinius matavimus ieškovo žemės sklypas padidėtų 14 m² (ieškovas siekia įteisinti 0,0828 ha plotą, nors Nekilnojamojo turto registre numatytas preliminarus plotas buvo 0,0814 ha). Tuo tarpu atsakovams žemės sklypai neatlygintinai būtų sumažinti. Ieškovas neturėjo būti kviečiamas į atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes Nekilnojamojo turto registre ieškovo nuosavybės teisės įregistruotos tik 2023-04-04, o atsakovės žemės sklypo ribų matavimai atlikti 2020-05-25 t. y. trys metai iki ieškovui tampant žemės sklypo savininku. Atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų neįmanoma atlikti pagal teritorijų planavimo dokumentus, nes atlikus matavimus paaiškėjo, kad žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų žemės sklypo ribų, sodų bendrijos parengtas planas netikslus ir neatitinka faktinės sklypų situacijos, todėl atsakovės ATS1 žemės sklypo ribos suformuotos pagal atsakovės NŽT išvadą. Atsakovės ATS1 žemės sklypui atliktų kadastrinių matavimų metu žemės sklypas sumažėjo beveik vienu aru, t. y. viršijant leistiną maksimalią paklaidą. Atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu buvo nustatytos tikslios žemės sklypo ribos, atlikti teisėtai. Atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinių matavimų registracija galėjo būti ginčijama per Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) numatytą vieno mėnesio terminą, kuris yra praleistas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad žemės sklypų ribos gali būti žymimos augalais, borteliais, tvoromis ar, kad jie yra/buvo pastatyti teisėtai. Ieškovo teikiama matininko TAR2 parengta kadastrinių matavimų byla neatitinka teisės aktais keliamų reikalavimų. Kadastrinius matavimus atlikęs matininkas šališkas. Įteisinus TAR2 kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini) taptų nepravažiuojama greitajai pagalbai ir kitam didesniam transportui, nes kelias yra susiaurintas jo (kelio) dalį prijungiant prie ieškovo žemės sklypo;

atsakovė ATS1 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2019-11-07, pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei ATS1 priklausantis žemės sklypas šiaurinėje pusėje ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)). Atsakovės ATS1 žemės sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre 2000-06-15. Atsakovei dėl žemės sklypo sudarant pirkimo–pardavimo sandorį, žemės sklypas turėjo preliminarius matavimus, pagal kuriuos žemės sklypo plotas buvo 9 a. Atsakovė ATS1 įsigijo žemės sklypą manydama, kad žemės sklypas yra 9 arų (sumokėjo kainą už 9 a ploto sklypą). Kredito įstaiga, kuri suteikė atsakovei ATS1 paskolą įsigyto namo, esančio žemės sklype, renovacijai, įpareigojo atsakovę ATS1 atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovė ATS1 privalėjo nekilnojamojo turto registre atnaujinti kadastrinius žemės sklypo duomenis;

atsakovė dėl kadastrinių matavimų atlikimo žemės sklypui kreipėsi į matininką TAR4. Atlikęs žemės sklypo kadastrinius matavimus, apie kurių atlikimo laiką bei vietą tinkamai buvo informuoti visų besiribojančių žemės sklypų savininkai, matininkas TAR4 nurodė, kad nustatyti žemės sklypo ribų pagal matmenis, nurodytus TAR3 generaliniame plane, neįmanoma, kadangi sodininkų bendrijos generaliniame plane nustatyti ilgiai kerta sodininkų bendrijos ribą. Matininkui TAR4 teko trumpinti žemės sklypo ribas iki sodų bendrijos ribos, žemės sklypo šiaurinę kraštinę trumpinant 6,28 m, o pietinę 2,58 m, dėl ko žemės sklypo plotas sumažėjo neleistinumo ribose iki 0,0803 ha. Dėl susidariusios situacijos, kada sodininkų bendrijos generaliniame plane neteisingai nustatyti žemės sklypo ilgiai kertant sodininkų bendrijos ribą, matininkas TAR4 2020-06-01 kreipėsi į atsakovę NŽT dėl išvados pateikimo. NŽT, išnagrinėjusi 2020-06-01 matininko TAR4 prašymą, 2020-06-30 priėmė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada). Išvadoje NŽT nurodė, kad atsakovės ATS1 žemės sklypo ribos turi būti patikslinamos pagal TAR4 kadastrinius matavimus, situacijos brėžinį, atstatant minėto žemės sklypo ribas (linijų ilgius) ties ribos posūkio taškais 4-1 bei nepažeidžiant suprojektuoto kelio pločio. Išvadoje NŽT nurodė, kad susidaręs žemės ploto trūkumas atsakovei ATS1 nebus kompensuojamas. Matininkas TAR4 privalėjo atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbus tęsti vadovaujantis NŽT Išvada. Įregistravus atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovės ATS1 žemės sklypo plotas sumažėjo iki 8 arų (ploto sumažėjimas nekompensuotas);

TAR3 pirmininkas į atsakovės ATS1 Žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo kviečiamas. Pranešimas buvo siunčiamas du kartus . Atsakovė ATS1 neatsakinga už sodininkų bendrijos pirmininko pasirinkimą nedalyvauti kadastrinių matavimų atlikimo metu bei ignoruoti pranešimu. Atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu ieškovo motina nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip žemės sklypo savininkė, todėl kvietimas dalyvauti ženklinant atsakovės ATS1 žemės sklypo ribas ieškovo motinai neturėjo būti siunčiamas. Ieškovas tapo žemės sklypo savininku praėjus trims metams nuo atsakovės ATS1 žemės sklypui atliktų kadastrinių matavimų. Nors, pasak ieškovo, žemės sklypą ieškovės motina privatizavo 1993 m., tačiau beveik 30 metų nuosavybės į žemės sklypą neįteisino, kas ieškovui buvo žinoma. Neišviešinus nuosavybės teisių registre, neįregistravus tikslių žemės sklypo ribų Nekilnojamojo turto registre, ieškovas pradėjo neteisėtą statinių žemės sklype statybą, kurią dabar ir siekia įteisinti sumažindamas kitų atsakovų žemės sklypus. Atlikti nuosavybės registravimo procedūras į žemės sklypą ieškovo šeima delsė sąmoningai, vengdama mokėti žemės, atliekų tvarkymo ir kitus mokesčius valstybei. Atsakovė ATS1 apie gretimų žemės sklypų savininkus negalėjo žinoti kitokios informacijos, nei nurodyta viešajame registre. Ieškovas turi prisiimti pasekmes, kilusias iš ieškovo ir ieškovo motinos netinkamo turto valdymo, netinkamo pareigų ir teisių įgyvendinimo;

Atsakovė ATS1 2023-03-20 informavo ieškovą apie ketinimus statyti tvorą atsakovės ATS1 žemės sklype, neperžengiant kadastriniais matavimais suformuotų atsakovės ATS1 žemės sklypo ribų ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Vykusio pokalbio metu Ieškovas, tuo metu dar neturėdamas įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, atsakovės ATS1 šeimai pasisiūlė nupirkti atsakovės ATS1 žemės sklypo dalį. Atsakovės ATS1 šeima nesutiko su ieškovo pasiūlymu, kas sukėlė ieškovo nepasitenkinimą. Nuo tos dienos ieškovas kartu su savo sutuoktine atsakovę ATS1 ir atsakovės ATS1 šeimą pradėjo įžeidinėti, užgaulioti ir menkinti. Ieškovas provokuodavo konfliktus;

žemės sklypų ribos žymimos riboženkliais, kaip tai numatyta Žemės sklypų ribų ženklinimo taisyklėse, o ne vaiskrūmiais, tvoromis, borteliais ar elektros stulpais. Atsakovė ATS1 neišreiškusi valios nustatyti kitokios žemės sklypus skiriančios ribos, nei buvo pažymėta kadastrinių matavimų metu riboženkliais. Atsakovei ATS1 įsigijus žemės sklypą, atsakovės namo rekonstrukcijos metu tvora, skirianti sklypus, neegzistavo. Atsakovės ATS1 šeima įsigijo šunį, tad kol tvora neįrengta, nutiesė laikiną tinklą, tačiau tai ne riboženklis ar žemės sklypo dalies ieškovui perdavimas. Atsakovės ATS1 vyrui teisėtai plyteles pašalinus iš atsakovės ATS1 žemės sklypo, pastarąsias tvarkingai perkėlus į ieškovo žemės sklypą, ieškovas 2023-08-01 iškvietė atsakovei ATS1 policijos pareigūnus nurodydamas, kad plytelės nėra jo (ieškovo) nuosavybė. Viena vertus, ieškovas kviečia policijos pareigūnus ir teigia, kad plytelės ne ieškovo, kita vertus, teismui nurodo, kad atsakovė ATS1 neteisėtai išardė ieškovo plyteles. Ieškovas nurodė atsakovei ATS1, kad ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrą atliks ieškovo artimas draugas TAR2, kuris „padarys kaip reikės“. Ieškovo ir matininko TAR2 artima draugystė deklaruojama ir viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose (teismo posėdžio metu apklaustas TAR2 to fakto neneigė);

neobjektyvų ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą patvirtina ir TAR2 nustatyta ieškovo žemės sklypo riba su keliu. Ieškovas nepalikęs pakelės, ji (pakelė) užsodinta ieškovo gyvatvore. TAR2 nustatė, kad visa pakelė neva yra ieškovo žemės sklypo dalis. Ieškovas vienintelis savo valdomo žemės sklypo kraštine į kelią yra savavališkai užėmęs daugiausiai iš visų (duomenys neskelbtini) g. atkarpos gyventojų. Laisvo gatvės pločio ties ieškovo žemės sklypu palikta tik 2 m, nors kelio plotis turėtų būti 4 m. Ieškinyje teigiama, kad patvirtinus atsakovės ATS1 žemės sklypo ribas, ieškovas nebegali įteisinti statinių savo žemės sklype, tačiau atsakovė neturi prisiimti iš ieškovo neatsakingo elgesio pasekmių;

matininko TAR2 pateiktas žemės sklypo planas (toliau – Planas) neaiškus, nes nenurodyta kaip pasikeistų ieškovo ir atsakovės ATS1 žemės sklypo riba patvirtinus TAR2 matavimus; nutylima, jog atsakovės ATS1 valdomas žemės sklypas sumažėtų. Ieškovas siekia neatlygintinai pasididinti savo žemės sklypą atsakovės ATS1 žemės sklypo sąskaita. Atsakovės ATS1 žemės sklypo ribos nustatytos nepažeidžiant Išvados ir teisės aktų reikalavimų. Ieškovas nepateikė argumentų, kodėl atsakovės ATS1 žemės sklypo ribos turi būti pripažintos nustatytomis neteisėtai. Ieškovas nepateikė argumentų ir įrodymų, teikiančių pagrindą teigti, neva atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinius matavimus matininkas TAR4 atliko šališkai, neteisėtai, nukrypdamas nuo Išvados ar pan. Matininkas TAR4 kadastrinių matavimų atlikimo metu elgėsi teisėtai: apie kadastrinius matavimus tinkamai informavo visus besiribojančių žemės sklypų savininkus, sodininkų bendriją, nustatęs, kad atsakovės ATS1 žemės sklypo ribų negalima nustatyti pagal sodininkų bendrijos generalinį planą, kreipėsi į NŽT, kuri priėmė Išvadą nurodydama, kaip matininkas TAR4 turi užbaigti kadastrinių matavimų procedūrą. Teiginiai, kad matininkas TAR4 buvo šališkas – neįrodyti ir neturi pagrindo. Po matininko TAR4 atliktų kadastrinių matavimų atsakovės ATS1 žemės sklypas sumažėjo beveik 1 aru, tad teiginiai, kad kadastriniai matavimai atlikti palankiai atsakovei ATS1 neturi pagrindo. Žemės sklypų kadastro duomenys buvo nustatyti ir įregistruoti laikantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų;

ieškovas praleidęs vieno mėnesio terminą individualiam administraciniam aktui apskųsti, kuriuo pagrindu buvo patvirtinti atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastriniai matavimai. Matininkas TAR4, atlikęs atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2020-06-01 per Lietuvos erdvinės informacijos portalą su prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl išvados pateikimo. Kartu su prašymu matininkas TAR4 buvo pateikęs žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2019-11-21 ir 2020-04-07 aktus, žemės sklypo planą M 1:500 (toliau – Situacijos brėžinys), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-11-26 išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ). NŽT priėmė Išvadą nurodydama, kaip atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūra turi būti užbaigta. Vadovaudamasis Išvada, matininkas TAR4 užbaigė atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrą. Ieškovo ir atsakovės ATS1 žemės sklypo riba nustatyta ir patvirtinta administraciniu aktu – NŽT Išvada. Išvados pagrindu buvo patvirtintas atsakovės ATS1 žemės sklypo suformavimas, Išvada buvo priimta įgyvendinant įstatymus ir kitus teisės aktus. Išvada nenuginčyta. Net ir panaikinus atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinius duomenis, matininko TAR2 kadastriniai matavimai patvirtinti nebūtų, nes jie (kadastriniai matavimai) prieštarauja galiojančiai Išvadai;

ieškovas neįrodė ieškovui ir atsakovei ATS1 priklausančių žemės sklypų ribos neaiškumo. Ieškovui ir atsakovei ATS1 priklausančių žemės sklypų ribos buvo nustatytos teisės aktų nustatyta tvarka išsamiai išanalizavus visus teritorijų planavimo dokumentus ir NŽT priėmus Išvadą. Ieškovo draugo matininko TAR2 parengtas Planas neatitinka elementarių teisinių reikalavimų, nes nenurodyta, kaip patvirtinus Planą sumažėtų atsakovės ATS1 valdoma nuosavybė. Teiginiai, neva ieškovui ir atsakovei ATS1 priklausančių žemės sklypų riba bendrų šalių sutarimu buvo paženklinta gyvatvore, borteliais, o po to – tinkliniu aptvaru, neturi pagrindo, nes: ieškovas neįrodė atsakovės ATS1 valios ATS1 priklausančio žemės sklypo ribą ženklinti ne teisės aktų nustatyta tvarka riboženkliais, o neteisėtai sudėtomis ieškovo plytelėmis. Plyteles, 2023-08-01 kviesdamas policiją, ieškovas buvo įvardijęs kaip atsakovės ATS1 nuosavybę. Ieškovas nepateikė atsakovės ATS1 rašytinio sutikimo - laikyti ieškovo ir atsakovei priklausančių žemės sklypų skiriančią ribą kitoje vietoje, nei nustatyta matininko TAR4 kadastrinių matavimų atlikimo metu; nenumatyta galimybė žemės sklypų ribas žymėti neteisėtai pasodintais vaiskrūmiais ar sudėtomis plytelėmis;

ieškovas, paveldėdamas sklypą, žinojo, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovui turėjo būti žinoma, kad atlikus kadastrinius matavimus nustatytos žemės sklypo ribos ir taškai bei plotas gali nesutapti su preliminarių matavimų metu užfiksuotais. Atsakovas paveldėjimo teisės pagrindu priėmė sklypą tokį kartu prisiimdamas ir visas rizikas dėl jo (žemės sklypo) ploto ir koordinačių netikslumo. Atsakovė, įsigijusi žemės sklypą nuosavybės teise, siekė nustatyti tikslias sklypo ribas ir žinoti tikslų plotą tam, kad vykdant gyvenamojo namo statybas, atliekant aplinkos tvarkymo darbus nekiltų nesusipratimų ar nuostolių. Atsakovės ATS1 žemės sklypo ribos buvo nustatytos prieš daugiau nei 3 metus, tuometiniai ieškovui priklausančio žemės sklypo savininkai, nurodyti Nekilnojamojo turto registre, Išvados ar atsakovės ATS1 žemės sklypo nustatytų kadastrinių duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre neginčijo. Atsakovė, žinodama tikslias savo žemės sklypo ribas, teisėtose žemės sklypo ribose už nuosavas lėšas įsirengė tvorą. Tik ieškovas, o ne atsakovė ATS1 turi prisiimti kilusias pasekmes dėl to, kad beveik 30 metų nuosavybės teisės į ieškovui priklausantį žemės sklypą sąmoningai neįregistruojamos Nekilnojamojo turto registre;

atsakovės ATS1 žemės sklypo ribos kadastrinių matavimų metu buvo nustatytos prieš beveik 4 metus. Atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinių matavimų metu ieškovas nebuvo žemės sklypo savininkas, o tuometinė žemės sklypo savininkė neginčijo nustatytų žemės sklypo ribų. Nesutinkant su atsakovės ATS1 žemės sklypo ribų suformavimu, tuometinis ieškovui priklausančio žemės sklypo savininkas turėjo skųsti Išvadą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo Išvados paskelbimo dienos, tačiau neskundė. Ieškovas nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo paveldėjimo pagrindu, t. y. išvestiniu būdu. Išvestinis nuosavybės teisės įgijimo būdas yra toks, kai savininko nuosavybės teisė kyla iš ankstesnio savininko teisės, tai yra, kai nuosavybės teisė pereina iš vieno savininko kitam savininkui. Įgyjant nuosavybės teisę išvestiniu būdu, buvusio savininko teisės ir pareigos, susijusios su perduodamu daiktu, pereina naujam savininkui. Ieškovas, įgydamas žemės sklypą, žemės sklypą įgijo tokios apimties, kokią turėjo ankstesnis savininkas. Ankstesnis savininkas priėmė sprendimą neginčyti Išvados ir atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinių matavimų, tad ieškovas neturi teisėto pagrindo reikalauti atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinius matavimus panaikinti.

ieškovas nepateikė įrodymų, kad TAR3 išorinės ribos, t. y. teritorija, kurioje yra ieškovo žemės sklypas, buvo ir yra šiai dienai yra nustatytos vadovaujantis tiksliais kadastriniais matavimais, atliktais teisės aktų nustatyta tvarka. Teigti, kad TAR3 teritorijos išorines tikslias ribas neginčijamai patvirtina ieškinyje nurodyta tvora nėra pagrindo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškinyje minima tvora, neva žyminti TAR3 teritoriją, pastatyta teisėtai. Pirmiausia tiksliai nustačius pačios TAR3 išorines ribas, t. y. teritoriją, būtų galima po to nustatyti, ar ieškinyje minima tvora patenka į TAR3 vidinę teritoriją ar ji (tvora) yra jau atsakovei UAB „Žalieji hektarai“ nuosavybės teise priklausančiame 18,2176 ha miško ūkio paskirties žemės sklype, kuris ribojasi su TAR3 teritorija. Faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas neabsoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę. Ieškovo žemės sklypas 2023-04-05 dienai, t. y. kuomet ieškovas tapo žemės sklypo savininku pagal 2023-04-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas tik atliekant preliminarius matavimus. Lietuvos valstybė 0,0814 ha ploto žemės sklypą 1993-04-30 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pardavė ieškovo mamai (duomenys neskelbtini) taip pat tik preliminarių matavimų pagrindu ir prie minėtos sutarties buvo pridėtas tik TAR3 pirmininko ir ieškovo mamos pasirašyta sklypo schema, bet ne tikslus žemės sklypo planas. Pats ieškovas nepateikė kito ieškovo žemės sklypo 1993 m. ar anksčiau parengto plano, išskyrus TAR3 pirmininko ir ieškovo mamos pasirašytą sklypo schemą, kurioje yra ranka užrašytas sklypo linijų ilgis metrais, bet nėra tikslių koordinačių;

ieškovas faktą, kad 0,0814 ha žemės sklypas priklauso nuosavybės teise ieškovui įregistravo Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) tik 2023-04-05, t. y. kuomet ieškovas tapo minėto žemės sklypo savininku pagal 2023-04-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal NTR duomenis faktas, kad 0,0814 ha žemės sklypas priklausė ieškovo mamai (duomenys neskelbtini) taip pat NTR buvo išviešintas tik 2023-04-04 ir jis (faktas) galiojo tik iki 2023-04-05. Tuo metu, kai buvo atliekami atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo kadastriniai matavimai, jo (žemės sklypo) gretimybės, t. y. 0,0814 ha žemės sklypo iš vis nebuvo įregistruota NTR, todėl atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ pasamdytas matininkas negalėjo ieškovo pakviesti į atsakovo UAB „Žalieji hektarai“ sklypo paženklinimo akto surašymą, tačiau apie minėtą paženklinimą buvo viešai paskelbta „Lietuvos ryto“ laikraštyje, taip pat minėtame paženklinimo akto surašyme dalyvavo ir atsakovo UAB „Žalieji hektarai“ sklypo paženklinimo aktą pasirašė TAR3 pirmininkas. Asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą;

atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypas nuosavybės teise buvo įsigytas iš privataus subjekto pagal 2022- 09-21 pirkim–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėto sandorio metu šis žemės sklypas buvo 18,6400 ha ploto (t. y. 0,4224 ha daugiau, nei kad 2023-03-10 atlikus šio sklypo tikslius kadastrinius matavimus). Sklypo plotas buvo suformuotas tik preliminarių matavimų pagrindu. 2023-03-10 atlikus atsakovei UAB „Žalieji hektarai“ priklausančio žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas sumažėjo ir tapo 18,2176 ha, t. y. sklypo ploto sumažinimas 4 224 m². Sklypo ploto sumažinimas buvo padarytas net viršijus maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą;

ieškovas, pateikdamas matininko TAR2 atliktus ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, siekia įsiteisinti 0,0828 ha plotą, nors pagal NTR duomenis sklypo plotas tik 0,0814 ha, t. y. 0,0014 ha (14 m²) mažesnis. Ne atsakovė UAB „Žalieji hektarai“ su tiksliomis ribomis pažeidė ieškovo interesą, bet ieškovas atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ interesų sąskaita siekia įteisinti 14 m² didesnį ieškovo žemės sklypo plotą. UAB „Banesta“ matininkas (duomenys neskelbtini) nustatė, kad visi ieškovo sklypo gretimybių savininkai (kaimynai), įskaitant atsakovę UAB „Žalieji hektarai“ ir atsakovę ATS1, atlikdami savo sklypų tikslius kadastrinius matavimus susimažino savo sklypų plotus net viršydami maksimalias leistinas (ribines) ploto paklaidas. Ieškovo sklypas yra žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodo žemės sklypas) ir jame (sklype) nėra miško žemės, o atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypas visas yra miško paskirties ir atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklype esančio miško ribos yra nustatytos pagal Miškų kadastro, kurį tvarko Valstybinė miškų tarnyba.

žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovei ATS1, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2000-06-15, ribos pažymėtos atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Matininkas TAR4, atlikęs atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, parengtą atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastro duomenų bylą 2019-11-21 pateikė tikrinti tiesiogiai kadastro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui, kuris, patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2020-01-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Kadastro tvarkytojo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos netinkamumo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre“ (toliau – Sprendimas Nr. 785) nusprendė, jog pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla dėl šiame sprendime nurodytų trūkumų yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre, nes žemės sklypo ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) , kurio ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, ribas. Matininkas TAR4, atlikęs atsakovei ATS1 žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2020-06-01 per Lietuvos erdvinės informacijos portalą su prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl išvados pateikimo. Kartu su prašymu matininkas TAR4, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, buvo pateikęs atsakovės ATS1 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus 2019-11-21 ir 2020-04-07, žemės sklypo planą M 1:500 (toliau – Situacijos brėžinys), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-11-26 išrašą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei atsakovės ATS1 žemės sklypo schemą M 1:500. Matininkas TAR4 prašyme nurodė, kad „<...>Atliekant kadastrinius matavimus sklypo riba buvo formuojama pagal TAR3 generalinį planą. Sklypo atstatyti ribų pagal ilgius nustatytus sodų bendrijos generaliniam plane nepavyko, kadangi kirto TAR3 ribą, tad teko trumpinti sklypo ribas, iki bendrijos ribos kuri pagal matuojamą sklypą yra šiaurės rytuose. Sklypo šiaurinę kraštinę trumpinant 6,28, o pietinę 2,58 sklypo plotas mažėja neleistinumo ribose iki 0,0803 ha <...>“. NŽT Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs atsakovės ATS1 žemės sklypo ir su juo (žemės sklypu) besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, 2020-06-30 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – Išvada Nr. 122) nustatė, kad atlikus kadastrinius matavimus, minėto žemės sklypo ribos turi būti patikslinamos vietovėje, pagal matininko TAR4 parengtą Situacijos brėžinį, atstatant minėto žemės sklypo ribas (linijų ilgius) ties ribos posūkio taškais 4-1 bei nepažeidžiant suprojektuoto kelio pločio bei paaiškino, kad susidaręs žemės ploto trūkumas po atsakovės ATS1 žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų, nebus kompensuojamas. Matininkas TAR4, atlikdamas atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovavosi Išvada Nr. 122, todėl ŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020-07-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų duomenų pakeitimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 2243) patvirtino atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko TAR4 parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastriniai matavimai negalėjo būti atlikti pagal teritorijų planavimo dokumentus, nes nustačius, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede bei tai, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų, buvo kreiptasi dėl išvados ir kadastro duomenų bylos rengimo darbai buvo atlikti ja (Išvada) vadovaujantis. Matininko TAR4 2020-05-25 atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastro duomenų byloje yra duomenys apie tai, kad kvietimas dalyvauti ženklinant atsakovės ATS1 žemės sklypo ribas buvo išsiųstas TAR3 pirmininkui 2019-11-08, pakartotinai kvietimas dalyvauti ženklinant atsakovės ATS1 žemės sklypo ribas kartu su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo planu buvo išsiųstas 2019-12-03 (siunta perduota pristatymui, tačiau 2020-01-08 siuntos įteikti nepavyko). TAR3 pirmininkui kvietimai dalyvauti ženklinant atsakovės ATS1 žemės sklypo ribas buvo išsiųsti. Atlikus atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinius matavimus vadovaujantis Išvada Nr. 122, atsakovės ATS1 žemės sklypo ribos, išskyrus šiaurinę žemės sklypo ribą, nepakito, todėl kvietimas dalyvauti ženklinant atsakovės ATS1 žemės sklypo ribas buvo siunčiamas tik žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)savininkui. Žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis ieškovui, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2023-04-04, o žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto registre pažymėtos atlikus preliminarius matavimus. Atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu 2020-05-25, ieškovo žemės sklypas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl kvietimas dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas nesiųstas;

atsakovei UAB „Žalieji hektarai“ priklausantis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2003-01-13, žemės sklypo ribos pažymėtos atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus. UAB „Banesta“ matininkas (duomenys neskelbtini), atlikęs atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2023-01-20 per Lietuvos erdvinės informacijos portalą su prašymu kreipėsi NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl išvados pateikimo. Kartu su prašymu matininkas (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus 2022-10-25 ir 2022-11-15, Situacijos schemą M 1:5000 (toliau – Situacijos brėžinys), Nekilnojamojo turto registro 2019-10-06 išrašą bei atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo planą M 1:10000. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2023-03-08 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – Išvada Nr. 55), nustatė, kad atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo faktiškai naudojamos ribos (linijų ilgiai) ir konfigūracija, atlikus kadastrinius matavimus, skiriasi nuo Plane suformuotų ribų. Išvadoje Nr. 55 nurodyta, kad kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami vadovaujantis UAB „Banesta“ matininko (duomenys neskelbtini) parengtame Situacijos brėžinyje pažymėtomis ribomis, atsižvelgiant į žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų faktinį naudojimą, nepažeidžiant Skirgiškių ir Malūno gatvių bei sodininkų bendrijos ribų. Išvadoje Nr. 55 taip pat paaiškinta, kad susidaręs žemės ploto trūkumas po Žemės sklypo Nr. 3 atliktų kadastrinių matavimų nebus kompensuojamas. Matininkas (duomenys neskelbtini) vadovavosi Išvada Nr. 55, todėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2023-03-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 570) patvirtino atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko (duomenys neskelbtini) parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Sodininkų bendrijos generaliniame plane pažymėta, kad žemės sklypų (projektinis Nr. 6, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); projektinis Nr. 7, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); projektinis Nr. 8, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos sutampa su TAR3 aplinkine riba ir visų minėtų žemės sklypų šiaurės vakarinės ribos yra vienoje tiesėje. Šį faktą patvirtina ne tik TAR3 generalinis planas, šis faktas konstatuotas ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023-09-20 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“. Iš matininko TAR2 2023-04-18 parengto plano M1:500 (toliau – Planas) matyti, kad žemės sklypo šiaurės vakarinė riba ties ribų posūkio taškais Nr. 4 ir Nr. 5 3,70 m ir ties ribos posūkio taškais Nr. 6 ir Nr. 7 1,44 m kerta atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo pietrytinę ribą ir visiškai nesutampa su TAR3 aplinkine riba ir atsakovės ATS1 žemės sklypo pietvakarine riba. Atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ kadastrinių matavimų atlikimo metu 2023-03-10, ieškovo žemės sklypas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl kvietimas dalyvauti žemės sklypo ribų ženklinime ieškovui ir neturėjo būti siunčiamas. TAR3 pirmininkas 2022-11-15 dalyvavo atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo ženklinime ir sutikimą su atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo ribomis patvirtino parašu atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte 2022-11-15. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal Išvadą Nr. 55 bei į tai, kad atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu ieškovo žemės sklypas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Sprendimu Nr. 570 pagrįstai patvirtinti atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko (duomenys neskelbtini)parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą;

įvertinus teismui pateiktą Planą nustatyta, kad pagal Planą negali būti nustatytos žemės sklypų ribos, nes iš Plano neaišku, kaip pasikeistų atsakovės ATS1 žemės sklypo ir atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo ribos, nes Plane pažymėtas tik ieškovo žemės sklypas. Negalima nustatyti žemės sklypų ribų pagal teritorijų planavimo dokumentus, nes atlikus atsakovės ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypų kadastrinius matavimus pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad šių žemės sklypų ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede ir žemės sklypų ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose suprojektuotų žemės sklypų ribų (konfigūracijos), todėl šių žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti ne pagal teritorijų planavimo dokumentus, o pagal Išvadą Nr. 122 ir Išvadą Nr. 55.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, TAR3 teismui pateikė pranešimą (el. b. f. 1, f. l. 185), kuriame nurodė, kad sodininkų bendrijos pirmininko pareigas nuo 2022-09-11 eina (duomenys neskelbtini). Nuo 2022-09-11 ATS1 ar kiti asmenys dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), matavimų į sodininkų bendriją nesikreipė. Apie minėto sklypo matavimus, galimai vykusius iki 2022-09-11, informacijos sodininkų bendrijoje nėra.

Teismo posėdžio metu, vykusio 2025-06-02, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, TAR2 atstovas (vadovas) (duomenys neskelbtini) nurodė (garso įrašo takelio 01:46:54 min.–02:37:10 min.) (el. b. f. 5, f. l. 126–136), kad ieškovo IES1 ieškinio reikalavimus palaiko. Paaiškino, jog Kadastrų nuostatose yra nustatyti žemės sklypų plotų nukrypimų leistinumai. Pagrindas yra 1992 m. planas (el. b. f. 1, l. 47), pasirašytas primininko ir savininko, kuriame matosi elektros stulpas su atsakovės ATS1 sklypu, iš kitos pusės atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ sklypas. Elektros stulpai dažniausiai buvo statomi ant sodų ribos, pirminiai privatizavimai vykdyti būtent tam stulpui ir su atstumu duota 15,90 m. iki kaimyno. Kaimyno geodeziniai labai tvarkingai padaryti. Plane matosi UAB „Žalieji hektarai“ sklypo riba, tais laikais buvo valstybinis miškas, plane iš šono matosi varnelės, kurios reiškia tvorą – tai sodo bendrijos riba. Tuo remiantis ir matavo, sklypo plotas gavosi leistinumo ribose. Preliminariuose matavimuose atstumas yra 52 m., o išmatavimais yra 51 m., taip yra dėl to, kad anksčiau buvo primityvūs matavimai, o įvedus pataisas gaunasi 51 m. TAR2 plane (el. b. f. 1, l. 14) matosi, kad prie atsakovės ATS1 sklypo, žiūrint pagal tvorą, yra laisvas plotas, kadangi tvora yra sodininkų bendrijos riba. Pagal atsakovės ATS1 planą gaunasi, kad stulpas yra trečdaliu išlindęs į kelią, o jos (atsakovės ATS1) sklypas apie 2 m. nepritrauktas iki elektros stulpo. Atsakovės ATS1 matininkas įlindo į svetimą sklypą, nes vienas sklypas prasiplečia, o kitas susiaurėja. Sklypas 1,44 m. išsikišęs į priekį todėl, kad generaliniame plane (el. b. f. 1, l. 46) taip parodyta. Ir atsakovės ATS1 planas turėtų būti pagal generalinį planą, o ne pagal Registrų centro kadastro žemėlapį. Generaliniame plane matosi, kad 6 žemės sklypas (atsakovės ATS1), 7 žemės sklypas (ieškovo IES1) yra į gatvę išsišokę. Elektros stulpas stovi kaip tik ties šių žemės sklypų riba. Preliminarūs UAB „Žalieji hektarai“ planai (el. b. f. 1, l. 110), atlikti 2002 m., ieškovo IES1 mama jau 10 m. turėjo žemės nuosavybę, riba iš rytinės pusės (17.1) yra tiesi kaip styga, jos atstumas 340,6 m., bet jei pažiūrėjus į dabartinę ribą, tai ji (riba) gaunasi lanku (įlinksta į sodą). Dabartiniame plane (el. b. f. 1, l. 88) užkliūna tai, kad nėra pažymėtos tvoros, yra tik sklypo atribojimas. Preliminariame plane aiškiai nurodyta kolektyvinių sodų bendrijos žemės riba, o dabartiniuose planuose sklypus išskaido į kiekvieno piliečio. Geodeziniai atlikti neteisingai, nes riba turėjo būti palei tvorą. Skaičiuojami plotų leistinumai, kiek gali skirtis nuo preliminarių planų, jei peržengia leistinumo ribas, tai valstybė turi sumokėti kompensaciją už blogus matavimus. Preliminarių matavimų duomenys su TAR2 atliktais matavimaisi skiriasi centimetrų tikslumu. Esant dabartiniams kadastriniams matavimams ieškovo sklypas sumažėtų, bet kiek, neskaičiavo. Remiantis TAR2 kadastriniais matavimais, ieškovo sklypo plotas padidėtų 14 m². Atsakovės ATS1 ir ieškovo IES1 sklypų koordinatės yra paimtos iš preliminarių planų. Registrų centro kadastrų žemėlapis yra informacinio pobūdžio, riboženkliai yra svarbiausias dalykas. Jei žemės sklypas yra 8 a ploto, tai žemės sklypui leistinumo riba yra maždaug 0,5 a. Žinojo, kad yra įregistruota riba tarp ieškovo IES1 ir atsakovės ATS1 sklypų, bet vadovavosi generaliniu planu ir Schema M1:500. Ar patvirtinus TAR2 planus atsakovės ATS1 žemės sklypas sumažėtų, nematavo. Įteisinus TAR2 matavimus vienoje vietoje kelio plotis lieka 3 m., o kitoje – 5 m. Žinių apie ieškovo žemės sklypo plotą neturi. 1992 m. ieškovo IES1 motinai buvo atkurta nuosavybė ir ji (ieškovo IES1) sklypu naudojosi iki tvoros ir iki stulpo.

Teismo posėdžio metu, vykusio 2025-08-11, liudytojas (duomenys neskelbtini) paaiškino (garso įrašo takelio 00:06:18 min.–00:27:30 min.) (el. b. f. 6, f. l. 25–39), kad matavimo darbus atliko standartine tvarka, t. y. į matavimus kvietė kaimynus. Kilo klausimų dėl sodų bendrijos ribų, todėl darytas pakartotinis ženklinimas ir išsikviesta daugiau sodininkų, taip pat išsikviesti visi pirmininkai, o su žmonėmis, kurie nedalyvavo, buvo suderinta pagal teisės aktuose numatytas procedūras. Žemės sklypui buvo nustatytas ploto neleistinumas (trūko ploto), todėl dėl konfigūracijos ir ploto trūkumo buvo kreiptasi į žemėtvarką ir pagal tuo metu galiojusį 21 punktą viskas buvo leistina ir leidžiama tęsti kadastrinius matavimus. UAB „Žalieji hektarai“ priklausančio žemės sklypo ribą, besiribojančią su TAR3, nustatė pagal gretimus padarytus kadastrinius matavimus, tai buvo pagrindinis kriterijus. Kai ženklino vietą, tvora buvo, ją (tvorą) išsimatavo, išsimatavo kaip ji (tvora) faktiškai eina, kur ribojasi. Problema buvo ta, kad tvora yra pastatyta labai netiesia linija, todėl negalėjo ja (tvora) vadovautis. Pirmininko prašė, kad pateiktų TAR3 žemės sklypų planą, kurioje būtų informacija, ar tvora atitinka ribas, ar nėra žalios zonos, tačiau pirmininkas tokio patvirtinto plano nepateikė. Atlikdamas kadastrinius matavimus TAR3 generalinio plano nematė, pirmininkas jo (generalinio plano) neturėjo. Atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatytas sklypo ploto trūkumas, neatitikimas viršijo leistiną normą, bet kompensacija neišmokėta. Tvoros atžvilgiu, sklypų ribos buvo atsitraukusios nuo esamos tvoros į sodo bendrijos ribą, todėl tvora liko UAB „Žalieji hektarai“ sklype, miško teritorijoje. Buvo atlikti dveji ženklinimai: pirmu ženklinimu buvo kviesti preliminarūs 3–5 sklypų atstovai ir kt. kaimynai, kurių neatsimena; antru ženklinimu, pamačius, kad tvora neatitinka ribos ir nėra riboženklių, kvietė tuos sodininkus, kurie turėjo pasitvirtinę kadastrinius matavimus. Ar buvo žemės sklypų atstovai, neatsimena. Į NŽT nesikreipė. Dokumento (el. b. f. 1, l. 46) nematė ir juo (dokumentu) nesivadovavo. Ant geodezinio plano rašė paskutinio ženklinimo datą, byloje yra pridėti 2022-10-25 ir 2022-11-15 vertinimai.

Teismo posėdžio metu, vykusio 2025-08-11, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, TAR4 paaiškino (garso įrašo takelio 00:28:29 min.–00:46:20 min.) (el. b. f. 6, f. l. 25–39), jog atsakovė ATS1 užsakė, kad jis (TAR4) atliktų kadastrinius matavimus. Kadastrinius matavimus parengė pagal esančius teritorijų planavimo dokumentus ir pateikė Registrų centrui derinti. Registrų centras atmetė ir liepė derinti su NŽT pagal 21 punktą, todėl parengė schemą ir pagal ją (schemą) NŽT suderino. Iš viso atliko dvejus kadastrinius matavimus: 2019-11-21 ir 2020-04-07. Pirmuosius matavimus (2019-11-21) atliko pagal teritorijų matavimų dokumentus. Registrų centras atsisakė keisti ribas, nes kirto sodų bendrijos ribą. Registrų centre riba buvo pažymėta pagal preliminarius matavimus. Manė, kad teisinga yra remtis 21 punktu ir kad NŽT išspręstų ši klausimą. Parengtas antras planas skiriasi nuo pirmo tuo, kad vadovavosi 21 punktu. Elektros stulpą tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypų matė ir, kai pirmą kartą atliko ženklinimą, paženklinimo riba su elektros stulpo riba nesutapo. Kadangi žemės sklypas nesuformuotas, neišpirktas iš valstybės ir neturėjo duomenų apie savininkus, kvietė NŽT. Ženklų, kad kažkas naudojasi žemės sklypu, nebuvo. Pirmuosiuose matavimuose žemės sklypo ribą bandė nustatyti pagal tvorą, bet pavyko, nes ji (tvora) buvo fragmentinė. Su generaliniu planu buvo susipažinęs, tikslios sklypų ribos nebuvo žymimos. Generalinį planą gavo iš sodininkų. Patvirtinimo, kad tai yra būtent generalinis planas negavo. Kai kreipėsi į NŽT, pateikė generalinį planą kartu su dokumentais. Pagal šį planą įregistruoti kadastrinių matavimų nepavyko, nes Registrų centras netvirtino. Pagal planą atsakovės ATS1 sklypas sumažėjo maždaug 1 (vienu) aru. Žemės sklypų riboms žymėti yra NŽT nustatyti standartiniai riboženkliai. Į NŽT dėl bloko ribos nesikreipė. Į NŽT dėl neleistino ploto nukrypimo kreipėsi, piešė schemą, svetimo sklypo nematavo. Aktas buvo supildytas lauke ir baigtas pildyti prie kompiuterio. Kopijų nedarė. Ieškovo ir atsakovės ATS1 žemės sklypo ribą išskyrė sodiniai.

Baigiamųjų kalbų metų, išklausytų 2026-01-07 ir 2026-01-16 teismo posėdžio metu (el. b. f. 7, f. l. 41–43, 49–51):

ieškovo IES1 atstovas (advokatas) Stasys Lileikis reziumavo, kad:

susvyravo tikėjimas, kad baigiamoji kalba gali pakeisti teismo nuomonę, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurie leistų priimti galutinį sprendimą. Kadastrinių matavimų teisingumas negali būti vertinimas vien tik teisiniu aspektu, tačiau turi būti vertinimas ir specialių žinių pagalba. Būtina vertinti ir techninius matininkų veiksmus, kuriais buvo atlikti vieni ar kiti veiksmai. Ieškovas, siekdamas išsklaidyti abejones dėl matavimų teisingumo, siekė užduoti klausimą dėl žemės sklypo ribos. Ieškovas abejoja teismo pozicija išnagrinėti bylą objektyviai. Ieškovas įsitikinęs, kad teismas mano, jog teismas ieškinio reikalavimų netenkins;

ginčas kilęs dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Tos ribos, kurios įregistruotos atsakovams priklausančiuose žemės sklypų planuose, nesutampa, persidengia, todėl aktualus žemės sklypo ribų nustatymo teisėtumas. Ribos nustatytos Kadastro nuostatų 21 punkto pagrindu. Žemės sklypų ribos buvo keistos, nes neatitinka pirminių teritorijų planavimo dokumentų, nes neatitinka ieškovo turimų žemės sklypo ribų. Pati teisė, numatyta nuostatuose, neabsoliuti. Turi būti laikomasi ir kitų teisės aktų, ypač aukštesnės galios reikalavimų. Atsakovai akcentuoja, jog žemės sklypų ribų keitimas buvo atliktas nuostatais ir kitais teisės aktais, tačiau keičiant žemės sklypo ribas turi būti laikomasi teisės aktų hierarchijos. CK 4.45 straipsnio 1 dalies reikalavimų turi būti laikomasi. Esant gretimų sklypų neatitikčiai ir būtina ieškoti pusiausvyros ir negali sureikšminti vieno ar kito savininko interesų. Kai nustatoma, kad gretimų sklypų plotai skiriasi, tai gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir nustatomas taip, kad vienodai varžytų savininkų teisėms. Matininkas, keisdamas sklypų ribas, tiek atsakovei ATS1, tiek UAB „Žalieji hektarai“ sklypui, pažeidė proporcingumo principą, nes nevertino kadastrinių matavimų ir ribų pakeitimo, nes nevertino, kiek žemės sklypo plotas sumažės (ar leistinumo ribose, ar viršijant paklaidą). Nuostatų 21 punktas draudžia viršyti kriterijus. Reikia vertinti, ar toks sumažėjimas nėra toks, kuris viršija numatytas leistinumo ribas. Jei viršija ribas, tai turi būti ginčijamas nuosavybės įgijimo teisinis pagrindas, o ne ginčijant ribas. Atsakovė ATS1 pati sutiko sumažinti žemės sklypo plotą be kompensacijos. Ieškovo žemės sklypo plotas, pagal atsakovų kadastrinius matavimus, sumažėja 76 m², vietoje leistinų 56 m². Toks skaičiavimas atliktas matininko TAR2 (paskaičiavimas pažymoje, f. 5, f. l. 196);

svarbu įvertinti ir ribų keitimo procedūros teisėtumą. Nuostatai įpareigoja apie būsimą kadastrinius matavimus gretimų sklypų informuoti gretimų sklypų savininkus bei suinteresuotus asmenis. Ieškovo velionė mama, atliekant atsakovės ATS1 sklypo kadastrinius matavimus, informuota nebuvo. Nebuvo informuota todėl, kad neva žemės sklypo nuosavybės teise neregistruota Registrų centre. Visgi, ieškovo motina, privatizavus žemės sklypą, pastarąjį įregistravo į laikinąjį registrą. Dėl kokių priežasčių duomenys neperkelti į registrą – nežinoma, tačiau dėl tokio dalyko neturi kilti ieškovui neigiamų pasekmių (institucijos neatliko savo pareigų). Reikia vertinti ir tai, kad jei gretimo sklypo savininkė, kuri užsakė kadastrinius matavimus, būtų laikiusi sąžiningumo ir protingumo principais, būti pati informavusi ieškovės motiną. Atsakovei ATS1 buvo žinoma, kas gyvena gretinamame sklype. Reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus nesavitikslis (reikalavimas numatytas siekiant numatyti sklypų savininkų bendradarbiavimą bei užkirsti galimybę kilti ginčams ateityje). Atliekant atsakovės ATS1 kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos slinkosi į ieškovo žemės sklypą, todėl mažėjo ieškovo žemės sklypo plotas. Tai pažeidžia nuosavybės teisę. Iš ieškovo paimta žemės sklypo dalis ieškovui nežinant. Atliekant kadastrinius matavimus ir darant prielaidą, kad gali mažėti žemės sklypo plotas, tai savininkai, užsakę kadastrinius matavimus, turėjo imtis priemones, kad kaimyninių sklypų savininkai galėtų dalyvauti kadastriniuose matavimus bei sudaryti galimybę pareikšti prieštaravimus. Jeigu žemės sklypo kadastriniai nemažina žemės sklypo ribų, tai pagrindo pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra. Ir priešingai, jei žemės sklypo plotas mažėja, tai neinformavimo procedūrinis pažeidimas pripažįstamas kaip pagrindas panaikinti pačius kadastrinius matavimus. Atkliktų kadastrinių matavimų pasėkoje sumažėjus ieškovo žemės sklypo plotui, prieš atliekant kadastrinius matavimus neinformavus apie jų (kadastrinių matavimų) atlikimą, tie kadastriniai matavimai pažeidžia ieškovo teises, todėl turi būti pripažinti neteisėtai. Atsakovė NŽT, tvirtindama kadastrinius matavimus, ir neįsitikinus ar buvo laikomasi matavimo procedūrų, taip pat priėmė sprendimą, kuris neteisėtas bei pažeidžia ieškovo nuosavybės teises;

būtina įvertinti priežastys, dėl kurios kilo būtinybė atsakovams keisti žemės sklypų ribas. Tai susiję su Registrų centro 2020-01-14 sprendimu, kurio pagrindu buvo atsisakyta pakeisti atsakovės ATS1 sklypo ribas, nes matininko TAR4 duomenimis persidengia sklypo ribos su UAB „Žalieji hektarai“ turimu žemės sklypu. Visgi, šiuo atveju Registrų centro atsakymas (sprendimas), kuris individualus administracinis sprendimas, kadangi liečia tik atsakovę ATS1, yra neteisėtas, nes Registrų centras įregistravęs atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ ribas pagal preliminarius matavimus, pagal žemėtvarkos projektą, ir gavęs naujus kadastrinius matavimus, kurie buvo atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie tikslesni, turėjo pakeisti žemės sklypo ribas, turėjo būti registruoti pagal kadastrinius matavimus, o ne versti matininką TAR4 keisti kadastrinius matavimus. Priešingu atveju praranda prasmę visų kadastrinių matavimų esmės. Jei tinka preliminarūs matavimai, tai kam tada keisti matavimus apskritai? Registrų centras negali versti atlikti asmenų naujus kadastrinius matavimus. Atsakovei ATS1 toks Registrų centro sprendimas neprivalomas. Atsakovė ATS1 galėjo skųsti Registrų centro sprendimą. Atsakovė ATS1 Registrų centro sprendimo neskundė, nors atsakovė ATS1 privalėjo ginti savo teises skundžiant Registrų centro sprendimą, o ne praplėsdama savo žemės sklypo ribas ieškovo žemės sklypo sąskaita. Atsakovė ATS1 pasislinko apie 7 m į ieškovo sklypą. Registrų centro sprendimas negali sukelti ir nesukelia pasekmių ieškovui, nes individualus administracinis sprendimas, susijęs tik su ATS1 teisės ir pareigomis ir negali būti susijęs su ieškovo teisėmis ir pareigomis. Registrų centras sprendimas negalėjo pažeisti žemės sklypų ribų, kurios buvo pažymėtos teritorijų planavimo dokumentuose ir faktiniu naudojimosi. Birželio 3 d. NŽT sprendimu dėl žemės sklypo ATS1 ploto ribų keitimo, tai NŽT suteikė leidimą matininkui atlikti matavimus, kurie ir sumažino ieškovo žemės sklypo ploto. Tai tarpinis sprendimas ir nesukuria teisinių pasekmių ieškovui ir būtinybės tokį NŽT pripažinti negaliojančiu. Tarpiniai procesiniai sprendimai yra tik pagalbiniai, tai nėra sprendimai dėl administracinės procedūros esmės. NŽT leido atlikti kadastrinius matavimus, kurie buvo įforminti 2020-07 mėn. sprendimu, kurį ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu. NŽT atstovė nuomonėje dėl ekspertizės skyrimo nurodė dar kitą NŽT sprendimą, kurio pagrindu buvo leista tikslinti žemės sklypo ribas –

2023-03-08 sprendimas (el. t. 2, b. l. 147). Visgi, nenumatyta, kad leidžiama tikslinti žemės sklypo ribas, kurios susijusios su ieškovo ir UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypų ribomis, todėl toks sprendimas apskritai neturi reikšmės. Taip pat aptartas sprendimas yra tarpinio, o ne galutinio pobūdžio;

pasisakant dėl reikalavimo nustatyti ginčijamų sklypų ribas pagal TAR2 surinktus kadastrinius matavimų duomenis, tai toks reikalavimas turi būti tenkintas. Teismas, neskyręs ekspertizės, laiko ir pripažįsta, kad ta riba yra teisinga ir turi būti patvirtina. NŽT atstovė nurodė, kad kaip gali teismas patvirtinti ribą, nemažindamas kitų sklypų plotų. Visgi, teismas sprendžia tik dėl ieškovo ir atsakovų žemės sklypo ribų, dėl kitų žemės sklypų bus atliekami kiti kadastriniai matavimai. Visgi, atliekant naujus kadastrinius matavimus atsakovei ATS1 atsiras galimybė savo žemės sklypo ribas patraukti į UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo ribas;

pasisakant dėl atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ situacijos, tai žemės sklypas įgytas atkuriant nuosavybės teises ir Žemės reformos įstatymas numato atvejus, kas atsitinka, jei žemės sklypo plotas sumažėja (mokama kompensacija). Visgi, tai būtų žinoma tik atliekant naujus kadastrinius matavimus. Teismas sprendžia tik dėl ginčytinų ribų nustatymo, o naujos ribos nustatomos naujais kadastriniais matavimais. Patenkinus pagrindinį reikalavimą, turi būti tenkinami ir išvestiniai reikalavimai, t. y. atsakovė ATS1 turi būti įpareigota nukelti tvorą į prieš tai buvusią vietą;

atsakovės ATS1 atstovė (advokatė) Karolina Jonaitienė reziumavo, kad:

susidaro regimybė, jog ieškovo interesai yra viršesni už kitų proceso dalyvių argumentus. Ieškovui nesvarbu kaip sumažės atsakovų žemės sklypų plotai. Visi asmenys lygūs, tačiau ieškovo atstovas mano, kad ieškovo atstovas turi daugiau teisių, nei turi atsakovai. Ieškovas siekia pasididinti savo žemės sklypo ribas atsakovų sąskaita. Ieškovas teigia, kad ieškovo sklypas turi būti įregistruotos vadovaujantis žemėtvarkos dokumentais. Visgi, pagal matininko TAR2 atliktus matavimus ieškovo žemės sklypas padidėtų, lyginant su teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijų planavimo dokumentai netikslūs. Ieškovas siekia pasididinti žemės sklypo plotą daugiau, nei nurodyta preliminariuose matavimuose. Ieškovui nesvarbu kiek sumažės atsakovų žemės sklypų plotai. Negali būti keičiamos sklypo ribos neįvertinus, kaip keisis žemės sklypo plotai. Atsakovės ATS1 sklypas jau ir taip susimažintas vienu aru. Ieškovas siekia žemės sklypą atsakovės sumažinti dar vienu aru. Atsakovė (duomenys neskelbtini) nusipirko 9 a sklypą, dabar įregistruotas 8 a, o įregistravus ieškovo kadastrinius matavimus – būtų jau 7 a. Negalima mažinti sklypo ploto kito sklypo naudai. Tenkinus ieškovo ieškinį būtų neatlygintinai paimama atsakovės ATS1 nuosavybė;

turi būti sklypų plotai sumažinami vienodai. Pats ieškovas, cituodamas tokią teismų praktika, sutinka, kad ieškinys nepagrįstas. Atsakovė ATS1 jau susimažino sklypą, todėl tą patį turi padaryti ir ieškovas, tačiau tą pačią praktiką ieškovas bando palankiai interpretuoti sau. Teismo ekspertas (duomenys neskelbtini) nustatė, kad patenkinus ieškinį atsakovų sklypai sumažėtų. Matininko TAR2 kadastrinių matavimų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų. Matininkas šališkas, yra ieškovo draugas. Plane nenurodyti adresai, nepažymėti, kad (duomenys neskelbtini), nenurodo persidengimo, neskaičiavo kaip mažėtų atsakovų žemės sklypai. TAR2 kadastriniai matavimai su esminiais pažeidimais. Matininko byloje privaloma pažymėti visas esmines aplinkybes dėl adresų, ploto pasikeitimų ir kt., o tai padaryta sąmoningai tam, kad teismas nematytų atsakovų teisių pažeidimo. Paaiškinimu metu TAR2 sąmoningai išsisukinėjo nuo atsakymų ir reikalavo atsakovams susimokėti už tai, kad būtų nustatomas atsakovų žemės sklypų persidengimas, nesugebėjo paaiškinti kodėl siaurinama sodininkų gatvė. Kaimyniniai sklypai taip pat atliko kadastrinius matavimus ir visi sklypai yra vienoje linijoje, o ieškinio tenkinimo atveju ieškovas vienintelis turėtų „išsikišusį“ žemės sklypą. 2026-01-02 išvažiuodamas iš savo sklypo ieškovas neišsisuko ir pabėgo iš įvykio vietos, dėl ko pradėtas tyrimas. Tai tik parodo kaip svarbu laikyti kelio pločio reikalavimų;

matavimai neturėjo būti atlikti pagal teritorijų planavimo dokumentus, o tik vadovaujantis Nuostatų 21 punktu. Teisės aktai nepažeisti. Iš ieškovo pusės daug emocinių nuogąstavimų ir pasipiktinimų dėl Registrų centro, tačiau Registrų centras neverčia mažintis sklypų, o atlieka tik registravimo funkciją. Preliminarūs sklypai neturi tikslaus ploto, o tikslius matavimus privaloma atlikti norint statyti statinius. Atsakovė ATS1 atliko namo rekonstrukciją, todėl turėjo pareigą atlikti naujus kadastrinius matavimus. Atsakovė, kuri sąžiningai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir laikėsi teisės aktų, ieškovo teigimu, yra pažeidėja. Nesutiktina, kad ieškovo motina neinformuota. Registrų centras nenustatė pažeidimų ir įregistravo atsakovės ATS1 matavimus. Ieškovo motina taip pat turi ir pareigas. Ieškovai turėjo išviešinti nuosavybės teises, tačiau neišviešino savo teisių sąmoningai, nes tokiais būdais išvengdavo žemės, komunalinių mokesčių. Tai charakterizuoja asmenis. Nėra teisės akto, kad atsakovė ar atsakovės samdytas matininkas privalo vaikščioti po žemės sklypus ir ieškoti savininkų. Kaip įsitikinti, kad tie asmenys yra savininkai? Registrų centre duomenų apie ieškovės žemės sklypo savininkus nebuvo. Matininkas informavo visus savininkus. Ieškovas ir ieškovo nuolat gyveno žemės sklypą, matė kadastrinių matavimų atlikimą, vyko net pokalbis tarp šalių ir prašė išsipirkti žemės sklypo dalį, tačiau atsakovė nesutiko, dėl ko ir kilo ginčas. Jeigu ieškovas nesutiko su kadastriniais atsakovų matavimais, tai turėjo tokius kadastrinius matavimus ginčyti per vieną mėnesį. Atsakovė ATS1 sąžiningai įsigijo žemės sklypą, sąžiningai atliko kadastrinius matavimus, vykdė finansinius įsipareigojimus. Pats ieškovas turėjo operatyviai ginti savo neva pažeidžiamas teises. Atsakovės kadastriniai matavimai įregistruoti dar esant gyvai ieškovo motinai, o palikimą ieškovas priėmė su preliminariais kadastriniais matavimais. Nuo atsakovės ATS1 kadastrinių matavimų praėjo keleri metai, todėl ieškovas turėjo daug laiko ginčyti kadastrinius matavimus ar atlikti savus. Praleistas vieno mėnesio terminas, termino neprašyta atnaujinti. Ieškiniu siekiama, kad atsakovė ATS1 susimažintų žemės sklypą ir teigia, kad atsakovė ATS1 turi atsiimti savo dalį iš UAB „Žalieji hektarai“, tačiau UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo paskirtis kita (miškų ūkio). Visgi, kažkas galiausiai vis tiek liks labiausiai nuskriaustas. Generalinis planas ranka nubraižytas, netikslus, todėl tikslių matavimų iš tokio dokumento negalima gauti. Ieškovas pats gali kreiptis į valstybę ir prašyti kompensuoti savo praradimus. Atsakovė ATS1 nesutinka, kad būtų mažinimas sklypas. Ieškovas net neprašo priteisti iš jo (ieškovo) kompensaciją atsakovei;

atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ atstovas (advokatas) Dainius Burdulis reziumavo, kad būtent ieškovas turi įrodyti, kad žemės sklypų ribos nebus pažeistos. Atsakovų žemės sklypai įsigyti su preliminariais matavimais, todėl turėjo būti patikslinti. Abiejų atsakovų sklypų plotai tapo mažesni, nei Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytas preliminariuose matavimuose. Ploto trūkumas viršija teisės aktų maksimaliais ribas. Kokios to priežastys – negalima pažymėti tokių ribų, kokie pažymėti NTR. NŽT nurodė, kaip turėtų būti tęsiami matavimų darbai. Susidarė žemės trūkumas, kuris susidarė dėl sodininkų bendrijai būtinos žemės. Esant žemės trūkumui, nebeliko objektyvios galimybės patikrinti, kokios atsakovų žemės sklypo ribos buvo ankstesniuose matavimuose, todėl NŽT nusprendė matavimus nurodyti atlikti taip, kad nepažeistų niekieno teisių. Ieškovas paiso tik savo interesų ir savo žemės sklypą nori pasididinanti atsakovų žemės sklypų sąskaita. UAB „Žalieji hektarai“ sklypas sumažėjo 0,4224 ha, ATS1 - 0,0097 ha, (duomenys neskelbtini) – 0,334 ha, o ieškovo sklypas padidėtų 0,0014 ha. Ieškovas vienintelis gautų sklypo padidėjimą atsakovų žemės sklypų sąskaita. Ieškovas siekia išsispręsti savo interesus atsakovų sąskaita. Visi sklypų savininkai yra lygiaverčiai. Iš ieškovo žemės sklypo plano matyti, kad ieškovui atitektų 44 m² UAB „Žalieji hektarai“ sklypo, tačiau skiriasi sklypų paskirtys. Iš UAB „Žaliųjų hektarai“ žemės sklypas negalėtų būti paimtas vien dėl jau skirtingos žemės sklypo paskirties;

atsakovės NŽT atstovė (teisininkė) (duomenys neskelbtini), apibendrindama poziciją byloje, reziumavo, kad:

ieškovas siekė įrodyti, kad atsakovų žemės sklypų matavimai galėjo būti atlikti pagal teritorijų planavimo dokumentus (TAR3 generalinį planą, žemėtvarkos projektą). Visgi, ieškovas tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Atlikus kadastrinius matavimus pagal TAR3 generalinį planą, tai Registrų centras atsisakė registruoti tokius kadastrinius matavimus, nes kertasi žemės sklypo ribos ir žemės sklypo plotas didesnis, nei nurodytas sprendime. Pagal galiojančias taisykles Nr. 522 6 punktą – žemės sklypų kadastrinių matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Situacija buvo tokia, kad negalima atlikti pagal teritorijų planavimo dokumentus, todėl vadovautinasi Nuostatų 21 punktu. Matininkas TAR4, atlikęs žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal teritorijų planavimo dokumentus ir pagal registrų cento sprendimą nustatęs, kad neįmanoma atlikti pagal teritorijų planavimo dokumentus, parengė atitinkamus dokumentus ir kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių. Vilniaus rajono NŽT skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, priėmė išvadą, kad atsakovės ATS1 žemės sklypo ribos turi būti patikslintos vietovėje, nepažeidžiant kelio pločio. Susidaręs ploto trūkumas kompensuojamas nebus. Matininkas TAR4, vadovaudamasi NŽT išvada, parengė kadastrinius matavimus ir pateikė NŽT tvirtinti. NŽT neturėjo pagrindo netvirtini. Byloje nėra ginčo ar kadastriniai matavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentus (neįmanoma atlikti kadastrinių matavimų pagal teritorijų planavimo dokumentus). Byloje yra duomenų (pridėta matininko 2020-05-25 el. kadastro duomenų byla), o ten yra kvietimas dalyvauti sodininkų bendrijos pirmininkui (išsiųstas net kelis kartus). Visgi, siunta neįteikta. Kodėl ieškovo motina negavo dokumentų – tai Registrų centro išrašas yra, kuris rodo, kad žemės sklypas įregistruotas 2023-04 mėn., o šis sklypas iki motinos mirties neįregistruotas Registrų centre. Neaišku, kaip buvo galima nustatyti neregistruoto sklypo savininką. Jei sklypas neįregistruotas, tai pranešimai nesiunčiami;

pasisakant dėl UAB „Žalieji hektarai“ matyti, kad kadastrinių matavimų pagal teritorijų planavimo dokumentus taip pat negalima buvo atlikti. Pridėta situacijos schema, tai aiškiai matyti, kad ties ieškovo ir atsakovei UAB „Žalieji hektarai“ priklausančios ribos nekito. Sklypo riba pilnai sutampa su atsakovės ATS1 ir ieškovo žemės sklypo ribomis. Atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal Nuostatų 21 punktą, ne dėl sodininkų bendrijų ribos, o dėl kitų priežasčių. Tai patvirtina 2023-01-20 prašymas pateiktas situacijos schema ir aiškinamasis raštas. Prie elektroninės bylos, kuria pateikė (duomenys neskelbtini), pridėti įrodymai (kvitai), iš kurių matyti, o taip pat parodymo paženklinimo aktai, yra pirmininko parašas, kad žemės sklypo ribos suderintos. Nustatyta, kad preliminarios žemės sklypo ribos sutampa su tikslinamo žemės sklypo riba. Jeigu teismas patvirtintų ieškovo pateiktą planą, tai neaišku kaip pasikeistų atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo riba, nes pagal preliminarius matavimus, palyginus su tiksliais matavimais, kurie atlikti pagal Nuostatų 21 punktą, tai ribos tarp sodininkų bendrijos ir UAB „Žalieji hektarai“ sutampa. Susidarė situacija, kad patikslinus ribas pagal planą ribos patikslinimu nebūtų išspręstas ginčas ir taip būtų sudaroma prielaida ginčui kilti ateityje, kas liečia UAB „Žalieji hektarai“ sklypo ribas;

pasisakydama dėl plano nurodė, kad ieškovas akcentavo, jog nustatant sklypo ribas būtina vadovautis CK 4.45 straipsniu. Atliekant atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ kadastrinius matavimus ploto trūkumus yra labai didelis, kuris neatitinka kadastrų nuostatų pirmo priedo, apie 5 ha (trūkumas), o atsakovės ATS1 trūkumas taip pat labai didelis, kuris viršijo leistiną paklaidą. Patvirtinus prašomą planą šių sklypų plotas dar sumažėtų. Įvertinus projektą, kad nors ieškovo sklypo ribos neviršytų paklaidos, bet būtų didesnis. Pagal planą negali būti nustatytos žemės sklypo ribos, nes neaišku, kaip būtų nustatytos kitų žemės sklypų ribos. Plane pažymėtas tik vienas sklypas. Iš ieškovo pateikto plano galima tik numanyti, kaip pasikeistų žemės sklypų plotai.

Baigiamųjų kalbų metų, išklausytų 2026-01-07 ir 2026-01-16 teismo posėdžio metu, proceso dalyviai replikavo į vieni kitų pasakytas baigiamąsias kalbas (el. b. f. 7, f. l. 41–43, 49–51):

ieškovo IES1 atstovas (advokatas) Stasys Lileikis replikuodamas pasisakė, kad susidaro ne regimybė, o įsitikinimas, kad ieškinį prašoma atmesti vien tuo pagrindu, kad atsakovai turi atlikę kadastrinius matavimus, o tokia aplinkybė suteikia pagrindą ieškinio netenkinti. Visgi, ginčui neturi būti aktualus pirmumas. Teismas teisingas visiems vienodai, todėl negali būti konstatuota, ar atsakovo sklypai, patenkinus ieškinį, didėtų ar mažėtų. Vienas iš ieškinio reikalavimų – prašymas nustatyti bendras ribas tarp ieškovo ir atsakovo žemės sklypų, o toliau bus atliekami konkretūs kadastriniai matavimai, kuriuos atliekant būtų sprendžiamos kadastrinių matavimų atlikimo problemos. Jeigu nebus patenkintas ieškinys, neabejotinai bus pažeistos ieškovo teisės. Jei atsakovų kadastriniai matavimai nebus panaikinti, tai kai ieškovas atliks kadastrinius matavimus pagal atsakovų kadastrinių matavimus, tai ieškovo žemės sklypas sumažės 76 m², o ne 56 m², o jei dar pridėti kelią, tai sumažėtų ieškovo žemės sklypas sumažėtų apie 98 m². Ieškovas nesutinka, kad žemės sklypo ploto sumažėjimas būtų viršijant leistinumo ribas. Jei teismas pripažintų NŽT sprendimus neteisėtais, tai reikštų, kad administraciniais sprendimais buvo iš ieškovo atimta nuosavybė. Jeigu būtų atliekami kadastriniai matavimai iš naujo, tai UAB „Žalieji hektarai“ galėtų būti kompensuotas sumažėjimas. Kitais atvejais, kompensacijos negalimos ir imperatyviai nurodo, kad žemės sklypų plotai mažinami leistinumo ribose. Negalima sutikti, kad ginamos tik atsakovų teisės, o ieškovo teisės neturi būti ginamos. NŽT atstovės teiginiai, kad kadastriniai matavimai neatitinka teritorijų planavimo dokumentus iš esmės pripažino ieškinio reikalavimus. Tikslinant ribas tikslinimas turi atitikti reikalavimus, įskaitant ir teritorijų planavimo dokumentuose numatytas ribas. Nesutiktina, kad žemės sklypų ribų keitimui buvo teisėtas pagrindas. Žemės sklypų ribas pagal pirminę 2019-11-11 kadastrinių matavimų bylą atsisakė derinti tuo pagrindu, kad riba šiaurinėje sklypo pusėje (kur UAB „Žalieji hektarai“ riba) kerta kadastro žemėlapyje pažymėtą žemės sklypo ribą. Kadastro žemėlapyje 2020-01-18, kuomet buvo atsisakyta derinti ribas, žymėjimai buvo atliekami pagal preliminarius matavimus. Atsakovė ATS1 kadastrinių matavimų bylą pateikė atlikusi preliminarius matavimus. Susidaro paradoksali situacija, kuomet preliminarūs matavimai yra viršesni už tiksliuosius matavimus. Ribų keitimo neteisėtumas aspektas – NŽT sprendimas (el. b. f. 2, f. l. 103–104) leisdama matininkui TAR4 keisti atsakovės ATS1 žemės sklypo ribas tik taškuose tik 4.1, tačiau nedavė leidimo atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypo ribas su atsakovo žemės sklypo riba. Analogiškai ir su UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo ir ieškovo žemės sklypo ribomis. Negalima teigti, kad žemės sklypo ribos pakeistos teisėtai. Atsakovės ATS1 atstovė pripažino, kad velionės mama ir ieškovas gyveno žemės sklype ir atsakovei buvo tas žinoma. Jei nuostatuose yra formalūs reikalavimai, tai niekas neatleido nuo bendradarbiavimo pareigos elgtis pagal bendruosius sąžiningumo ir teisingumo principus. Atsakovė ATS1 žinojo, kad gretimo sklypo, kuris dabar įregistruotas ieškovo vardu, kurio savininkė buvo ieškovo velione mama, tai ne tik nepranešė, tai iki pat 2023 m. slėpė apie kadastrinių matavimų atlikimą. Tik pradėjus griauti tvoras ieškovas suprato, kad buvo atlikti kadastriniai matavimai. Pranešimas apie kadastrinius matavimus, ypač, jei tai susijęs su žemės sklypo ribų keitimu, nesavitikslis. Dėl (duomenys neskelbtini) išvados – pakanka vadovautis paprasta logika, kad TAR2 atlikti matavimai bus neteisėti, jeigu teismas pripažins, jog atsakovo kadastriniai matavimai bus nepanaikinti. Ekspertas duoda išvadą, kuriai pakanka vadovautis primityvia logika. Apie aktą laikoma sužinota tada, kai asmeniui tampa žinomas administracinių aktų turinys. Administracinių aktų turinį ieškovas sužinojo tik per savo atstovą 2023-09-07, kai gavo administracinių aktų kopijas. Ieškinys paduotas 2023 m. spalį, tai terminas nepraleistas. Tai nėra pagrindas netenkinti ieškinį. Ginčo išsprendimą lemia ne šalies procesinis elgesys, o šalių materialieji teisiniai santykiai;

atsakovės ATS1 atstovė (advokatė) Karolina Jonaitienė, replikuodama pasisakė, jog ieškovo atstovas vartoja sąvoką logika, tačiau logiką skirtingai visi supranta. Jei laimingas bus ieškovas, tai logika egzistuoja, jei ieškovas nebus laimingas, tai logikos nebus. Ieškovas nutyli, kad patenkinus ieškinį nukentės atsakovų interesai. Ieškovas nieko nepasisako, kad patenkinus ieškinį ieškovo žemės sklypo plotas padidėtų daugiau, nei užfiksuota preliminariuosiuose matavimuose. Kasacinis teismas nurodęs, kad reikia susimažinti plotus visiems. Atsakovė ATS1 žemės sklypo plotą susimažinusi beveik visu aru. Visgi, ieškovas bus patenkintas, jei atsakovės žemės sklypas sumažės 2 arais. Ieškovas teigia, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus galima suformuoti sklypą, tačiau tai neįmanoma, nes pagal teritorijų planavimo dokumentus neįmanoma suformuoti žemės sklypų. Ieškovas nepaaiškina, kaip pats pasijungti dalį kelio ir dalį atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ miškų ūkio paskirties žemės. Kelio plotis – 4,5 m, tačiau ieškovas ignoruoja tokį faktą ir nori net kelio sąskaita pasididinti sklypą. Ieškovas sistemingai nesąžiningas. Atsakovei ATS1 nesutariant su (duomenys neskelbtini), ATS1 pranešė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kad IES1 gyvena neregistruotame statinyje, tačiau (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ten negyva, o tik sandėliuoja daržovės. Lietuvos administracinių ginčų komisija pripažino, kad savivaldybė nustatė, jog (duomenys neskelbtini) niekada tuo adresu negyveno. Tai kurioje byloje ieškovas (duomenys neskelbtini) kalbą tiesą, o kurioje – netiesą? Ieškovas nuolat klaidina institucijas. Jeigu ATS1 turėjo kviesti ieškovą į matavimus, tai reikėtų nurodyti, kaip ATS1 turėjo identifikuoti asmenis bei tai, kad tie asmenis yra savininkai. IES1 nevykdė pareigų, nevykdė ir ieškovo motina ir tą darė tendencingai, kad nemokėti už komunalinius mokesčius. Atsakovė ATS1 nepažeidė nei vieno įstatymo. IES1 nesąžiningas, tačiau labai kaltina atsakovę ATS1 . Ieškovas neįrodė, kad kadastrinius matavimus galima atlikti pagal teritorijų planavimus dokumentus, kaip būtų atlikti kadastriniai matavimai, jeigu būtų ieškinys atmestas. Ieškiniu reikalaujama, kad ATS1 sklypas sumažėtų, tai ATS1 taip pat nesutinka su tuo, kad ATS1 sklypas dar labiau sumažėtų. Kirstukas taip pat pripažino, kad pagal ieškovo planą būtų susiaurinta gatvė;

atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ atstovas (advokatas) Dainius Burdulis, replikuodamas pasisakė, kad ieškovas nurodė daug smulkmenų ir detalių, tačiau nuskendo visa bylos esmė. Ieškovo taktika tokia, kad būtų kuo sunkiau suprasti kokia bylos esmė. Pats ieškovo atstovas susipainiojo savo teiginiuose. Baigiamosiose kalbose nešnekėjo nei apie preliminarius, nei tikslius matavimus. Dabar, net nesant matavimų, kurių pageidauja ieškovas, žemės sklypai yra mažesni, nei turėjo būti pagal preliminarius matavimus. Mažesni pakankamai dideliais plotais. Iš bylos medžiagos akivaizdu dėl ko tai atsitiko. Niekas nemažino sklypų dėl to, kad matininkams būtų patogiau matuoti. Dėl to buvo priimti atitinkami sprendimai, kodėl tie sklypai turėjo būti sumažinti. Ieškovas reikalauja savo interesų patenkinimo atsakovų interesų sąskaita. Sprendžiant ginčą dėl ribų turi būti paisoma visų interesų;

atsakovės NŽT atstovė (teisininkė) (duomenys neskelbtini), replikuodama pasisakė, jog nėra ginčo, kad atsakovų kadastriniai matavimai atlikti ne pagal teritorijų planavimo dokumentus, o pagal Nuostatų 21 punktą. Ieškovas tokį faktą ignoruoja. Ieškovas yra profesionalus matininkas, kuriam turi būti taikomi didesni reikalavimai. Ieškovui turėjo būti žinoma, kokias pasekmes gali sukelti neįregistruotas sklypas. Sklypas įregistruotas tik po dviejų metų, po motinos mirties (2023-10-06). Ieškovas turėjo suprasti faktą, kad sklypas buvo neįregistruotas. Ieškovas nurodė kiek sumažėto jo sklypas. Registrų centras neturi teisės stumdyti žemės sklypų ribas pagal preliminariuosius matavimus. Visgi, ieškovas teigia priešingai (atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ sklypas turėjo būti registruotas pagal preliminarius matavimus). NŽT sprendimai priimti pagrįstai. Ieškovo pateiktas planas neinformatyvus, todėl negali būti patvirtintas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026-02-25 nutartimi nutarta atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-47-1151/2026 nagrinėjimą iš esmės dėl nutartyje nurodytų priežasčių (el. b. f. 7, f. l. 69–73).

Baigiamųjų kalbų metų, išklausytų 2026-07-03 teismo posėdžio metu:

ieškovo IES1 atstovas (advokatas) Stasys Lileikis reziumavo (garso įrašo takelio 01:59:30 min.–02:10:53 min.; replikos nuo 02:26:40 min. iki 02:30:58 min.), kad palaiko ieškinyje, kuris buvo (pa)tikslintas, reikalavimus. Tai, kad atsakovų žemės sklypų kadastriniai matavimai neteisingi, prieštaraujantys Civilinio kodekso 4.45 straipsniui bei kadastrinių matavimų reguliavimui, pripažįsta ir atsakovė NŽT. Dar kartą buvo atkreiptas dėmesys į TAR3 generalinį planą. Dėl (duomenys neskelbtini)žemės sklypo ribos nustatymo nieks ginčų nekėlė, visi sutiko su aptartais matavimais. Neturi reikšmės, ar Migūnienės sklypas didesnis ar mažesnis. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek atsakovės teisė yra susimažinti (sutikti) su sklypų sumažinimų, tačiau tai nėra pareiga (galima ir nesutikti). Ieškovas nesutinka su žemės sklypo ploto sumažėjimo. Atsakovė NŽT tvirtindama (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinius matavimus vadovaujasi generaliniu planu, tačiau ieškovo atveju teigia, kad tai nėra pakankamas dokumentas kadastriniams matavimams atlikti. Nuostatų 21 punkto nuostata turėjo būti įgyvendinta nepažeidžiant teisinio reguliavimo ir teritorijų planavimo dokumentų. Keitimas įvyko dėl to, kad atsakovės ATS1 pirmųjų kadastrinių matavimų, atliktų 2019 m., metu gauti duomenys nesutapo su Registrų centre preliminarių matavimų pagrindu atliktais atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ sklypo duomenimis (koordinatėmis). Dėl šios priežasties Registrų centras antrą kartą privertė TAR4 atlikti kadastrinius matavimus neįregistruodamas 2019 m. lapkričio mėn. kadastrinių matavimų. Registrų centro veiksmai nepagrįsti, nebuvo pagrindo netvirtinti ieškovo kadastrinių matavimų. Susiklosto situacija, kai preliminarūs matavimai turi aukštesnę galią, nei kadastriniai matavimai. Ginčijami administraciniai aktai – individualūs sprendimai, todėl susiję tik su konkrečių asmenų teisėmis ir pareigomis. Dėl šios priežasties individualius administracinius sprendimus senaties terminas ginčyti prasideda tik nuo akto įteikimo tam asmeniui, dėl kurio teisių ir pareigų nusprendžiama, momento. To momento niekaip negalima sieti su sužinojimu apie atsakovės NŽT priimtus administracinius sprendimus viešajame registre momento. Sužinojus apie registre esančius duomenis dėl to, kad priimtas administracinis aktas, tai vis tiek nematyti to administracinio akto turinio. Nebent asmuo, turintis teisinių žinių, gali spėti, kad tas aktas gali turėti kokių nors teisinių padarinių kadastrinių matavimų atlikimui. Šioje situacijoje vien tai, kad administracinio akto numeris buvo paviešintas Nekilnojamojo turto registre tarp kitų duomenų nereiškia, kad asmuo sužinojo apie savo pažeistas teises. Iš teismo gauti duomenys apie prisijungimus prie Nekilnojamojo turto registro matyti, kad 2021-01-06 matininkas TAR2 jungėsi prie duomenų (duomenys neskelbtini) prašymu, o ne ieškovo IES1 prašymu, todėl ta data neturi kokios nors teisinės reikšmės. Matininkas TAR2 paaiškino, kad tai buvo grynai techninis veiksmas, kurio duomenų netikrino dėl (duomenys neskelbtini) (užsakovės) mirties. Matininkas TAR2 matavimus atnaujino tik 2023 m. Tik nuo administracinių sprendimų gavimo dienos turi būti skaičiuojamas vieno mėnesio terminas administraciniams sprendimams skųsti (nuo to momento, kai pastaruosius aktus gavo ieškovo atstovas). Ginčas yra dėl sklypo ribų, todėl pirmenybė teiktina terminam, kurie numato civilinių teisių gynimo būdus. Ieškinio senaties terminas nepraleistas. Yra reikalinga turėti specialių žinių, siekiant atsakyti į techninio pobūdžio klausimą. Replikuodamas nurodė, jog neteisinga būtų reikalauti, jog viešajame registre įregistruoti duomenys apie tai, kad yra atlikti kadastriniai matavimai ir priimtas administracinis sprendimas suteiktų pagrindą skaičiuoti sužinojimo momentą apie priimtą aktą. Žmogus, neturėdamas teisinių žinių, negali spręsti apie tai, koks aktas yra priimtas ir kokias konkrečias pasekmes aktas sukelia tas aktas. Viešajame registre išviešinti tik faktai. Reikia skirti kadastrinius matavimus dėl nuo administracinių sprendimų. Kadastriniai matavimai nereiškia, kad yra ginčijami administraciniai aktai, tai skirtingi dalykai. Galima samprotauti, ar reikia pripažinti kadastrinius matavimus negaliojančiais, ar ne. Nepagrįstai suteikiamas didelis dėmesys TAR2 prisijungimams. TAR2 patvirtino, kad jokių duomenų nesuteikė. Net ir suteikus duomenis nereiškia, kad ieškovas sužinojo apie administracinių aktų sukeliamas teisines pasekmes. Nuostatų 21 punktas, keičiant ribas, turi būti taikomas sistemiškai su kitais teisės aktais. Prisijungimo duomenyse yra informacija ir apie tai, kad 2022-11-04 prie atsakovės ATS1 sklypo duomenų jungėsi ir bylą nagrinėjantis teisėjas Julius Lankelis, kuris dar nenagrinėjo šios bylos;

atsakovės ATS1 atstovė (advokatė) Karolina Jonaitienė reziumavo (garso įrašo takelio 02:10:01 min.–02:19:33 min.; replikos nuo 02:31:08 min. iki 02:34:42 min.), kad nekyla abejonių, jog ieškovui nuo 2021 m. buvo žinomas faktas, kad atsakovės ATS1 kadastriniai matavimai buvo įregistruoti. Ieškovo matininko elgesys nesąžiningas, nes TAR2 kada patogu, tuomet dingsta atmintis, o kai kas nors palanku ieškovui, tai TAR2 net iki smulkmenų prisimena įvykius. Matininkas turėjo turėti teisinį pagrindą tikrinti duomenis, tačiau TAR2 teisinio pagrindo tikrinti registrų neturėjo. Pats TAR2 neneigė, kad TAR2 su ieškovu nuo vaikystės draugai. Ieškovas prižiūrėjo motiną (90 metų būklės moterį). Pati (duomenys neskelbtini) į TAR2 kreiptis negalėjo, o tai įrodo, kad į TAR2 kreipėsi pats ieškovas. Kai paklausi tiesiogiai TAR2 apie užsakovą, tai TAR2 nurodo užsakovu (duomenys neskelbtini), tačiau toliau duodamas paaiškinimus naudoja sąvoka „jie“ (daugiskaita) ir vis priveda prie ieškovo. Tai nėra atsitiktinumas, o sąmoningas tokių aplinkybių pateikimas siekiant išvengti baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) būtų užsakiusi kadastrinių matavimų paslaugą pas matininką TAR2. TAR2 duomenų tikrinimui turėjo turėti sutartį. Sutartys egzistuoja, tačiau į bylą neteikiamos sąmoningai. TAR2 asmeniškai suinteresuotas ieškovo sėkmę. Iš pradžių ieškovas nurodė, kad įtarimai dėl žemės sklypų ribų kilo po konflikto su atsakovės ATS1 sutuoktiniu, tačiau išreikalavus papildomus duomenis apie prisijungimus prie registrų versija keičiama. Ieškovas dar 2021 m. pradžioje žinojo apie atsakovės ATS1 kadastrinius matavimus. Senaties terminas praleistas. Kitokių įrodymų pats ieškovas nepateikė. Nėra pagrindo sutikti, kad dėl to, jog procesas vyksta žodinis, todėl ir prašymai turi būti žodiniai. Prašymai gali būti nepriimami dėl to, kad pateikti pavėluotai. Ekspertas teisinio vertinimo atlikti neturi. Nei pagal stulpus, nei pagal tvoras kadastriniai matavimai neatliekami. TAR2 neturi teisinio išsilavinimo. Ieškovas turėjo daug laiko kreiptis į ekspertus ir gauti konsultacinę išvadą. Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Su TAR2 vyko nuolatinė komunikacija, kuri įrodo, kad ieškovas su TAR2 yra artimi draugai ir puikiai žino aplinkybes, apie ieškovo, motinos būklę ir mirtį;

atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ atstovas (advokatas) Dainius Burdulis reziumavo (garso įrašo takelio 02:19:36 min.–02:24:21 min.; replikos nuo 02:35:20 min. iki 02:36:50 min.), kad ieškovas, siedamas terminą kreiptis į teismą tik su administracinių aktų gavimu, mano netinkamai, nes administraciniai aktai priimti ne ieškovo atžvilgiu ir neprivalėjo ieškovui būti įteikti. Sprendžiant dėl būdų ginti savo teises reiktų atsižvelgti į aplinkybę, kada apdairus ir protingas asmuo (o dar ir turintis specialių žinių) turėjo pagrindą tuos administracinius aktus gauti daug anksčiau, nei tą padarė atstovas. TAR2 kreipėsi dėl duomenų apie atsakovų sklypus ne tik 2021 m., bet ir dar ieškovui nesant sklypo savininku, bet jau ieškovo motinai mirus. Ieškovas buvo tas asmuo, kuris buvo suinteresuotas sklypo likimu, turėjo interesą tvarkytis kaip savininkas, o TAR2 ignoruodamas pareigą elgtis teisėtai, tokius ieškovo interesus tenkino ir būdamas savo srities specialistu dalinosi informacija su ieškovo apie tai, kokie gretimų sklypų matavimai yra atlikti, tačiau neatlikto viešų veiksmų tam, kad su tais administraciniais aktais susipažintų. Toks elgesys neapdairus ir nesąžiningas. Terminą senačiai reikia skaičiuoti nuo tada, kada apie administracinius aktus buvo sužiota, tačiau nesiimta jokių veiksmų sužinoti pastarųjų turiniui. Dar birželio 5 d. ieškovas buvo pakartotinai informuotas dėl gretimiems sklypams atliktų kadastrinių matavimų, ieškovo pageidaujami kadastriniai matavimai negali būti įregistruoti, tačiau ieškovas ir toliau nesiėmė veiksmų savo teisėms ginti. Ieškinys turi būti netenkintas tiek dėl to, kad neįrodytas administracinių aktų neteisėtumas, tiek dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Replikavo, kad termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams netenkinti. Esantys duomenys apie ieškovo ir TAR2 ryšius leidžia vertinti, kad apdairaus ir sąžiningo asmens aspektu vertinti situaciją. Jeigu ieškovas, kurio interesais ir naudai veikė TAR2, nes ieškovui nesant žemės sklypo savininku, negalėjo nežinoti reikšmingos jo teisių gynybai informacijai;

atsakovės NŽT atstovė (teisininkė) (duomenys neskelbtini) reziumavo (garso įrašo takelio 02:24:25 min.–02:25:27 min.; replikos nuo 02:36:56 min. iki 02:38:05 min.), kad bylos duomenys patvirtina, kad vieno mėnesio terminas administraciniams sprendimams skųsti praleistas. Replikavo, kad NŽT atsakovų kadastrinius matavimus laiko teisėtais. Paprastai iš tiesų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus, tačiau pasitaiko atvejų, kuriuos sureguliavo kadastro nuostatai, kurie jau nebegalioja, kad jeigu susiklosto situacija, kuri susiklostė ir šioje byloje, tai kadastriniai matavimai turi būti atliekami pagal Nuostatų 21 punktą, kas ir buvo padaryta;

trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, TAR2 reziumavo (garso įrašo takelio 02:25:31 min.–02:26:37 min.), kad pagrindinis dalykas yra generalinis planas bei schema, kurios pagrindu žemės privatizuota (ten atstumai net 10 cm tikslumu parodyti). Yra tvoros sodo bendrijos ir stulpai, kurie dar buvo prieš privatizaciją, o prie tų tvorų reiks grįžti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje sprendžiami ieškovo IES1 neturtinio pobūdžio reikalavimų panaikinti atsakovės NŽT sprendimus dėl atsakovių ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“ nustatytų (patvirtintų) kadastro duomenų pakeitimo, nustatyti ieškovui priklausančio žemės sklypo ribas pagal matininko TAR2 parengtus kadastrinius matavimus bei įpareigoti atsakovę ATS1 atlikti aktyvaus pobūdžio veiksmus (išardyti tvorą bei sutvarkyti aplinką) (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnio 1,2 5 ir 8 punktai, CK 4.45 straipsnio 1 dalis; Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2 dalis, 265 straipsnis).

Dėl teismo (ne)aktyvumo procese ir teismo sprendimo struktūros

CPK 12 straipsnyje nurodyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 13 straipsnyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai disponuoti joms (šalims – apylinkės teismo pastaba) priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK

12–13 straipsniai įtvirtina vadinamuosius rungimosi ir dispozityvumo principus, kurių esmė – bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, o teismas (teisėjas) savo iniciatyva (lot. ex officio) nerenka įrodymų ir netiria tokių faktinių aplinkybių kurių nenurodė šalys (žr. p. Mikelėnas, V., Nekrošius, V., Tamošiūnienė, E. et. al. Civilinio proceso teisė. Bendrojo dalis. I-a knyga. Vilnius, VU leidykla, 2020, p. 94–100; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-02 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-18-684/2023, nutarties 87–90 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

2021-10-13 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-249-403/2021, nutarties 30 punktą). Teismas nenustatė, jog byloje sprendžiami reikalavimai (nagrinėjami klausimai) patektų į viešojo intereso sferą, t. y. byloje nenagrinėjami klausimai, kurie kiltų iš šeimos, darbo, viešųjų pirkimo, konceptualių (pamatinių) žmogaus teisių gynimo (pvz., teisė į gyvybę, teisė saviraiškos ar žodžio laisvę), vartojimo, konkurencijos ar bankroto teisinių santykių, todėl teismas laikosi pozicijos, jog nagrinėjama civilinė byla yra dispozityvi. Tai reiškia, jog byloje vertinami tik tie įrodymai ir tik tos pozicijos (versijos), kurios pateiktos (nurodytos) šalių, o teismas savo inciatyva įrodymų nerenka ir aplinkybių, nenurodytų šalių, nevertina.

Apylinkės teismas, prieš pasisakydamas ginčo klausimais, visų pirma, nurodo, kurios teisiškai reikšmingos esminės aplinkybės laikytinos (ne)nustatytomis. Pasisakius dėl ginčui spręsti reikšmingų teisinių aplinkybių, teismas pasisakys dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo ir šalių materialiųjų (ginčo) reikalavimų (ne)pagrįstumo. Galiausiai, teismas išspręs šalių procesinius reikalavimus (prašymus) bei pasisakys dėl procesinio pobūdžio aplinkybių, kurios ex lege (liet. pagal įstatymą) turi būti išspręstos priimant sprendimą dėl ginčo esmės (pvz., laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas bei atlyginimas ir pan.) (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 1–5 punktai).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti

Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimui, kurio pagrindu ginčas išsprendžiamas iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-10-02 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 0,0814 ha ploto žemės ūkio naudojimo paskirties mėgėjų sodo žemės naudojimo pobūdžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui IES1 (el. b. f. 1, f. l. 93–94). Aptartą žemės sklypą ieškovas IES1 įgijo Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2023-04-05 liudijimo pagrindu, įrašas Nekilnojamojo turto registre apie tai galioja nuo 2023-04-05. Aptartame žemės sklype registruojami du statiniai (pastatai), nurodyta, jog žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus;

į bylą (pa)teiktas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2023-04-05 liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad palikėjo (duomenys neskelbtini) sūnus (ieškovas) IES1, be kita ko, paveldi žemės, esantį (duomenys neskelbtini)

(el. b. f. 1, f. l. 104–105). Aptartame dokumente nurodoma, kad velionė (duomenys neskelbtini)aptartą žemės sklypą įgijo Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta 1993-04-30, Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro duomenys fiksuoti 1993-04-30, o žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus);

iš Lietuvos Respublikos Žemėtvarkos tarnybos 1992-11-17 pažymos apie piliečio žemės sklypo registracija Valstybinio žemės sklypo kadastro duomenų laikinajame registre nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklypas TAR2 teritorijoje žymimas Nr. 7 ir yra 8,14 a bendro ploto (el. b. f. 1, f. l. 139);

iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-10-02 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 0,0803 ha ploto žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės naudojimo būdo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ATS1 (el. b. f. 1, f. l. 95–97). Aptartą žemės sklypą atsakovė ATS1 įgijo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos 2019-11-07, Nr. (duomenys neskelbtini) bei perdavimo–priėmimo akto, sudaryto 2019-11-07, Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; žemės sklypas apsunkintas hipoteka; žemės sklypo kadastrinius matavimus 2020-05-25 atliko TAR4 (Nekilnojamojo turto registre kadastriniai matavimai išviešinti nuo 2020-07-22);

iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-10-02 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 18,2176 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Žalieji hektarai“

(el. b. f. 1, f. l. 98–101). Aptartą žemės sklypą atsakovė UAB „Žalieji hektarai“ įgijo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos 2022-09-21, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; aptarto žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko matininkas (duomenys neskelbtini) 2023-03-10 (Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2023-04-04);

į bylą pateiktas antstolio Irmanto Gaidelio Faktinių aplinkybių 2023-03-30 konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 1, f. l. 107–120);

VĮ Registrų centras 2020-01-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas Nr. 785) nusprendė, jog matininko TAR4 pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla netinkama žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre, nes žemės sklypo ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovei UAB „Žalieji hektarai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas – apylinkės teismo pastaba), kurio ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, ribas

(el. b. f. 2, f. l. 56–58);

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-06-30 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – Išvada Nr. 122) nustatė, kad atlikus kadastrinius matavimus, minėto žemės sklypo ribos turi būti patikslinamos vietovėje, pagal matininko TAR4 parengtą Situacijos brėžinį, atstatant minėto žemės sklypo ribas (linijų ilgius) ties ribos posūkio taškais 4-1 bei nepažeidžiant suprojektuoto kelio pločio bei paaiškino, kad susidaręs žemės ploto trūkumas po atsakovės ATS1 žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų, nebus kompensuojamas (el. b. f. 2, f. l. 103–104);

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020-07-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų duomenų pakeitimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 2243) patvirtino atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko TAR4 parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą (el. b. f. 2, f. l. 120–121);

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2023-03-08 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – Išvada Nr. 55), nustatė, kad atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo faktiškai naudojamos ribos (linijų ilgiai) ir konfigūracija, atlikus kadastrinius matavimus, skiriasi nuo Plane suformuotų ribų. Išvadoje Nr. 55 nurodyta, kad kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami vadovaujantis UAB „Banesta“ matininko (duomenys neskelbtini) parengtame Situacijos brėžinyje pažymėtomis ribomis, atsižvelgiant į žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų faktinį naudojimą, nepažeidžiant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių bei sodininkų bendrijos ribų. Išvadoje Nr. 55 taip pat paaiškinta, kad susidaręs žemės ploto trūkumas po Žemės sklypo Nr. 3 atliktų kadastrinių matavimų nebus kompensuojamas (el. b. f. 2, f. l. 145–147);

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2023-03-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 570) patvirtino atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko (duomenys neskelbtini) parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą (el. b. f. 2, f. l. 191–192);

VĮ Registrų centras 2023-06-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs matininko TAR3 2023-05-29 prašymą Nuostatų 65 ir 88–93 punktuose nustatyta tvarka patikrinti kartu su prašymu Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ pateiktą

2023-04-18 žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) – apylinkės teismo pastaba), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, nuspręsta, jog pateikta kadastro duomenų byla yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre, nes (el. b. f. 1, f. l. 125–128):

byla neatitinka teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, 31 punktu, asmuo, nustatantis nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atlikdamas kadastrinius matavimus turi naudotis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis ir informacija, tačiau patikrinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis nustatytas žemės sklype miško naudmenų plotas (0,0094 ha), o parengtoje kadastro duomenų byloje miško naudmenų plotas neįrašytas;

žemės sklypo kadastro duomenų forma neatitinka Nuostatų 56 punkto reikalavimų, t. y. žemės sklypo kadastro duomenų formoje nėra duomenų apie žemės sklypo plane sutartiniais ženklais įbraižytą (-us) statinį (-ius);

negalima patikrinti, ar tinkamai išlaikyta Nuostatų 32 punktu nustatyta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo procedūra, t. y. žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojami pranešimai, su kuriais buvo siųstos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmentai (ištraukos) kviestiniams asmenims – gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkams bei NŽT Vilniaus rajono skyriui, nedalyvavusiems ženklinant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , ribas, bei išrašas apie siuntų įteikimą iš sistemos www.post.lt, tačiau pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie registruotų laiškų gavėjų pavardes/adresus, todėl pagal siuntos indentifikavimo numerį negalima patikrinti ar tinkamiems asmenims buvo įteikta žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas (ištrauka);

žemės sklypas yra adreso objektas, o jam (žemės sklypui – apylinkės teismo pastaba) teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktas adresas;

pažymint žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes, nustatyta, kad žemės sklypo ribos kerta gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , ribas;

VĮ Registrų centras 2023-07-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs IES1 2023-08-14 prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – sodo namo ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nusprendė prašymą atmesti, kadangi Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti žemės sklypo, kuriame pastatyti minėti statiniai, kadastro duomenys (el. b. f. 1, f. l. 121–122);

VĮ Registrų centras 2023-08-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs IES1 2023-08-14 prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – sodo namo ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nusprendė prašymą atmesti, kadangi Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame pastatyti minėti statiniai, kadastro duomenys ir nurodė, kad turi būti patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), kuriame pastatyti minėti statiniai, kadastro duomenys, nes pasikeitė žemės sklypo naudmenų kiekybinės charakteristikos (el. b. f. 1, f. l. 121–121);

VĮ Registrų centras 2023-08-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs IES1 prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančius (duomenys neskelbtini), bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nusprendė prašymą atmesti, kadangi Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui išnagrinėjus IES1 prašymą ir 2023-08-17 priėmus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) šį prašymą atmesti, aukščiau minėto (-ų) nekilnojamojo (-ųjų) daikto (-ų) kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis NTRĮ 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (el. b. f. 1, f. l. 123–124);

VĮ Registrų centras 2023-09-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs matininko TAR2 2023-08-31 prašymą Nuostatų 65 ir 88–93 punktuose nustatyta tvarka patikrinti kartu su prašymu Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ pateiktą

2023-04-18 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, nusprendė, jog pateikta kadastro duomenų byla yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre, nes: i) žemės sklypo kadastro duomenų forma neatitinka Nuostatų 56 punkto reikalavimų, t. y. žemės sklypo kadastro duomenų formoje nėra duomenų apie žemės sklypo plane sutartiniais ženklais į braižytą statinį (tvorą); ii) žemės sklypo ribos nesutampa (yra persidengimas) su Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribomis (nustatyti nesutapimai pateikti pridedamoje kadastro žemėlapio ištraukoje) (el. b. f. 1, f. l. 56–58, 129–131);

iš Vilniaus rajono savivaldybės mero 2023-06-14 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) dėl adreso suteikimo (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovui IES1 priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 1, f. l. 18–20);

atsakovė ATS1 teismui pateikė MB „Deinuva“ parengtą Konsultacinę

2025-07-02 išvadą „Dėl parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plano duomenų įvertinimo“ (atliko teismo ekspertas Giedrius Kirstukas) (el. b. f. 5, f. l. 153–195);

ieškovas IES1 teismui pateikė antstolio Irmanto Gaidelio 2025-10-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 6, f. l. 175–183).

Teismas, iš aukščiau nustatytų esminių (ginčo / bylos) faktinių aplinkybių, taip pat šalių (šalių atstovų) žodinių paaiškinimų bei procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teiginių (argumentų), taip pat iš į bylą teiktų kitų rašytinių įrodymų bei liudytojo (duomenys neskelbtini) bei trečiųjų asmenų TAR4 bei TAR2 individuali įmonė „MATININKAS“ vadovo (duomenys neskelbtini) paaiškinimų nustatė, kad byloje susiklosčiusi tokia faktinė situacija:

atsakovė NŽT 2020-07-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą;

atsakovė NŽT 2023-03-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą;

atsakovei NŽT sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinus atsakovių ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“ kadastrinių matavimų bylas atsakovės ATS1 žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 0,0913 ha iki 0,0803 ha (t. y. 0,011 ha), o atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 18,6400 ha iki 18,2176 ha (t. y. 0,4224 ha);

ieškovui IES1 priklausantis žemės sklypas preliminarių matavimų duomenimis yra 0,0814 ha ploto, o vadovaujantis matininko TAR2 parengtu žemės sklypo planu (naujais kadastriniais matavimais, kuriuos ieškininiu pareiškimu siekiama patvirtinti) turėtų būti 0,0828 ha (padidėja 0,0014 ha).

Papildomai pastebima, kad byloje nedalyvaujančiam asmeniui (duomenys neskelbtini) priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 8) plotas po 2015-08-31 kadastrinių matavimų bylos įregistravimo nuo pradinio 0,0880 ha ploto sumažėjo iki 0,0846 ha (-0,0034 ha) (el. b. f. 1, f. l. 68–77).

Apylinkės teismo vertinimu, tarp šalių (ieškovo IES1 ir atsakovių ATS1 bei UAB „Žalieji hektarai“) kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų (ne)tikslumo/(ne)teisingumo (nuosavybės teisės į žemės sklypą įgyvendinimo).

Dėl individualių atsakovės NŽT administracinių sprendimų (ne)panaikinimo bei privačių žemės sklypų ribų (ne)aiškumo ir/ar (ne)nustatymo

Ieškovas IES1 prašo panaikinti atsakovės NŽT 2020-07-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-03-28 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu buvo patvirtintos atsakovėms ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“ priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos ir nustatyti ieškovui IES1 bei atsakovėms ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“ priklausančių žemės sklypų ribas vadovaujantis TAR2 2023-04-18 sudarytu žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu. Atsakovės ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“ su aptartu ieškovo IES1 reikalavimu nesutinka iš esmės dėl dviejų priežasčių: i) atsakovei ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“ priklausančių žemės sklypų ribos nustatytos tiksliais kadastriniais matavimais; b) ieškovo IES1 pateiktas TAR2 projektas sprendžia tik ieškovo IES1 žemės sklypo problemas, tačiau nesprendžia kitų atsakovių ( ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“) žemės sklypo ribų problemų.

CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia, turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais; ii) sklypo ribų (ne)aiškumas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių; iii) kilusį žemės sklypų savininkų ginčą paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas; iv) sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-19 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-387-248/2019, nutarties 26 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartį civ. b. Nr. 3K-3-443-701/2015). Akcentuojam ir tai, jog kasacinis teismo suformuluota praktika yra ta (CPK 4 straipsnis), jog įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-08 nutartį civ. b. Nr. 3K-3-211-701/2020, nutarties 93 punktą).

Apylinkės teismas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsniu ir pastarąjį straipsnį aiškinančia aukščiau pacituota kasacinio teismo praktika, visų pirma, pastebi, jog ieškovui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi (turi kraštines) su žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) (atsakovės ATS1 žemės sklypas), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas), o taip pat su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso UAB „Žalieji hektarai) ir su TAR3 teritorijai priklausančia (duomenys neskelbtini) (keliu):

Iškarpa iš el. b. f. 5, f. l. 157 (skaitančiajam sprendimą siekiama sukurti vizualinį situacijos aiškumą – apylinkės teismo pastaba)

Pirmosios instancijos teismui atsakovių UAB „Žalieji hektarai“ ir ATS1 žemės sklypo ribos neaiškumo nekelia, kadangi pastarosios nustatytos ginčijamose (tiksliose) kadastrinių matavimų bylose:

Iškarpa iš atsakovei ATS1 priklausančio žemės sklypo patvirtintos ir VĮ Registrų centre įregistruotos kadastrinių matavimų bylos (el. b. f. 1, f. l. 60) | | Iškarpa iš atsakovei UBA „Žalieji hektarai“ priklausančio žemės sklypo patvirtintos ir VĮ Registrų centre įregistruotos kadastrinių matavimų bylos (el. b. f. 1, f. l. 88)

Pastebima, jog ieškovas reikalavimų (duomenys neskelbtini) nereiškia (žemės sklypas (duomenys neskelbtini)). Aiškumo dėlei pažymima, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklypui kadastriniai matavimai atlikti dar 2015-08-31 (įregistruoti VĮ Registrų centras 2016-02-03) (el. b. f. 1, f. l. 68, 102–103):

Iškarpa iš (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo patvirtintos ir VĮ Registrų centre įregistruotos kadastrinių matavimų bylos (el. b. f. 1, f. l. 68)

Taigi, byloje susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kad visi kaimyniniai ieškovui priklausančio žemės sklypo atžvilgiu žemės sklypai jau turi įregistravę (tiksliuosius) kadastrinius matavimus. Tokia faktinė aplinkybė rodo, jog vienokiu ar kitokiu aspektu kaimyniniai žemės sklypai su (tiksliais), o ne preliminariais, kadastriniais matavimais apriboja ieškovui priklausančio žemės sklypo ribas. Pastebima ir tai, jog ieškovui priklausančio žemės sklypo ribas apriboja ir įstatyminis reguliavimas, kuris imperatyviai nurodo, kad sodų bendrijose kelio plotis turi būti ne mažesnis kaip 4,5 m (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 11 dalis) (aiškumo dėlei pažymėtina, jog ginčo šalims priklausantys žemės sklypai yra TAR3 teritorijoje“). Viena vertus, pirmosios instancijos teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovėms ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“ įregistravus (tiksliuosius) žemės sklypų kadastrinius matavimus, ieškovui priklausančio žemės sklypo dėl pastarajam sklypui atliktų tik preliminarių kadastrinių matavimų, žemės sklypo ribos tam tikra prasme gali būti laikytinos neaiškios (arba, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, šio bylos atveju būtų tiksliau laikyti – netiksliomis). Kita vertus, ieškovo žemės sklypo ribų neaiškumai (netikslumai) motyvuojami tik trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, TAR2 individualios įmonės matininko (duomenys neskelbtini) parengtais kadastriniais matavimais, kurie nei patvirtinti atsakovės NŽT, nei įregistruoti VĮ Registrų centre (laikytini ieškovui priklausančio žemės sklypo siūlomu ribų projektu) (el. b. f. 1, f. l. 14). Nustatyta, jog įregistravus ieškovui priklausančio žemės sklypo ieškovo teikiamus kadastrinius matavimus susiklostytų tokia faktinė situacija, kuomet ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos kirstų tiek atsakovei ATS1 priklausantį sklypą ((duomenys neskelbtini)), tiek atsakovei UAB „Žalieji hektarai“ priklausantį žemės sklypą, tiek įsiterptų į (duomenys neskelbtini)važiuojamąją kelio dalį (ribos sutaptų tik su (duomenys neskelbtini) priklausančiu žemės sklypu):

Teismas šalių ginčo kontekste vertina ir tai, kad atsakovėms ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“ įregistravus tikslius kadastrinius matavimus abiejų atsakovių žemės sklypų ribos (konfigūracija) pakito, t. y. atsakovių žemės sklypų plotas sumažėjo (atsakovės ATS1 žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 0,0913 ha iki 0,0803 ha (t. y. -0,011 ha), o atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 18,6400 ha iki 18,2176 ha (t. y. 0,4224 ha)). Papildomai pastebima, kad ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas, įregistravus tiksliuosius kadastrinius matavimus, sumažėjo nuo 0,0880 ha iki 0,0846 ha (-0,0034 ha). Įregistravus ieškovo siūlomą ieškovui priklausančiam žemės sklypui kadastrinių matavimų projektą, ieškovui priklausantis žemės sklypas būtų 0,0828 ha (el. b. f. 1, f. l. 14), kuris nuo pirminio ieškovui priklausančio žemės sklypo ploto (0,0814 ha) (el. b. f. 1, f. l. 104–106, 139) skirtųsi į didesnę pusę (+ 0,0014 ha). Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad įregistravus ieškovo parengtą ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas didėtų (+0,0014 ha), kai tuo tarpų visų kitų kaimyninių žemės sklypų plotai sumažėję (atitinkamai -0,011 ha, -0,4224 ha ir -0,0034 ha). Dar daugiau, nebūtų išlaikytas ir 4,5 m. (duomenys neskelbtini) g. plotis (el. b. f. 5, f. l. 153–200). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog gali egzistuoti situacijų, kuomet žemės sklypų ribos (kraštinės) negali būti koreguojamos, o sklypų plotai sumažėti daugiau negu maksimali leistina (ribinė) paklaida (nėra ginčo dėl to, jog atsakovių ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypų plotai mažėjo daugiau, nei leistina paklaida), todėl tokia situacija turėtų būti sprendžiama taikant proporcingumo principą, t. y. mažinant (ginčo šalių – apylinkės teismo pastaba) žemės sklypų plotą proporcingai, net jeigu tai reikštų, kad sklypų plotai sumažės daugiau negu maksimali leistina (ribinė) paklaida (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-08 nutartį civ. b. Nr. 3K-3-211-701/2020, nutarties 99 punktą; 2018-11-09 nutartį civ. b. Nr. 3K-3-419-403/2018, nutarties 61 punktą). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tiek (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo plotas, tiek atsakovėms ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“ priklausantys žemės sklypų plotai sumažėjo, taip pat, kad (duomenys neskelbtini) g. plotis ex lege (liet, įstatymo pagrindu) turi būti ne siauresnė nei 4,5 m, sprendžiama, jog ieškovo teikiami kadastriniai matavimai negali būti tvirtinami ir ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos negali būti nustatytos pagal matininko (duomenys neskelbtini) parengtus brėžinius. Pastebima, jog pats matininkas (duomenys neskelbtini) nurodė, jog pagal esamą situaciją ieškovui paliktas 0,0730 ha žemės sklypo plotas (el. b. f. 5, f. l. 197). Tai reiškia, jog faktinė situacija ta, kad pagal esamą situaciją, labai tikėtina, ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas sumažėtų apie 0,0084 ha (0,0814 ha - 0,0730 ha) (kiek daugiau nei (duomenys neskelbtini) sumažėjęs žemės sklypo plotas (0,0034 ha), tačiau ženkliai mažiau nei atsakovei ATS1 (-0,011 ha) ir UAB „Žalieji hektarai“ (-0,4224 ha)). Apylinkės teismo įsitikinimu, proporcingumo principo taikymas šioje byloje reiškia, kad sumažėti turi ne tik atsakovėms ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“, taip pat (duomenys neskelbtini) priklausančių žemės sklypų plotas, tačiau ir ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas. Taigi, konceptualus teismo sprendimas tas, kad ieškovo teikiami žemės sklypo kadastriniai matavimai negali būti patvirtinami nei administracine, nei teismine tvarka vien jau todėl, kad ieškovo pateikiama kadastrinių matavimų versija neatsižvelgia į proporcingumo principą tuo aspektu, kad visi kaimyniniai žemės sklypai dėl teritorijos ypatumo (miško), tikslesnių kadastrinių matavimų bei poreikio išlaikyti bent 4,5 m pločio kelią žemės sklypų plotą susimažino net didesne, nei Nuostatų 21 punkto 1 priede nurodoma žemės sklypo ploto kitimo (sumažėjimo) riba. Ieškovas nepagrindžia, kodėl ieškovui priklausantis žemės sklypas turėti būti privilegijuotas kaimyninių žemės sklypų ploto sumažėjimo kontekste, t. y. teismas nenustatė, o ieškovas ir neįrodinėjo kokių nors aplinkybių, jog ieškovui priklausantis žemės sklypas turi kokių nors išskirtinių ar unikalių savybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo proporcingumo principo. Ieškovas taip pat liko neįrodęs aplinkybės, jog ieškovui neturėtų būti taikytas Nuostatų 21 punktas taip, kaip tas buvo padaryta atsakovėms ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“ priklausančių žemės sklypų atžvilgiu, atliekant (tiksliuosius) kadastrinius matavimus. Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, jog matininkas (duomenys neskelbtini) vadovavosi Nuostatų 21 punktu ir gavo NŽT išvadą. Vien tai, kad ieškovas laikosi pozicijos, jog ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai turėjo būti atliekami vadovaujantis generaliniu planu (el. b. f. 1, f. l. 46), ar žemės sklypo schema (el. b. f. 1, f. l. 47) nereiškia, kad ieškovas galėjo išvengti Nuostatų 21 punkto taikymo. Atsakovės ATS1 , UAB „Žalieji hektarai“ ir NŽT neginčija aplinkybės, jog tiek atsakovės ATS1 , tiek atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente (sodų bendrijos generaliniame plane) suprojektuoto žemės sklypo ribų (o tokia situacija susiklosto iš esmės dėl to, kad sodininkų bendrijoje esantys atsakovių žemės sklypai kerta TAR3 ribą).

Ieškovas itin apeliuoja į faktinę buvusią žemės sklypų naudojimo situaciją bei tvorą šalia miško ir elektros stulpą, esantį šalia ieškovo žemės sklypo ribos ir sodininkų bendrijos kelio ((duomenys neskelbtini)) teigdamas, kad būtent tai yra tie objektai, nuo kurių atspirties faktiškai ir susiklostė žemės sklypų ribos bei naudojimosi tvarka. Viena vertus, sutiktina su ieškovu, kad kasacinio teismo praktika (CPK 4 straipsnis) iš tiesų pasisakyta, kad: i) faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę; ii) dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama ir pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-08 nutartį civ. b. Nr. 3K-3-211-701/2020, nutarties 95 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-28 nutartį civ. b. Nr. 3K-3-547-421/2015). Aptariamu atveju teismas sutinka, kad net jei ir buvo tarp šalių nusistovėjusi žemės sklypų naudojimosi tvarka, nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste pastaruoju nebūtų galima vadovautis, nes, akivaizdu, tai pažeistų proporcingumo principą (visi subjektai, atlikę (tiksliuosius) kadastrinius matavimus, vien dėl ieškovo nenoro solidarizuotis ir sumažinti savo sklypo ploto dalį turėtų iš naujo rengti (tiksliuosius) kadastrinius matavimus, pastaruosius susiedami su ieškovo naujai įregistruotomis žemės sklypo ribomis). Aptariamu atveju nustatyta, kad tiek atsakovės ATS1 , tiek NŽT, tiek byloje nedalyvaujanti (duomenys neskelbtini) savo žemės sklypo plotus sumažino (ir, be abejonės, vienaip ar kitaip toks sumažinimas turėjo įtakos ir faktiniam žemės sklypų naudojimui). Ieškovas turi solidarizuotis ir proporcingai mažintis savo žemės sklypo plotą taip pat. Ieškovas savo žemės sklypo kadastrinius matavimus sieja su miško žemės sklypu ribojančia tvora bei šalia (duomenys neskelbtini) kelio esančio žemės stulpo, tačiau teismas taip pat nesutinka, kad aptariamu atveju būtų galima atsižvelgti į tvoras ar elektros stulpus sprendžiant dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos. Taip yra todėl, kad, visų pirma, ieškovą riboja imperatyvusis teisinis reguliavimas (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 11 dalis, kuris teigia, kad kelio plotis sodininkų bendrijoje turi būti ne mažesnei, nei 4,5 m), todėl stulpo (ne)egzistavimas šalia (duomenys neskelbtini) g. kelio sklypo ribai nustatyti aptariamu atveju teisinės reikšmės neturi. Kaip teisingai pastebėjo UAB „Žalieji hektarai“ atstovas, tvora, kuri skyrė UAB „Žalieji hektarai“ sklypą su ieškovu sklypu taip pat teisinės reikšmės neturi, nes pastaroji patenka į miško paskirties žemės, tuo tarpu kai ieškovo žemės sklypo paskirtis – mėgėjų sodo žemės (žemės ūkio paskirties) (el. b. f. 1, f. l. 93).

Ieškovas, siekdamas panaikinti atsakovės NŽT individualius administracinius sprendimus, nurodė, kad nei ieškovo velionė mama, nei sodininkų bendrijos pirmininkas atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos sudaryme nedalyvavo ir akto nepasirašė ((duomenys neskelbtini) net nekviesta į atsakovės žemės sklypo ženklinimą, o ieškovės žemės sklypo 2020-04-07 ribų paženklinimo-parodymo akto 4 punkte neteisingai cituojamas Taisyklių 19 punktas nenurodant, jog sodų bendrijos pirmininkas privalėjo būti kviečiamas ir / ar dalyvauti ženklinime). Visgi, apylinkės teismas pastebi, kad matininko TAR4 2020-05-25 kadastro duomenų byloje yra duomenys apie tai, kad kvietimas dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas buvo išsiųstas sodininkų bendrijos pirmininkui 2019-11-08, pakartotinai kvietimas dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas kartu su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo planu buvo išsiųstas 2019-12-03 (el. b. f. 2, f. l. 30, 32, 37–39). Aptarta faktinė aplinkybė reiškia, jog sodininkų bendrijos pirmininkui kvietimai dalyvauti ženklinant atsakovės ATS1 žemės sklypo ribas buvo išsiųsti, kaip to reikalauja Nuostatų 32.1.1, 32.1.1.3 papunkčiuose numatytas teisinis reguliavimas. Vien tai, kad sodininkų bendrijos pirmininkas dėl teismui nežinomų priežasčių neatsiėmė siųstų dokumentų nereiškia, kad atliekant atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo neišpildytas Nuostatuose numatytas teisinis reguliavimas. Atlikus atsakovės ATS1 žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Išvadą Nr. 2 nustatyta, kad žemės sklypo ribos, išskyrus šiaurinę žemės sklypo ribą, nepakito, todėl kvietimas dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas buvo siunčiamas tik žemės sklypo gretimo sklypo savininkui. Pasisakant dėl kvietimų siuntimo velionei (duomenys neskelbtini) sutiktina su atsakovės NŽT pozicija, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2023-04-07 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registre išviešintas tik 2023-04-05 (el. b. f. 1, f. l. 106; f. 2, f. l. 194–195). Iki 2023-04-05 duomenys apie aptartą žemės sklypą buvo prieinami tik laikinojoje duomenų bazėje (el. b. f. 1, f. l. 104–105). Sutiktina su atsakovės ATS1 pastebėjimais, jog ATS1 priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlimo metu ( 2020 m. gegužės mėn.), ieškovo (ieškovo motinos (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės ir įrašai apie valdomą žemės sklypą nebuvo įregistruoti (išviešinti) Nekilnojamojo turto registre. Dėl šios priežasties, nesant oficialių duomenų apie žemės sklypą ir pastarojo savininkus, sutiktina su atsakove ATS1 , jog pranešimo siųsti tiesiog nebuvo kam. Iš atsakovės ATS1 negalima reikalauti atlikti papildomo tyrimo dėl to, kam 202 m. gegužės mėn. galėjo priklausyti gretimai esanti žemė. Viena vertus, sutiktina su ieškovo atstovo pozicija, jog faktiškai atsakovė ATS1 ir galėjo matyti ar pastebėti tiek ieškovą, tiek ieškovės motiną gretimame žemės sklype, tačiau, kita vertus, atsakovė ATS1 teisės aktais neįpareigota atlikti išsamaus tyrimo dėl to, kad nuosavybės teise iš tiesų priklausė gretimai esantis žemės sklypas, ypač, jei pastarasis žemės sklypas niekaip nebuvo išviešintas oficialiai prieinamame registre. Viešųjų registrų funkcija yra oficialiai įteisinti, kaupti, saugoti ir teikti duomenis apie ir nekilnojamojo turto objektus, užtikrinant civilinės apyvartos teisinį tikrumą, pavyzdžiui, kad atitinkami asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą, galėtų būti savalaikiai identifikuojami ir informuojami trečiųjų asmenų apie jiems aktualius įvykius. Nors ieškovo atstovas nurodė, kad tai ne ieškovo (ar ieškovo motinos) klaida, kad ginčo žemės sklypo duomenis neperkelti į nuolatinį (viešą) Nekilnojamojo turto registrą, tačiau ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad būtų ėmęsis aktyvių veiksmų įregistruoti (išviešinti) ginčo žemės sklypo duomenis. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, jog matininkas (duomenys neskelbtini) dar 2021 m. domėjosi atsakovės ATS1 žemės sklypu, o žodinio bylos nagrinėjimo metu 2026-07-03 paaiškino, jog ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimo rengimo darbais rūpintis pradėjo dar (duomenys neskelbtini) esant gyvai (mirė (duomenys neskelbtini)), todėl, vidiniu teismo įsitikinimu, labiau tikėtina, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek ieškovas dar iki ATS1 žemės sklypui atliekamų kadastrinių matavimų žinojo apie tai, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypas tinkamai neišviešintas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas sprendžia, jog neaiškumų dėl ginčo žemės sklypo ribų nėra. Taip yra todėl, kad ieškovui priklausantį žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) supantys kaimyniniai žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)) jau turi (tiksliuosius) kadastrinius matavimus, kurie iš esmės ir apibrėžia ieškovui priklausančias žemės sklypo ribas aiškiai. Likusią ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį, besiribojančia su vietinės reikšmės keliu, esančiu (duomenys neskelbtini) g., apriboja įstatyminis teisinis reguliavimas (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 11 dalis), kuri numato, kad turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 4,5 m kelio plotis. Ieškovas negali ir neturi teisės ignoruoti imperatyvaus teisinio reguliavimo. Tai reiškia, kad faktinė situacija yra ta, jog ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos nėra neaiškios, o tėra netikslios, t. y. suformuotos tik pagal preliminarius, o ne teisės aktų reikalavimus atitinkančius kadastrinius matavimus. Esminių procedūrinių pažeidimų atsakovei NŽT priimant individualius administracinius

2020-07-13 ir 2023-03-28 sprendimus teismas taip pat nenustatė.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

Ieškovas pareiškė ir reikalavimą panaikinti atsakovės NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020-07-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus rajono skyriaus vedėjo

2023-03-28 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai byloje laikosi pozicijos, kad ieškovas praleido 1 mėnesio terminą ginčyti individualų administracinį sprendimą. Ieškovas nesutinka su atsakovėmis ir nurodė, kad ieškovas apie sprendimų turinį sužinojo tik

2023-09-07 (ieškinys teisme pateiktas 2023-10-02), kai iš trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ ieškovo atstovas gavo individualių administracinių sprendimų kopijas.

Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: i) tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai; ii) asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-06-08 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-163-1075/2023, nutarties 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo 2015-11-25 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-622-421/2015).

Teismas nustatė, kad ginčijami individualūs administraciniai atsakovės NŽT 2020-07-13 ir 2023-03-28 sprendimai siųsti ieškovui susipažinti nebuvo, kadangi aptarti individualūs administraciniai sprendimai tiesiogiai nebuvo susiję su ieškovo teisėmis ir pareigomis. Ieškovas teigia, kad apie individualių administracinių sprendimų turinį sužinojo tik 2023-09-07, kai ieškovo atstovas gavo pastaruosius dokumentus iš atsakovės NŽT (el. b. f. 1, f. l. 83–92). Visgi, teismui buvo pateikti duomenys apie tai, jog : i) atsakovės ATS1 žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, esančiais Nekilnojamojo turto registre trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) domėjosi dar 2021-01-06, taip pat 2023-04-04, o ieškovo atstovas – 2023-08-24 (el. b. f. 7, f. l. 86) (dok. reg. Nr. DOK-10879); ii) atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, esančiais Nekilnojamojo turto registre trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) domėjosi dar 2021-01-06, taip pat 2023-01-19, 2023-04-17, o ieškovo atstovas – 2023-08-24 (el. b. f. 7, f. l. 86) (dok. reg. Nr. DOK-10879). Teismas pastebi, jog: i) iš Nekilnojamojo turto registro 2023-10-02 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog informacija apie NŽT 2020-07-13 sprendimą ir 2020-05-25 kadastrinių matavimų bylą buvo išviešinti dar

2020-07-22; ii) iš Nekilnojamojo turto registro 2023-10-02 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie atsakovės NŽT 2023-03-28 individualų sprendimą bei 2023-03-10 kadastrinių matavimų bylą buvo išviešinti dar 2023-04-04 (el. b. f. 1, f. l. 98–101). Tokia faktinė aplinkybė rodo, jog matininkas (ir trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų) (duomenys neskelbtini)jau turėjo galimybę identifikuoti aplinkybę, kad NTŽ atsakovės ATS1 atžvilgiu yra priėmusi individualius administracinius sprendimus dar 2021-01-06, o atsakovės UAB „Žalieji hektarai atžvilgiu“ dar 2023-04-17. Žodinio bylos nagrinėjimo metu 2026-07-03 vykusiame teismo posėdyje matininkas (duomenys neskelbtini) nurodė, jog rašytiniu sutarčių dėl paslaugų teikimo nei su velione (mirė 2021-01-11) (duomenys neskelbtini) (pradine ieškovui priklausiusio žemės sklypo savininkė, ieškovo mama) (el. b. f. 1, f. l. 104–105) sudaręs nebuvo, o veikė žodinių susitarimų pagrindu. Ir nors matininkas (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad tikrino tik tam tikrus duomenis ir neanalizavo bei nesidomėjo kitais duomenimis, tačiau teismas sutinka su UAB „Žalieji hektarai“ atstovo pastebėjimu, jog aptariamu atveju tiek atsakovės ATS1 , tiek atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ žemės sklypų duomenimis domėjosi ne bet koks asmuo, o matininkas (asmuo, turintis specialių žinių). Ir nors sutiktina su ieškovo atstovu, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog iki 2023-09-07 ieškovui būtų buvęs žinomas ginčijamas individualių administracinių sprendimų turinys, tačiau teismas sprendžia, jog matininkui (duomenys neskelbtini) negalėjo būti nežinoma juridinių faktų – duomenų apie atsakovės NŽT priimtų sprendimų ir kadastrinių matavimų registracija – teisinė reikšmė. Pats matininkas (duomenys neskelbtini) pripažino 2026-07-03 posėdyje, jog su ieškovu yra seni pažįstami, o duomenis apie gerus ieškovo ir matininko ryšius teikė ir atsakovė ATS1 (el. b. f. 3, f. l. 67–72). Teismas sprendžia, jog nors matininkui (duomenys neskelbtini) ir, labai tikėtina, nebuvo žinomas priimtų administracinių sprendimų bei kadastrinių matavimų bylų turinys, tačiau sutiktina su atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ atstovo pozicija, jog matininkas (duomenys neskelbtini) turėjo imtis aktyvių veiksmų (pvz., perduoti ieškovui aptartą informaciją, paraginti surašyti prašymą susipažinti su aptartų dokumentų turiniu ir pan.). Vertinama ir tai, jog ieškovas taip pat yra matininkas ir aptariamų juridinių faktų išviešinimas ieškovui taip pat turėjo kelti vienokių ar kitokių klausimų (abejonių). Tai reiškia, jog net ir ieškovui nei 2021-01-06 (atsakovės ATS1 atveju), nei 2023-04-17 (atsakovės UAB „Žalieji hektarai“ atveju) neturėjus individualių administracinių sprendimų turinio, ieškovas (arba matininkas (duomenys neskelbtini)) operatyviai galėjo imtis priemonių tokių individualių sprendimų turiniui sužinoti. Į bylą nepateikta duomenų, jog ieškovas (ar matininkas (duomenys neskelbtini)) būtų ėmėsi koki nors aktyvių veiksmų individualių administracinių sprendimų turiniui sužinoti, arba kas nors tokius veiksmus objektyviai būtų kliudęs atlikti. Tai, kad iš pradžių žemės sklypas priklausė ieškovo motinai (velionei) (duomenys neskelbtini) teisinės reikšmės neturi, kadangi priėmusiam palikimą sūnui (ieškovui) pereina ne tik materialiosios, bet ir procesinės bei procedūrinės teisės ir pareigos. Juolab, sutiktina ir su atsakovės ATS1 atstove, jog matininkas (duomenys neskelbtini) iš esmės bendravo su pačiu ieškovu ir ieškovui visos aplinkybės apie ginčo žemės sklypą buvo žinomos net ieškovo motinai (duomenys neskelbtini) esant gyvai.

Teismo posėdžio, vykusio 2026-07-03, metu ieškovo atstovas išreiškė abejones ir bylą nagrinėjančio teisėjo Juliaus Lankelio interesu tikrinti atsakovės ATS1 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis 2022-11-04 08:38-19. Teismas, siekdamas išsklaidyti bet kokias proceso dalyvių abejones teisėjo Juliaus Lankelio veiksmais, patikrino archyvinę (istorinę) informaciją apie tai, kokiu teisiniu pagrindu ir dėl kokios priežasties tikrino atsakovės ATS1 žemės sklypo duomenis. Teismas nustatė, jog 2022-11-04 atsakovės ATS1 žemės sklypo duomenys (ir ne tik žemės sklypo, o viso turimo turto) buvo tikrinti civilinėje byloje Nr. 2YT-12121-1151/2022 (teisminio proceso Nr.

2-52-3-03224-2022-9), iškeltoje pagal (duomenys neskelbtini) ir ATS1 prašymą:

Aiškumo dėlei pasisakytina, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys tikrinti CPK 179 straipsnio 3 dalies bei CPK 442–443 straipsnių pagrindais, siekiant teisminiam nagrinėjimui priimti gautą prašymą, t. y. teismo tikslas buvo patikrinti registrus tam, kad nustatyti pareiškėjų turimo turto masę ir (turimus/turėtus) kreditorius (tokia informacija įtakojo viso tolimesnio proceso eigą, pavyzdžiui, ar pareiškimas neturėjo formalių trukūmų, ar į bylos nagrinėjimą įtraukti visi suinteresuoti asmenys bei pan.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog ieškovas praleido vieno mėnesio terminą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020-07-13 sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023-03-28 sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini) ginčyti. Termino atnaujinti neprašyta, o akivaizdžių aplinkybių kurių pagrindų teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) galėtų atnaujinti praleistą 1 mėnesio individualaus administracinio sprendimo apskundimo terminą nenustatė.

Dėl reikalavimo pašalinti (nugriauti) tvorą

Ieškovas suformulavo ir reikalavimą įpareigoti atsakovę ATS1 per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis nugriauti (išardyti) tvoras, pastatytas ant 2020-05-25 jos (atsakovės ATS1 ) sklypo kadastrinių duomenų byloje nustatytos ribos su ieškovo IES1 sklypu, sutvarkyti (pašalinti) tvorų griovimo pasekmes, o teismo nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo, leisti nurodytus darbus atsakovės ATS1 lėšomis atlikti ieškovui. Apylinkės teismo vertinimu, aptartas reikalavimas yra išvestinis. Taip yra todėl, kad visi ieškovo argumentai, susiję su tvoros šalinimu ir tiesiogiai susiję su atsakovės ATS1 kadastrinių matavimų neteisingumu ir neteisėtumu. Kadangi atsakovei ATS1 priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai (t. y. individualaus pobūdžio administraciniai sprendimai, kurių pagrindų pastarieji buvo įregistruoti) nenuginčyti, todėl teisinio pagrindo tenkinti aptartą ieškovo reikalavimą taip pat nėra. Savarankiškų argumentų, dėl ko paminėta tvora būtų neteisėta ieškovas teismui neteikė (pvz., savavališka/neteisėta statyba ar pan.).

Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Teismas, priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, turi pareigą išspręsti ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Teismas, įgyvendindamas aptartą procesinę pareigą, nustatė, kad:

ieškovas iš viso patyrė 5 263 Eur bylinėjimosi išlaidų: i) 263 Eur žyminio mokesčio

(el. b. f. 1, f. l. 11-12); ii) 5 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. f. 7, f. l. 28–33);

atsakovė ATS1 iš viso patyrė 7 746,10 Eur bylinėjimosi išlaidų: i) 6 246,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. f. 3, f. l. 105–109; 149–154; 178–182; el. b. f. 4, f. l. 33–37; el. b. f. 6, f. l. 1–8; el. b. f. 6, f. l. 127–147; el. b. f. 7, f. l. 45–48); ii) 1 500 Eur išlaidų teismo eksperto Giedriaus Kirstuko, MB „Deinuva“ konsultacinei išvadai apmokėti

(el. b. f. 6, f. l. 1–3; 8);

atsakovė UAB „Žalieji hektarai“ iš viso patyrė 8 500,89 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. f. 3, f. l. 136–144; el. b. f. 4, f. l. 18–29; el. b. f. 6, f. l. 152–167);

atsakovė NŽT bei tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“, UAB „Banesta“, TAR4 , TAR2 ir TAR3 neteikė.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principas „pralaimėjęs moka“ (kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą). „Pralaimėjęs moka“ taisyklė reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos (šalies) turėtos išlaidos, kurių ji (šalis) turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas taip pat priteisia iš antrosios šalies ir išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovas bylą pralaimėjo, todėl ieškovui pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsižvelgiant į byloje teiktų procesinių dokumentų turinį ir spręstų klausimų specifiškumą (byloje buvo sprendžiami ne tik civilinio, bet ir administracinio proceso klausimai), vykusių teismo posėdžių skaičių bei atliktus procesinius veiksmus, teismas sprendžia, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos racionalios, todėl nemažintinos (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys). Tai reiškia, jog iš ieškovo atsakovų naudai priteistinos pastarųjų (atsakovų) patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 284,53 Eur. Ieškinio reikalavimų netenkinus, aptartos išlaidos priteisiamos iš ieškovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija), CPK 92 straipsnis).

Dėl kitų procesinio pobūdžio bylos aspektų ir procesinės bylos baigties

Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą ar komentuojant kiekvieną į bylą pateiktą rašytinį dokumentą, ar šalių išsakytą paaiškinimą (aplinkybę). Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas ar teiktas dokumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas / dokumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta. Teismas pažymi, jog net romėnų teisėje galiojo principas minima non curat praetor (lot. teisė ir teisėjas smulkmenomis nesirūpina) (žr. ir Driukas, A., Valančius, V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. IV tomas. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2009, p. 927).

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, vykusio 2026-07-03, žodine forma suformulavo prašymą skirti teismo ekspertizę, t. y. kilęs ginčas dėl kaimyninių sklypų bendrų ribų koordinačių, posūkio taškų koordinačių, besiribojančių sklypais, todėl ginčo išsprendimui reikalingos specialios žinios; specialių žinių klausimai, pasak ieškovo atstovo, gali būti išsiaiškinti ir ištirti tik paskyrus nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo ekspertizę, kurių metu būtų nustatyta ginčo žemės sklypų (ieškovo ir atsakovių ATS1 bei UAB „Žalieji hektarai“) bendras ribas, besiribojančias tarpusavyje, ir pažymėti šias ribas faktiškai, nurodant šių posūkio ribų koordinates; gauti konsultacinę išvadą ieškovas negali (garso įrašo takelio 01:31:25 min.–01:44:20 min.). Atsakovės ATS1 , UAB „Žalieji hektarai“ ir NŽT su ekspertizės skyrimu nesutinka. Atsakovė ATS1 papildomai nurodė, jog techninių klausimų ieškovas, visgi, nesuformuluoja, o į teisinio pobūdžio klausimus atsako tik teismas. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, prašymas skirti teismo ekspertizę prieš pat bylos nagrinėjimo pabaigą yra pavėluotas. Taip pat, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, teismo proceso metu nebuvo kokių nors kliūčių atlikti privačią teismo ekspertizę Teismo ekspertizės įstatymo 20–21 straipsnių prasme. Vien tai, kad privačiam teismo ekspertui kiltų kliūtis dėl patekimo į atsakovų žemės sklypus galėjo būti išspręsta paprastu procesiniu prašymu teismui leisti privačiam teismo ekspertui įžengti į atsakovių ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“ sklypus, su tikslu atlikti privačią teismo ekspertizę. Taip pat pritartina ir atsakovės ATS1 atstovės pozicijai, jog techninių klausimų, kuriuos galėtų spręsti ekspertizė, nesuformuluota. Nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų atsakovių ATS1 ir UAB „Žalieji hektarai“ sklypų kadastrinių duomenų neteisingumą, posūkio taškų, abrisų ar kitų techninių priemonių netinkamą/neteisingą parinkimą, neteisingą formulių taikymą ir taikant formules gautų duomenų (skaičiavimų) neteisingumą. Sutiktina, jog ieškovai teismo ekspertizės pagalba siekia įvertinti iš esmės faktinio pobūdžio dalykus, tokius kaip elektros stulpų, tvorų, kitų tvirtai esančių objektų, (ne)įtaką žemės sklypų kadastro duomenims, tačiau tokius duomenis gali aptarti ir įvertinti teismas. Juolab, kad atsakovė ATS1 parengė konsultacinę išvadą, kurią parengė privatus teismo ekspertas. Teismas sprendžia, jog poreikio byloje skirti ekspertizę nėra.

Teismas taip pat pastebi, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva ir teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę ir tuo pačiu pareigą, nesaistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu, t. y. teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-07-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023, nutarties 51 punktas). Aptartas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia (CPK 4 straipsnis), kad jeigu apylinkės teismas ir kvalifikavo teisinius santykius kitaip, nei nurodė šalių atstovai be platesnio (išsamesnio) teisės normų aiškinimo, tai nereiškia šalių teisių (materialiųjų/procesinių) pažeidimų. Pažymėtina, jog teismas turi pareigą motyvuoti kvalifikuotai, tačiau glaustai (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Byloje nesant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, poreikio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių likimo klausimą nėra.

Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovo IES1 neturtinėmis pretenzijomis atsakovėms ATS1 , UAB „Žalieji hektarai“ bei NŽT, priimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės nurodant (nusprendžiant), kad ieškinio reikalavimai, kurie teisminio proceso metu buvo (pa)tikslinti, netenkinami (CPK 260 straipsnis, 265 straipsnis, 270 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 42 straipsniu, 79 straipsniu, 87 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 140 straipsniu, 152 straipsniu, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 307 straipsniu,

nusprendė:

netenkinti ieškovo IES1 prašymo skirti teismo ekspertizę (pareikštas žodine forma 2026 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu);

netenkinti ieškovo IES1 ieškininio pareiškimo, kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas, reikalavimų atsakovėms ATS1 , uždarajai akcinei bendrovei „Žalieji hektarai“ bei biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos;

priteisti iš ieškovo IES1 atsakovės ATS1 naudai 7 746,10 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų;

priteisti iš ieškovo IES1 atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalieji hektarai“ naudai 8 500,89 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus eurų ir 89 ct) bylinėjimosi išlaidų;

priteisti iš ieškovo IES1 Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai 284,53 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

išaiškinti, kad priteista išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (sąskaitą ir įmokos kodus būtina pasitikrinti oficialiame Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje);

nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.