Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2026-10-14 · Civilinė byla Nr. e2-3800-987/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-14
Bylos Nr.
e2-3800-987/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36172-2025-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Rūta Poniškaitytė
Ieškovas
M. G., E. D., O. D., E. B., T. B.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
VĮ Turto bankas
Kategorijos
  • 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-3800-987/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36172-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Astai Šėžienei,ieškovų atstovei advokatei Kristinai Smaidžiūnaitei-Lankevičienei,atsakovės įgaliotai atstovei R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. G., E. D., O. D., E. B. ir T. B. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl namo pusrūsyje esančių patalpų pripažinimo ieškovams nuosavybės teise priklausančių butų priklausiniais ir atitinkamai dėl ieškovų nuosavybės teisės pripažinimo į pastarąsias patalpas; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. M., R. B.-M., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai M. G., E. D., O. D., E. B. ir T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:

pripažinti, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), pusrūsyje esančios patalpos, žymėtos patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagal buto Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą, suformuotą (duomenys neskelbtini), identifikuojamos kaip patalpos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinys;

Pripažinti, kad pusrūsio patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)savininkams, kiekvienam butui priskiriant po 1/2 dalį patalpų (CBP-36088/2025).

Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad tarp ieškovų ir Vilniaus miesto savivaldybės viešojo elektroninio aukciono būdu (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta notarinė butų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią konkrečiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovai iš savivaldybės įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Butų pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punktą pardavėjas buvo įsipareigojęs perduoti priėmimo-perdavimo aktu kartu su butais ir butų kadastrinių matavimų bylas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai pirkėjai sumokės visą butų kainą. Nepaisant to, pasirašant (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo aktą pirkėjams buvo perduota tik namų valdos techninės apskaitos byla. Ieškovai iš Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenų nustatė, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra vienbučių ir dvibučių paskirties; šiame pastate yra suformuoti ir įregistruoti 4 nekilnojamieji daiktai: 1) 44,13 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2) 52,35 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastarieji butai priklauso ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise; 3) negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso nuosavybės teise tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. M. ir R. B.-M.; 4) negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. B.-M. Ieškovai kreipėsi į matininką, kuris parengė butų kadastrinių matavimų bylas. Pagal šias bylas prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) kaip šio buto priklausinys priskirti ir ginčo pusrūsiai, pažymėti Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovai tarpusavio susitarimu susitarė kokiomis dalimis pusrūsiai priklauso butų savininkams. Ieškovai kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą, prašydami įregistruoti pakeistus butų kadastro duomenis, tačiau registras atsisakė įregistruoti buto Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų pakeitimus, nes ieškovai nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) prijungiamas pusrūsio patalpas. Ieškovai iš Nekilnojamojo turto registre saugomų duomenų nustatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusrūsyje esančios patalpos buvo aprašytos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (patalpa II), o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matavimais kaip patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 47,43 kv. m), kurią sudaro patalpos: sandėlis (duomenys neskelbtini) (16,82 kv. m) ir sandėlis (duomenys neskelbtini) (30,61 kv. m); patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įregistruota viešame registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.

Ieškinio teisiniame pagrinde nurodoma, kad ginčo pusrūsiai yra ieškovams priklausančių butų priklausinys. Ieškovų teigimų, pastarąją jų prielaidą patvirtina tai, kad pastatas yra dvibutis, kuriame yra tik dvi gyvenamosios patalpos – butai, priklausantys ieškovams; pusrūsyje esančios patalpos niekada nebuvo įregistruotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas; istoriškai šios patalpos įvardinamos kaip butų priklausinys (1948-1981 m. inventorizacijos duomenimis šios patalpos aprašytos kaip turtinis vienetas, susietas tik su dviem butais; archyvinėse pažymose šios patalpos įvardinamos kaip „gyvenamųjų patalpų pagalbinis plotas rūsiuose ir pusrūsiuose“); pusrūsio patalpos funkciškai susietos su butais; pagal matininko parengtą dokumentaciją pusrūsio patalpos nurodytos kaip priklausančios butams, o savivaldybė šios dokumentacijos (nors turėjo tokią pareigą) ieškovams neperdavė butų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir ieškovai negalėjo žinoti, kad pusrūsio patalpos nėra įregistruotos kaip butų priklausinys. Ieškovų nuomone, ginčo pusrūsio patalpos turi būti laikomos sandėliukais, kurie yra butų priklausiniai, tai yra antraeiliai daiktai, skirti tarnauti butams ir pagal savo savybes nuolat su jais susiję daiktai.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad neprieštarautų ieškinio tenkinimui; išsakė poziciją, kad ginčo pusrūsio patalpos yra bendro naudojimo, todėl dėl jų statuso turi spręsti visi daugiabučio gyventojai (el. dok. Nr. DOK-7996/2026).

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti (el. dok. Nr. DOK-17093/2026).

Atsiliepimo atsikirtimuose nurodoma, kad ieškovų pozicija yra nenuosekli, nes nors jie teigia, kad ginčo pusrūsio patalpos niekada nebuvo įregistruotos atskiru turtiniu vienetu, 1948-1981 m. inventorizacijos duomenimis šios patalpos buvo aprašytos kaip atskiras turtinis vienetas; nors ieškovai teigia, kad šios patalpos buvo susietos tik su dviem butais, jos niekur nėra nurodomos kaip butų dalys. Atsakovės nuomone, ieškovai visiškai neįrodė ginčo pusrūsio patalpų funkcinio ryšio su butais; o inventorizacijos duomenimis šios patalpos buvo aprašytos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas Nr. 15. Atsakovės nuomone, ginčo pusrūsio patalpos, kurios nėra susietos su konkrečiais butais ir nėra jų priklausiniai, liko neprivatizuotu valstybės turtu. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ginčo pusrūsio patalpos nėra butų priklausiniai ar pastato bendro naudojimo patalpos; jos turi atskirą patekimą iš išorės ir yra atskiras nekilnojamojo turto objektas Nr. 15, kuris nėra įregistruotas viešame registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Atsakovė pažymi, kad būtų pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo pažymėta, kad butai parduodami su rūsiais/pusrūsiais, butai buvo perkami be jokių priklausinių, o ieškovai (vadovaujantis butų pirkimo-pardavimo sutarties 6.2.1 punktu) turėjo galimybę butus apžiūrėti ir įsitikinti, kad butai perkami be jokių papildomų ar jiems priskirtų patalpų.

Teismo posėdyje, vykusiame 2026 m. gegužės 13 d., žodinius paaiškinimus teikė tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. M., R. B.-M., kurie iš esmės antrino vienas kitam dėl tokių faktinių aplinkybių: ginčo patalpomis nuo seno naudojosi savivaldybei priklausiusio buto nuomininkai, kurie jame laikė kurą, skirtą butui šildyti; tretieji asmenys nurodė nepretenduojantys į ginčo pusrūsio patalpas ir palaikė ieškinio reikalavimus, kad pusrūsio patalpos susijusios tik su butais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje, vykusiame 2026 m. rugsėjo 15 d., ieškovų atstovė advokatė Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė žodžiu palaikė ieškinyje nurodytą poziciją; atsakovės įgaliota atstovė R. M. žodžiu palaikė atsiliepime nurodytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje yra įtvirtinti nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindai, tarp kurių numatytas ir sandorio dėl nuosavybės teisės į daiktą perleidimo sudarymas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis CK 4.14 straipsnio 2 dalimi kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai.

Vadovaujantis CK 4.13 straipsnio 2 dalimi prie antraeilių daiktų priskiriami ir pagrindinio daikto priklausiniai.

Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 9-11 punktuose aptartų teisinių nuostatų turinį, daro nagrinėjam ginčui aktualią teisinę išvadą, kad tuo atveju, jei buto pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria perleista buto nuosavybė pirkėjui, nėra aptartas buto priklausinio – pusrūsio patalpų – nuosavybės perleidimas pirkėjui, yra laikoma, kad pusrūsio patalpų kaip buto priklausinio nuosavybė perėjo kartu su butu pirkėjui, nebent įrodyta priešingai.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar dvibučiame pastate, kuriame yra tik du butai (ir dvi negyvenamosios patalpos), esančios pusrūsio patalpos turi būti pripažintos butų priklausiniu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, – yra fakto klausimas, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu ir nustatinėtinas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė tokias faktines aplinkybes. Pirma, pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo pusrūsio patalpos, yra (duomenys neskelbtini) statybos ir visuose registruose istoriškai buvo nurodoma, kad šiame pastate yra du butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); pastate yra įrengtas krosninis šildymas.

Antra, (duomenys neskelbtini) pastato inventorizacinėje byloje kaip pagalbinės pastato dalys buvo pažymėtas rūsys ir pusrūsis; taip pat į gyvenamųjų patalpų (butų) 96,48 kv.m plotą buvo įskaičiuotas ir 47,43 kv. m gyvenamųjų butų patalpų pagalbinis plotas rūsiuose ir pusrūsiuose.

Trečia, abu butus, perėmusi (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktu valdė nuosavybės teise daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus savivaldybė.

Ketvirta, likusių pastatų patalpų (kurios negyvenamosios) savininkai G. M., R. B.-Mikolaitienė, valdantys šias patalpas daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų patvirtino, kad pusrūsio patalpomis visada naudojosi savivaldybės buto nuomininkai, kurie jame laikė malkas, skirtas butui kūrenti; negyvenamųjų patalpų savininkai žodžiu patvirtino, kad į pusrūsio patalpas nepretenduoja ir laiko jas kaip priskirtinas butams.

Ketvirta, butų pirkimo-pardavimo sutartyje, patvirtintoje notarine tvarka, nebuvo aptartas pusrūsio patalpų teisinis statusas ir nuosavybės teisės perėjimo/neperėjimo pirkėjams faktas.

Penkta, nors Vilniaus miesto savivaldybė ir buvo įsipareigojusi, tačiau neperdavė butų pirkėjams butų kadastrinių matavimo bylos, kurioje būtų buvę galima aiškiai matyti, ar butų plotams yra priskirtinos kurios nors pusrūsio patalpos ar jų dalis.

Šešta, ieškovams kaip butų savininkams užsakius atlikti butų kadastrinių matavimų bylas, specialiųjų žinių turintis asmuo – matininkas, įvertinęs statybos reglamentus, priskyrė prie buto Nr. 13 priklausinių – iš viso 47,21 (16,68 + 30,53) kv. m ploto pusrūsio patalpas.

Septinta, iš 2026 m. birželio 12 d. antstolės Astos Stanišauskaitės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedo – nuotraukos Nr. 2 matyti, kad patekimas į rūsį yra pro itin mažo aukščio ir pločio angą.

Teismas iš teismo sprendimo 16-23 punktuose nustatytų faktinių aplinkybių, daro dvi išvadas.

Pirma, ginčo pusrūsio patalpos neabejotinai yra susijusios funkciniu ryšiu tik su pastate esamais gyvenamosiomis patalpomis – butais ir visa savo ūkine paskirtimi ilgus dešimtmečius tarnavo pagrindiniams daiktams - butams. Pastarąją teismo išvadą suponavo tiek pastate esančių gyvenamųjų patalpų šildymo būdas – krosninis, tiek realus buto gyventojų pusrūsio patalpų naudojimas kelis dešimtmečius – malkoms, skirtoms butams šildyti, laikyti, tiek pačio pusrūsio vizualizacija – patekimas pro itin mažą angą, kas visiškai nesudaro galimybės naudoti tokias patalpas savarankiškai, tiek archyviniai dokumentai, kuriuose pusrūsio patalpos iš esmės tokio paties pločio (apie 47 kv. m) dar nuo (duomenys neskelbtini) aprašytos kaip pagalbinės butų dalys, įeinančios į jiems priskirtą plotą. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčo pusrūsio patalpos yra antraeilis daiktas (priklausinys), skirtas tarnauti pagrindiniams daiktams – butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 4.13 straipsnis).

Antra, Vilniaus miesto savivaldybei kaip pardavėjai nepateikus pirkėjams kartu su jų nuosavybėn perleidžiamais butais pastarųjų butų kadastrinių matavimų bylos, kurioje butų nustatyta, kad butai yra perleidžiami be priklausinio – ginčo pusrūsio patalpų, priklausinį ištiko toks pats likimas kaip ir pagrindinius daiktus – jie perėjo pagrindinių daiktų pirkėjų nuosavybėn (CK 4.14 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnio 1 punktas).

Dėl byloje vykstančio ginčo baigties

Teismui konstatavus, kad ginčo pusrūsio patalpos yra antraeilis daiktas, ir teismui konstatavus, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, jog antraeilio daikto neištiko pagrindinių daiktų – butų - likimas, teismas ieškinį tenkina ir pripažįsta, kad ginčo pusrūsio patalpos kaip antraeilis daiktas, kurio perleidimas butų pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo aptartas, tapo butų kaip pagrindinių daiktų savininkų bendrąja daline nuosavybe (CK 4.13-4.14 straipsniai, 4.4.47 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant ir patirtas dėl advokato teisinės pagalbos) teismas priteisia iš antrosios šalies.

Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui E. D. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisiamos ieškovo patirtos 1 662,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios susideda iš 114,00 Eur žyminio mokesčio, 217,80 Eur antstolei sumokėtų lėšų už faktinių aplinkybių protokolo parengimą, 1 331,00 Eur išlaidų, patirtų dėl advokato teisinės pagalbos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi jeigu ieškinys tenkintas, bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą išieškomos iš atsakovo.

Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškomos 37,06 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovų M. G., E. D., O. D., E. B. ir T. B. ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pusrūsyje esančios patalpos, žymėtos patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagal buto Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą, suformuotą (duomenys neskelbtini), identifikuojamos kaip patalpos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra pastarajame name esančių butų Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinys.

Pripažinti, kad pusrūsio patalpos, kurios yra butų Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinys, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)savininkams M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam butui priskiriant po 1/2 dalį pusrūsio patalpų.

Priteisti ieškovui E. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) 1 662,80 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) 37,06 Eur (trisdešimt septynis eurus 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Poniškaitytė