Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei Dianai Kodis-Jasulevič,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams Dmitrijui Cholopovui, Jelenai Tribot, Karolinai Tichomirovai,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. M. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2026 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1286-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) 2026 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1286-2026 (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) Ž. M. (toliau ir – Pareiškėjas) patrauktas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 25 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 1 400 Eur bauda. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) logistikos vadybininku, atsakingu už atliekų vežimo dokumentų rengimą, neužtikrino Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), 42.4 papunkčio reikalavimų laikymosi. Nustatyta, kad 2025 m. vasario 11 d. 10.46 val. iš (duomenys neskelbtini) eksploatuojamų mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), buvo išgabenta 23,49 t nepavojingųjų atliekų, kurių kodas 19 12 09 02 (toliau - Atliekos). Vežamų atliekų kiekis sudarė 18,988 m³. Departamento pareigūnams 11.25 val. sustabdžius atliekas gabenusią transporto priemonę kelyje Vievis–Kazokiškės, nustatyta, kad Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS) atliekų vežimo lydraštis Nr. 5378730 neturėjo būsenos „Vykdomas vežimas“. Ši būsena buvo nustatyta tik 11.43 val., t. y. jau pradėjus atliekų vežimą ir po transporto priemonės sustabdymo. (duomenys neskelbtini) logistikos vadybininkas Ž. M., būdamas atsakingas už užsakymų priėmimą ir jų apskaitą, tinkamą atliekų transportavimo užtikrinimą, už krovinio gabenimo dokumentų pildymą (Logistikos vadybininko darbo instrukcija Nr. DI_09), išgabenus Atliekas nepakeitė Atliekų vežimo lydraščio Nr. 5378730 būsenos į „Vykdomas vežimas“ ir Atliekos 2025 m. vasario 11 d. nuo 10 val. 46 min. iki 11 val. 43 min. buvo vežamos nesant Atliekų vežimo lydraščio Nr. 5378730 būsenai „Vykdomas vežimas“. Tuo Ž. M. neužtikrino Taisyklių 42.4 papunkčio reikalavimo laikymosi.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose gautas Institucijos persiųstas Pareiškėjo skundas dėl Institucijos 2026 m. liepos 8 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjas prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Alternatyviai prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą. Nurodo, kad 2025 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo atliekami elektros įrangos techninės priežiūros darbai, dėl kurių sutriko interneto ryšys. Dėl objektyvių techninių kliūčių nebuvo galimybės GPAIS sistemoje pakeisti lydraščio būsenos į „Vykdomas vežimas“. Pareiškėjas pažymi, kad susidarius tokiai situacijai (duomenys neskelbtini) buvo priimtas sprendimas naudoti laikinąjį popierinį atliekų vežimo lydraštį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-73 patvirtintu Tvarkos, kai negalima naudotis vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašu (toliau – Aprašas). Pašalinus techninius sutrikimus, lydraščio duomenys buvo suvesti į GPAIS. Pareiškėjo vertinimu, atliekų vežimas nebuvo neteisėtas, nes buvo pasinaudota teisės aktuose numatyta alternatyvia lydraščio pildymo galimybe. Skunde taip pat nurodoma, kad Institucija nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, neįvertino pateiktų dokumentų ir tinkamai nemotyvavo Pareiškėjo kaltės. Be to, apie pradėtą administracinio nusižengimo tyrimą (duomenys neskelbtini) oficialiai sužinojo tik praėjus beveik metams nuo patikrinimo, todėl buvo apsunkintos galimybės pateikti visas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas teigia, kad žala aplinkai nebuvo padaryta, nebuvo prarasta atliekų apskaita ar kontrolė. Jo vertinimu, paskirta 1 400 Eur bauda yra neproporcinga, atsižvelgiant į veikos pobūdį, jos aplinkybes ir nėra tinkamai individualizuota.

(duomenys neskelbtini) atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) už GPAIS duomenų tvarkymą buvo atsakingi du darbuotojai, tačiau lydraščių rengimas buvo pavestas Pareiškėjui. Atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) negavo rašytinės informacijos apie 2025 m. vasario 11 d. patikrinimą, o pirmoji oficiali informacija apie galimą pažeidimą gauta 2026 m. sausio mėnesį. Jos vertinimu, pareigūnai neišsamiai užfiksavo patikrinimo aplinkybes, nepatikrino visų reikšmingų dokumentų ir neatliko būtinų veiksmų siekdami išsiaiškinti, ar buvo naudojamas laikinasis lydraštis, taip pat netinkamai motyvavo Skundžiamą nutarimą. Byloje yra vairuotojo paaiškinimas dėl lydraščio. Nustatę pažeidimą, Institucijos atstovai turėjo atlikti neplaninį patikrinimą. Atstovė taip pat nurodė, kad dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nebuvo galimybės gauti telefoninių pokalbių išklotinių.

Institucijos atstovai teismo posėdyje su skundu nesutiko. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), kaip profesionalus atliekų tvarkytojas, turėjo žinoti specialiosios atliekų vežimo dokumentavimo tvarkos reikalavimus. Atstovų teigimu, Aprašo 13 punktas įpareigoja nedelsiant raštu informuoti apie techninius sutrikimus, dėl kurių nėra galimybės pateikti duomenų GPAIS, tačiau (duomenys neskelbtini) tokio pranešimo nepateikė. Atstovė taip pat atkreipė dėmesį į Aprašo 17 punkte nustatytą pareigą GPAIS duomenų tvarkytojo prašymu pateikti sutrikimus pagrindžiančius duomenis.

Patikrinime dalyvavusi Institucijos atstovė Jelenai Tribot papildomai paaiškino, kad sustabdžius transporto priemonę vairuotojas pateikė tik svėrimo bilietą, jokių kitų dokumentų nedavė. Pareigūnams patikrinus GPAIS informaciją ir neradus lydraščio būsenos „Vykdomas vežimas“, buvo susisiekta su (duomenys neskelbtini) bendruoju telefono numeriu ir sujungta su atsakingu asmeniu. Po šio kontakto lydraščio būsena GPAIS buvo pakeista. Paaiškino, kad GPAIS sistemoje sudėtinga rasti lydraščius, dėl buvo iš karto susisiekta su atsakingu asmeniu. Pareigūnė pripažino, kad visų konkretaus skambučio ir pokalbio detalių tiksliai neprisimena. Nurodė, kad kaip matyti iš patikrinimo akto, būtent patikrinimo metu ir buvo pakeista būsena į „Vykdomas vežimas“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remiantis nustatomos administracinio nusižengimo aplinkybės, asmens kaltė ir kitos reikšmingos aplinkybės. Įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Pareiškėjo skundo argumentus, Institucijos atsiliepimą ir teismo posėdyje duotus paaiškinimus, sprendžia, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas ir Pareiškėjo kaltė yra įrodyti.

ANK 247 straipsnio 25 dalyje nustatyta atsakomybė už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio vežimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, sprendžiant dėl administracinio nusižengimo sudėties, būtina nustatyti konkretų atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimo pažeidimą.

Atliekų tvarkymo taisyklių 42.4 papunktyje nustatyta, kad prieš atliekų vežimą atliekų siuntėjas privalo lydraštyje nurodyti kiekvienos perduodamos atliekos svorį ir kitą privalomą informaciją. Toje pačioje nuostatoje imperatyviai nustatyta, kad atliekos negali būti vežamos, kol lydraštis neturi būsenos „Vykdomas vežimas“.

Byloje nustatyta, kad 2025 m. vasario 11 d. 10.46 val. iš (duomenys neskelbtini) teritorijos buvo išgabenta 23,49 t, arba 18,988 m³, nepavojingųjų atliekų. Taigi, vežamų atliekų kiekis viršijo ANK 247 straipsnio 25 dalyje nustatytą penkių kubinių metrų ribą. Taip pat nustatyta, kad atliekų vežimo pradžioje GPAIS lydraštis Nr. 5378730 neturėjo būsenos „Vykdomas vežimas“, o ši būsena nustatyta tik 11.43 val., po to, kai transporto priemonė buvo sustabdyta Institucijos pareigūnų.

Pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau teigia, kad dėl objektyvių techninių sutrikimų buvo naudojama alternatyvi atliekų vežimo dokumentavimo tvarka ir užpildytas popierinis lydraštis.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-73 patvirtintas Tvarkos, kai negalima naudotis vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašas reglamentuoja GPAIS duomenų teikėjų veiksmus, kai dėl sistemos veiklos sutrikimų arba kitų objektyvių aplinkybių nėra galimybės įvykdyti teisės aktuose nustatytų duomenų teikimo pareigų. Aprašo 13 punkte nustatyta, kad GPAIS duomenų teikėjas pats arba per įgaliotą atstovą, centrinę įmonę ar kitą įmonės skyrių (padalinį), elektroninėmis priemonėmis (pvz., el. paštu) raštu nedelsdamas turi informuoti GPAIS duomenų tvarkytoją ir Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, kad veikiant GPAIS, tačiau dėl techninių sutrikimų (pvz., interneto ryšio) ar kitų objektyvių aplinkybių (pvz., gaisras, vagystė), kurias privalo nurodyti pranešime, neturi galimybės pateikti duomenų GPAIS.

Taigi Aprašo 13 punkte nustatyta pareiga yra imperatyvi. Ji taikoma būtent tais atvejais, kai GPAIS sistema veikia, tačiau konkretus duomenų teikėjas dėl techninių sutrikimų, pavyzdžiui, interneto ryšio nebuvimo, negali ja naudotis. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nurodo, kad techniniai sutrikimai kilo dėl (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdytų elektros įrangos priežiūros darbų, dėl kurių sutriko interneto ryšys. Todėl tokia situacija pagal savo pobūdį patenka į Aprašo 13 punkto reguliavimo sritį.

Teismas pažymi, kad teisės aktų leidėjas, nustatydamas pareigą nedelsiant raštu informuoti tiek GPAIS duomenų tvarkytoją, tiek Departamentą, siekė užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų objektyvią ir laiku pateiktą informaciją apie aplinkybes, dėl kurių konkretaus atliekų tvarkytojo duomenys laikinai nėra teikiami į GPAIS. Ši pareiga nėra tik formalus reikalavimas. Pranešimas sudaro sąlygas kompetentingoms institucijoms atskirti objektyviai susidariusias technines kliūtis nuo atvejų, kai atliekų vežimo duomenys į GPAIS nepateikiami dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, taip pat užtikrinti tinkamą atliekų judėjimo kontrolę.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) ar jos įgaliotas darbuotojas, 2025 m. vasario 11 d. būtų elektroniniu paštu ar kitomis elektrinio ryšio priemonėmis informavęs GPAIS duomenų tvarkytoją ir Instituciją apie elektros bei interneto ryšio sutrikimus ir dėl jų atsiradusį negalėjimą užpildyti atliekų vežimo lydraštį GPAIS. Institucijos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad tokių pranešimų Departamentas nebuvo gavęs. Pareiškėjas ir Bendrovės atstovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog toks rašytinis pranešimas buvo išsiųstas. Nors teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) atstovė akcentavo, kad nebegali pateikti iš ryšio tiekėjo įrodymų apie tai, kad buvo skambinta Institucijai, tačiau teismas pažymi, kad minėta norma numato atitinkamų asmenų pareigą apie negalėjimą pildyti GPAIS sistemos pranešti būtent raštu, o ne žodžiu.

Pagal Aprašo 15 punktą, kol negalima naudotis GPAIS, duomenys, jei pildomų dokumentų ir formų nereikalauja pildyti Lietuvos Respublikos ir (ar) tarptautiniai teisės aktai arba šis aprašas, pildomi laisva forma popieriniu arba elektroniniu formatu. Vedami duomenys turi būti analogiški duomenims ir informacijai, kurie vedami į GPAIS.

Pareiškėjas teigia, kad 2025 m. vasario 11 d. buvo užpildytas laikinasis popierinis atliekų vežimo lydraštis. Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) laikinojo lydraščio egzistavimas savaime nepatvirtina, jog jis buvo tinkamai naudojamas konkretaus atliekų vežimo metu. (duomenys neskelbtini) atstovė paaiškino, kad toks užpildytas lydraštis buvo perduotas vairuotojui, byloje yra pateiktas vairuotojo paaiškinimas.

Patikrinime dalyvavusi Institucijos pareigūnė teismo posėdyje paaiškino, kad sustabdytos transporto priemonės vairuotojas pateikė tik svėrimo bilietą ir jokių kitų dokumentai nebuvo pateikti. Institucijos atstovės teigimu, patikrinimo metu buvo tikrinama GPAIS informacija. Kadangi GPAIS sistemoje yra sudėtinga ieškoti lydraščių, buvo susisiekta su (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu, po šio skambučio lydraščio būsena buvo pakeista. Nurodytus pareigūnės paaiškinimus dėl lydraščio būsenos pakeitimo laiko patvirtina objektyvūs GPAIS duomenys. Byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad laikinasis lydraštis buvo užpildytas perduotas vairuotojui iki transporto priemonės išvykimo. Nors vairuotojas pateiktame paaiškinime nurodė, kad jam laikinasis lydraštis buvo perduotas, vis tik taip pat nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl jo nepadavė tikrinimą atlikusiems pareigūnams. Pažymėtina, kad būtent Pareiškėjui šiuo atveju kilo pareiga tinkamai užpildyti lydraštį ir perduoti jį vairuotojui, o tai, kad vairuotojas jį turėjo ir neperdavė reido metu jį sustabdžiusiems pareigūnams vertinama kaip Pareiškėjo gynybinė versija. Teismas neturi pagrindo netikėti Institucijos atstovės, dalyvavusios reide, paaiškinimais, kad vairuotojas pareigūnams padavė tik svėrimo bilietą, taip pat kad reido metu buvo susisiekta su atsakingu už GPAIS lydraščių pildymą asmeniu. Pažymėtina, kad pats Pareiškėjas neneigė, kad reido metu jam buvo skambinta, tačiau teigė, kad neprisimena, ar toks skambutis buvo. Todėl teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jog prieš pradedant atliekų vežimą buvo tinkamai įvykdyta alternatyvi lydraščio pildymo procedūra.

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas gali būti padarytas tyčia arba dėl neatsargumo.

Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas buvo atsakingas už atliekų vežimo lydraščių rengimą. Jis žinojo apie (duomenys neskelbtini) vykdomus elektros įrangos priežiūros darbus, interneto ryšio sutrikimus ir dėl jų atsiradusį negalėjimą įprasta tvarka užbaigti GPAIS lydraščio pildymą. Nepaisant to, atliekų vežimas buvo pradėtas neužtikrinus privalomos GPAIS lydraščio būsenos ir tinkamo specialiosios dokumentavimo procedūros įvykdymo. Būdamas už atliekų vežimo dokumentų rengimą atsakingas darbuotojas, jis turėjo žinoti, kad techninių sutrikimų atveju privaloma laikytis specialiosios tvarkos, įskaitant reikalavimus dėl popierinio dokumento užpildymo bei privalomo rašytinio informavimo apie negalėjimą pateikti duomenų GPAIS. Pareiškėjas neužtikrino, kad atliekų vežimas būtų pradėtas tik įvykdžius teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Teismas taip pat pažymi, kad ANK 247 straipsnio 25 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja nustatyti realios žalos aplinkai. Šia teisės norma saugoma tinkama atliekų tvarkymo ir judėjimo kontrolės tvarka. Todėl aplinkybė, kad konkrečiu atveju žala aplinkai nebuvo padaryta, nesudaro pagrindo spręsti, kad pažeidimas nebuvo padarytas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Institucija nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, neišsamiai užpildė transporto priemonės apžiūros aktą ir tik praėjus beveik metams nuo patikrinimo pradėjo administracinio nusižengimo procesinius veiksmus Pareiškėjo atžvilgiu.

ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi įstatymų leidėjas yra nustatęs aiškų terminą, per kurį kompetentinga institucija turi teisę paskirti administracinę nuobaudą.

Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas padarytas 2025 m. vasario 11 d., o Skundžiamas nutarimas, kuriuo Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda, priimtas 2026 m. liepos 8 d., t. y. nepraėjus dvejiems metams nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Darytina išvada, kad ANK 39 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, pateikti paaiškinimus, ginčyti Institucijos surinktus įrodymus ir išdėstyti savo poziciją teismo posėdyje. Nors pareiškėjas ir suinteresuoto asmens atstovė akcentavo, kad dėl praėjusio ilgo laiko tarpo negalėjo gauti duomenų iš ryšio bendrovės, vis tik kaip jau buvo minėta, pagal Aprašo 13 punktą apie sutrikimus, dėl kurių nėra galimybės tinkamai užpildyti lydraščių GPAIS sistemoje Institucija turėjo būti informuota raštu. Byloje nėra duomenų, kad tokie veiksmai buvo atlikti, ar tokius veiksmus patvirtinančių įrodymų gavimas buvo apsunkintas. Byloje taip pat nustatyta, kad popierinis lydraštis nebuvo pateiktas reido metu, todėl net ir informavus bendrovę apie tokio lydraščio pateikimą, vėlesnis lydraščio pateikimas negalėtų patikimai patvirtinti, kad jis buvo užpildytas laiku. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad dėl proceso trukmės būtų iš esmės pažeista Pareiškėjo teisė į gynybą.

Nagrinėjamu atveju esminės atliekų vežimo aplinkybės nustatytos remiantis objektyviais duomenimis: atliekų išgabenimo ir transporto priemonės sustabdymo laiku, vežamų atliekų kiekiu, GPAIS lydraščio duomenimis ir patikrinimą atlikusio pareigūno paaiškinimais. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, dokumentus, ginčyti Institucijos argumentus ir dalyvauti teismo posėdyje. Apžiūros akte užfiksuotos visos esminės reido metu nustatytos aplinkybės. Aplinkybė, kad po pažeidimo nustatymo nebuvo pradėtas neeilinis patikrinimas šiuo atveju irgi nesudaro pagrindo spręsti apie padarytus pažeidimus, kadangi šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl konkretaus užfiksuoto pažeidimo. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad byloje nustatyti proceso pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą.

Teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė. Ž. M. veiksmai atitinka ANK 247 straipsnio 25 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl Ž. M. pagrįstai nubaustas dėl šio nusižengimo padarymo.

Pareiškėjas alternatyviu skundo reikalavimu prašo sumažinti paskirtą 1 400 Eur baudą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šis prašymas yra pagrįstas iš dalies ir nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas galimas išskirtiniais atvejais, kai reikšmingų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vertinant šios nuostatos taikymo galimybę turi būti atsižvelgiama ne į pavienes aplinkybes, bet į jų visumą, apibūdinančią tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek jį padariusį asmenį.

Nagrinėjamu atveju Skundžiamu nutarimu Pareiškėjui paskirta minimali ANK 247 straipsnio 25 dalies sankcijoje numatyta 1 400 Eur bauda. Institucija atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. situaciją lėmė objektyvios techninės kliūtys (elektros ir interneto ryšio sutrikimai), taip pat į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad Pareiškėjas Ž. M. už tokios pat rūšies administracinius nusižengimus anksčiau būtų baustas. Padarytas nusižengimas realios žalos nesukėlė, be to, pažeidimas buvo pašalintas pareigūnų atliekamo patikrinimo metu. Pareiškėjas šiuo metu yra bedarbis, (duomenys neskelbtini) nebedirba. Todėl, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas laiko, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti Pareiškėjui mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, teismas pripažįsta, jog visai neskirti nuobaudos ar paskirti švelnesnę nuobaudą (įspėjimą) nėra pagrindo, nes nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Todėl skundžiamas Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2026 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-1286-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) pakeistinas, Ž. M., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirtina mažesnė 700 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2026 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1286-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dalį dėl nuobaudos skyrimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti Ž. M. paskirtą baudą iki 700 (septynių šimtų) eurų.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.