Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. (R.) N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2026 m. vasario 12 d., apie 13.30 val., Trakuose, Maironio g., ties namu pažymėtu Nr. 8, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - jam priklausantį 1 440 Eur (su PVM) vertės automobilį „Audi A3“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,46 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. N. dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino visiškai. Parodė, kad alkoholį (degtinę ir alų) pradėjo vartoti 2026 m. vasario 11 d. iš vakaro, gėrė iki nakties. Kitą dieną alkoholio nevartojo, jautėsi visiškai žvalus, todėl važiavo į Trakus pasiimti merginos. Teisę vairuoti transporto priemones yra praradęs, vairuotojo teisės sugrąžintos nebuvo. Vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas 2025 m. rugsėjo 4 d., baustas administracine tvarka. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholiu, reikia koduotis. Pažada už vairo neblaivus nesėsti. Savo poelgį vertina nelabai gerai.

Teisme gautas asmens, sutinkančio būti kaltinamojo laiduotoju R. N. prašymas, kuriame prašoma atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant R. N. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. R. N. nurodė, kad R. N. yra jos sūnus. Po įvykio kalbėjosi su sūnumi apie įvykį, supranta, kad padarė blogai, gailisi, jam buvo šokas. Sūnus žadėjo važiuoti gydytis. Tai antras kartas, kai sūnus vairavo neblaivus, žino, kad jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones po praėjusio įvykio. Laiduotojos įsitikinimu sūnus susitvarkys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, surašytame 2026 m. vasario 20 d., R. N. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamojo motinos R. N. prašymo atleisti kaltinamąjį pagal jos laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Be kaltinamojo kaltės prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. B. nurodė, kad 2026 m. vasario 12 d. apie 13.00 val. iš Alytaus autobusu atvyko į Trakų autobusų stotį. Autobusų stotyje ją pasitiko R. N., kuris atvyko „Audi“ automobiliu. Atsisėdusi į automobilį nepastebėjo, kad jis būtų neblaivus. Važiuojant į jo namus juos sustabdė policijos pareigūnai, patikrinę R. N. blaivumą, nustatė, kad jis vairavo neblaivus;

neblaivumo nustatymo akto 2026 m. vasario 12 d. duomenimis, R. N. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius), nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija - pėda po pėdos - gali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) - negali. R. N. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 8 val., alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0074, 13.50 val. pirmojo tikrinimo metu nustatytas 2,58 prom. girtumas, 14.12 val. antrojo tikrinimo metu - 2,46 prom. girtumas. R. N. su tikrinimo rezultatais pasirašytinai sutiko;

kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas - policijos pareigūnų mobiliosios kūno kameros „Body“ įvykio vietoje padaryti vaizdo ir garso įrašai. Įraše „export-3gx92.mp4“ užfiksuota, kaip pareigūnai pildo dokumentus. Pareigūnas informuoja R. N., kad jie gali pasiimti reikiamus daiktus iš automobilio, nes automobilis bus išvežamas, o R. N. bus sulaikytas ir pristatytas į sulaikymo įstaigą, dėl bausmės ir jos dydžio spręs teismas. Pirmojo tikrinimo metu R. N. nustatytas 2,58 promilės girtumo laipsnis; įraše „export-fybj6.mp4“, užfiksuota, kad antrojo tikrinimo metu R. N. nustatytas 2,46 promilės girtumo laipsnis.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktas). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2026 m. vasario 12 d., apie 13.30 val., Trakuose, Maironio g., ties namu pažymėtu Nr. 8, kai nustatytas 2,46 promilės neblaivumas, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A3“. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (važiavo į Trakus pasiimti merginos). Nenustatyta, kad R. N. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: R. N. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol jį sulaikė policijos pareigūnai. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokuroro teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.

Dėl (ne)atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu gautas asmens, siekiančio būti kaltinamojo laiduotoju R. N. prašymas atleisti kaltinamąjį R. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1-2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas).

Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų R. N. baudžiamojoje byloje:

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą;

kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); turtinė ir (ar) neturtinė žala tretiesiems asmenims nepadaryta;

pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Analizuojant į bylą pateiktą 2026 m. vasario 13 d. Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad R. N. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu (toliau – Nutarimas) baustas administracine tvarka už tai, kad 2025 m. rugsėjo 4 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 0,48 promilės girtumo laipsnis, paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 6 mėnesius. Taigi, R. N. buvo nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Kaltinamajam dėl jo padaryto administracinio nusižengimo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 6 mėnesiams. Be to, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ir anksčiau buvo baustas ir atimta teisė vairuoti. Taip pat baustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, už tai, kad 2025 m. lapkričio 27 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, paskirta 450 Eur bauda, bauda nesumokėta. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis teigė, jog administracinį nusižengimą padarė atsitiktinai, alkoholis jam nesijautė, jautėsi žvalus, pripažino, kad turi problemų su alkoholiu. Kaip matyti iš pirmiau aptartų ir kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, R. N. jau ne pirmą kartą susidūręs su panašia situacija atitinkamų išvadų nepadarė ir vėl sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus. Taigi, R. N., būdamas anksčiau baustas už analogiško pobūdžio teisei priešingą veiką, susipažinęs ir suvokdamas tokio elgesio neigiamas pasekmes, atitinkamų išvadų dėl tokio elgesio ir jo sukeliamų padarinių nepadarė. Nepaneigtina, jog už automobilio vairo, būdamas neblaivus, kaltinamasis atsisėdo 2025 m. rugsėjo 4 d., ši nusikalstama veika padaryta 2026 m. vasario 12 d., praėjus vos daugiau nei 4 mėnesiams nuo pažeidimo, vėl sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus, kas rodo, kad asmeniui skirtos poveikio priemonės nebuvo pakankamos, asmuo nepadarė reikiamų išvadų ir vėl elgėsi neteisėtai. Taigi matyti, kad, būdamas anksčiau baustas, susipažinęs ir suvokdamas tokio elgesio neigiamas pasekmes, yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta neatsitiktinai, tokios aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, kad kaltinamasis išties kritiškai įvertino savo elgesį, kas rodo, jog kaltinamasis nesilaiko įstatymų, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų, kas suponuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos laidavimo sąlygos nebuvimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nustatytos aplinkybės, numatytos baudžiamajame įstatyme, neleidžia kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, R. N. nors ir kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką yra tik formalus, tam, kad būtų išvengta teisinių padarinių, o ne realus siekis pasitaisyti;

baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 4 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, nutarties 12 punktas). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytam reikalavimui, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius. Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, t. y. R. N. yra kaltinamojo motina. Akivaizdu, kad R. N. žinodama apie ankstesnį sūnaus vairavimą esant neblaiviam, nepadarė teigiamos įtakos, nepaveikė sūnaus tokiu būdu, kad šis vėl nesėstų už automobilio vairo būdamas neblaivus, teismo posėdyje po tokio sūnaus pasivažinėjimo esant neblaiviam, akcentavo tik padidėjusią naštą rūpinantis anūkais. Todėl R. N. galimybės sūnui daryti teigiamą įtaką laikytinos ribotomis.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamasis neatitinka BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir atsisako R. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pripažinus kaltinamąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis).

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė - 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Bylos duomenimis kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2026 m. vasario 12 d. 13.50 val. iki 2026 m. vasario 13 d. 14.12 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 1 (vieną) parą.

Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pagal šio straipsnio 2 dalį suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis į bausmės laiką įskaičius 1 (vieną) kaltinamojo išbūtas laikino sulaikymo parą į paskirtos bausmės dydį laikytina, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 34 MGL (1 700 Eur).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne) taikymo

Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam skirti tris baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 5 (penkis) metus; ii) konfiskuoti transporto priemonę „Audi A3“; iii) dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad R. N. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,46 promilės neblaivumas, Trakų mieste, žiemą, dienos metu, kai tokiu metu eismas pakankamai intensyvus. Tokie R. N. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, jis rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę išgėręs, siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam nustatytinas 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. vasario 13 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2026 m. vasario 13 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

Prokuroras taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Audi A3“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti R. N. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Audi A3“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą pas automobilio savininką R. N..

BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Prokuratūra į bylą pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 1 440 Eur. Teismas papildomai paaiškina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas). Nesat ginčo laikytina, jog konfiskuojamos transporto priemonės vertė – 1 440 Eur.

Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju taip pat tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72⁵ straipsnis).

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. vasario 13 d. nutarimais skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti; ii) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2026 m. vasario 17 d. nutarimu skirtas laikinas (nuo 2026 m. vasario 17 iki 2026 m. rugpjūčio 17 d.) nuosavybės teisės apribojimas turtui: keleiviniam automobiliui Audi A3 WAHLW, Audi S3, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti.

Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajam transporto priemonės konfiskavimą, paliktina galioti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Byloje 2026 m. balandžio 16 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą R. N. dėl 152,08 Eur išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju teismas R. N. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo R. N., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. (R.) N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. (R.) N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. vasario 12 d. 13.50 val. iki 2026 m. vasario 13 d. 14.12 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 Eur) dydį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti R. (R.) N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2026 m. vasario 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, R. (R.) N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai konfiskuoti R. (R.) N. nuosavybės teise priklausančią 1 440,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) su (PVM) transporto priemonę - automobilį Audi A3 WAHLW Audi S3, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas automobilio savininką R. (R.) N..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, R. (R.) N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. vasario 13 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2026 m. vasario 17 d. nutarimu skirtą procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisės apribojimą (keleivinis automobilis Audi A3 WAHLW Audi S3, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš R. (R.) N. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti R. (R.) N., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.