Vilniaus apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-697-468/2026Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00518-2026-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.20; 2.12.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2026 m. lapkričio 3 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. G. gynėjo advokato Sauliaus Azbainio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-09-28 nutarties, kuria, patenkinus Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimą nuteistajam Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017-04-10 nuosprendžiu už nužudymą paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, n u s t a t ė:Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017-04-10 nuosprendžiu G. G. nuteistas už nužudymą pagal 1965 m. Nužudymo (mirties bausmės panaikinimo) įstatymą (71 skyrius) laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Šiuo nuosprendžiu jam paskirta atlikti minimalią 23 metų laisvės atėmimo bausmę.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-09-28 nutartimi, patenkinus Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimą, G. G. Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017-04-10 nuosprendžiu už nužudymą paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktais ir nustatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, jos atlikimo pradžią skaičiuojant nuo 2016-05-26, į bausmės laiką įskaitant suėmime išbūtą laiką ir pagal Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017-04-10 nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį nuo 2016-05-26 iki 2026-09-28. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su šia nutartimi, skundu kreipėsi į apygardos teismą. Skundu nuteistojo G. G. gynėjas advokatas S.Azbainis prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-09-28 nutartį pakeisti ir nustatyti nuteistajam terminuotą 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Aptariant 1983-03-21 Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, gynėjas teigia, kad skundžiama nutartimi buvo netinkamai pritaikyta Konvencijos nuostata, nurodanti, kad pritaikyta bausmė turi kuo labiau atitikti užsienyje paskirtąją, negali jos pasunkinti pagal prigimtį ar trukmę ir viršyti nacionalinio maksimumo. Pažymi, kad Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017-04-10 nuosprendžiu G. G. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos su 23 metų minimaliu terminu, o skundžiamos nutarties 20 punkte nurodyta, kad Jungtinėje Karalystėje, atlikus šį terminą, gali būti sprendžiama dėl jo lygtinio paleidimo. Tuo tarpu Lietuvoje, pagal tame pačiame punkte pateiktą skaičiavimą, paleidimo galimybė atsirastų atlikus bent 23 metus ir 9 mėnesius, jei bausmė iki gyvos galvos nuteistajam būtų pakeista į terminuotą 5 metų laisvės atėmimo bausmę ir būtų taikomas lygtinis paleidimas. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad Lietuvos teisinis reguliavimas yra palankesnis, nes po galimo bausmės pakeitimo ir jos atlikimo probacija pasibaigtų, o Jungtinėje Karalystėje priežiūra tęstųsi visą gyvenimą, gynėjo vertinimu tokia išvada yra nepakankama, nes galimybės svarstyti lygtinį paleidimą atidėjimas 9 mėnesiams blogina nuteistojo padėtį laisvės atėmimo trukmės požiūriu. Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo G. G. gynėjo advokato S.Azbainio skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365 straipsnio 1 dalį užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Tai gi pirmiausia užsienio valstybės nuosprendis suderinamas pagal šiuo atveju aktualias Konvencijos nuostatas, o jo vykdymo klausimai, įsiteisėjus teismo nutarčiai, sprendžiami BPK VII dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nuteistasis Jungtinėje Karalystėje buvo nuteistas už nužudymą, o skundžiama nutartimi, Jungtinės Karalystės nuosprendis suderintas su BK nuostatomis, G. G. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, už ką straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Šiuo skundu nėra ginčijamas nuteistojo veiksmų kvalifikavimas pagal minėtas straipsnio nuostatas, todėl apygardos teismas plačiau apie tai nepasisakys. Nuteistojo gynėjas, skundu iš esmės nesutinka su priimtu sprendimu nuteistajam nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Gynėjo vertinimu aplinkybė, jog nuteistajam pagal nacionalinius įstatymus lygtinio paleidimo galimybė atsirastų 9 mėnesiais vėliau nei Jungtinėje Karalystėje, blogina nuteistojo padėtį ir dėl to G. G. turi būti paskirta ne laisvės atėmimo iki gyvos galvos, o terminuota, maksimali galima 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Apygardos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta, kaip nepagrįstus bei neatitinkančius Konvencijos nuostatų. Konvencijos 10 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kuomet bausmė, pradedama atlikti ją paskyrusioje valstybėje, perduodama vykdyti ją perimančiai valstybei, t. y. reglamentuojamas bausmės atlikimo tęstinumas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. Kitaip tariant, nuosprendžio vykdymą perimanti valstybė, šiuo atveju Lietuva, yra teisiniu pagrindu susieta su Jungtinėje Karalystėje paskirta bausme. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tik tuo atveju, jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Vis dėl to, net ir tokiu atveju bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.Pažymėtina, jog užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės derinimo esmę sudaro BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto (prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto), atitinkančio užsienio valstybės teismo baudžiamojo įstatymo, už kurio pažeidimą nuteistas asmuo, parinkimas ir BK straipsnio (jo dalies) sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės ribų palyginimas su užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-60-1121/2026, 1S-76-1121/2026). Šiuo gi atveju G. G. Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017-04-10 nuosprendžiu už nužudymą paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, tačiau nustatytas minimalus jos atlikimo terminas – 23 metai. Skundžiama nutartimi minėtu Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo suderinta su BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktais ir G. G. nustatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Tai gi nuteistajam parinkta aptariamo BK straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė atitinka užsienio valstybės, t. y. Jungtinės Karalystės nuosprendžiu paskirtą bausmę ir nėra griežtesnė, priešingai, savo esme yra analogiška užsienio valstybės nuosprendžiu paskirtai bausmei. Įvertinus tai, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tinkamai užtikrino šios nutarties 8 punkte aptarto juridinio susiejimo principą ir, suderinęs bausmę nustatė tokią, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.Nors nuteistojo gynėjas prašo nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, vis dėlto, tokio prašymo tenkinimas reikštų šios nutarties 8 punkte aptartos išimties taikymą, kam šioje byloje nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo Jungtinėje Karalystėje įvykdyta nusikalstama veika atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose numatytą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą galimas laisvės atėmimo iki gyvos galvos paskyrimas. Tuo tarpu išimtis, t. y. kitokios bausmės paskyrimas, gali būti taikomas tik tuo atveju, kai bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams. Nustačius, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė galima pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, nėra pagrindo spręsti dėl išimties taikymo. Kaip minėta, remiantis Konvencijos 10 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bausmės esmė, tai yra jos rūšis bei terminas, kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu asmeniui paskirtą bausmę. Nagrinėjamu atveju suderinus bausmę su BK, nuteistajam buvo nustatyta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, kurios dydis visiškai atitinka nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Pažymėtina, jog nuteistojo gynėjas prašymą taikyti minėtą išimtį ir nustatyti nuteistajam kitos rūšies – terminuotą 20 metų laisvės atėmimo bausmę – iš esmės grindžia tuo, kad pagal BK nuostatas nuteistajam lygtinio paleidimo galimybė Lietuvoje atsirastų 9 mėnesiais vėliau nei Jungtinėje Karalystėje. Vis dėlto, šie skundo argumentai ir jais teikiama Konvencijos 10 straipsnio interpretacija neatitinka bausmės rūšies ir dydžio suderinimo esmės ir priskiriama klausimams, sprendžiamiems bausmės vykdymo metu. Kita vertus, BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė svarstyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam atlikus 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, laikytina Lietuvoje švelninančia nuteistojo teisinę padėtį, kadangi pagal Jungtinės Karalystės įstatymus tokia svarstymo galimybė atsirastų tik po 23 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad šie ir kiti klausimai, susiję su lygtinio paleidimo sąlygomis, yra bausmės vykdymo procese nagrinėjami klausimai, kurie esminės reikšmės derinant bausmę (jos tolimesnį vykdymą perimant iš užsienio valstybės), neturi ir negali būti pripažįstami kaip pagrindas nuteistajam paskirti kitokią nei užsienio valstybės paskirtą bausmę, kai analogiška bausmė yra galima pagal nacionalinius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad apylinkės teismas, skundžiamos nutarties 20 punkte aptardamas lygtinio paleidimo Lietuvoje taikymo sąlygas, atliko perteklinį vertinimą, nei yra reikalinga pagal šios nutarties 9 punkte pateiktą išaiškinimą, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nutartį. Apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai atliko Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017-04-10 nuosprendžiu paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu procedūrą, nepažeisdamas Konvencijos nuostatų, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmestinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-09-28 nutartis paliekama galioti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :nuteistojo G. G. gynėjo advokato Sauliaus Azbainio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-09-28 nutartį.Nutartis galutinė ir neskundžiama.Teisėja Daiva Kazlauskienė