Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-458-1058/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-19307-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d. VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. (A. M.) atstovo advokato Jurgio Kazlausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties panaikinimo.Teismas, išnagrinėjęs bylą,n u s t a t ė :Nagrinėjamų klausimų esmėVilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2026 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14994-2026 A. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį, važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – Kelių eismo taisyklės), 29 ir 165 punktus. Institucijos 2026 m. birželio 19 d. nutarimu A. M. paskirta administracinė nuobauda – 70 EUR dydžio bauda.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi A. M. atstovo advokato J. Kazlausko skundas tenkintas iš dalies, pakeičiant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14994-2026 dalyje, ir pripažįstant A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant profesinių pareigų atlikimo sąlygas, ir už nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį paskirta 60 EUR dydžio bauda, likusią nutarimo dalį paliekant nepakeistą.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAdministracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovas advokatas J. Kazlauskas prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartį bei Institucijos 2026 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14994-2026 ir administracinio nusižengimo teiseną A. M. atžvilgiu nutraukti ANK 5651 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes padaryta veika neturi ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių; 2) jeigu teismas nustatytų visas ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatytas būtinojo reikalingumo sąlygas, panaikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos 2026 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14994-2026 ir administracinio nusižengimo teiseną A. M. atžvilgiu nutraukti ANK 5651 straipsnio 4 punkto pagrindu; 3) netenkinus reikalavimo nutraukti teiseną, pakeisti skundžiamą nutartį ir Institucijos 2026 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14994-2026, A. M. veiką perkvalifikuojant iš ANK 417 straipsnio 4 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracinės nuobaudos neskirti; 4) jeigu perkvalifikavus veiką pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį teismas nenustatytų pagrindo administracinės nuobaudos neskirti, paskirti minimalią 30 EUR dydžio baudą; 5) jeigu veikos kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį būtų paliktas nepakeistas, pakeisti skundžiamą nutartį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracinės nuobaudos neskirti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra neginčijama vaizdo įraše užfiksuota faktinė veiksmų seka, t. y. tarnybiniam automobiliui artėjant prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, vėliau įsijungė geltonas ir raudonas signalai, automobilis kirto „Stop“ liniją, tačiau priešais šviesoforą apsisuko ir nuvažiavo priešinga kryptimi. Atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju yra ginčijamas šių faktų teisinis vertinimas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, taip pat nepakankamas veikos tikslo, pavojingumo, kaltės turinio ir nuobaudos proporcingumo įvertinimas. Atitinkamai akcentuojama, kad ANK 417 straipsnio 1 dalyje yra atskirai įtvirtinta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, tačiau šių teisės normų taikymo ribos negali būti sutapatintos, kitaip savarankiška atsakomybė už kelio ženklinimo nesilaikymą netektų praktinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. M. vairuojamas automobilis kirto „Stop“ liniją, tačiau priešais šviesoforą apsisuko ir nuvažiavo priešinga kryptimi. Tai reiškia, kad automobilis nepravažiavo šviesoforo, neįvažiavo į pėsčiųjų perėją ir neįvažiavo į šviesoforo reguliuojamą važiuojamųjų dalių sankirtą. Cituojant Kelių eismo taisyklių 165 punktą, pažymima, kad nagrinėjamu atveju „Stop“ linija buvo, todėl jos kirtimas pažeidė ženklinimo reikalavimą, tačiau vien šis faktas neatsako į kitą, ANK specialiosios dalies normų atribojimui esminį, klausimą – ar transporto priemonė važiavo per šviesoforo reguliuojamą eismo zoną esant draudžiamam signalui.Atstovo nurodymu, Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-303-531/2016, atribodamas tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sudėtis, pripažino, kad vaizdo įrašu patvirtintas vien nesustojimas prieš „Stop“ liniją, nesant duomenų apie įvažiavimą į sankryžą, kvalifikuotinas kaip kelio ženklinimo nesilaikymas, o ne kaip važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui, o vien „Stop“ linijos kirtimas savaime nepatvirtina įvažiavimo į sankryžą. Šios nurodytos nuostatos pagal reguliavimo dalyką dabar atitiktų galiojančias ANK 417 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, todėl paminėtoje byloje pateiktas normų atribojimo kriterijus tebėra aktualus ir nagrinėjamai bylai. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nevertino, kokią konkrečią eismo zoną reguliavo šviesoforas, ar A. M. į ją įvažiavo. Skundžiamoje nutartyje buvo sutapatintas pareigos sustoti prieš „Stop“ liniją pažeidimas su važiavimu esant draudžiamam signalui, nors pagal jo paties nustatytas aplinkybes automobilis apsisuko priešais šviesoforą ir pėsčiųjų perėjos nepasiekė, dėl ko toks aiškinimas panaikina ribą tarp ANK 417 straipsnio 1 ir 4 dalių. Atstovo teigimu, nustatyta faktinė veika neatitinka A. M. inkriminuoto ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo objektyviųjų požymių, o realus veikos pavojingumas ir būtini subjektyvieji požymiai nebuvo nustatyti, todėl skundžiama nutartis ir Institucijos 2026 m. birželio 19 d. nutarimas turi būti panaikinti, o teisena nutraukta ANK 5651 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tik tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad byloje nustatytas „Stop“ linijos kirtimas sudaro savarankiško administracinio nusižengimo požymius, veika alternatyviai galėtų būti perkvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kaip kelio ženklinimo reikalavimo nesilaikymas. Akcentuojama ANK 5 straipsnio 1 dalis, ANK 7 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-45-697/2025, kurioje buvo išaiškinta, kad sprendžiant dėl administracinės atsakomybės negalima atsiriboti nuo veiksmų tikslo, visų aplinkybių visumos ir realaus pavojaus saugomiems interesams. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. M. veikė siekdamas reaguoti į galimą kitų asmenų neteisėtą elgesį, t. y. jo veiksmai buvo susiję su tiesioginių profesinių pareigų vykdymu. Taip pat nebuvo nustatyta, kad manevru buvo sutrikdytas pėsčiųjų ar transporto priemonių eismas, sukeltas pavojus ar žalingi padariniai. Vaizdo įraše užfiksuota ir pirmosios instancijos teismo nustatyta veiksmų seka patvirtina, kad A. M. nepravažiavo pėsčiųjų perėjos, neįvažiavo į sankryžą ir manevrą atliko priešais šviesoforą. A. M. bei liudytojo D. T. parodymai apie manevro tikslą ir eismo situacijos įvertinimą pripažinti patikimais tiek, kad jų pagrindu buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau šios pačios aplinkybės nebuvo įvertintos sprendžiant dėl veikos pavojingumo ir kaltės turinio. Taigi, skundžiamos nutarties motyvai šiuo aspektu yra nepakankami, nes išvada dėl ANK 417 straipsnio 4 dalies padaryta konstatavus „Stop“ linijos kirtimą ir švyturėlių bei specialiųjų garso signalų neįjungimą, tačiau neatsakyta, kokį konkretų pavojų sukėlė manevras, kokia kaltės forma nustatyta ir kodėl tiesioginių tarnybinių pareigų vykdymo tikslas nekeičia teisinio veikos vertinimo.Atstovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-61-495/2022 išaiškino, kad ANK 15 straipsnis siejamas su atliekant profesines pareigas padarytos žalos atlyginimo klausimu, todėl formaliajai sudėčiai ši norma netaikytina. Visgi, ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas atsakomybę šalinantis pagrindas yra būtinasis reikalingumas. Šio straipsnio taikymui turi būti vertinama, ar asmeniui, kitiems asmenims, visuomenės ar valstybės interesams grėsė realus ir akivaizdus pavojus, ar jo nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis ir ar padaryta žala mažesnė už išvengtą. Taigi, būtinojo reikalingumo buvimas turi būti vertinamas pagal sprendimo priėmimo metu pareigūnui žinomas aplinkybes, o ne vien pagal vėliau paaiškėjusį rezultatą. A. M. ir D. T. nurodė pastebėję neįprastą žmonių sujudimą vietoje, pareigūnams žinomoje dėl dažnų konfliktų ir kitų incidentų, todėl buvo priimtas sprendimas nedelsiant patikrinti situaciją. Tai, kad priartėjus teisės pažeidimas nepasitvirtino, savaime neatsako į klausimą, ar sprendimo apsisukti momentu pareigūnai pagrįstai suvokė gresiantį pavojų kaip realų ir reikalaujantį neatidėliotino patikrinimo. Nepaisant nurodyto, skundžiamoje nutartyje šis savarankiškas teisinis pagrindas iš esmės nenagrinėtas, apsiribojant ANK 15 straipsnio taikymo paneigimu ir aplinkybe, kad nebuvo įjungti specialieji šviesos ir garso signalai. Atstovo teigimu, Kelių eismo taisyklių specialiosios transporto priemonės privilegijos sąlygų nebuvimas savaime nepaneigia būtinojo reikalingumo instituto taikymo galimybės, nes tai yra skirtingi teisiniai pagrindai. Todėl jeigu apeliacinės instancijos teismas, tiesiogiai ištyręs vaizdo įrašą ir įvertinęs pareigūnams sprendimo priėmimo momentu žinotas aplinkybes, nustatytų visas ANK 16 straipsnio sąlygas, administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta, o jų nenustačius, profesinių pareigų vykdymo aplinkybės vis tiek turi esminę reikšmę veikos pavojingumui, kaltės turiniui ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies pasakyta tik tiek, jog galimybė taikyti šią nuostatą yra nenustatyta, tačiau tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl konkreti byloje nustatytų aplinkybių visuma nėra išskirtinė ir kodėl administracinės nuobaudos tikslai negalėtų būti pasiekti neskiriant baudos arba paskiriant ją mažesnę už minimalią. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja ne viena pavienė, o visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Tai yra, veiksmai atlikti vykdant tiesiogines tarnybines pareigas ir siekiant patikrinti galimą teisės pažeidimą; pirmosios instancijos teismas pripažino ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; manevru neįvažiuota į pėsčiųjų perėją ir sankryžą; pavojaus ar žalingų padarinių nenustatyta; galiojančių administracinių nuobaudų A. M. neturėjo; jo vairavimo stažas – 20 metų. Papildomai vertintinos teisenos inicijavimo aplinkybės, kurias skundžiamoje nutartyje buvo pripažintos reikšmingomis, t. y. procesas pradėtas praėjus beveik pusei metų po įvykio, pagal asmens, kuriam A. M. netrukus po nagrinėjamo manevro surašė administracinio nusižengimo protokolą, skundą. Nors šios aplinkybės nešalina atsakomybės, tačiau patvirtina, kad nagrinėjamas epizodas nebuvo užfiksuotas dėl realiai sukelto pavojaus ar kitų eismo dalyvių interesų pažeidimo. Tuo tarpu skundžiama nutartis šiuo aspektu yra prieštaringa. Pirmosios instancijos teismas pripažino profesinių pareigų vykdymo aplinkybę, veiksmų tikslą, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo motyvus ir priežastis, tačiau iš šios visumos padarė tik išvadą dėl baudos sumažinimo iki sankcijos minimumo nepaaiškindamas, kodėl tos pačios aplinkybės nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 6 daliai taikyti. Atstovo teigimu, perkvalifikavus veiką pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, sankcijos minimumas būtų 30 EUR. Todėl atsižvelgus į jau pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir visą išskirtinių faktų kompleksą, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, tai atitiktų administracinės nuobaudos neskyrimą, o tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies netaikytų, turėtų būti skiriama minimali 30 EUR dydžio bauda.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties pateikti argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir A. M. atstovo advokato J. Kazlausko skunde nurodytus prašymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimaiApeliacinis skundas tenkinamas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, dėl ko prašoma administracinio nusižengimo teiseną A. M. atžvilgiu nutraukti ANK 5651 straipsnio 1 punkto pagrindu, arba, kitu atveju, spręsti dėl administracinio nusižengimo perkvalifikavimo, galimai egzistuojančios aplinkybės, dėl kurios A. M. pagal šį kodeksą neturėtų atsakyti, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo arba paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – sumažinimo.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išnagrinėjęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties bei A. M. atstovo apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis bei Institucijos 2026 m. birželio 19 d. nutarimas negali būti pripažinti teisėtais bei pagrįstais, todėl šie procesiniai sprendimai naikintini ir administracinio nusižengimo byla A. M. atžvilgiu nutrauktina.Institucijos 2026 m. birželio 19 d. nutarimu A. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį, važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 29 ir 165 punktus – šiuo nutarimu A. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 70 EUR dydžio bauda. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Institucijos 2026 m. birželio 19 d. nutarimas dalyje buvo pakeistas, pripažįstant A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant profesinių pareigų atlikimo sąlygas, ir už nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį paskirta 60 EUR dydžio bauda, likusią nutarimo dalį paliekant nepakeistą. ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Taigi, atsakomybė yra numatyta už kelias alternatyvias veikas: 1) važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui; 2) važiavimą esant draudžiamam reguliuotojo gestui; 3) nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Kelių eismo taisyklių 165 punkte yra nurodyta, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Kelių eismo taisyklių 166 punkte numatyta, jog vairuotojui, kuris užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Kelių eismo taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Kelių eismo taisyklių 29 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.Iš aptarto teisinio reglamentavimo seka, jog atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį užtraukia važiavimas esant ne tik raudonam, bet ir geltonam šviesoforo signalui. Iš paminėtų Kelių eismo taisyklių nuostatų taip pat matyti, jog esant draudžiamam geltonam ar raudonam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Nepaisyti šio reikalavimo galima tik tuo atveju, jei užsidegus geltonam šviesoforo signalui vairuotojas galėtų sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą, tik staigiai stabdydamas.Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad A. M. vairuojant tarnybinį automobilį, artėjant prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, vėliau įsijungė geltonas ir raudonas signalai, automobilis kirto „Stop“ liniją ir priešais šviesoforą apsisuko bei nuvažiavo priešinga kryptimi. Šios aplinkybės yra užfiksuotos ir administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad automobilis nepravažiavo šviesoforo, neįvažiavo į pėsčiųjų perėją ir į šviesoforo reguliuojamą važiuojamųjų dalių sankirtą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė ne už sankryžos ar perėjos pravažiavimą, bet už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Kaip nustatyta šiuo atveju, užsidegus draudžiamajam šviesoforo signalui transporto priemonės vairuotojas A. M. privalėjo sustoti prieš „Stop“ liniją, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių 29 ir 165 punktuose, tačiau to A. M. nepadarė ir, degant draudžiamam šviesoforo signalui, tęsė judėjimą bei atliko apsisukimo manevrą. Tuo metu tarnybiniame automobilyje švyturėlių ar specialiųjų garso signalų nebuvo įjungęs. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ši linija buvo pakankamai ženkliai nutolusi nuo pėsčiųjų perėjos dėl kairėje kelio pusėje esančio šalutinio kelio, iš kurio transporto priemonės tuo metu, kai pėstiesiems dega žalias šviesoforo signalas, o transporto priemonėms, esančios pagrindiniame kelyje – draudžiamam signalui, gali įvažiuoti į pagrindinį kelią. Be to, Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.11 punkte yra įtvirtinta, kad plati linija, brėžiama skersai važiuojamosios dalies („Stop“ linija), rodo vietą, kur vairuotojas privalo sustoti esant <...> draudžiamajam šviesoforo signalui. Todėl apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, sistemiškai vertinant ANK 417 straipsnio 4 dalies ir cituotų Kelių eismo taisyklių nuostatas, nėra jokio pagrindo reikalauti, kad vairuotojas būtų būtinai pravažiavęs visą sankryžą ar kirtęs pėsčiųjų perėją. Pareiga sustoti A. M. buvo atsiradusi, tačiau vairuotojas jos nepaisė ir už nustatytos sustojimo ribos tęsė vairavimą, dėl ko padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje.Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde akcentuoja ir administracinėn atsakomybėn patrauko A. M. atstovas, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį įtvirtinta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Padaryta veika laikoma administraciniu nusižengimu, kai ji ne tik formaliai atitinka konkrečiame ANK straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir yra pavojinga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Taip pat gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors A. M. padarytas administracinis nusižengimas formaliai atitinka aptariamo administracinio nusižengimo požymius, tačiau nagrinėjamu atveju itin reikšmingos yra aplinkybės, lėmusios tokį A. M. veikimą. Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek jo kolega D. T. viso proceso metu parodė, kad jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), priešingoje kelio pusėje esančioje visuomeninio transporto stotelėje buvo pastebėtas šurmulys. Anot A. M., kilo įtarimas dėl galimai prasidedančių ar galinčių netrukus prasidėti muštynių ar kitokio teisės pažeidimo, nes ši (duomenys neskelbtini) vieta policijos pareigūnams yra žinoma kaip asocialių, taip pat nuo narkotinių / psichotropinių medžiagų priklausomų asmenų susibūrimų, susitikimų, visuomeninio transporto maršrutų pakeitimo (persėdimo) vieta, kurioje dažnai vyksta įvairūs incidentai (konfliktai, muštynės, viešosios tvarkos pažeidimai ir pan.). Todėl pasirinkęs saugią vietą apsisukti, privažiavo reguliuojamą pėsčiųjų perėją ir įsijungiant šviesoforo signalui, draudžiančiam transporto eismą būtent pėsčiųjų perėjoje, leidžiamoje vietoje apsisuko ketindamas patikrinti, kas vyksta visuomeninio transporto sustojime. Nagrinėjamu atveju nepaneigta, kad A. M. kartu su savo kolega siekė patikrinti šias aplinkybes, dėl ko atliko aptariamą manevrą. Šiame kontekste pastebėtina, kad patruliuojantys pareigūnai privalo reaguoti į pastebėtą galimai teisei priešingą elgesį ir sėti pastangas jį užkardyti. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtina, jog pareigūnas privalo <... > pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Nors šiuo atveju pareigūnams apsisukus ir priartėjus prie visuomeninio transporto stotelės, joks teisei priešingas elgesys ar žala nebuvo nustatytas, tai savaime nepaneigia A. M. dėl atliekamų darbinių funkcijų tenkančių pareigų vykdymo. Aptariamų jam tenkančių pareigų vykdymą pagrindžia ir tai, kad netrukus po to, kai visuomeninio transporto stotelėje nebuvo nustatytas joks priešiškas elgesys, buvo sustabdyta transporto priemonė, kurios vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas – tai pagrindžia vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju spręstina, kad pirminis A. M. važiavimo tikslas nebuvo siejamas su apsisukimo manevro atlikimu, tačiau, akivaizdu, kad jis pakito dėl tuo metu pastebėto galimai teisei priešingo elgesio visuomeninio transporto stotelėje, dėl ko buvo priimtas sprendimas nedelsiant apsisukti ir patikrinti šios nutarties 12 punkte nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina, jog dėl A. M. atlikto manevro būtų sutrikdytas kitų eismo dalyvių judėjimas, kad kiti vairuotojai ar pėstieji būtų buvę priversti staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį ar imtis kitų veiksmų siekdami išvengti susidūrimo. Taip pat nenustatyta, kad A. M. veiksmais būtų sukelta konkreti ir reali grėsmė eismo saugumui ar atsiradę kokie nors neigiami padariniai, kad jais būtų siekta akivaizdžiai priešpastatyti save kitų eismo dalyvių aspektu. Šiuo atveju važiavimas degant draudžiamam šviesoforo signalui, kertant „Stop“ liniją, negali būti vertinamas atsietai nuo tolesnių A. M. veiksmų pobūdžio, jų tikslo ir konkrečios eismo situacijos. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog A. M. veika konkrečiomis jos padarymo aplinkybėmis nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kuris leistų ją pripažinti administraciniu nusižengimu ANK 5 straipsnio 1 dalies prasme. Pagal savo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, padarymo situaciją, A. M. veika nepasižymi administraciniam teisės nusižengimui būdingu pavojingumu, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį nutrauktina. Konstatavus, kad administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, kiti A. M. atstovo advokato J. Kazlausko apeliacinio skundo argumentai nėra analizuojami bei vertinami.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14994-2026 ir administracinio nusižengimo teiseną dėl A. M. (A. M.) padaryto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 5651 straipsnio 1 punktu, nutraukti.Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.Teisėja Giedrė Telksnienė