Vilniaus apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-462-806/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18752-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 16.11.3; 16.11.9.2; 16.11.11; 21.11.10 (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. (G. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutarties,n u s t a t ė :Teismo nustatytos aplinkybės(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) G. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 424 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 550 Eur dydžio bauda (administracinė nuobauda). Nutarime nustatyta, kad G. B., 2026 m. kovo 28 d. apie 5.44 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Audi A6 AVANT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus, eismo įvykio metu buvo padaryta žala, kuri viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, be to, G. B. vairavo transporto priemonę nepasitikrinęs sveikatos nustatytu periodiškumu, t. y. tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 101, 127, 128 ir 222 punktų reikalavimus.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi G. B. skundas netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių G. B. kaltę dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, o Institucija, paskirdama G. B. administracinę nuobaudą (baudą), teisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes galiojančio teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. paskirtos baudos dydis nėra per didelis, jis buvo nustatytas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl jį mažinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei prašymaiAdministracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – nutraukti G. B. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį arba nenutraukus teisenos, padarytą veiką perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 1 dalį, arba neperkvalifikavus veikos į ANK 417 straipsnio 1 dalį, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir iš dalies pakeisti Nutarimą, sumažinant paskirtą baudą (administracinę nuobaudą). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Manytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ne visiškai (pilnai) atsižvelgė į G. B. individualią situaciją, skunde išdėstytus motyvus ir pateiktus prašymus, dokumentus, dėl to priėmė neobjektyvų ir neteisingą procesinį sprendimą.G. B. nesutinka su tuo, kad padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi neturėjo jokios tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jis po įvykusio eismo įvykio išlipo iš automobilio, tuo metu buvo ankstyvas paros metas – aplink nebuvo nei kitų transporto priemonių, nei žmonių. Po eismo įvykio sustojo ir įvertino situaciją vietoje. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, automobilis liko kelkraštyje, netrukdė eismui ir iš eismo įvykio vietos niekur nebuvo patrauktas. G. B. kilo pagrįstų abejonių dėl automobilio techninės būklės po smūgio, todėl nusprendė jo toliau neeksploatuoti bei organizuoti transportavimą tralu. Atsižvelgiant į ankstyvą paros metą, iškart užsakyti tralo nebuvo galimybės, todėl G. B. išvyko spręsti transporto priemonės saugaus pašalinimo klausimo. G. B. teigimu, jis po eismo įvykio neturėjo galimybės telefonu susisiekti su pagalbos tarnybomis, nes mobiliojo ryšio telefonas buvo visiškai išsikrovęs, įkroviklio su savimi neturėjo.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. B. žinojo, jog (duomenys neskelbtini) automobilyje „Audi A6“ įdiegta pagalbos iškvietimo sistema „(duomenys neskelbtini)“, kuri tam tikrais atvejais po eismo įvykio automatiškai perduoda informaciją Bendrojo pagalbos centro tarnybai. Kadangi transporto priemonės salone pastebėjo, kad užsidegęs ir mirksi automatinio pranešimo mygtukas, G. B. suprato ir pagrįstai manė, jog informacija apie eismo įvykį tikrai buvo perduota atsakingoms institucijoms per transporto priemonėje įrengtą sistemą. Kadangi automobilio salone mirksėjo automatinio pranešimo mygtukas, G. B. buvo įsitikinęs, jog atsakingos tarnybos gavo informaciją apie įvykį bei automatiškai yra pranešta ir policijai.Dėl nurodytų priežasčių G. B. išvyko pasirūpinti telefono įkrovimu ir organizuoti transporto priemonės nugabenimą. Tą pačią dieną buvo suderintas tralo atvykimas, apie 10.20 val. G. B. grįžo į eismo įvykio vietą, tačiau automobilio ten jau neberado. Atvykęs pastebėjo vykdomus darbus prie apgadinto stulpo. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad apie eismo įvykį policijos pareigūnai gavo informaciją, be kita ko, kaip minėta, automobilio eismo įvykio vietoje nebebuvo. Vadinasi „(duomenys neskelbtini)“ sistema buvo suveikusi. G. B. pažymi ir tai, kad jo tikslas tikrai nebuvo nuslėpti eismo įvykio faktą, išvengti teisinės atsakomybės ar kitaip trukdyti nustatyti įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad transporto priemonė liko eismo įvykio vietoje, G. B. jos neslėpė, neperkėlė į kitą vietą ir nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų trukdę nustatyti eismo įvykio aplinkybes. Priešingai, G. B. planavo grįžti į eismo įvykio vietą kartu su tralu ir pasirūpinti automobilio transportavimu.G. B. teigimu, jam faktiškai net ir nereikėjo iškvietinėti policijos. Po eismo įvykio vairuoto automobilio automatinė pagalbos iškvietimo sistema „(duomenys neskelbtini)“ suveikė ir perdavė informaciją atsakingoms tarnyboms. Šios sistemos paskirtis būtent ir yra automatiškai informuoti Bendrąjį pagalbos centrą apie eismo įvykį, perduodant transporto priemonės vietos ir kitus techninius duomenis. Atsižvelgdamas į tai, G. B. pagrįstai manė, kad apie eismo įvykį jau buvo pranešta automatiniu būdu ir kad atsakingos institucijos turi informaciją apie eismo įvykį, be to, taip ir buvo. Bendrasis pagalbos centras gavo ir užfiksavo pranešimą apie eismo įvykį, nes kitaip jie ir nebūtų atvykę į eismo įvykio vietą.G. B. apie susidariusią situaciją (eismo įvykį) informavo įmonės vadovą, kuomet tik galėjo susisiekti, o įmonės vadovas 2026 m. kovo 30 d. susisiekė su policija. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad nebuvo siekiama nuslėpti eismo įvykį ar išvengti teisinės atsakomybės. Įmonės vadovas buvo apklaustas teisme ir patvirtino, kad G. B. jam pranešė apie eismo įvykį. Taip pat nurodė, kad jis iki eismo įvykio G. B. buvo pasakojęs apie automobilyje įrengtą „(duomenys neskelbtini)“ sistemą. Veiksmai buvo nulemti tuo metu susiklosčiusios situacijos, techninių ir objektyvių aplinkybių, o ne siekio išvengti atsakomybės. Transporto priemonė (automobilis) liko eismo įvykio vietoje, nebuvo slepiama, be to, G. B. pats organizavo (norėjo organizuoti) jos pašalinimą ir grįžo į eismo įvykio vietą.G. B. dirba (duomenys neskelbtini), savarankiškai organizuoja (duomenys neskelbtini) visoje Lietuvoje. Ši veikla pagrindinis pajamų šaltinis, iš kurio G. B. išlaiko save ir prisideda prie tėvų išlaikymo. Netekus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, galimybės vykdyti profesinę veiklą būtų reikšmingai apribotos, tai sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes darbinei bei finansinei padėčiai. Darbdavys savo pateiktoje charakteristikoje nurodė, kad su G. B. pažįstamas daug metų, būtent G. B. teigiamos asmeninės ir darbinės savybės lėmė tai, jog jų bendravimas nenutrūko iki šiol. Kaip nurodoma darbdavio pateiktoje charakteristikoje, G. B. visuomet pasižymi atsakingumu, savarankiškumu ir sąžiningumu, geba tinkamai spręsti įvairias situacijas ir priimti apgalvotus sprendimus, lengvai randa bendrą kalbą su skirtingo išsilavinimo, pažiūrų ir (ar) patirties žmonėmis, yra pagarbus, mandagus ir tolerantiškas. Savo nuoširdumu, atvirumu ir žmogiškumu rodo teigiamą pavyzdį aplinkiniams bei skatina ir kitus vadovautis šiomis vertybėmis. G. B. nuoširdžiai gailisi dėl galimai padaryto teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo), supranta savo veiksmų rimtumą ir jų galimas pasekmes. Šis įvykis tapo svarbia gyvenimo pamoka, iš kurios jau dabar padarytos reikiamos išvados.Vilniaus apygardos teisme taip pat buvo gautas Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo yra prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime yra nurodoma, kad skundžiama nutartis pagrįsta ir teisėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus ir G. B. nurodytas aplinkybes bei pagrįstai nustatė, jog G. B. veikoje (veiksmuose) yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, visi sudėties požymiai. Skundžiama nutartimi taip pat pagrįstai nenustatytas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą (baudą), o apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės iš esmės buvo įvertintos teismo, be kita ko, tai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo padaryta žala, G. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino ir apie eismo įvykį policijai nepranešė.Teismo argumentai ir išvadosG. B. apeliacinis skundas atmetamas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija šioje byloje nustatytų eismo įvykio aplinkybių, t. y. G. B. pripažįsta, kad inkriminuojamu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę (automobilį), padarė (sukėlė) eismo įvykį, neginčija jo metu padarytos turtinės žalos dydžio, pripažįsta ir tai, jog padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus. Kita vertus, G. B. nesutinka su tuo, kad jo veiksmai atitinka visus ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, kadangi jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir apie tai nuslėpti esmingas aplinkybes.Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su rašytine bylos medžiaga ir Institucijos Nutarimu bei skundžiama nutartimi, įvertinęs apeliaciniame skunde ir atsiliepime pateiktus argumentus bei motyvus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino G. B. veiksmus ANK 426 straipsnio 2 dalies prasme, taip pat asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos (1 550 Eur dydžio baudos) individualizavimą (past. – pritarė Institucijos Nutarime išreikštai pozicijai), šioje byloje esančių duomenų (įrodymų) ir nustatytų aplinkybių vertinimo klaidų nepadarė, savo išvadas motyvavo išsamiais, logiškais argumentais, todėl nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.Kaip jau minėta, pats G. B. neneigia esminių šiai bylai aplinkybių, o būtent: jis vairavo transporto priemonę, kuria sukėlė eismo įvykį, padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, jis iš eismo įvykio pasišalino nesulaukęs atvykstančių policijos pareigūnų, t. y. iš esmės administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija objektyviųjų ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, tačiau nesutinka dėl subjektyviosios pusės – tyčios – buvimo jo veiksmuose, o jos nenustačius, nėra galima ir administracinė atsakomybė pagal minėtą teisės normą.ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 100 iki 2 000 Eur ir neturintiems specialiosios teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 2 000 iki 2 600 Eur (teismo pastaba – kasacinio teismo išaiškinimai yra nurodyti skundžiamos nutarties 32–33 punktuose, todėl dar kartą atkartojami šioje nutartyje nebus).Visų pirma, Vilniaus apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį kyla ne vien dėl to, jog nedelsiant nėra pranešama apie eismo įvykį policijai, bet ir dėl to, kad yra pasitraukiama iš eismo įvykio vietos, t. y. juk pats ANK 426 straipsnio pavadinimas būtent ir yra „Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos“, o ne „<...arba nepranešimas apie eismo įvykį policijai“. Tai reiškia, kad šiuo atveju norint, jog asmeniui nekiltų teisinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, esminė aplinkybė yra ta, kad asmuo (šiuo atveju vairuotojas), kuris yra susijęs su eismo įvykiu, negali savavališkai, neteisėtai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, jog iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja.Byloje akivaizdu, kad G. B. suvokė, jog jis sukėlė eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta turtinė žala, taip pat, kad vairuotos transporto priemonės programėlė „(duomenys neskelbtini)“ galimai pranešė kompetentingoms institucijoms apie eismo įvykį, be to, būdamas sąžiningas, atsakingas ir pavyzdingas vairuotojas, privalėjo nepasišalinti iš eismo įvykio vietos iki tol, kol neatvyks atitinkamos institucijos bei jam nebus leista tai padaryti. Šioje byloje nustatyta, kad, kaip galima pagrįstai teigti, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo po eismo įvykio iš vietos pasišalino pakankamai greitai, taip pat byloje nustatyta, jog G. B. eismo įvykio vietą paliko dar iki į ją atvykstant policijos pareigūnams bei negavęs leidimo tai padaryti, o tai ir įrodo asmens tyčią ANK 426 straipsnio 2 dalies prasme, todėl asmuo pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šią teisės normą, t. y. nėra jokio pagrindo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti arba padarytą veiką perkvalifikuoti į pagal apeliaciniame skunde prašomą teisės normą. Pažymėtina, kad G. B. suvokė, jog: 1) padarė eismo įvykį; 2) galimai automobilio „(duomenys neskelbtini)“ programėlė pranešė apie įvykį kompetentingoms institucijoms; 3) jis pasišalina iš eismo įvykio vietos ir taip norėjo veikti.Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino, kadangi norėjo suorganizuoti tralą, jog būtų patrauktas automobilis iš eismo įvykio vietos, be kita ko, transporto priemonė eismui netrukdė ir ji nebuvo patraukta iš eismo įvykio vietos, tačiau tai teisinės atsakomybės nešalina. Akcentuotina, kad įstatymų leidėjas teisinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nustatė vien dėl to, jog asmuo be jokio pagrįsto, logiško ir teisėto pagrindo palieka eismo įvykio vietą, iki kol atvyksta atitinkamos institucijos, kas šiuo atveju ir yra nustatyta. Pažymėtina, kad G. B. nebuvo jokios būtinybės palikti eismo įvykio vietą, nes neva buvo išsikrovęs mobiliojo ryšio telefonas ir reikėjo eiti ieškoti pagalbos. Akcentuotina tai, kad net pačiame apeliaciniame skunde teigiama, jog G. B. puikiai žinojo, kad jo vairuotoje transporto priemonėje yra „(duomenys neskelbtini)“ programėlė, jog kažkas automobilio salone sumirksėjo, t. y. G. B. suvokė, kad galimai minėta programėlė suveikė, todėl būtinumo palikti eismo įvykio vietą asmuo neturėjo. Svarbu dar ir tai, kad nors eismo įvykis ir įvyko anksti ryte, tačiau jis įvyko pakankamai judrioje vietoje, t. y. tikimybė, jog avarija bus greitai pastebėta kitų eismo dalyvių buvo iš ties nemaža. Tai reiškia, kad eismo įvykis neįvyko vietoje, kurioje tiek transporto priemonių, tiek žmonių judėjimas iš esmės neegzistuoja, todėl tikrai nebūtų reikėję laukti bent valandos, jog kažkas būtų pamatęs į stulpą atsitrenkusią transporto priemonę. Net ir išsikrovus mobiliojo ryšio telefonui, susiklosčius tokiai situacijai, labai realu (atsižvelgiant ir į eismo įvykio vietos lokaciją), kad kažkas iš eismo dalyvių padės, t. y. bent jau praneš apie eismo įvykį policijai ar bandys padėti išsikviesti tralą, todėl akivaizdu, jog būtinybės palikti eismo įvykio vietą dėl neva organizuojamo tralo G. B. neturėjo. Taip pat byloje nenustatyta, kad G. B. būtų sulaukęs atvykusių policijos pareigūnų ir šie jam būtų leidę palikti eismo įvykio vietą, todėl toks savavališkas, neteisėtas (negavus atitinkamų institucijų leidimo) asmens veikimas pagrįstai ir teisėtai kvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, asmens kaltė įrodyta visiškai, todėl G. B. apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.Apeliaciniu skundu taip pat yra prašoma įvertinti G. B. skirtos administracinės nuobaudos (baudos) proporcingumą. Visų pirma, atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys į tai, kad jam nebuvo paskirta kartu ir administracinio poveikio priemonė (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas), kuri minima apeliaciniame skunde, t. y. Institucijos Nutarimu paskirta tik galutinė subendrinta 1 550 Eur dydžio bauda.G. B. paskirtas ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis, kuris, Vilniaus apygardos teismo vertinimu, yra proporcingas, racionalus ir teisingas, atsižvelgiant į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, G. B. charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog per 5 metų laikotarpį G. B. daug kartų buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairių teisės pažeidimų (taip pat ir sistemingų KET reikalavimų nevykdymą) padarymą, t. y. sistemingai darė administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, o jie nebuvo pavieniai ir (ar) atsitiktinio pobūdžio. Nors G. B. jam skiriamas baudas ir sumokėdavo, tačiau vien tai (skiriamos administracinės nuobaudos) jo nuo priešingo teisei veikimo nesulaikė. Šioje byloje nėra asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės (dalyje dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo), o jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė, be kita ko, G. B. vairavo transporto priemonę nepasitikrinęs sveikatos nustatytu periodiškumu (padarytas tuo pačiu metu ir kitas teisės pažeidimas), todėl šiuo atveju paskirtos galutinės administracinės nuobaudos (baudos) nėra objektyvaus pagrindo švelninti.Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, Vilniaus apygardos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus nustatytas reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikius įstatymą, todėl naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,n u t a r i a :administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. (G. B.) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė