Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį areštu šešiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirtas areštas keturiasdešimčiai parų.

Iš A. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. Š. buvo priteista 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. S. civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo priteisti 28,49 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo ištaisytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendyje padarytos rašymo apsirikimo klaidos, nurodant, kad 28,49 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti iš A. S. priteisiami Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

A. S. nuteistas už tai, kad jis 2026 m. sausio 6 d., apie 18.15 val., 3G maršruto autobuse, važiuojant Konstitucijos prospektu, ties pastatu, esančiu Konstitucijos pr. 25, Vilniuje, matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, iš asmeninių paskatų, tyčia papurškė ašarinių dujų G. Š. į akis, padarydamas akių cheminį ragenos ir junginės maišelio nudegimą, tokiais savo veiksmais G. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis yra pasiryžęs atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Ši aplinkybė turėjo būti įvertinta skiriant bausmę. Švelnesnės bausmės paskyrimas sudarytų sąlygas atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, neizoliuotų nuteistojo nuo visuomenės bei vaiko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Nagrinėjamu atveju A. S. neginčija skundžiamame nuosprendyje nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius nusikalstamą veiką bei civilinių ieškinių išsprendimo būdo, tačiau yra įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas tikrins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, t. y. vertins, ar nuteistajam buvo paskirta tinkama bausmės rūšis ir tinkamai nustatytas šios bausmės terminas.

Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam A. S. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Nuteistajam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nevertintina kaip neteisinga bei aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, parenkant nuteistajam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, buvo atsižvelgta į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tvirtinti, kad ši aplinkybė buvo įvertinta nepakankamai, nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti nuteistajam skiriamą bausmę vienu trečdaliu.

A. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstamais smurtiniais nuteistojo veiksmais žala buvo padaryta tiek viešajai tvarkai, tiek kito žmogaus sveikatai. Pastebėtina, kad dujos prieš kitą asmenį buvo panaudotos viešajame transporte tuo metu, kai šiuo transportu paprastai naudojasi daugiau žmonių. Būtina įvertinti ir tai, kad nukentėjusiajai dujų į akis buvo papurkšta tik dėl to, jog ji pasakė A. S. nurimti, kai šis agresyviai reiškė nepasitenkinimą dėl kitų autobuse buvusių keleivių bendravimo, kurį jis įvertino kaip per garsų ir jį erzinantį. Tokį faktą patvirtina pačios nukentėjusiosios, liudytojų A. H. bei A. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 14, 26, 36). Faktą, kad A. S. autobuso keleiviams agresyviai (vartodamas necenzūrinius žodžius) reiškė pretenzijas dėl jų tarpusavio bendravimo garso, o ne dėl to, jog jie buvo uždėję batus ant sėdimų vietų, kaip pirmosios instancijos teisme nurodė pats nuteistasis (tokios aplinkybės A. S. nei karto nenurodė ikiteisminio tyrimo metu), patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos B. D. bei D. M. (t. 1, b. l. 33, 29). Nuteistasis yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba.

A. S. anksčiau yra ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimus, susijusius su smurto prieš kitus asmenis panaudojimu. Jis yra du kartus teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (abiem atvejais buvo naudojamas fizinis smurtas prieš kitą asmenį), pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (prieš kitą asmenį buvo naudojamas tiek fizinis, tiek psichinis smurtas), pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (sukeltas fizinis skausmas sugyventinei). Paskutinius kartus A. S. yra teistas už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą ir nusikalstamą veiką nuosavybei. Nuteistasis yra ne kartą baustas administracine tvarka (daugiausiai baustas už smulkias vagystes bei Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, jis vieną kartą yra baustas ir už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą). Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje galiojančių elgesio taisyklių, keisti savo elgesio, rodo jo polinkį daryti teisės pažeidimus, taip pat ir nusikalstamas veikas.

Šio procesinio sprendimo 12 ir 13 pastraipose aptartų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas A. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, o BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus galima pasiekti švelnesnėmis bausmėmis. Tos pačios aplinkybės neleidžia daryti ir išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nuteistajam paskirtos bausmės dydį, kuris yra tik šiek tiek didesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės, kuri skiriama už nusikaltimo padarymą, vidurkis. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad galutinis jam paskirtos arešto bausmės dydis yra mažesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių visumos, kuri leistų atidėti A. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad A. S. paskirta arešto bausmė turėtų būti švelninama atsižvelgus į tai, jog jis turi mažametį vaiką, kurio neaugina ir su kuriuo kartu negyvena, tačiau nori palaikyti ryšį, yra pasiryžęs atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės, atsižvelgus į anksčiau aptartus faktus, apibūdinančius padarytą nusikalstamą veiką bei patį nuteistąjį, nėra pagrindas skirti jam švelnesnę bausmės rūšį nei buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu ar trumpinti paskirtos bausmės terminą. Čia būtina įvertinti tai, kad duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nuteistasis rūpintųsi savo mažamečiu vaiku, su kuriuo negyvena, nėra, o jo pasiryžimas atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad kurti (palaikyti) ryšį su vaiku bei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nuteistasis galės atlikęs jam paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo, o nuteistojo skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.