- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-2055-392/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20520-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- UAB "X Torc"
- Atsakovas
- ATS1
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.14Kiti žalos atlyginimo atvejai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Visvaldo Kazakiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „X Torc“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „X Torc“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu (CBP-20464) ir jo patikslinimu (DOK-7082) prašė priteisti iš atsakovo 9 373,01 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. per atsakingus asmenis su atsakovu ATS1 sudarė žodinę rangos sutartį. Atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo pageidavimus atlikti lengvojo automobilio BMW X5 kėbulo remonto darbus, o užsakovas įsipareigojo už tai atsiskaityti. 2024 m. rugsėjo 30 d. automobilis buvo perduotas atsakovo žinion adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 1 d. automobiliui esant atsakovo žinioje, jis buvo apvogtas. Užsakovui padaryta žala iš viso siekė 17 591,83 Eur. Atsakovas sumokėjo ieškovui 2 500 Eur, likusią sumą įsipareigojo sumokėti iki 2024 m. gruodžio 10-15 dienos, tačiau nurodytu terminu lėšos sumokėtos nebuvo. Ieškovas vėliau ieškinį patikslino ir reikalavimo sumą sumažino iki 9 373,01 Eur. Nurodė, jog turi sąskaitų 11 873,01 Eur sumai iš kurios atėmė atsakovo sumokėtus 2 500 Eur. Ieškinį grindė CK 6.644, 6.657, 6.245 straipsnių nuostatomis.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba priteisti 2 500 Eur sumą, kaip dalinę atsakomybę, susiformavusią pagal žodinį susitarimą su trečiuoju asmeniu ir nurodė, kad 2024-09-30 automobilį BMW X5 atgabeno ASM1, su kuriuo žodžiu buvo sutarta dėl smulkių kėbulo darbų. Atvykus automobiliui paaiškėjo, kad jis neužsiveda, yra sunkiai stumdomas, o jo defektai yra gerokai didesni nei buvo sutarta, todėl darbai nebuvo pradėti. Automobilis stovėjo aptvertoje ir rakinamoje teritorijoje. Apie 2 val. nakties teritorija buvo apvogta, sulaužytos spynos. Dėl vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2025-04-30 buvo sustabdytas, nes nusikaltėliai nenustatyti. Ši aplinkybė įrodo, kad dėl žalos atsiradimo nebuvo atsakovo kaltės ar neatsargumo. Su ASM1 žodžiu buvo sutarta, kad bendra žala bus padengta per pusę, t. y. po 5 000 Eur. Atsakovas sumokėjo 2 500 Eur, o likusią sumą įsipareigojo sumokėti vėliau. Ieškinyje ASM1 visiškai neminimas, nors jis buvo realus tarpininkas ir veikiantis asmuo tarp atsakovo ir ieškovo. Žodinis susitarimas yra galiojantis, tripliko priedai Nr. 3a ir 3b patvirtina susitarimą dėl 5 000 Eur (1 500 Eur + 3 500 Eur). Atsakovas 2024 m. lapkričio 12–13 d. jau sumokėjo 1 500 Eur ASM1 (ASM1) ir papildomai 2024 m. gruodžio 15–19 d. laikotarpiu 1 000 Eur AIE1.
Liudytoju apklaustas ASM1 paaiškino, kad ieškovo direktoriaus paprašytas rūpinosi ieškovo automobilio BMW Drive 50e remontu, prieš kėbulo darbus išrinko salono detales, susitarė su atsakovu, kad jis atliks dešinio slenksčio remontą ir reikalingų tarpų sureguliavimą, tuomet užsakė pervežimo paslaugą ir pristatė automobilį atsakovui. Su atsakovu neaptarė kas yra automobilio savininkas. Kitą dieną jam atsakovas paskambino ir pasakė apie vagystę, kad pavogta vairas, vairuotojo pusės veidrodėlis, kapotas, posparniai, dešinys sparnas, priekinis bamperis, žibintai. Tuomet jis ieškovo direktoriaus prašymu rūpinosi automobilio paėmimu iš atsakovo ir tolimesniu remontu. Pavogtas detales užsakinėjo iš GTV Group, vairą per Ebay. Jis ieškovui jokių nuostolių neatlygino. Atsakovas yra sumokėjęs 2 500 Eur. Susirašinėjimo su atsakovu metu apie detalių kainas, remonto eigą, jis kalbėjo netiesą, nes norėjo, kad atsakovas greičiau sumokėtų pinigus. Detalių kainas apmokėdavo ieškovo direktorius, jis paimdavo detales.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „X Torc“ iš atsakovo ATS1 2 500 Eur skolos ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 500 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas nustatė, kad ASM1 su atsakovu ATS1 2024 m. rugsėjo 30 d. susitarė dėl lengvojo automobilio BMW X5 xdrive kėbulo remonto darbų, t. y. pakeisti dešinės pusės balkį, kurį atsakovui pateikė ASM1. 2024 m. rugsėjo 30 d. automobilis buvo pastatytas aptvertoje, uždaroje, rakinamoje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas paliko 2024 m. spalio 1 d. 0:30 val. Automobilis 2024 m. spalio 1 d. naktį buvo apvogtas. Pavogta: vairas; variklio gaubtas, priekiniai žibintai (kairysis ir dešinysis), priekinis keleivio pusės (dešinys) sparnas, priekinis bamperis (komplektas, kuris susideda pagal sąrašą iš daugelio komponentų (parktronikų, linijų palaikymo daviklių, kabelių ir t.t.)), posparniai, kairės pusės veidrodėlis. Nusikaltimą padarę asmenys nenustatyti, ikiteisminis tyrimas sustabdytas 2025 m. balandžio 30 d.
Šalies argumentai
Ieškovas teigė ir įrodinėjo, kad tarp šalių buvo sudaryta automobilio remonto sutartis, kuri buvo rangos sutartimi. Atsakovas teigė, kad realiai jokios sutarties su ieškovu nesudarė, tačiau su ieškiniu sutiko iš dalies, iki ieškinio padavimo dienos yra atlyginęs ieškovui 2 500 Eur nuostolių ir sutiko atlyginti dar 2 500 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo pagrįstu įsitikinimu paremta išvada spręsti, kad būtent tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. ASM1 taip pat paaiškino, kad jis buvo asmeniu tiesiogiai remontuojančiu ginčo transporto priemonę, jis pats ardė transporto priemonę, užsakinėjo reikalingas detales, atsakovas turėjo padėti jam padaryti vieną iš automobilio remonto darbų. Taigi spręstina, kad ieškovas visų pirma buvo sudaręs žodinę rangos sutartį su ASM1. Be to teismas pagrįstu įsitinimu paremta išvada negali spręsti, kad tarp ieškovo ir ASM1 buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, taip pat ir, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Ieškovas būdamas juridiniu asmeniu, būdamas pakankamai atsargus ir rūpestingas turėjo pasirūpinti, kad atsakovui būtų tinkamai nurodyta sandorio pusė. Priešingai jokie automobilio nuosavybės dokumentai atsakovui nebuvo perduoti, nei ASM1, nei ieškovas, nei atsakovas neužtikrino, kad dėl rangos sutarties būtent ieškovo vardu su atsakovu būtų susitarta.
Nėra duomenų ir apie tai ar apskritai atsakovas turėjo teisę aptariamoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) priimti ir laikyti ginčo transporto priemonę. Ieškovas paaiškino, kad ginčo teritorija priklauso jo tėvams, tačiau jokių į bylą dokumentų ginčo šalys nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti ir to, kad būtent atsakovo žiniai buvo perduota ginčo transporto priemonė, t. y. vien susitarimas tarp ASM1 ir atsakovo dėl ginčo transporto priemonės remonto bei transporto priemonės palikimas (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad transporto priemonė buvo perduota būtent atsakovo žinion.
Iš byloje esančių duomenų nors ir galima spręsti, kad atsakovas prisiėmė prieš ASM1 įsipareigojimą suremontuoti ginčo transporto priemonės dešinės pusės balkį, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovui būtų buvusi perkelta našta ginčo transporto priemonę išsaugoti nuo vagystės, t. y. trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Atitinkamai nėra pagrindo ieškovo naudai atsakovui taikyti sutartinę atsakomybę ir taikyti CK 6.657 straipsnio sąlygą, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą
Atsakovas teritoriją (duomenys neskelbtini) paliko apie 0:30 val., išeidamas užrakino garažą bei teritorijos vartus. Įvykio vietos apžiūros protokole ( t. 2, b. l. 15) teigiama, kad teritorija aptverta skardine tvora, vartai uždaryti, kairiau nuo vartų esantys varteliai atrakinti, raktas spynoje, užkaba deformuota, ant jos laužimo pėdsakai. Taigi, nėra nustatyta, kad teritorijos (duomenys neskelbtini) ir joje esančio turto saugumu turėjo pareigą rūpintis būtent atsakovas. Atitinkamai teismas negali pagrįstu įsitikinimu paremta išvada spręsti, kad atsakovas turėjo pareigą imtis pakankamų priemonių ginčo transporto priemonei išsaugoti ar kad teritorijoje (duomenys neskelbtini) pritaikytos saugos priemonės būtų buvusios nepakankamos. Tai, kad ginčo transporto priemonė buvo apvogta, nesudaro pagrindo atsakovui taikyti ir deliktinę atsakomybę, nes nenustatyti jokie jo neteisėti veiksmai ar nepakankamas rūpestingumas.
Be to ieškovas neįrodė kiek faktinių nuostolių patyrė ginčo transporto priemonės detalėms pirkti. Ieškovas nors ir teikė į bylą įvairias sąskaitas ir jų apmokėjimo dokumentus, tačiau į bylą pateikti įrodymų duomenys yra nenuoseklūs, pvz., visų pirma, ieškovas išlaidas grindė 2025 m. vasario 17 d. komerciniu pasiūlymu (t. 1, b. l. 15-16) ir jame nurodyta 16 563 Eur prekių suma. Tuo pačiu ieškovas pateikė neįvardinto automobilio remonto darbus atlikusio UAB Baltijos autoremontas 2024 m. lapkričio 21 d. sąskaitą, t. y. vienas įrodymas reiškė, kad ginčo automobilio remontas buvo baigtas 2024 m. lapkričio 21 d., kitas kad 2025 m. vasario 17 d. dar tik užsakomos reikalingos detalės. Byloje atsakovo pateikti įrodymai, t. y. atsakovo susirašinėjimas su ASM1 (t. 1, b. l. 76-83), sutampa su UAB Baltijos autoremontas 2024 m. lapkričio 21 d. sąskaita, t. y. kad ginčo automobilis UAB Baltijos autoremontas buvo remontuojamas iki 2024 m. lapkričio 21 d., o 2024 m. lapkričio 29 d. toliau surinkinėjamas ASM1 garaže (t. 1, b. l. 76-83, ir ASM1 paaiškinimai), tai kartu patvirtina ir ankstesnę teismo išvadą, kad pagrindiniu ginčo transporto priemonės rangovu buvo ASM1. Kitos ieškovo pateiktos sąskaitos 2024 m. gruodžio 19 d. 3 025 Eur sumai niekaip neįrodo, kad pagal jas ieškovas įsigijo būtent ginčo automobilio priekinius žibintus. Dėl kitų sąskaitų: 2024 m. spalio 16 d. (t. 1, b. l. 94) 916,7 Eur sumai, 2024 m. spalio 8 d. ( t. 1, b. l. 95) 800 Eur sumai, 2024 m. spalio 2 d. (t. 1, b. l. 96) 1 373,71 Eur sumai, jos taip pat niekaip neįrodo, kad pagal minėtas sąskaitas buvo įsigytos būtent ginčo automobilio pavogtos detalės. Ieškovas papildomai nors ir teikė įrodymus apie minėtų sąskaitų apmokėjimą (t. 2, b. l. 101-116), tačiau minėtose sąskaitose ir jų komerciniuose pasiūlymuose yra ženklūs datų neatitikimai, t. y. komerciniai pasiūlymai sudaryti 2026 m. sausio 27 d., o pavedimų paskirtyse, kaip ir sąskaitose nėra įvardintos konkrečios detalės už kurias mokama. Aktualu ir tai, kad pvz., viena iš sąskaitų 1 373,71 Eur sumai (t. 2, b. l. 102) yra apmokėta 2024 m. spalio 1 d. 9:13:33 val., kai dar nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, ir negalėjo būti ieškovui tiksliai žinomos pavogtos ginčo detalės. Atitinkamai spręstina, kad ieškovo į bylą pateikti įrodymų pagrindu, teismas negali spręsti apie ieškovo patirtas ginčo detalių įsigijimo kainas ir apie ieškovo realiai patirtas išlaidas, t. y. nuostolį, kuris galėtų būti priteisiamas nustačius atsakovo sutartinę ar deliktinę atsakomybę, kuri šioje byloje nėra nustatyta.
Atsakovui pripažinus 5 000 Eur skolą ieškovui, iš kurių 2 500 Eur atsakovas yra sumokėjęs, nors atsakovui nepripažįstant nei deliktinės, nei sutartinės atsakomybės, spręstina, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš atsakovo priteisti 2 500 Eur. Minėtos sumos priteisimas nereiškia, kad teismas nustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. minėta suma priteisiama vien atsakovo pripažinimo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas (apeliantas) UAB „X Torc“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti: priteisti iš atsakovo ATS1, ieškovo UAB „X Torc“ naudai 9 373,01 Eur dydžio skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas byloje įrodinėjo, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, tačiau teismas nustatė, jog rangos teisiniai santykiai šalių nesiejo, nes automobilį atsakovui pristatė ne pats ieškovas. Be to teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) esanti uždara aikštelė priklausė ne atsakovui, o jo tėvams, todėl nėra įrodyta ir tai, jog automobilis buvo perduotas atsakovui.
Sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
Byloje akivaizdu, jog atsakovas (rangovas) įsipareigojo atlikti automobilio slenksčio remonto darbus, savo rizika suremontuoti automobilį pagal ieškovo (užsakovo) užduotį ir perduoti suremontuotą automobilį užsakovui, o užsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
Teismas sprendime nurodė, jog ne ieškovas, o ASM1 susitarė su atsakovu dėl automobilio remonto, todėl negalima laikyti, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė rangos teisiniai santykiai. Su tokia teismo išvada negalima sutikti. ASM1 veikė pavedimo teisiniais santykiais, ką patvirtino, tiek ieškovo vadovo, tiek ir pačio ASM1 paaiškinimai. Ieškovas su atsakovu sudarė žodinę sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti darbus.
Atsiliepimas
Atsakovas priėmė automobilį. Atsakovo paaiškinimuose, nurodyta, kad jis patvirtino, jog susitarė dėl automobilio remonto, nurodė kur automobilį atvežti, priėmė automobilį į privačią aikštelę, kuria naudojosi ir kuri pasak jo priklausė jo tėvams. Ne kartą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) atsakovas įvardijo kaip: „mano teritorijoje“.
Visi įrodymai byloje patvirtina, kad automobilis buvo rangovo žinioje ir atsakovas netgi patvirtino, jog suprato, jog automobilio saugumas yra jo atsakomybė. Atsakovas posėdžio metu nurodė: „Ėmiausi visų saugumo priemonių, kurių galėjau, tai uždariau vartus, vartelius, apdengiau automobilį juoda plėvele“. Taigi, teismo padaryta išvada, jog automobilio atsakovas neperėmė, nes byloje nepateikti teritorijos nuosavybės dokumentai yra nepagrįsta ir neteisinga. Rangos objekto priėmimas negali būti tapatinamas su teritorijos nuosavybės faktu.
Teismui buvo pateiktos suremontuoto automobilio foto nuotraukos, kuriose yra matyti, jog visos buvusios pavogtos detalės automobilyje jau yra, kas reiškia, jog jos buvo įgytos. Kad automobilis suremontuotas, ginčas byloje nekilo. Ieškovas patirtą žalą įrodinėjo: Pateikdamas įsigytų prekių sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus; Pateikdamas, oficialios BMW atstovybės skelbiamų detalių pagal Automobilio unikalų numerį kainas ir sudedamąsias dalis; Pateikdamas įmonės prekiaujančios detalėmis komercinius pasiūlymus; Pateikdamas skelbimų ištraukas apie parduodamų naudotų detalių kainas. Teismas nė vieno iš šių įrodymų nevertino, nurodė, jog sąskaitos neįrodo, kad prekės buvo įgytos konkrečiam automobiliui ir, kad pateikta remonto sąskaita yra konkrečiam automobiliui.
Dalį patirtų išlaidų ieškovas grindė mokėjimais, o dalį įrodinėdamas įsigytų detalių realiomis kainomis. Akivaizdu, jog automobiliui detales atsakovas gavo ne neatlygintinai, todėl teismui nustačius pačios žalos faktą, neteisinga teigti, jog žalos nebuvo, nes nenustatytas jos dydis.
Nustačius konkrečias trūkstamas detales, ieškovas pateikė teismui ir dalį jų įsigijimo dokumentus, t. y. sąskaitas faktūras, mokėjimus, aprašymą 8 848,01 Eur sumai.
Kadangi ieškovas neturėjo visų įsigytų detalių įsigijimo dokumentų, likusias išlaidas jis įrodinėjo pateikdamas detalių kainas, pagal BMW pateiktų komponentų detalių numerius ir UAB GTV Trading pateiktą detalizaciją 4 523,95 Eur. sumai
Tačiau teismas priteisė ieškovui tik 2 500 Eur žalą, nurodydamas, jog priteisią ją vien dėl to, kad atsakovas tiek pripažino.
Atsiliepimas
Atsakovas ATS1 atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 sprendimą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
Atsakovas ATS1 nesutinka su apelianto UAB „X Tore“ teiginiais, neva tai „per atsakingus asmenis, t. y. įmonės vadovą AIE1 ir pavedimo pagrindu veikusį ASM1 jis kreipėsi į atsakovą ATS1 dėl automobilio kėbulo remonto“. Tai paneigė ir teismas, išsamiai ištyręs bylos aplinkybes. Apie UAB „X Tore“ ir jos vadovą AIE1 atsakovas sužinojo tik iš ieškinio. Kaip paaiškėjo teisme, tai liudytojas ASM1 remontavo ieškovo automobilį.
Ieškovo UAB „X Tore“ ir atsakovo ATS1 nesiejo rangos santykiai - žodinė rangos sutartis tarp jų nebuvo sudaryta. Liudytojas ASM1 teismui paaiškino, jog jis buvo asmeniu, tiesiogiai remontuojančiu ginčo transporto priemonę, jis pats ardė transporto priemonę, užsakinėjo reikalingas detales, atsakovas turėjo padėti jam padaryti vieną iš automobilio remonto darbų.
Teismas sprendimo 6.3.2. punkte vertino ieškovo pateiktus įrodymus, neva tai patvirtinančius jo patirtą žalą. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė kiek faktinių nuostolių patyrė ginčo transporto priemonės detalėms pirkti ir šią savo išvadą pagrindė.
Apeliantas turėjo galimybę apeliacinės instancijos teismui paneigti pirmosios instancijos teismo kritiškas išvadas dėl jo pateiktų įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą, tačiau to nepadarė ir negalėjo padaryti, nes akivaizdu, kad neturi argumentų. Ieškovas sugebėjo tik bendrom frazėm teigti, kad teismas sąskaitas vertino fragmentiškai, neatsižvelgdamas į jų ryšį su kitais byloje esančiais duomenimis, patvirtinančiais detalių kainą ir jų reikalingumą. Faktas, kad pavogus žibintus, juos reikėjo keisti, o sąskaita iš žibintais prekiaujančios įmonės laikytina pakankamu įrodymu.
Šalies argumentai
Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismui yra nurodęs, jog automobilis beveik naujas, todėl remontui naudojo tik originalias detales ir didžiąją jų dalį įsigijo iš UAB GTV Trading, nes pastaroji jas parduoda kur kas pigiau nei oficialus BMW atstovas. Tačiau, ieškovas šių savo teiginių nepagrindė įrodymais - į bylą pateikė tik keturis banko Paysera pervedimo išrašus, pagal kuriuos šiai bendrovei apmokėjo tik už keturias detales - šoninius atstumo matuoklius, priekinio bamperio kiautą, priekinius žibintus, veidrodėlio korpusą, nors teigia iš tos pačios bendrovės įsigijęs dar 32 pavadinimų detales už 4 523,95 Eur, tačiau nepateikė jokių apmokėjimo už jas įrodymų.
Atsakovas ATS1 viso teismo proceso metu pripažino, jog su ASM1 buvo sutarę bendrą žalą geranoriškai atlyginti per pusę, t. y. po 5000 Eur, kad jis jau yra sumokėjęs 2 500 Eur, o likusią dalį įsipareigojo sumokėti vėliau, tačiau jis nepripažino nei deliktinės nei sutartinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nustatyta, kad ieškovas JAV įsigijo daužtą lengvąjį automobilį BMW X5 Xdrive. Organizuoti ir dalyje atlikti automobilio remonto darbus pavedė / susitarė su ASM1. ASM1 su atsakovu ATS1 2024 m. rugsėjo 30 d. susitarė dėl automobilio kėbulo remonto darbų. 2024 m. rugsėjo 30 d. automobilis buvo pastatytas aptvertoje, uždaroje, rakinamoje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas paliko 2024 m. spalio 1 d. 0:30 val. Automobilis 2024 m. spalio 1 d. naktį buvo apvogtas. Pavogta: vairas; variklio gaubtas, priekiniai žibintai (kairysis ir dešinysis), priekinis keleivio pusės (dešinys) sparnas, priekinis bamperis (komplektas, kuris susideda pagal sąrašą iš daugelio komponentų (parktronikų, linijų palaikymo daviklių, kabelių ir t.t.)), posparniai, kairės pusės veidrodėlis. Nusikaltimą padarę asmenys nenustatyti, ikiteisminis tyrimas sustabdytas 2025 m. balandžio 30 d. Ieškovas padarytą žalą galutinai įvertino 11 873,01 Eur ir minusavęs atsakovo sumokėtus 2 500 Eur, kreipėsi į teismą dėl 9 373,01 Eur priteisimo iš atsakovo.
Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas vertino, jog: nėra pagrindo spręsti, kad būtent tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. ASM1 taip pat paaiškino, kad jis buvo asmeniu tiesiogiai remontuojančiu ginčo transporto priemonę, jis pats ardė transporto priemonę, užsakinėjo reikalingas detales, atsakovas turėjo padėti jam padaryti vieną iš automobilio remonto darbų. Taigi spręstina, kad ieškovas visų pirma buvo sudaręs žodinę rangos sutartį su ASM1. Be to teismas negali spręsti, kad tarp ieškovo ir ASM1 buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, taip pat ir, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė rangos sutartis.
Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir nurodo, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. ASM1 veikė pavedimo teisiniais santykiais, tai patvirtino tiek ieškovo vadovo, tiek ir pačio ASM1 paaiškinimai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog atsakovas priėmė automobilį, patvirtino, jog susitarė dėl automobilio remonto su ASM1, nurodė kur automobilį atvežti, pastatė automobilį į privačią aikštelę, kuria naudojosi ir kuri pasak jo priklausė jo tėvams. Todėl pirmosios instancijos teismo apibendrinanti išvada, kad „Atsakovui pripažinus 5 000 Eur skolą ieškovui, iš kurių 2 500 Eur atsakovas yra sumokėjęs, nors atsakovui nepripažįstant nei deliktinės, nei sutartinės atsakomybės, spręstina, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš atsakovo priteisti 2 500 Eur, o minėtos sumos priteisimas nereiškia, kad teismas nustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. minėta suma priteisiama vien atsakovo pripažinimo pagrindu“ yra nepagrįsta.
Iš bylos medžiagos akivaizdu ir neginčijama, kad ieškovas organizuoti ir atlikti automobilio remonto darbus pavedė / susitarė su ASM1. ASM1 su atsakovu ATS1 2024 m. rugsėjo 30 d. susitarė dėl automobilio kėbulo remonto darbų. 2024 m. rugsėjo 30 d. automobilis buvo pastatytas aptvertoje, uždaroje, rakinamoje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas paliko 2024 m. spalio 1 d. 0:30 val. Automobilis 2024 m. spalio 1 d. naktį buvo apvogtas. Todėl šioje byloje spręstinas tiek atsakovo ATS1, tiek ASM1, kuriam ieškovas buvo pavedęs automobilio remontą, atsakomybės ir jos formos klausimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo išvis nenagrinėjo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, neįvertino ASM1 ir atsakovo tarpusavio santykių. Todėl dėl nurodytų neištirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti fakto klausimus, tačiau pagal nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės.
Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ASM1 į bylos nagrinėjimą neįtraukė trečiuoju asmeniu. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Todėl nagrinėjant bylą iš naujo ir sprendžiant automobilį remontavusių asmenų kaltės ir atsakomybės proporcijų klausimą, ASM1 į bylos nagrinėjimą trauktinas trečiuoju asmeniu. Jam turi būti suteikta teisė pasisakyti tiek kaltės, tiek padarytos žalos dydžio ir paskirstymo klausimais. Taigi, nagrinėjamos bylos išsprendimas gali turėti įtakos abejų automobilį remontavusių asmenų teisėms arba pareigoms.
Nustačius šį esminį procesinės teisės normų pažeidimą, ginčijamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Sprendimą panaikinus nurodytu pagrindu, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Visos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.