- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-20
- Bylos Nr.
- e2VP-2978-560/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01193-2020-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- ATS1
- Suinteresuotas asmuo
- IES1
- Kategorijos
- 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo ATS1 prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-227-560/2023 dėl taikos sutarties nevykdymo, suinteresuotas asmuo IES1 .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas ATS1 (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-227-560/2023 patvirtintos taikos sutarties neįvykdytos dalies – taikos sutarties 3, 4 ir 6 punktuose nustatytų įsipareigojimų, susijusių su buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Butas), pardavimu ir gautų lėšų paskirstymu, priverstiniam vykdymui.
Nurodo, jog taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė butą parduoti ir gautas pinigines lėšas pasidalyti po 1/2 dalį. Taip pat nustatyta, kad butas pardavinėjamas vienerius metus kartu su IES1 (toliau – suinteresuotas asmuo) ir ne už mažesnę nei 140 000 Eur sumą, o pusė šios sumos notarinio sandorio metu turi būti pervesta į suinteresuoto asmens sąskaitą. Taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad nepavykus per 6 mėnesius parduoti buto už nurodytą sumą, pardavimo suma mažinama 5 000 Eur, išliekant sąlygai, kad pusė pardavimo sumos notarinio sandorio metu pervedama suinteresuotam asmeniui. Nepardavus buto, pardavimo suma kas tris mėnesius mažinama po 5 000 Eur. Taikos sutarties 6 punktu šalys įsipareigojo imtis visų priemonių siekiant parduoti ginčo butą ir apie numatomą buto pardavimo datą viena kitą informuoti skubiai, bet ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas atsiradus galimam pirkėjui.
Teigia, jog teismo patvirtinta taikos sutartis iki šiol nėra įvykdyta – butas neparduotas, nors nuo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties įsiteisėjimo yra praėję daugiau kaip treji metai. Taikos sutarties tikslas – buto pardavimas ir gautų lėšų pasidalijimas – iki šiol nėra įgyvendintas. ATS1 siekia užbaigti teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymą, tačiau savanoriškai jos įvykdyti šalims nepavyko. Taikos sutarties 3, 4 ir 6 punktuose nustatytos šalių pareigos, susijusios su buto pardavimu, iki šiol nėra įvykdytos. Kadangi savanoriškai užbaigti buto pardavimo proceso nepavyksta, yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutarties dalies.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo IES1 pateikė atsiliepimą į prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kuriuo prašo pareiškėjo prašymą atmesti arba, teismui nustačius pagrindą, vykdomąjį raštą išduoti tik iš dalies, tiksliai atribojant konkrečią neįvykdytą pareigą ir neperkeliant suinteresuotam asmeniui sutartyje nenumatytų prievolių.
Nurodo, jog butas iki šiol neparduotas, šios aplinkybės suinteresuotas asmuo neginčija. Tačiau bendras abiejų šalių siekto rezultato nepasiekimas nėra pakankamas pagrindas visą 3, 4 ir 6 punktų turinį laikyti būtent suinteresuoto asmens pareiškėjui neįvykdyta prievole. Pagal taikos sutarties 2 punktą palikimą priima ir nuosavybės teisę į visą butą įregistruoja pareiškėjas. Suinteresuotas asmuo pagal šį susitarimą turi teisę į pusę pardavimo lėšų; sutartis jam nesuteikia nuosavybės teisės į pusę buto, todėl pardavėjo, disponuojančio butu, veiksmai negali būti visa apimtimi pakeisti suinteresuoto asmens veiksmais. 3 ir 4 punktuose nustatytas lėšų pervedimas suinteresuotam asmeniui nėra jo piniginė prievolė pareiškėjui. Buto pardavimo sandoris dar nesudarytas, pardavimo lėšos negautos, dėl to negalima konstatuoti jau pradelsto šių lėšų paskirstymo ir šiuo pagrindu išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą prieš suinteresuotą asmenį. Pareiškėjo prašyme pirmasis laikotarpis perteiktas kaip vieni metai, tai neatitinka nutarties. Pagal pateiktos patvirtintos nutarties kopijos žymą ji įsiteisėjo 2023 m. balandžio 13 d., todėl prašymas vertintinas pagal nutarties rezoliucinę dalį, o ne netikslų jos atpasakojimą.
Pareiškėjas pats kėlė sutartyje nenumatytas atsiskaitymo sąlygas – pareiškėjo atstovės advokatės D. J. 2024 m. birželio 21 d. pranešimu reikalavo prieš lėšų pasidalijimą išskaičiuoti visas pareiškėjo patirtas išlaidas ir mokesčius be apmokėjimo dokumentų, kas neatitinka taikos sutarties 5 punkto reikalavimų. Suinteresuoto asmens nesutikimas su šiomis papildomomis, sutarties neatitinkančiomis atsiskaitymo sąlygomis negali būti sutapatintas su atsisakymu vykdyti pačią taikos sutartį, priešingai, tokie pareiškėjo reikalavimai patys sudarė kliūtis pardavimui. Nuo 2023 m. iki 2024 m. butas buvo pardavinėjamas per nekilnojamojo turto brokerį T. R.. Brokerio skelbimo istorija ir susirašinėjimas patvirtina, kad kaina buvo kelis kartus mažinama nuo pradinės iki 130 000 Eur ir vėliau, pareiškėjo sutikimu, iki 125 000 Eur. Tai įrodo, kad suinteresuotas asmuo šiuose procesuose dalyvavo. 2026 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjo atstovė kreipėsi dėl brokerio patekimo į butą bei fotografavimo derinimo. Šis apžiūros klausimas turi būti vertinamas kaip konkretus bendradarbiavimo vykdymas, tačiau jis nepagrindžia vykdomojo rašto išdavimo dėl lėšų pervedimo pagal 3 ir 4 punktus.
Prašymas netenkinamas.
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-227-560/2023 patvirtino taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
„Ieškovas IES1 atsisako ieškinio reikalavimų pripažinti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia, panaikinti VĮ NT Registrų centro įrašą apie I. D. nuosavybės teisę į daiktą, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pripažinti VĮ Registrų centro duomenų bazėje iki 1992-08-07 dovanojimo sutarties apie turto savininką padarytą įrašą teisingu, jog N. M. R., a/k (duomenys neskelbtini) yra buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkė, kurios palikimą pagal testamentą paveldėjimo byloje, užvestoje Vilniaus miesto 9-ajame notarų biure, galėtų netrukdomai paveldėti testatorės įpėdinis ieškovas IES1 .
Šalių sutarimu Atsakovas ATS1 priima palikimą po motinos I. D., a/k (duomenys neskelbtini) , mirties ir įregistruoja nuosavybės teisę į butą adresu (duomenys neskelbtini).
Šalys susitaria butą parduoti ir gautas pinigines lėšas pasidalinti po ½ dalį. Minėtą nekilnojamąjį turtą Atsakovas pardavinėja vienu metu kartu su IES1 per šešis mėnesius nuo teismo nutarties patvirtinti Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos už ne mažesnę nei 140 000 Eur sumą (vienas šimtas keturiasdešimt tūkstančių Eur) ir pusę šios sumos notarinio sandorio metu pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma pervesti į IES1 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB SWED banke).
Nepavykus per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį parduoti buto už nurodytą sumą, pardavimo suma mažinama 5 000 Eur (penkiais tūkstančiais eurų) išliekant sąlygai pusę šios sumos notarinio sandorio metu pervesti IES1 . Nepardavus buto - pardavimo suma kas tris mėnesius mažinama penkiais tūkstančiais eurų.
IES1 apmoka pusę visų ATS1 patirtų išlaidų priimant palikimą po motinos I. D. mirties, įskaitant mokesčius, privalomai sumokėtus notarui, valstybei tiek priimant palikimą, tiek gyventojų pajamų mokestį, skaičiuojamą pardavus butą, neišlaikius nekilnojamojo turto dešimt metų, buto nekilnojamo turto vertinimo mokestį pagal E. R. D. pateiktus apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas iki E. R. D. palikimo priėmimo dienos.
Šalys imasi visų priemonių siekiant parduoti ginčo butą ir apie numatomą buto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo datą viena kitą informuoja skubiai, bet ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas atsiradus galimam pirkėjui.
IES1 sumoka visas išlaidas paslaugų tiekėjams bei bet kokias kitas komunalines išlaidas už butą iki pat išsikėlimo dienos bei pateikia tai patvirtinančius dokumentus ATS1 prieš sudarant buto pardavimo sandorį pas notarą.
Šalys pasilieka prie savo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismo išlaidas, turėtas procesinių dokumentų siuntimui sumoka Ieškovas“.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies vykdomąjį raštą išduoda arba atsisako jį išduoti. Iš šios normos matyti, kad vykdomasis raštas išduodamas ne dėl visos taikos sutarties apskritai, o dėl tos jos dalies, kuri nevykdoma, t. y. dėl konkrečios pareigos, kurią vienas sutarties dalyvis privalo įvykdyti kitam ir kurios neįvykdė. Todėl sprendžiant prašymą nustatytina: (1) kokią konkrečią pareigą prašoma priverstinai vykdyti; (2) ar ji tenka asmeniui, prieš kurį prašoma išduoti vykdomąjį raštą, o prašytojas turi teisę reikalauti jos įvykdymo; (3) ar ši pareiga jau turi būti įvykdyta ir ar ji neįvykdyta; (4) ar pareigos turinys pakankamai aiškus, kad ją būtų galima priverstinai vykdyti. Vykdomajame rašte nurodoma su išieškojimu susijusi nutarties rezoliucinė dalis (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismas nekeičia ir nepapildo taikos sutarties turinio, nenustato naujų sąlygų ir nesprendžia šalių ginčo dėl sutarties aiškinimo ar jos pažeidimo pasekmių; jis tik patikrina, ar yra pagrindas priverstinai vykdyti jau nustatytą pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-823/2025). Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Asmuo, teigiantis, kad kita šalis nevykdo taikos sutarties, privalo nurodyti konkretų nevykdymą ir pateikti jį patvirtinančius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju pagal Taikos sutarties 3 punktą butą, kurio savininku Taikos sutarties 2 punktu tapo ATS1 , pardavinėja pats atsakovas ATS1 kartu su ieškovu IES1 , o pusė kainos notarinio sandorio metu pervedama į IES1 sąskaitą. Taigi, lėšų pervedimas yra ATS1 , kaip pardavėjo, pareiga IES1 naudai, o ne IES1 pareiga ATS1 . Taikos sutartis IES1 nesuteikia nuosavybės teisės į butą, todėl pardavėjo veiksmų jis atlikti negali. Be to, butas neparduotas, pardavimo lėšų negauta, todėl pareiga jas paskirstyti dar neatsirado ir negali būti laikoma neįvykdyta. Taikos sutarties 4 punkte nustatytas kainos mažinimas yra pardavimo kainos nustatymo sąlyga, o ne veiksmas, kurį galima priverstinai vykdyti. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, pareiškėjas nėra asmuo, turintis teisę reikalauti priverstinai vykdyti 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas iš IES1 , ir šių punktų pagrindu vykdomasis raštas pareiškėjo naudai išduotas būti negali.
Taikos sutarties 6 punkte nustatytos dvi pareigos, tenkančios abiem šalims. Pirma, imtis „visų priemonių“ butui parduoti. Ši formuluotė bendra ir nenurodo jokio konkretaus veiksmo, kurį galėtų atlikti antstolis ar kurį teismas galėtų nurodyti vykdomajame rašte. Teismas negali pats nustatyti, kokių veiksmų šalis turi imtis, nes taip būtų keičiamas, o ne vykdomas taikos sutarties turinys. Antra, per penkias kalendorines dienas atsiradus galimam pirkėjui informuoti kitą šalį apie numatomą pardavimo datą. Ši pareiga aiški, tačiau prašyme nenurodyta, kad atsirado galimas pirkėjas ir kad IES1 jį slėpė ar laiku nepranešė, o priešingų įrodymų pareiškėjas nepateikė, kaip nepateikė ir įrodymų, kad IES1 atsisakė ar vengė vykdyti kurią nors jam tenkančią pareigą. Vien aplinkybė, kad butas daugiau kaip trejus metus neparduotas neįrodo IES1 tenkančios pareigos pagal Taikos sutartį nevykdymo, nes butas gali likti neparduotas dėl rinkos sąlygų, kainos, pardavėjo veiksmų ar abiejų šalių nesutarimų. Kuri šalis kalta dėl to, kad butas neparduotas, nėra vykdomojo rašto išdavimo dalykas, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė konkrečios, aiškios ir priverstinai vykdytinos pareigos, kurios IES1 nevykdytų ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl sprendžia, jog jo prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 3, 4 ir 6 punktų visa prašoma apimtimi yra nepagrįstas ir netenkinamas.
Suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prie atsiliepimo į prašymą yra pridėta 2026 m. rugsėjo 30 d. atstovavimo sutartis ir advokato leidimas, o duomenų apie faktiškai patirtas ir sumokėtas išlaidas, jų dydį ir pagrindą nėra, todėl pagrindo tenkinti šį prašymą nėra.
Teismas pažymi, jog ši nutartis nekeičia ir nepanaikina Taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi. Šalys turi vykdyti jos sąlygas, o 3, 4, 5, 6 ir 7 punktuose nustatytas pareigas – abipusiai ir sąžiningai. Atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą šioje apimtyje nereiškia, kad pareiškėjas ar suinteresuotas asmuo šių pareigų neturi, ir pats savaime nepašalina galimybės vėliau kreiptis dėl konkrečios, aiškios ir įrodytos neįvykdytos pareigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 646 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškėjo ATS1 prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-227-560/2023 patvirtintos taikos sutarties 3, 4 ir 6 punktų netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.