Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-395-1036/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35384-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2 1.2.22.1.1; 2.4.6.3.2(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 20 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Jurgitos Mačionytės ir Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Tamulionienei,nuteistajam G. L., jo gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo:G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda.G. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,n u s t a t ė :I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmėG. L. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad, neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. rugsėjo 27 d., neteisėtai laikė ilgąjį vienašūvį graižtvinį šaunamąjį ginklą, kuris pagamintas savadarbiu būdu pagal šautuvų pavyzdžius ir pritaikytas šaudyti 5,6 mm (.22) kalibro žiedinio įskėlimo ilgaisiais (sinonimas – .22 LR) šoviniais, iki tol, kol 2025 m. rugsėjo 27 d. šį šaunamąjį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai.II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymaiNuteistojo G. L. (toliau – ir apeliantas) gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo G. L. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba atleisti G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo.Nesutinkant su apkaltinamuoju nuosprendžiu nurodoma, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas. Gynybos įsitikinimu pirmosios instancijos teismas, priėmė apkaltinamąjį procesinį sprendimą, nesivadovaudamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, netyrė ir objektyviai nevertino byloje esančių duomenų, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, neargumentavo priimamų procesinių sprendimų ir suformavo ydingą praktiką, kurioje visos abejonės aiškinamos kaltinamojo nenaudai. Cituojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teigiama, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kuriuos įvertino pažeisdamas minėtą BPK 20 straipsnį, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus atsietai, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės ir dėl jų nepasisakė, ignoravo labai svarbias aplinkybes, kurių tinkamas vertinimas leistų padaryti kitokias išvadas. Visa tai, apelianto nuomone, esmingai įtakojo išvadą, jog G. L. padarė Skundžiamame nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką. Taip pat nurodant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-l-10/2013, 2K-540/2013, susijusias su in dubio pro reo principo aiškinimu, teigiama, kad byloje surinkti ir kaltinimo pateikti duomenys ne tik nesudaro vieni kitus atitinkančių ir papildančių duomenų visumos, kuri galėtų neginčijami patvirtinti G. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet kiekvienas iš jų atskirai kelia pagrįstų abejonių jų tikrumu ir prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Priešingai, gynybos į bylą pateikti duomenys sudaro loginę faktinių aplinkybių visumą, kuria remiantis yra akivaizdu, kad G. L. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymių.Gynybos nuomone, jokiais bylos duomenimis nėra paneigti nuteistojo paaiškinimai, kurie skunde yra cituojami (čia ir toliau teismo pastaba – 2025 m. gruodžio 17 d. įtariamojo G. L. papildomos apklausos protokolas (t. 2, b. l. 45–48). Nuteistojo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog G. L. labai trumpą laiką matė šautuvą ir nors jį laikė savo rankose, įsitikinti, kad tai buvo šaunamasis ginklas jis neturėjo realios galimybės, nes po to, kai jis paliko šautuvą savo motinos bute, jis išvyko iš jo ir ten grižo tik kitos dienos naktį kartu su policijos pareigūnais. Gynėjo teigimu, bylos duomenis nepaneigta ir tai, kad G. L. ketino perduoti rastą daiktą, panašu į ginklą policijai. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodoma, jog G. L. buvo ilgametis policijos pareigūnas ir ilgą laiką – nuo paauglystės, jis yra susijęs su ginklais, turėjo daug skirtingų rūšių ginklų, kurių vertė siekia dešimtis tūkstančių eurų, bei turi galiojančius leidimus ginklams, tačiau šios aplinkybės, priešingai negu nustatė pirmosios instancijos teismas, rodo, kad pakankamą patirtį su ginklais turintis asmuo, šiuo atveju nuteistasis, atnešęs į savo mamos butą šautuvą, negalėjo atskirti jo nuo netikro, ar net žaislinio, ir todėl padėjo šautuvą į vieno iš buto kambarių kampą už užuolaidos. Toks nuteistojo elgesys rodo ne tai, ką nustatė pirmosios instancijos teismas, tai yra sąmoningą jo laikymą ir siekį išvengti jo aptikimo, bet tai, kad šautuvas buvo padėtas saugiau ir paslėptas nuo atsitiktinio aptikimo, bet tikrai ne nuo policijos pareigūnų.Visiškai nesuprantama kokias reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamai nusikalstamai veikai įrodo G. L. girtumas, 2025 m. rugsėjo 27 d. atliekant kratas jo ir jo motinos butuose. Nuteistasis pripažino faktą, jog buvo neblaivus, tačiau už tai, kad jis tuo metu turėjo ginklą ir su juo buvo viešoje vietoje, jis buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 227 straipsnį. Todėl nuteistojo girtumas 2025 m. rugsėjo 27 d. nedaro įtakos šautuvo neteisėtam laikymui. Kaip teigiama, nuteistojo girtumu galima paaiškinti tik tą aplinkybę, jog policijos pareigūnams aptikus šautuvą bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuteistasis negalėjo nieko paaiškinti ir nurodyti kokias nors reikšmingas aplinkybės dėl šautuvo. Šias aplinkybes tikrai patvirtina policijos pareigūnų tarnybinių kūno kamerų vaizdo įrašai bei jų pačių – liudytojų Dominykos Pščiolovskos ir Karolio Tomaševičiaus parodymai. Šiame kontekste pažymima, jog liudytojai Dominyka Pščiolovska ir Karolis Tomaševičius patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, jog nuvykus su nuteistuoju jo nurodytais adresais, jis savanoriškai ir geranoriškai pateikė visus jo laikomus ginklus, kartu ir šautuvą bei šovinius, kurie buvo įrašyti į „Ginklų ir šaudmenų paėmimo aktą“ (toliau – ir Aktas).Apelianto gynėjas, cituodamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktų, 1 dalies 5 punkto, 6 dalies nuostatas, nurodo, jog bylos duomenimis nustatyta, kad G. L. buvo sulaikytas bare „nArauti“, esančiame Konstitucijos pr. 23, Vilniuje, gavus šios įstaigos barmeno informaciją, kad baro patalpose ant šaldytuvo miega akivaizdžiai neblaivus vyras su ginklu. Policijos pareigūnams, atvykus į barą, buvo nustatyta, kad ginklą – pistoletą G. L. laiko pažeidžiant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus, kai pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Gynėjo vertinimu, tai reiškia, jog policijos pareigūnai turėjo įvertinti G. L. aprašytus veiksmus kaip turinčius administracinio nusižengimo, numatytos ANK 227 straipsnyje, požymius. Nurodant ANK 599 straipsnio 2 dalį (daiktų ir dokumentų paėmimas) teigiama, jog tokiu būdu policijos pareigūnai privalėjo paimti iš G. L. tik tą ginklą, kurį jis turėjo būdamas neblaivus bare „nArauti“, t. y. galimo administracinio nusižengimo objektą, įrankį, ir dėl to surašyti atitinkamą procesinį dokumentą, tačiau policijos pareigūnai neturėjo pareigos vykti į administracinį nusižengimą galimai padariusio asmens gyvenamąją vietą ir išiminėti visus jo turimus ginklus, nes jie nebuvo minėto administracinio nusižengimo objektai, įrankiai ar dalykas. Kaip patvirtino minėti liudytojai – policijos pareigūnai, G. L. pats pranešė policijos pareigūnams apie jo laikomus ginklus ir nurodė važiuoti į tas vietas – butus, kur buvo laikomi visi ginklai, įskaitant ir šautuvą. Policijos pareigūnai, paimdami visus G. L. ginklus, surašė Aktą. 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-551 patvirtintiname „Ginklų, ginklų priedelių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 1 punkte numatyta, kad Aprašas nustato ginklų, ginklų priedėlių, jų dalių, šaudmenų, jų dalių, taip pat leidimų laikyti ir (ar) nešiotis ginklus, ginklų pažymėjimų paėmimą policijos žinion, siekiant užtikrinti jų apyvartos kontrolę, tinkamumą naudoti ir tolesnį naudojimą. Aprašo 2 punkte nurodyta, jog Aprašo nuostatos netaikomos, kai ginklai, šaudmenys paimami įtarus, kad jie galėjo būti administracinio nusižengimo, nusikalstamos veikos įrankis ar objektas, taip pat kai ginklai, šaudmenys paimami karo ar nepaprastosios padėties atvejais. Šiais atvejais ginklai, šaudmenys paimami kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu policijos pareigūnai, o konkrečiai liudytoja Dominyka Pščolovska turėjo surašyti ne Aprašo reikalavimus atitinkantį Aktą, o vadovautis ANK 599 straipsniu ir surašyti ginklų paėmimo protokolą, o radus nelegaliai laikomą ginklą, vadovaujantis BPK normomis surašyti atitinkamai kratos, poėmio ar kitokį protokolą.Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51- 387/2026, nurodomas gynybos vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas leidžia tvirtinti, jog byloje ginklai ir kartu su jais Šautuvas iš nuteistojo buvo paimti, jam pačiam savanoriškai ir geranoriškai pateikus pareigūnams, nes priešingu atveju turėjo buvo surašytas arba kratos arba poėmio arba kitoks procesinis dokumentas, bet ne aktas, kadangi baudžiamajame procese „sutikimas su prievarta“, „neprieštaravimas prievartai” ir panašiai, neeliminuoja pareigos laikytis baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos procesinės formos ir užtikrinti procesines garantijas. Šios aplinkybės, gynybos teigimu, leidžia tvirtinti, kad nuteistojo siekis nedelsiant perduoti policijos pareigūnams rastą šautuvą, dėl kurio šaunamojo ginklo savybių turėjimu jis nebuvo įsitikinęs, buvo realizuotas pranešus policijos pareigūnams, atvykusiems į minėtą barą ir savanoriškai bei geranoriškai perdavus šautuvą buto, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, t. y. nuteistojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje požymių – tyčios neteisėtai laikyti šaunamąjį ginklą – šautuvą, ir todėl jis turi būti išteisintas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kartu nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu gynyba siūlė pirmosios instancijos teismui svarstyti klausimą dėl galimybės atleisti G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, tačiau apylinkės teismas šį pasiūlymą ignoravo. Šiuo pagrindu nurodant BK 37 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-511/2025, pažymima, kad nors ši G. L. veika galimai formaliai ir atitiktų BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyto apysunkio nusikaltimo sudėties požymius, tačiau, atsižvelgus į ginklo savybes, jo suradimo ir laikymo aplinkybes (G. L. turi leidimą laikyti ir nešiotis ginklus, laikė atskiroje rakinamoje patalpoje), į tai, jog nenustatyta, kad šia veika būtų sukelti realūs neigiami padariniai ar kad šį ginklą ketinta panaudoti nusikalstamais tikslais, veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip apysunkis nusikaltimas. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas palaikė apeliacinį skundo reikalavimus jame išdėstytais motyvais.Teismo posėdžio metu prokurorė prašė atmesti apeliacinį skundą. Savo poziciją argumentavo tuo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Šioje byloje policijos pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas surinkdami ir kitus apelianto ginklus, nes asmuo būdamas su ginklu neblaivus grubiai pažeidė ginklų nešiojimo (gabenimo) taisykles ir taip kėlė riziką netinkamai pasielgti ir su kitais savo ginklais. Be to, policijos pareigūnai įvykio metu paimdami iš apelianto ginklą nežinojo, kad šis yra neteisėtai be leidimo laikomas, todėl surašydami paimtų ginklų aktą elgėsi teisėtai, taigi surinkti inkriminuojantys duomenys atitinka leistinumo kriterijų. Nors ginčijama kaltė, tačiau apeliantas veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis puikiai išmanydamas ginklus ir jų teisinį reguliavimą dėl savo darbo policijoje suvokė kokius juos pas save laiko ir kuriems yra reikalingi leidimai, taip pat jis pateikė be leidimo laikytą ginklą kartu su tais, dėl kurių turi leidimą, o šis be leidimo ginklas, iki paėmimo buvo už spintos, kol visi kiti jo teisėtai laikomi ginklai buvo namuose išmėtyti. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad apeliantas kartu elgėsi grėsmingai visuomenės saugumo ir priimtinų elgesio taisyklių atžvilgiu, veika negali būti pripažinta mažareikšme.III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosNuteistojo G. L. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinis skundas tenkintinas.Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos, šio skyriaus 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo.Pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-697/2018; 2K-10-976/2016; ir kt.).Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad jei apeliaciniame skunde yra pateiktas prašymas naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pagal nurodytus apskundimo pagrindus turi įvertinti viso skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą visiškai patikrinti bylą: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. Bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu, o visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados turi būti aiškios ir pakankamai argumentuotos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-387/202219 papunktį).Nuteistojo G. L. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio apeliaciniu skundu prašoma G. L. išteisinti arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi ir apeliacinio proceso paskirtimi – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, patikrina viso skundžiamo teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.Dėl įrodymo leistinumo.BPK 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais.Apeliaciniame skunde keliamas BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių pažeidimo klausimas, teigiant, kad atvykę į įvykio vietą ir nustatę galimus administracinio nusižengimo požymius policijos pareigūnai turėjo apsiriboti ginklo, esančio pas G. L. ir laikomo administracinio nusižengimo dalyku, paėmimu, nes pareigos vykti į asmens gyvenamąją vietą jie neturėjo. Tam teisėjų kolegija nepritaria.Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pagrindu A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu (30 straipsnio 2 dalies 3 punktas); policijos įstaiga ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima pažeidus šio įstatymo reikalavimus, kai pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (41 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 5-V-551 „Dėl Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų pagrindinių dalių paėmimo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų pagrindinių dalių paėmimo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo pagrindu: aprašas nustato ginklų, ginklų priedėlių, jų pagrindinių dalių (toliau – ginklai), šaudmenų, jų pagrindinių dalių (toliau – šaudmenys), taip pat leidimų laikyti ir (ar) nešiotis ginklus, ginklų pažymėjimų paėmimo policijos žinion, siekiant užtikrinti jų apyvartos kontrolę, ir tolesnio panaudojimo tvarką (1 punktas); aprašo nuostatos netaikomos, kai ginklai ir šaudmenys paimami įtarus, kad jie galėjo būti administracinio nusižengimo, nusikalstamos veikos įrankis ar objektas. Šiais atvejais ginklai ir šaudmenys paimami kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (2 punktas); policija laikinai (iki sprendimo panaikinti leidimų laikyti ir (ar) nešiotis ginklus galiojimą arba grąžinti ginklus ir šaudmenis) paima ginklus ir šaudmenis esant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams (4.1 papunktis).Aprašo 5 punkte detalizuojama ginklų, šaudmenų, leidimo laikyti ir (ar) nešiotis ginklus, ginklų pažymėjimų laikinas paėmimo tvarka: Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai Aprašo 4 punkte nustatytais atvejais nedelsdami paima ginklus ir šaudmenis, leidimą laikyti ir (ar) nešiotis ginklus, ginklų pažymėjimą bei užpildo ir į Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR) langą „Patikrinimas“ įkelia ginklų ir šaudmenų paėmimo aktą (2 priedas), o skyrus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, ginklų ir šaudmenų paėmimo aktas užpildomas naudojantis PRĮR funkcionalumais Smurto artimoje aplinkoje aplikacijoje. Paimti ginklai ir šaudmenys, ginklų pažymėjimai, leidimai laikyti ir (ar) nešiotis ginklus bei juos lydintys dokumentai (protokolai, tarnybiniai pranešimai ar jų kopijos) perduodami už ginkluotę atsakingam pareigūnui. Asmeniui atsisakius perduoti ginklus ir šaudmenis, leidimą laikyti ir (ar) nešiotis ginklus, ginklų pažymėjimą, pareigūnai turi teisę imtis būtinų priemonių seifui, metalinei spintai atidaryti ar patekti į patalpas, kuriose laikomi ginklai ir šaudmenys, leidimas laikyti ir (ar) nešiotis ginklus, ginklų pažymėjimai, ir juos paimti. Jei asmuo ginklus ir šaudmenis laiko kitoje vietoje, t. y. ne gyvenamojoje vietoje, ar policijos pareigūnai dėl kitų aplinkybių neturi galimybės paimti ginklų ir šaudmenų, nurodo tai PRĮR lange „Papildoma informacija apie patikrinimą“, įvardydami nepaėmimo aplinkybes, o operatyvaus valdymo padalinio darbuotojas, naudodamasis PRĮR funkcionalumais, pasirinkęs funkciją „Perduoti sprendimo priėmimui“ ir lange „Įvykio perdavimas sprendimo priėmimui“ nurodęs Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininką, nedelsdamas perduoda jam informaciją rezoliucijai įrašyti ir tolesniems veiksmams atlikti. Tokiu atveju ginklai ir šaudmenys, leidimai laikyti ir (ar) nešiotis ginklus, ginklų pažymėjimai paimami Aprašo 5.2 arba 5.3 papunkčiuose nustatyta tvarka (Aprašo 5.1 papunktis); įgaliotas pareigūnas sprendimą dėl laikino ginklų ir šaudmenų paėmimo priima per vieną darbo dieną nuo informacijos apie atsiradusias ginklų ir šaudmenų paėmimo priežastis gavimo dienos. Priėmus sprendimą, jei ginklai ir šaudmenys nebuvo paimti, kaip galima greičiau, tačiau ne vėliau nei per 5 darbo dienas organizuojamas ginklų ir šaudmenų, leidimo laikyti ir (ar) nešiotis ginklus, ginklų pažymėjimų paėmimas policijos žinion (Aprašo 5.2 papunktis); esant Aprašo 4 punkte nurodytiems pagrindams, galimo ginklo panaudojimo grėsmei, įgaliotas pareigūnas ginklus ir šaudmenis, leidimus laikyti ir (ar) nešiotis ginklus, ginklų pažymėjimus gali paimti nedelsdamas, nepriėmus sprendimo (Aprašo 5.3 papunktis).Nurodytas teisės aktų reguliavimas leidžia suprasti, kad policijos pareigūnas, nustatęs bet kurį alternatyvų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodytą ginklo paėmimo pagrindą, privalo paimti iš asmens visus jo teisėtai disponuojamus ginklus ir užfiksuoti šių paėmimą ginklų ir šaudmenų paėmimo aktu.Nagrinėjamu atveju iš į įvykio vietą atvykusio policijos tyrėjo Karolio Tomaševičiaus 2025 m. rugsėjo 27 d. surašyto tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 20) matyti, kad pagal gautą pranešimą apie neblaivų baro lankytoją su galimu ginklu, nustatyta, kad tai buvo G. L., tuomet patikrinus jo blaivumą, paaiškėjo, kad jis buvo neblaivus (1,59 promilės neblaivumas) ir atlikus jo paviršinę apžiūrą, rastas šaunamasis ginklas „Glock“ su trimis dėtuvėmis pilnomis 9 mm šoviniais. Toliau tyrėjo pranešime nurodoma, kad G. L. nešiodamasis su savimi šaunamąjį ginklą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnį, dėl to nuvykta jo nurodytais gyvenamosios vietos, kur laikomi ginklai ir šaudmenys, adresais, paimti ginklai ir šaudmenys, užpildytas jų paėmimo aktas. Iš policijos tyrėjo Karolio Tomaševičiaus surašyto papildomo tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 21) matyti, kad gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), G. L. kartu su kitais ginklais pateikė nežinomą ilgavamzdį ginklą, ant kurio nebuvo pastebėtas serijinis numeris, ir patikino, kad jis susijęs su leidimu Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnės Dominykos Pščolovskajos surašytame ginklų ir šaudmenų paėmimo akte (1 t., b. l. 23) nurodytas paimtas nežinomos reikšmės modelio ginklas, kalibro/šovinio tipas 12, numeris (duomenys neskelbtini), ginklo aprašymas – medžiaginis dėklas su medžio atvaizdais. Pati policijos pareigūnė apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kažkuriuo metu asmuo pateikė nežinomą ilgavamzdį šaunamąjį ginklą su nežinomu numeriu, įdėtą į medžiaginį dėklą su medžio atvaizdais, kurį akte klaidingai užfiksavo (kalibro tipą ir numerį) pagal tuo metu turėtą informaciją apie ginklą. Galiausiai, 2025 m. rugsėjo 29 d. surašytame tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 34) nurodyta, kad po atlikto ginklų ir šaudmenų paėmimo paaiškėjo, jog nežinomam ilgavamzdžiam šaunamajam ginklui G. L. leidimo neturėjo.Apibendrinant, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš pateikto teisės aktų reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių aiškiai matyti, kad policijos pareigūnai teisėtai vykdė administracinio pobūdžio procedūrą pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, po kurios atlikimo praėjus dviem dienoms paaiškėjo nusikalstamos veikos požymiai. Policijos pareigūnai nevyko imti ginklų iš apelianto prieš tai disponuodami informacija apie galimos nusikalstamos veikos ir (ar) administracinio nusižengimo požymius ir pradėję atitinkamas teisenas, kaip tai nepagrįstai bandoma pateikti apeliaciniame skunde, todėl policijos pareigūnai ir neprivalėjo paimtų ginklų užfiksuoti vadovaudamiesi BPK ir (ar) ANK reikalavimais. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šiai bylai aktualus ginklas buvo paimtas teisėtu būdu laikantis įstatymo tvarkos, todėl BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimai įrodymams nebuvo pažeisti.Dėl BK 37 straipsnio ir 253 straipsnio 1 dalies taikymo.G. L. nuteistas už tai, kad nenustatytą laikotarpį neturėdamas leidimo neteisėtai laikė 5,6 mm (.22) kalibro savadarbį ilgąjį vienašūvį graižtvinį šaunamąjį ginklą tol, kol šį paėmė policijos pareigūnai.Šioje byloje nuteistasis G. L. iš esmės neginčija, kad neturėjo leidimo ginklui ir jo laikymo aplinkybių, tačiau kvestionuoja tyčios buvimą jo veiksmuose, teigiant, kad jis nesuprato, ar jo rastas ir motinos namuose paliktas daiktas-ginklas yra šaunamasis ir (ar) tinkamas šaudyti.BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, o nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių požymius, apyvartos reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas. Minėtų daiktų tinkamumas naudoti yra įrodinėtina aplinkybė, ji turi būti nustatyta taip, kad dėl to nekiltų pagrįstų abejonių. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo BK 253 straipsnyje nurodytų veikų padarymo momento, t. y. neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis pradžios.Pažymėtina, kad BK 253 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir pan., bet tiriant ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-628/2023 16 punktas).Priešingai nei bandoma akcentuoti apeliaciniame skunde, G. L. veikoje kaltė – tiesioginė tyčia – nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai atskleista. Visų pirma, G. L. neabejotinai turi specialiųjų žinių apie šaunamuosius ginklus (jų dalis), šaudmenis, sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas, nes save pristato kaip nuo paauglystės susijusį su ginklais, taip pat jis buvo ilgametis policijos pareigūnas, turėjo skirtingų rūšių ginklų, yra šaudymo sporto meistras, todėl vargu ar jis galėtų šaunamojo ginklo neatpažinti, ypač kai aptariamas ginklas yra pilnos komplektacijos (t. 1, b. l. 45, fotonuotrauka Nr. 1). Be to, paties G. L. elgesys su ginklu, t. y. jo palikimas motinos namuose dėl saugumo nuo pašalinių asmenų ir nesėkmingas bandymas jį priduoti policijai, rodo, kad jis aiškiai suvokė, kokio pobūdžio ginklu disponavo. Teisėjų kolegijos vertinimą sustiprina policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti G. L. pasisakymai ir reakcijos. Įrašo, pavadinimu „export-a1tsx“, 4.29–4.34 min. matoma, kaip policijos pareigūnas ištraukia iš kampo tarp spintos ir lango šioje byloje aptariamą ir tirtą ilgavamzdį ginklą, į ką girdima, kaip G. L. atsako: „A šitas, jo“, taip patvirtindamas pareigūno pastabą apie dar vieno ginklą radimą. 4.59 min. girdima kaip, G. L. įvardina ginklą bevardžiu. Kitame įraše, pavadinimu „export-edvp9“, užfiksuotos analogiškos aplinkybės. Be nurodytų duomenų, jo tyčios turinį patvirtina aukščiau minimų liudytojų, policijos pareigūnų parodymai, jų tarnybiniai pranešimai, kurie pagrindžia ginklo radimo aplinkybes; specialisto išvada, iš kurios matyti, kad ginklas yra savadarbis šaunamasis ir tinkamas pagal paskirtį naudoti, tačiau patenka į draudžiamų civilinėje apyvartoje sąrašą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu; Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos išrašas, kuriame aptariamas ginklas nenurodytas tarp G. L. ginklų su leidimais. Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. L. veikoje nustatyti visi tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.Nepaisant to, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą neįvertindamas galimybės taikyti kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.BK 37 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Taigi, nors G. L. veika formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyto apysunkio nusikaltimo sudėties požymius, tačiau, atsižvelgiant į neteisėtai laikyto dalyko – šaunamojo ginklo, savybes (.22 kalibras mažo pavojingumo žmogui, nes yra skirtas sportiniam šaudymui, treniruotėms ir smulkių gyvūnų medžioklei), į subjektą (asmuo išmano šaunamuosius ginklus (jų dalis), šaudmenis, sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas ir žino jų laikymo tvarką bei savanoriškai įleido į butą, kur pats policijos pareigūnams perdavė ginklą), veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip apysunkis nusikaltimas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla nutraukiama atleidžiant G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 336 straipsnio 3 dalimi,n u s p r e n d ž i a :Tenkinti nuteistojo G. L. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinį skundą.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį, kuria G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda, ir priimti naują nuosprendį:G. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.Kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalies nekeisti.Nuosprendis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.Teisėjai Ugnė Gailiūnienė Jurgita Mačionytė Mindaugas Povilanskas