Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1009-1269/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16822-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. liepos 27 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Purvys,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui TRA1, nukentėjusiajam NKA2,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. G. 2026 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12494-2026 administracinio nusižengimo byloje. Teismasn u s t a t ė :Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos K. G. 2026 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12494-2026 TRA1 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 366 straipsnio 1 dalį 35 Eur dydžio bauda už tai, kad ji 2026 m. balandžio 12 d. apie 8.50 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo kiemo teritorijoje, veikdama piktybiškai ir sistemingai pažeisdama viešąją tvarką, iš savo terasos su šiūpeliu išnešė gyvūnų išmatas ir jas demonstratyviai išpylė kiemo viduryje, taip elgdamasi ne pirmą kartą. Tokiais veiksmais ji sukėlė nepasitenkinimą aplinkiniams gyventojams bei pažeidė bendrojo naudojimo teritorijos tvarką ir švarą. Nesutikdama su šiuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo TRA1 (toliau – ir Pareiškėja) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2026 m. gegužės 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes neįrodyta, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmusi tyrėja privalėjo įvertinti situaciją plačiau, o ne epizodiškai. Pareiškėja gyvena psichologinio spaudimo, žeminimo ir grupinių patyčių organizavimo aplinkoje. NKA2 niokoja jai priklausantį nekilnojamąjį turtą: laistydamas tujas pila kalkėtą vandenį ant privačiose aikštelėse stovinčių automobilių, įėjęs į privatų kiemą daužo jame esančius daiktus, pila vandenį ant kotedžo su didelio slėgio laistymui skirta srove sužalojo kaktą, vaikšto po jiems priklausantį kiemą, tyčiojosi, pastūmė ją taip sutrenkdamas galvą, žiemos metu sniegu užverčia jiems priklausančius praėjimui skirtus takus ir pravažiavimus, neleidžia apsitverti kiemo. Šis epizodas prasidėjo žiemą 2026 m. sausio 6 d. iki 2026 m. gegužės 12 d. Sutartinai su kaimynais užvertė sniegu takus ir pravažiavimą, vedė arba leido gyvūnams tuštintis kieme ir jų aikštelėse. Su dirbtiniu intelektu sukūrė įrodymą, kaip ji ant NKA1 laiptų padeda kakutį. Ji gyvūnų neturi. Kiemą ir aikšteles apdergė kaimynų gyvūnai. Ji tik pernešė kakučius į visiems aiškiai matomą vietą, nes niekas neprisiima kaltės dėl apdergto kiemo ir gyvūnų. Kitų kiemų kaimynai vedžioja savo augintinius su pavadėliais ir surenka išmatas. NKA1 sušlavusi žemes, jėga atplėšė jos duris ir pylė jas ant jos į jos butą. Ji nesupranta, už ką ji baudžiama – už tai, kad nesurenka svetimų išmatų ir nesusipila į jai priklausančią šiukšliadėžę. Atliekos vežamos kas dvi savaites, ji priversta rinkti išmatas, kurių atsikrato kaimynai ir jas saugoti, kol jas išveš. Tai ji vertina kaip grupines patyčias ir mobingą (b. l. 1-2). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjas M. L. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, jog nutarimas yra priimtas, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, jis teisėtas ir pagrįstas (b. l. 72). Nukentėjusysis NKA2 pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjos skundą atmesti ir palikti galioti jos atžvilgiu priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodė, jog jo pareiškimas policijai grindžiamas ne spėlionėmis, o konkrečiais faktais. 2026 m. balandžio 12 d. apie 8.50 val., būdamas savo namuose, pro virtuvės langą pastebėjo TRA1, kuri iš savo terasos išnešė gyvūnų išmatas ir demonstratyviai jas išpylė bendro naudojimo kiemo teritorijoje. Jis nedelsdamas pradėjo filmuoti mobiliuoju telefonu. Vėliau, nenutraukdamas filmavimo, išėjo į lauką ir toliau fiksavo situaciją. Būtent šis jo užfiksuotas pirminis įvykis buvo vienintelė priežastis, dėl kurios kreipėsi į policiją. Dėl ePolicija.lt sistemos techninių apribojimų originalaus vaizdo įrašo prie pareiškimo pridėti negalėjo, todėl pateikė nuorodą į originalų įrašą. Jo vaizdo įrašas nefiksuoja visų vėliau vykusių aplinkybių. Jis buvo pradėtas filmuoti tam, kad būtų užfiksuotas pirminis veiksmas – gyvūnų išmatų išnešimas iš privačios valdos ir jų išpylimas bendro naudojimo kiemo teritorijoje. Vėlesnių veiksmų pats nefiksavo ir dėl jų parodymų neteikia. Nuo pat pirmojo pareiškimo jo paaiškinimai nepasikeitė, jie atitinka pateiktą vaizdo įrašą ir kitą byloje esančią medžiagą. TRA1 skunde daug dėmesio skiriama aplinkybėms, nesusijusioms su jo užfiksuotu įvykiu: konfliktui dėl sušluotų atliekų, sniego valymui, automobilių stovėjimui, kaimynų tarpusavio santykiams bei kitiems nesutarimams. Šios aplinkybės nekeičia pagrindinio šios bylos fakto, kad 2026 m. balandžio 12 d. gyvūnų išmatos buvo išneštos iš privačios valdos ir išpiltos bendro naudojimo teritorijoje. Būtent dėl šio veiksmo buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas. Pirminiame pareiškime taip pat nurodė, kad toks TRA1 elgesys nėra vienkartinis. Šis teiginys buvo grindžiamas anksčiau užfiksuotu analogišku įvykiu (tyrimas ROIK Nr. 25278769754). Dėl šio įvykio TRA1 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14-ANR P-368-2026. Iš bylos medžiagos matyti, kad policija sprendimą priėmė ne vien jo pareiškimo pagrindu. Buvo įvertinti keli vaizdo įrašai, atlikta jų apžiūra, apklausti proceso dalyviai ir surinkta kita reikšminga medžiaga. TRA1 skunde nepateikiama naujų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų policijos nustatytas faktines aplinkybes. Teiginiai dėl tariamo įrodymų klastojimo naudojant dirbtinį intelektą nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis (b. l. 74-75).Nukentėjusioji NKA1 pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė priimti sprendimą, užtikrinantį gyventojų teisę ramiai ir saugiai naudotis bendru kiemu, gyventi aplinkoje, kurioje gerbiamos visų gyventojų teisės, laikomasi viešosios tvarkos ir kaimynystės principų, tarpusavio santykiai grindžiami pagarba bei objektyviais faktais, o ne šmeižtu. Atsakydama į skundo argumentus, susijusius su nutarime apibrėžta veika, nurodė, jog pavasarį ji iššlavė savo ir didžiojoje dalyje sklypo, priklausančio namui Nr. (duomenys neskelbtini), po žiemos likusį smėlį ir žvyrą ir išnešė į jai priklausančius konteinerius. Pamačiusi kaimyno NKA2 įrašą, kaip kaimynė TRA1 meta išmatas viduryje kiemo, labai susinervino, išėjusi sušlavė šias atliekas, pasibeldė į kaimynės duris. Šiai jas atrakinus ir atidarius, pradėjo mandagiai kalbėtis (šiuos veiksmus matė jos vyras M. B. ir kaimynas A. V.). TRA1 savo elgesį argumentavo tuo, kad supylus išmatas bendro kiemo viduryje, katės nustotų tuštintis jos vidiniame kiemelyje ir pradės tuštintis bendrame kieme – vietoje, kur ji išpylė ekskrementus. Ji bandė paaiškinti, kad tai nėra tinkamas sprendimas, pokalbis pradėjo krypti į tai, kad TRA1 visų terorizuojama ir skriaudžiama. TRA1 norint pokalbio metu uždaryti duris, ji išpylė sušluotas šiukšles ant jos buto grindų, sakydama susirinkti, nes šios atliekos jos nuosavybė. Visiems kaimynams konteineriai ištuštinami kas antrą šeštadienį ryte. Bet kuriuo paros metu bendrus konteinerius galima rasti už 230-260 m (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gatvėse. Rajone gyvena daug kačių, jos vaikšto laisvai, ji kačių neaugina. Pareiškėjos pateiktoje nuotraukoje su besituštinančia kate nėra užfiksuota nė viena kaimyno NKA2 katė. Jos pareiškime teikta vaizdo medžiaga dėl šiukšlinimo yra iš skirtingų vaizdo įrašymo priemonių: kaimynės I. V. mobiliuoju telefonu užfiksuotas kaimynės TRA1 šlavimas ir ėjimas link jos (NKA1) namo, jos durų skambučio su vaizdo įrašymu užfiksuotas TRA1 atliekų pylimas prie jos durų, jos kiemo stebėjimo kameros punkte b nurodyto fakto užfiksavimas. Lygiai tokie patys duomenys galimi rasti ir kitų kaimynų kamerose, kurios fiksuoja tą patį perimetrą, todėl nepagrįstas skundo teiginys dėl vaizdo įrašo sukūrimo DI priemonėmis (b. l. 101-112).Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į skundo nagrinėjimą neatvyko, atsiliepime į prašymą prašė nagrinėti skundą jam nedalyvaujant. NKA1 pateikė prašymą atidėti skundo nagrinėjimą, kadangi ji yra išvykusi į suplanuotas šeimos atostogas. Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. balandžio 12 d. 8.50 val. veika, dėl kurios priimtas skundžiamas nutarimas, nebuvo užfiksuota jos tiesiogiai (ji teikė pareiškimą ir duomenis policijai dėl vėlesnių TRA1 veiksmų – šiukšlių išmetimo prie jos buto durų 11.02 val., kurie skundžiamame nutarime pareiškėjai neinkriminuoti), NKA1 pateikė išsamius paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių savo atsiliepime į skundą, NKA1 prašymas atidėti skundo nagrinėjimą netenkinamas ir byla išnagrinėta jai nedalyvaujant ANK 629 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėja TRA1 teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad byloje neteisingai nustatyta, kad ji išmetė būtent išmatas. Ji išpylė tik nedidelį kiekį žemių, išmatų jose nebuvo. Jos sklype katinas nusišlapino ir ji kastuvėliu pasėmė iš tos vietos žemes ir pažėrė į bendro naudojimo kiemą. Jos tilpo ant kastuvėlio galo, buvo jų koks šaukštas. Ant grindinio tų žemių net nesimatė. Iš jos pridėtų nuotraukų matyti, kad NKA1 sušlavė tik nedidelį kiekį žemių, be to ji sušlavė ne tik tas žemes. NKA1 sušlavė tas žemes ir atėjo prie jos namų, pabeldė, ji atidarė duris. Ji paklausė, kodėl ji papylė tas žemes. Ji atsakė, kad kai jie nustos leisti gyvūnus tuštintis į jos kiemą, ji taip nedarys ir norėjo uždaryti duris. NKA1 atplėšė duris ir pylė tas žemes ant jos jai į veidą. Ji ne kartą kaimynų klausė, kieno katinas tai daro (tuštinasi jos sklype), tačiau nė vienas neprisipažino. Pagal išmatų kiekį tai ne vieno gyvūno darbas. Jei tai yra kaimynų katinas ir niekas iš kaimynų nenori leisti jam tuštintis savo kieme, ji siekė padaryti katinui vietą tuštintis, kurią jis identifikuotų pagal kvapą. Tuo tikslu papylė žemes bendro naudojimo vietoje. Bendro naudojimo teritorija priklauso ir jai. NKA2 interesų tai neliečia, nes jis yra iš (duomenys neskelbtini)-o kotedžo, o čia yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kotedžų gyventojų teritorija. Byloje yra įdėta dirbtiniu intelektu padaryta nuotrauka, kurioje ji užfiksuota su oranžiniu kastuvu. Tas oranžinis kastuvas sulūžo dar kasant sniegą. Ji buvo su mėlynu kastuvėliu. Kieme važinėja automobiliai, užneša žemes, ten žemių būna pilna, niekas kiemo nešluoja. NKA1 sako, kad tai daro (tuštinasi) atklystantis katinas. Tačiau kai prasidėjo teismo procesas, katinas į kiemą nebeatklysta. Ji savo kieme yra pasodinusi darželį, ten yra pasodintos braškės, avietė. Nemalonu, kad katinas atėjęs tuos augalus apšlapina. Ji pati nematė, kaip katinas apšlapino sklypą, apie tai jai išėjus į kiemą pasakė kaimynas. Ji barstė druską, pylė actą, kad atgrasytų gyvūnus. Prašė kaimynų nevesti gyvūnų, bandė išbaidyti katę, tačiau buvo kaimyno apkaltinta, neva išdūrė katei akį. Tai išgąsdino jos sūnų ir sūnus neleidžia jai kačių baidyti (b. l. 92-93). Nukentėjusysis NKA2 teismo posėdyje paaiškino, kad jis užfiksavo, kaip jo kaimynė TRA1 iš savo vidinio kiemo paėmė katino išmatas, gal jos nebuvo ten šviežios, nuėjusi gana didelį atstumą jas išpylė viduryje kiemo. Tai pakartotinis epizodas. 2025 m. liepos 8 d. jis yra užfiksavęs, kaip ji šviežias išmatas neša į vidurį kiemo ir išpila, buvo pradėta teisena ROIK 0125000389099, nežino, kuo ji užsibaigė. Jis turi ir filmuotą medžiagą, kad tai buvo sukietėjusios išmatos, virtusios pusiau žeme. Vaizdo įrašas, kur TRA1 neša išmatas oranžiniu kastuvu, yra ne šio įvykio, o praeitų metų – prie 2025 m. liepos 8 d. pareiškimo. 2026 m. balandžio 12 d. pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole užfiksuota, jog 2026 m. balandžio 12 d. per e-policijos sistemą NKA2 pateikė pranešimą, jog 2026 m. balandžio 12 d. 8.50 val. TRA1, gyvenanti (duomenys neskelbtini), iš savo terasos su šiūpeliu išnešus gyvūnų išmatas jas demonstratyviai išpylė bendro kiemo viduryje, tai daro jau ne pirmą kartą piktybiškai. Tai patvirtinantį vaizdo įrašą įkėlė į Youtube (Youtube nuoroda pridėta pareiškime) (b. l. 39-41). 2026 m. balandžio 12 d. pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole užfiksuota, jog 2026 m. balandžio 12 d. 11.02 val. per e-policijos sistemą NKA1 pateikė pranešimą, jog šiandien 2026 m. balandžio 12 d. p. TRA1, gyv. (duomenys neskelbtini), išmetė šiukšles viduryje kiemo, bendroje kotedžų teritorijoje. Tai buvo užfiksuota ir pateikta ePolicijai kaimyno NKA2, gyv. (duomenys neskelbtini). Ji, NKA1, gyv. (duomenys neskelbtini), vėliau sušlavusi šiukšles iš kiemo ir paprašiusi TRA1 nešiukšlinti bendroje teritorijoje ir mesti savo šiukšles į savo konteinerį, paliko sąšlavas jai prie durų. Ši pakartotinai išsišlavė savo vietą aplink duris ir išpylė šiukšles prie jos kotedžo durų. Užfiksuotuose vaizdo įrašuose aiškiai matoma, kaip kaimynė šluoja savo kiemą, eina už kampo, o ten jau jų asmeninės kameros užfiksuoja ją metant šiukšles jiems prie durų ir pasišalinant. Tuo metu jų nebuvo namuose, buvo išvykę prieš 1 min. Tai parodo piktybišką kaimynės elgesį, darant neturtinę žalą, kai jų nėra. Prie pareiškimo pridėti 4 vaizdo įrašai: 1. Mes išvykstame. MP4, 2. Kaimyne sluoja savo kiema ir nesa siuksles už kampo, tada grizta.MOV, Kaimyne meta siuksles prie musu duru.MP4, 3.1. kaimyne meta siuksles prie musu duru.MP4 (b. l. 42-44). Pareiškėja administracinio nusižengimo protokole nurodė, jog ji nesutinka su protokolu, gyvūnų išmatų nemetė (b. l. 25-26). Rašytiniame paaiškinime TRA1 nurodė, kad kaimynų katė pastoviai tuštinasi jos kieme ir jai priklausančiose stovėjimo aikštelėse. Kaimynai neprisipažįsta, kieno katė tai daro. Pamačiusi, kad katė ruošiasi tuštintis, ją pabaidė ir paėmusi truputį žemių, pabėrė ją į bendro naudojimo teritoriją. (duomenys neskelbtini) kaimynė sušlavė žemes ir atplėšusi jos duris, nors neleido, pylė ant jos ir į butą. Ji sušlavė žemes. Išvažiuodama smurtautoja pasakė: papilsi man žemes ant laiptų, pranešiu policijai. Ji dalį jų sugrąžino jai ant laiptų, kitą dalį sušlavė prie savo konteinerio. Norėtų turėti teisę gintis, nebūti žeminama ir neteisingai kaltinama (b. l. 27). 2026 m. balandžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta 4-ių vaizdo įrašų peržiūra. <...>1 vaizdo įrašas („1. Mes išvykstame“). Vaizdo įraše matoma gyvenamojo pastato įėjimo zona iš vidaus pusės. Užfiksuotas momentas, kai atidaromos durys ir vyras išeina iš patalpų į lauką. Per atviras duris matomas kiemas, stovintys automobiliai bei aplinkiniai pastatai. Aplinka rami, veiksmas vyksta šviesiu paros metu. Pašalinės veiklos ar incidentų nefiksuota. 2 vaizdo įrašas („2. Kaimyne sluoja savo kiema ir nesa siuksles už kampo, tada grizta“). Vaizdo įraše matoma moteris kiemo teritorijoje. Ji naudoja šluotą ir šluoja grindinį šalia pastato bei prie atliekų konteinerių zonos. Po to ji surenka šiukšles ir nuneša jas už pastato kampo (už kameros matymo lauko ribų). Praėjus trumpam laikui, moteris sugrįžta atgal į kiemą. 3 vaizdo įrašas („3. Kaimyne meta siuksles prie musu duru“). Vaizdo įraše matoma ta pati moteris, judanti kiemo teritorija link gyvenamojo pastato įėjimo durų. Ji rankoje turi semtuvėlį su smulkesnėmis atliekomis. Priėjusi prie įėjimo zonos, moteris atlieka veiksmą, kurio metu atliekos paliekamos ant žemės prie durų- veiksmas labiau panašus į numetimą ar iškratymą, o ne tvarkingą padėjimą. Po to moteris nedelsdama pasišalina iš įėjimo zonos ir nueina atgal į kiemą. 4 vaizdo įrašas („3.1. kaimyne meta siuksles prie musu duru“). Vaizdo įraše pateiktas artimesnis įėjimo zonos vaizdas. Matoma ta pati moteris, prieinanti prie durų su semtuvėliu rankoje. Ji sustoja prie įėjimo ir atlieka veiksmą, kurio metu atliekos paliekamos ant žemės prie durų (matomas numetimo ar iškratymo pobūdžio veiksmas). Po to moteris apsisuka ir pasišalina iš vietos, grįždama į kiemo teritoriją. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundas netenkintinas.ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir atsakomybė už Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Tai yra blanketinė teisės norma nukreipianti į konkrečios savivaldybės patvirtintas tvarkymo ir švaros taisykles. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (2023 m. balandžio 19 d. redakcija Nr. 1-1872) 16.1 punktą, draudžiama mėtyti nuorūkas, popierius, prekių pakuotę, kitaip šiukšlinti, atsikratyti statybinių, gamybinių, transporto priemonių ardymo ar kitų atliekų. Pagal Taisyklių 1 punktą, Tvarkymo ir švaros taisyklės galioja visoje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Įgyvendindami Taisyklių reikalavimus, asmenys privalo elgtis sąžiningai, vadovautis protingumo, geros moralės ir atsakomybės principais, nepažeisti visuomenės ir valstybės interesų, kitų asmenų teisių ir laisvių.Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Institucijos nutarimu TRA1 buvo nubausta pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2026 m. balandžio 12 d. apie 8.50 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo kiemo teritorijoje, veikdama piktybiškai ir sistemingai pažeisdama viešąją tvarką, iš savo terasos su šiūpeliu išnešė gyvūnų išmatas ir jas demonstratyviai išpylė kiemo viduryje, taip elgdamasi ne pirmą kartą. Tokiais veiksmais ji sukėlė nepasitenkinimą aplinkiniams gyventojams bei pažeidė bendrojo naudojimo teritorijos tvarką ir švarą.Pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 25-26), pareiškėjų NKA1 ir NKA2 pareiškimais apie įvykį (b. l. 39-43), jų pateiktais vaizdo įrašais, NKA1 pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolu, iš dalies pačios pareiškėjos paaiškinimais, teiktais byloje. NKA2 nurodė matęs aplinkybę, kaip pareiškėja 2026 m. balandžio 12 d. su kastuvu iš savo terasos išnešė šiukšles (gyvūnų išmatas) ir jas išmetė viduryje bendro naudojimo kiemo, esančio tarp pareiškėjos ir nukentėjusiųjų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. Šią aplinkybę NKA2 užfiksavo jo telefone darytame vaizdo įraše, kuris teismo apžiūrėtas, ir objektyviai patvirtina jo pareiškime nurodytą aplinkybę. Pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog šis vaizdo įrašas buvo padarytas pasitelkiant dirbtinį intelektą. Vaizdo įraše matyti, kaip pareiškėja eina palei namą rankoje laikydama horizontaliai kastuvėlį, kuriame matomos žemės, šone galimai grumstai, per žalios vejos juostą praeina pro stovinčius konteinerius, išeina į automobilių aikštelės-kiemo vidurį ir mostelėjusi lopeta išmeta jos turinį viduryje aikštelės. Matyti, kad vaizdo įrašas daromas telefonu pro langą, nes kamera juda paskui einančią moterį, ne statiškai fiksuoja vaizdą. Teismas neturi pagrindo laikyti, kad vaizdo įrašas sugeneruotas DI, nes byloje nėra duomenų, kad įrašą pateikęs NKA2 turėtų įgūdžių kurti kokybišką dirbtinį vaizdo įrašą. Be to, vaizdo įrašui nėra būdinga požymių, kai jis būna sukurtas DI – nenatūralūs neplastiški, dirbtiniai, nederantys kūno dalių judesiai. Galiausiai pareiškėja teikdama paaiškinimus byloje pati patvirtino, kad ji atliko NKA2 vaizdo įraše užfiksuotus veiksmus: savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog ji „Pamačiusi, kad katė ruošiasi tuštintis, ją pabaidė ir paėmusi truputį žemių, pabėrė ją į bendro naudojimo teritoriją“. Ji neneigė atlikusi įraše užfiksuotus veiksmus ir pokalbio su NKA1 metu, kai ši sušlavusi išmestas šiukšles atėjo į pareiškėjos namus priekaištauti dėl tokio elgesio. Teismo posėdyje TRA1 nurodė, jog dirbtinai sukurtame vaizdo įraše ji neša oranžinį kastuvą. Tačiau byloje NKA2 pateiktame vaizdo įraše ji neša metalinį kastuvą mėlyna rankena. Kaip nurodė NKA2, vaizdo įrašas, kuriame pareiškėja laiko oranžinį kastuvą, yra kitos teisenos duomenys, nesusijęs su nagrinėjamu įvykiu. Įvertinęs minėtus duomenis, teismas neturi pagrindo laikyti, kad NKA2 pateiktas vaizdo įrašas apie nagrinėjimo įvykio aplinkybes yra sukurtas dirbtiniu būdu ir neturi įrodomosios reikšmės. Galiausiai, vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, asmuo pripažįstamas kaltu dėl nusižengimo padarymo, remiantis ne vienu konkrečiu įrodymu, o vertinant visų byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą. Baudžiamojo proceso įstatymas nė vienai įrodymų rūšiai nesuteikia pirmenybės, nė viena įrodymų rūšis neįvardijama kaip turinti didesnę įrodomąją galią. Taigi ir pareiškėjos minimas vaizdo įrašas turi būti vertinamas kitų įrodymų visumoje ir santykyje su jais. Apklaustas NKA2 patvirtino, kad jis pats matė pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, vaizdo įraše įvykį komentuoja ir jį stebinčios moters balsas.Pareiškėja teismo posėdyje neigė, kad ji išmetė būtent gyvūno išmatas, nurodė, jog ji išmetė tik truputį žemių, kurios niekaip nepablogino kiemo grindinio būklės, nes jis būna žemėtas nuo automobilių padangų. Pažymėtina, kad toks teiginys prieštarauja jos skundo teiginiams, be to pareiškėja administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu teikdama paaiškinimus nebuvo nuosekli. Surašant protokolą ji visiškai neigė, kad išmetė į kiemo teritoriją gyvūno išmatas. Rašytiniame paaiškinime nurodė, kad katė tik ruošėsi tuštintis, ji ją pabaidė, o pasėmusi truputį žemių jas išmetė bendrojo naudojimo kieme. Skunde pareiškėja jau nurodė, jog ji tik pernešė „kakučius“ į visiems aiškiai matomą vietą, nes niekas neprisiima kaltės dėl apdergto kiemo ir gyvūnų. Teisme gi ji jau aiškino, kad jos sklype katinas nusišlapino, ir ji paėmė iš tos vietos žemes. Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų ir skundo turinio matyti, kad ji turi pretenzijų kaimynams, kad jai nepriklausantys gyvūnai nuolat tuštinasi jai priklausančioje teritorijoje – terasoje ir automobilių stovėjimo vietose. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimų raidą, matyti, kad ji iš esmės pačiame skunde pripažino aplinkybę, jog ji kastuvėliu išnešė būtent gyvūno išmatas, o ne ką nors kitą, ir išmetė jas bendro naudojimo teritorijoje – kieme. Teismo vertinimu, jei katė būtų pabėgusi pabaidyta prieš išsituštindama, pareiškėjai nebūtų buvę jokio tikslo semti kastuvėliu žemes ir jas kažkur nešti, demonstratyviai pilti viduryje kiemo. Neįtikinamai skamba teisme pateikta pareiškėjos versija, kad katė įprastų tuštintis kiemo viduryje dėl žiupsnio žemių su jos biologiniu kvapu, nes šias žemes paprasčiausiai išpustytų vėjas ar išnešiotų automobilių padangos. Iš vaizdo įrašo matyti, jog NKA2 išėjo apžiūrėti išmesto kastuvo turinio, jis nurodė, jog matė, kad buvo išmestos nešviežios, sudžiūvusios išmatos. Vaizdo įraše matyti, kad plačiai nuo mosto pasiskleidė žemės, bet yra ir didesnių grumstų, kurie gali būti žemėtos, senos išmatos. Akivaizdu, kad TRA1 kastuvėliu paėmė išmatas (galimai senas) kartu su žemėmis iš savo terasos ir išmetė visą kastuvėlio turinį kieme. NKA2 įraše matyti, jog žemės kastuvėlyje užima apie trečdalį jo ploto, jame tikrai didesnis jų kiekis nei „vienas šaukštas“ ir jis gali atitikti NKA1 šiukšlių semtuvėlyje atgal nešamų atliekų kiekį (b. l. 83-84). NKA2 pateiktame vaizdo įraše matyti, kad iki pareiškėjos atlikto veiksmo kiemas buvo visiškai švarus, nebuvo žemėtas grindinys. Tokie TRA1 veiksmai akivaizdžiai prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 16.1 punktui. Nors pareiškėja nurodo, kad ji ne dėl savo kaltės patiria nepatogumus, jaučiasi žeminama ir diskriminuojama, kadangi kaimynų gyvūnai tuštinasi jai priklausančioje teritorijoje ir ji priversta tvarkyti svetimų gyvūnų išmatas, šios aplinkybės nepateisina byloje užfiksuoto minėtų šiukšlių utilizavimo būdo. Iš pareiškėjos pateiktų nuotraukų (besituštinančios katės) matyti, kad jai žalą daro laisvai bėgiojantis gyvūnas, ne vedžiojamas. Pareiškėja nežino, kam priklauso jos pabaidyta katė, ar ji apskritai yra kiemo gyventojų augintinis. NKA1 nurodė atsiliepime kačių apskritai nelaikanti, ir kad tai nėra NKA2 katė. Viešai prieinama informacija nustatyta, kad laisvai judančios katės per dieną gali nutolti nuo savo namų kelis kilometrus, todėl nėra net garantijos, kad pareiškėjos teritoriją teršęs gyvūnas apskritai yra kiemo namų gyventojų augintinis. Dėl to pareiškėjos veiksmas – išmatų iškratymas viduryje kiemo – visiškai nėra pateisinamas ir netikslingas, tuo pareiškėja galimai nepasiektų prevencinių tikslų – kiemo švaros užtikrinimo. Priešingai, tokie pareiškėjos veiksmai, teršiant teritorija gyvūnų išmatomis, prieštarauja visų kiemo gyventojų interesams gyventi švarioje ir tvarkingoje aplinkoje, ir sukėlė kaimynų NKA2 ir NKA1 pasipiktinimą. Pareiškėjos skunde išvardinti nesutarimai su NKA2 dėl naudojimosi bendro naudojimo teritorijomis (dėl sniego kasimo žiemą darbų, dėl augalų laistymo, teritorijos tvėrimo) apskritai nesusiję su byloje nagrinėjamu šiukšlinimo epizodu, todėl skundžiamą nutarimą priėmusi tyrėja pagrįstai jų nevertino. Minėtos konfliktinės situacijos galbūt sudarytų pagrindą atidžiau tikrinti nukentėjusiojo parodymus, siekiant įsitikinti jų patikimumu, ar jis neturi pagrindo apkalbėti kaimynę dėl galimai tarp jų vykstančių konfliktų, tačiau šiuo atveju pareiškėjos veiksmai užfiksuoti objektyviai technine priemone, NKA1 rado šiukšles būtent toje vietoje, kurioje jos užfiksuotos NKA2 vaizdo įraše, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad NKA2 apkalbėjo pareiškėją, nurodė neteisingas įvykio aplinkybes. Byloje esantys, Institucijos ištirti ir teismo patikrinti įrodymai patvirtina, kad TRA1 2026 m. balandžio 12 d. apie 8.50 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo kiemo teritorijoje, veikdama piktybiškai ir sistemingai pažeisdama viešąją tvarką, iš savo terasos su šiūpeliu išnešė gyvūnų išmatas ir jas demonstratyviai išpylė kiemo viduryje, taip elgdamasi ne pirmą kartą. Tokiais veiksmais ji sukėlė nepasitenkinimą aplinkiniams gyventojams bei pažeidė bendrojo naudojimo teritorijos tvarką ir švarą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (2023 m. balandžio 19 d. redakcija Nr. 1-1872) 16.1 punktą, šie jos veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 336 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Už ANK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusižengimą ura numatytos sankcijos: įspėjimas arba bauda nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad ji nubausta administracine tvarka pirmą kartą. Teismo vertinimu jai pagrįstai paskirta mažesnė nei sankcijoje nurodytas vidurkis bauda, atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas ANK 34 straipsnyje. Teismo vertinimu, TRA1 paskirta bauda savo dydžiu yra proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta ir atitinka prevencinius tikslus. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs pareiškėjos skundo ir Institucijos teismo posėdyje išsakytus argumentus, susipažinęs su pateiktos bylos medžiaga, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad TRA1 pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, jos kaltė įrodyta visiškai, bauda jai paskirta tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, byloje buvusius duomenis, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą, naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. G. 2026 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12494-2026 bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u t a r i a :Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. G. 2026 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12494-2026 administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundo netenkinti.Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėjas Giedrius Purvys