- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-10-20
- Bylos Nr.
- e2YT-29120-1089/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17861-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Pareiškėjas
- J. L., L. R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama akcinė bendrovės Turto banko, Akcinė bendrovė Turto bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. L., L. R. B. pareiškimą dėl palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama akcinė bendrovės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėjos J. L., L. R. B. prašo nustatyti V. M. palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Pareikštą reikalavimą pareiškėjos grindžia tokiais esminiais argumentais:
V. M. nuolat gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis testamentu visą jam priklausiusį turtą (butą (duomenys neskelbtini), garažą (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias akcinės bendrovės SEB banko atidarytoje sąskaitoje) paliko pareiškėjoms. Pareiškėjos po V. M. mirties negali paveldėti piniginių lėšų, kadangi, pasak notaro, palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose, t. y. piniginėms lėšoms taikytina palikimo atsirado vietos – Jungtinių Amerikos Valstijų, teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.62 straipsnio 1 dalis).
Palikėjas neturėjo nei vaikų, nei sutuoktinės. Pareiškėjos – palikėjo seserys, yra vienintelės testamentinės įpėdinės ir artimiausios paveldėtojos pagal įstatymą. Siekdamas, kad pareiškėjos nesusidurtų su sunkumais tvarkant jo palikimą, palikėjas sudarė Lietuvoje testamentą. Palikėjas neabejotinai tikėjosi, kad testamentinė jo valia apima ir pinigines lėšas, saugomas Lietuvos bankuose.
Palikėjas Lietuvoje praleisdavo daug laiko, Lietuvą laikė savo tėvyne. Lietuvoje gyvena pareiškėjos ir čia palikėjas turėjo butą bei kito turto. Palikėjas testamentą sudarė Lietuvoje, jam priklausiusios piniginės lėšos yra Lietuvoje veikiančiame banke. Taigi pareiškėjos neturi teisinio pagrindo užvesti paveldėjimo bylos Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pareiškėjoms nėra žinoma, kokia tvarka tai turėtų būti padaryta. Palikimo priėmimas pagal Lietuvos teisę užtikrintų pareiškėjų kaip palikėjo įpėdinių teisių įgyvendinimą.
Sprendžiant dėl palikėjo nuolatinės gyvenamosios vietos nereikėtų vadovautis vien tik deklaruotos gyvenamosios vietos duomenimis. Testamente palikėjas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Paklausime Lietuvos Valstybės istorijos archyvui palikėjas nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Palikėjas buvo Lietuvos Respublikos pilietis, giminių Jungtinėse Amerikos Valstijose neturėjo. Dėl to turėtų būti nustatyta, kad palikėjo palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovė akcinė bendrovė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Pareiškėjos pateikė papildomus paaiškinimus, kad V. M. iš Lietuvos emigravo 1944 m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, palikėjas į Lietuvą atvykdavo kiekvienais metais ir čia praleisdavo nuo vieno iki trijų mėnesių. Palikėjas Lietuvą laikė savo namais, čia gyvena jo artimieji, buvo jam priklausęs turtas. Lietuva palikėjo visą gyvenimą išliko pagrindinių jo šeiminių, asmeninių ir turtinių interesų vieta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. liepos 16 d. pažymoje, išduotoje V. M., nurodyta, kad pažyma V. M. išsiųsta (duomenys neskelbtini). V. M. testamente, sudarytame 2018 m. liepos 24 d., įrašyta, kad jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2026 m. liepos 2 d. pažymą V. M. Lietuvoje nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos. VĮ Registrų centro 2026 m. liepos 8 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjos yra V. M. seserys. 2026 m. gegužės 28 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas įrodo, kad V. M. nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini), ir garažas (duomenys neskelbtini). Banko sąskaitų išrašas patvirtina, kad V. M. vardu 2018 m. buvo atidarytos trys indėlio sąskaitos. Iš pareiškėjų rašytinių paaiškinimų aišku, kad V. M. mirties metu gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, būtent Jungtinėse Amerikos Valstijose, į kurias emigravo dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, o ne Lietuvoje, praleisdavo didžiąją laiko dalį.
CK 5.4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta kaip ji suprantama pagal CK 2.12 straipsnį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. O to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.
CK 5.4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta. Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis pripažįsta savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).
Šio sprendimo 3 ir 4 punktuose nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad V. M. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje, o Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pirma, pačios pareiškėjos pateikė paaiškinimus, kad V. M. į Jungtines Amerikos Valstijas emigravo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, būtent Jungtinėse Amerikos Valstijose praleisdavo didžiąją laiko dalį. Antra, pareiškėjos nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad V. M. paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį būtų lankęsis Lietuvoje. Apskritai į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. M. po 2018 m. būtų atvykęs į Lietuvą, tvarkęs Lietuvoje kokius nors ekonominius ar panašius klausimus. Pagal banko sąskaitos išrašą V. M. indėlio sąskaitas atidarė 2018 m. Nėra duomenų, kad po 2018 m. V. M. būtų tvarkęs savo sąskaitas.
Trečia, V. M. Lietuvoje nuosavybės teise priklausė butas, garažas. Tačiau vien tik turto buvimas savaime nėra aplinkybė rodanti, kad Lietuvoje buvo nuolatinė V. M. gyvenamoji vieta. Priešingai, Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. liepos 16 d. pažyma V. M. buvo išsiųsta ne jam priklaususio buto, bet pareiškėjos J. L. adresu. Taigi duomenys apie V. M. galimos gyvenamosios vietos Lietuvoje adresą yra nenuoseklūs. Ketvirta, aplinkybė, kad Lietuvoje gyvena V. M. seserys, kiti giminaičiai nepaneigia to, jog pagal pateiktus įrodymus ir nurodytus faktinius duomenis V. M. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje, o Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai, kad V. M. Lietuvoje turėjo turtinių interesų, socialinių ryšių, savaime nereiškia, jog Lietuvoje jis nuolat gyveno. Pareiškėjų pateikti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad V. M. ryšys su Lietuva, kitaip nei su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, buvo epizodiškas ir nepastovus.
Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad nėra būtinųjų faktinių prielaidų nustatyti pareiškėjų prašomą faktą. Dėl to pareiškimas netenkinamas. V. M. nuolatinės gyvenamosios vietos faktas, nuo kurio priklauso palikimo atsiradimo vietos faktas, neturi jokio ryšio su pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, kad joms, jeigu pareiškimas būtų netenkintas, gali tekti paveldėjimo klausimus spręsti ne vienoje valstybėje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.