Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas Nr. eII-1403-1123/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-22154-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.4 (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 6 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. P. J.,dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui Karoliui Juškevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. J. (toliau – ir Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija, institucija, priėmusi nutarimą,) 2026 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-12983-2026 (ROIK: 26303540822) (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pakeitimo.Teismasn u s t a t ė :I. Teismo nustatytos aplinkybėsV. P. J. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-12983-2026 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 60 Eur dydžio bauda. V. P. J. nubaustas už tai, kad 2026 m. gegužės 14 d., 16.21 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje: horizontalaus kelių ženklinimo geltonu zigzagu pažymėtos linijos galiojimo zonoje, tai yra pažeidė KET 8 punktą, 3 priedo 1.27 punktą.V. P. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, tai, kad tame pačiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Lengvinančių V. P. J. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiPareiškėjas, nesutikdamas su minėtu nutarimu, padavė teismui skundą, kuriame prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (arba nesant administracinio nusižengimo sudėties, arba dėl nusižengimo mažareikšmiškumo) arba skundžiamą nutarimą pakeisti – pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagalbą neįgaliam šeimos nariui bei jo paties neįgalumą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, baudą pakeisti į įspėjimą, žodinę pastabą arba reikšmingai sumažinti paskirtos baudos dydį. Pateiktame skunde teigiama, kad transporto priemonės priekiniame lange sustojimo metu, aiškiai matomoje vietoje, buvo palikta galiojanti asmens su negalia automobilio statymo kortelė. Tiek jis (vairuotojas), tiek kartu vežta močiutė (A. D.) yra neįgalūs asmenys. Pagal KET 184.2 punktą, vairuotojai, kurių transporto priemonės pažymėtos asmens su negalia automobilio statymo kortele, turi teisę nepaisyti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“ ir „Stovėti draudžiama“. Nurodytoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) galioja kelio ženklas „Stovėti draudžiama“, kurio reikalavimų, turėdamas asmens su negalia automobilio statymo kortelę, jis turėjo teisę nepaisyti. Nors KET 3 priedo 1.27 punkto horizontalusis ženklinimas (geltonas zigzagas) formaliai nurodo stovėjimo draudimą, šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti kelio ženklo ir horizontaliojo ženklinimo sąsają. Geltonas zigzagas šioje vietoje funkcionuoja kaip teritorijos, kurioje draudžiama stovėti, ribų žymėjimas. Pareiškėjas nurodo, jog būtų teisiškai nepagrįsta, nenuoseklu ir prieštarautų KET XXIII skyriaus tikslams teigti, jog vairuotojas su asmens su negalia automobilio statymo kortele yra atleidžiamas nuo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ reikalavimų, tačiau gali būti baudžiamas už to paties draudimo zoną žymintį horizontalųjį ženklinimą ant dangos. Papildomai atkreiptinas dėmesys į faktines vietos aplinkybes: nurodytoje vietoje nėra maršrutinio transporto sustojimo stotelės, o šalia esantys vartai į kiemą nenaudojami automobilių eismui ir net nebuvo užtverti ar kaip nors blokuojami. Vadinasi, trumpalaikis automobilio sustabdymas neįgaliam asmeniui išlaipinti ir palydėti nesukėlė jokių kliūčių eismui, nepažeidė jokių viešojo ar maršrutinio transporto poreikių ir negali būti kvalifikuojamas kaip pavojingas ar priešingas teisei veikimas. Skunde akcentuojamas sąvokų „sustojimas“ ir „stovėjimas“ atribojimas bei būtinumas palydėti neįgalų asmenį. KET 3 priedo 1.27 punkto ženklinimas draudžia stovėti. KET aiškiai skiria stovėjimą nuo sustojimo (veiksmo, trunkančio ne ilgiau, negu reikia keleiviams laipinti). Automobilis nurodytoje vietoje nebuvo paliktas stovėti įprasta prasme – jis buvo sustabdytas minimaliam laiko tarpui, kol, atsižvelgus į itin sunkią močiutės judėjimo būklę, V. P. J. padėjo jai saugiai išlipti iš automobilio, palydėjo ją iki buvusių namų ((duomenys neskelbtini)) durų ir padėjo paimti iš anksto paruoštus būtiniausius asmeninius daiktus, reikalingus nuolatiniam gyvenimui globos namuose. Šis trumpalaikis veiksmas buvo objektyviai būtinas siekiant užtikrinti neįgalaus asmens saugumą, sveikatą ir būtinų poreikių patenkinimą. Skunde teigiama, kad Institucija nesilaikė ANK 44 straipsnio reikalavimų, buvo aplaidi. Prieš priimant nutarimą Institucijai buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai dėl nurodytų faktinių aplinkybių ir automobilio ženklinimo neįgaliojo kortele. Priešingai nei įpareigoja 569 straipsnio reikalavimai, pareigūnas šių aplinkybių nevertino ir nutarime nepagrįstai konstatavo, kad lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Veikos padarymas teikiant būtiną pagalbą neįgaliam šeimos nariui ir pačiam vairuotojui turint neįgalumo statusą pagal ANK 44 straipsnio 1 dalies 10 punktą bei 2 dalį privalo būti pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Skunde pasisakoma dėl veikos mažareikšmiškumo (ANK 12 straipsnis) ir nuobaudos proporcingumo (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Trumpalaikis sustojimas neturėjo jokių neigiamų padarinių: eismui kliūčių nesukėlė, viešojo transporto ar kitų eismo dalyvių judėjimo nesutrikdė. Remiantis ANK 12 straipsniu, net jeigu formaliai būtų nustatytas KET pažeidimas, tokia veika dėl savo mažo pavojingumo, neįgalumo aplinkybių ir humanitarinio tikslo laikytina mažareikšmiu nusižengimu. Paskirta 60 Eur bauda visiškai nedera su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais.Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog V. P. J. vairuotas automobilis pastatytas geltonos spalvos zigzago galiojimo zonoje. Šis automobilis taip pat patenka ir į KET 1 priedo kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zoną. KET 8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Tiek KET 1 priedo kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, tiek 3 priedo 1.27 punkte nurodytas horizontalusis ženklinimas – geltonos spalvos zigzagas numato draudimą transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje. Taigi, tiek kelio ženkle, tiek horizontaliajame ženklinime yra nustatytas toks pat reikalavimas (draudimas). Nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi tokia situacija, jog toje pačioje zonoje galiojantis kelio ženklas paneigtų horizontaliuoju kelio ženklinimu įtvirtintą draudimą. Tai reiškia, kad šiuo atveju V. P. J. privalėjo laikytis KET 3 priedo 1.27 punkte įtvirtinto draudimo ir nepalikti savo vairuoto automobilio toje kelio zonoje, kuri paženklinta geltonos spalvos zigzagu. Pažymėtina, kad būtent šio reikalavimo (draudimo stovėti kelio zonoje, kuri paženklinta geltonos spalvos zigzagu) laikymuisi nėra įtvirtinta jokių išimčių.Atsiliepime nurodyta, jog V. P. J. vairuotas automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas stovėti geltonos spalvos zigzago galiojimo zonoje, kurioje draudžiama automobiliams stovėti. Tuo V. P. J. pažeidė KET 8 punktą ir 3 priedo 1.27 punktą. Tokie veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Nutraukti administracinio nusižengimo bylą remiantis tuo, kad V. P. J. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo sudėtis, nėra pagrindo.ANK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Visgi, pastebėtina, kad ANK 12 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nurodyta, jog aptariamo straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai asmuo padarė tiesiogiai šiame straipsnyje išvardytus administraciniu nusižengimus. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas į šį sąrašą nepatenka, todėl nutraukti administracinio nusižengimo teiseną skunde nurodytu pagrindu negalima.Institucijos atstovo vertinimu, atsižvelgus į prie skundo pateiktus dokumentus, yra pagrindas nutarimą pakeisti ir nustatyti V. P. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Kita vertus, net ir nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, Institucijos atstovo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad nutarimu paskirta 60 Eur dydžio bauda yra neproporcinga.Institucijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, nurodė, kad asmuo patrauktas atsakomybėn teisingai ir sprendimas priimtas teisėtas ir teisingas, o dėl nuobaudos dydžio ir lengvinančių aplinkybių palieka spręsti teismo nuožiūra.Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, jog esminis dalykas yra tai, kad yra nepakankamai aiškus KET taisyklių reikalavimai, nes KET aiškiai parašyta, kad kelio ženklo stovėti draudžiama ženklinimo vietoje galima statyti automobilį turint neįgaliojo ženklą, kas ir atsitiko, pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog nedaro jokio nusižengimo. Pasak pareiškėjo jis buvo įsitikinęs, kad kryžminis ženklinimas ant kelio yra tapatus kelio ženklui „stovėti draudžiama“ , todėl pasinaudojo išimtimi, leidžiančia asmenims, turintiems asmens su negalia automobilio statymo kortelę, šio ženklo nepaisyti. Nurodė, jog neįgaliųjų vietos buvo užimtos. Tvirtino, jog nusižengimo nepadarė. III. Teismo argumentai ir išvadosSkundas tenkintinas iš dalies. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.V. P. J. skirta nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų pažeidimą, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Už šį nusižengimą numatyta bauda nuo 30 iki 90 eurų. ANK 417 straipsnyje numatyta teisės norma yra blanketinė. Šiuo atveju V. P. J. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.27 punkto reikalavimų, draudžiančių stovėti vietoje, kuri pažymėta geltonos spalvos zigzagu. Teismas pripažįsta, jog yra įrodyta, kad V. P. J. vairuojamas automobilis 2026 m. gegužės 14 d., 16.21 val., (duomenys neskelbtini) stovėjo vietoje, kurioje draudžiama stovėti.Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje nurodė, jog, jo nuomone, jis automobilį pastatė, kadangi buvo įsitikinęs, jog turint neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę automobilį galima statyti šioje vietoje.Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.KET 183 punkte (KET XXIII skyrius, kuriame reglamentuotas neįgaliųjų transporto priemonių eismas) nustatyta, kad vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“; 184 punkte nustatyta, kad vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama: 184.1. nepaisyti kelio ženklų „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ ir „Stovėjimo nurodytu laiku vieta“ reikalavimų; 184.2. sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ir 1.9 horizontaliojo ženklinimo linijomis.2012-05-01 LR susisiekimo ministro įsakymo „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus 3 skirsnio 18 punkte nustatyta, kad draudimui sustoti ir stovėti naudojamas ženklinimas 1.27 – geltona siaura linija pažymėtas zigzagas – žymi kelio vietą (pusę), kur per visą zigzago ilgį uždrausta stovėti; VI skyriaus antrojo skirsnio 115 punkte nustatyta, kad draudimą stovėti žymintis zigzagas 1.27 naudojamas atskirai arba kartu su atitinkamais kelio ženklais Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ ir Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, juo ženklinama palei važiuojamosios dalies kraštą.Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog šiuos reikalavimus įvykio vietoje esantis ženklinimas atitiko, geltona zigzago linija matėsi aiškiai. Be to iš nuotraukų matyti, kad jo pastatytas automobilis stovėjo ne automobilių stovėjimo vietoje, nes prie priekinės automobilio dalies esanti linija žymi ne automobilių stovėjimo vietą, o užbrūkšniuoto arba uždažyto ploto pradžią (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.15 p.). Todėl toks kelio ženklinimas V. P. J. negalėjo klaidinti. Be to, jeigu jam ir atrodė, kad ženklinimas yra klaidinantis, kilus abejonėms, automobilį turėjo pastatyti į kitą vietą, kur jam pačiam būtų aiškus kelio ženklinimas, nes kiekvienas vairuotojas privalo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir įsitikinti, kad tų reikalavimų nepažeidžia.Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).Taigi, KET detaliai reglamentuota, kokių kelio ženklų ir horizontaliojo ženklinimo linijomis nustatytų draudimų gali nepaisyti asmuo, kurio automobilis pažymėtas ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele. Bet kuris asmuo, taip pat ir neįgalus, privalo laikytis KET reikalavimų, todėl ir Pareiškėjas privalėjo žinoti šias KET nuostatas ir prieš parkuodamasis, įvertinti ar jo pasirinkto parkavimo vieta patenka į KET nustatytas išimtis vairuotojams, turintiems neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, tai yra veika padaryta dėl nerūpestingumo. Vieta, kurioje Pareiškėjas buvo pastatęs automobilį, buvo pažymėta kitokiomis negu nurodyta KET 184. 2 punkte horizontaliojo ženklinimo linijomis, leidžiančiomis automobilius statyti ir neįgaliems asmenims, todėl toje vietoje Pareiškėjas negalėjo palikti stovėti automobilio. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, kad Pareiškėjas pažeidė KET reikalavimus ir jo veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius.Skundžiamame nutarime Institucijos įgaliotas atstovas nurodė, kad V. P. J. veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pateiktame teismui atsiliepime Institucija nurodė, jog atsižvelgus į prie skundo pateiktus dokumentus, yra pagrindas nutarimą pakeisti ir nustatyti V. P. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad V. P. J. turi galiojantį neįgaliojo pažymėjimą, todėl teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo teismo sprendimu pripažintina jo atsakomybę lengvinančia tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat atsižvelgdamas į V. P. J. asmenybę – užsiima individualia veikla susijusia su (duomenys neskelbtini), yra vedęs, teisme V. P. J. tvirtino, kad paliko stovėti savo automobilį galvodamas, jog tai daryti gali, įsitikinęs, jog tokiu automobilio palikimu nesukels jokių nepatogumų, tai yra veika padaryta dėl neatsargumo, o ne veikiant tyčia, sąmoningai siekiant pažeisti ar nepaisyti KET reikalavimų, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundžiamu nutarimu V. P. J. paskirta nuobauda yra per griežta ir kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskirtos administracinės nuobaudos – 60 eurų baudos – dydį sumažinus iki minimalios ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos 30 eurų baudos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,n u t a r i a:tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. J. skundą iš dalies. Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-12983-2026 (ROIK: 26303540822) – pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir V. P. J. paskirtą administracinę nuobaudą– 60 eurų baudą sumažinti iki 30 eurų.Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėja Aušra Ragelienė