Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-575-1121/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-6-00006-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.3; 2.14.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 4 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. G. (V. G.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. G. pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, terminas 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 21.30 val. iki 13.30 val., išskyrus atvejus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų reikalingumu, bei neišvykti už Vilniaus miesto ribų ir V. G. paskirtas (duomenys neskelbtini) Eur dydžio užstatas.Teismas,n u s t a t ė :Nagrinėjamo klausimo esmėVilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1575-1170/2026 V. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, o būtent tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne anksčiau kaip 2022 m. gruodžio 20 d. ir ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 8 d., Lietuvos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, parengė nusikalstamų veikų planą – įgijus įmonės „B.“ (toliau – ir įmonė „B.“) atstovų pasitikėjimą, apgaule įgyti labai didelės vertės svetimą turtą – kriptovaliutos kasimo įrenginius, kurių bendra vertė 24 386 600 USD (pagal Europos Centrinio banko patvirtintą dolerio 2023 m. vasario 25 d. kursą suma eurais yra 23 071 523,18 Eur) ir veikdamas jo paties kartu su M. N. suburtoje organizuotoje grupėje, kurią sudarė jis, M. N., A. A. ir A. R., organizavo ir koordinavo šios organizuotos grupės narių veiksmus, paskirstė vaidmenis ir užduotis, sutarė daryti vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą – apgaule įgijo labai didelės vertės svetimą turtą bei suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, tai yra:Ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne anksčiau kaip 2022 m. gruodžio 29 d. ir ne vėliau kaip 2023 m. sausio 12 d., per M. N. davė nurodymą A. A. įgyti įmonę UAB „E.“ ir tapti jos direktoriumi. Pastarasis, vykdydamas M. N. nurodymą, nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2025 m. birželio 11 d. buvo įmonės UAB „E.“ direktoriumi ir nuo 2023 m. sausio 12 d. iki 2023 m. birželio 30 d. – vieninteliu įmonės UAB „E.“ akcininku. Nuo 2023 m. birželio 30 d. 50 procentų bendrovės akcijų priklauso UAB „M.“, kurios vieninteliu akcininku nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d. buvo M. N.2023 m. sausio 6 d., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, V. G. kartu su M. N., naudodamiesi „Whatsapp“ susirašinėjimui skirta programėle, pokalbių grupėje „SL.“ (kurią 2022 m. gruodžio 20 d. sukūrė S. C.), siekdami įgyti „B.“ atstovavusių W. S. ir S. C. pasitikėjimą ir sudaryti įvaizdį, kad jis ir jo bendrininkai turi realią galimybę disponuoti kriptovaliutos kasimo įrenginiams reikalingu elektros energijos kiekiu, panaudojo žinomai netikrą 2022 m. gruodžio 30 d. preliminarią elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 22116-99-100 skaitmeninę kopiją (kurią laikė M. N. priklausančiame ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytame ir nesurastame išmaniajame įrenginyje), neva pasirašytą UAB „K.“ direktoriaus ir UAB „E.“ direktoriaus, dėl 1 000 000 MWh elektros energijos pirkimo – pardavimo 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, nors tokios sutarties minėti asmenys nepasirašė ir šią fiktyvią sutartį „Whatsapp“ susirašinėjimui skirta programėle pokalbių grupėje „SL.“ pateikė įmonei „B.“ atstovavusiems W. S. ir S. C.Ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje ir laikotarpiu, tačiau ne anksčiau kaip 2023 m. sausio 8 d. ir ne vėliau kaip 2023 m. vasario 25 d., V. G. per M. N. davė nurodymą UAB „E.“ direktoriui A. A. pasirašyti 2023 m. vasario 25 d. paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir Sutartis) tarp UAB „E.“ ir įmonės „B.“, kurios pagrindu UAB „E.“ įsipareigojo duomenų centre, esančiame (duomenys neskelbtini), priimti eksploatuoti ir saugoti įmonės „B.“ įrenginius, skirtus kriptovaliutai kasti, o įmonė „B.“ įsipareigojo už gautas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Vėliau – 2023 m. kovo 15 d., 2023 m. balandžio 14 d., 2023 m. balandžio 17 d. ir 2023 m. balandžio 20 d., šios sutarties pagrindu įmonė „B.“ iš Portugalijos Respublikos pristatė į Lietuvą ne mažiau kaip 5 400 (penkis tūkstančius keturis šimtus) vienetų įrenginių, skirtų kriptovaliutai kasti, kurių bendra vertė 24 386 600 USD (pagal Europos Centrinio banko patvirtintą dolerio 2023 m. vasario 25 d. kursą suma eurais yra 23 071 523,18 Eur).Tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje ir laikotarpiu, tačiau ne anksčiau kaip 2023 m. kovo 15 d. ir ne vėliau kaip 2023 m. kovo 22 d., V. G. kartu su M. N. ir A. A., neteisėtai, neturėdamas įmonės „B.“ įgaliotų atstovų leidimo, pagal 2023 m. kovo 22 d. sutartį tarp UAB „E.“ ir įmonės „CC.“ už 450 544,71 USD (pagal Europos Centrinio banko patvirtintą dolerio 2023 m. kovo 22 d. dienos kursą suma eurais yra 418 100,14 Eur) pardavė Irako Respublikoje registruotai įmonei „CC.“ ne mažiau kaip 5 184 (penkis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt keturis) įrenginius, skirtus kriptovaliutai kasti, priklausančius įmonei „B.“, kuriuos per kelis kartus – 2023 m. kovo 24 d., 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. birželio 22 d., 2023 m. liepos 14 d. išvežė į Irako Respubliką. Likusią dalį – 216 vienetų, paliko ir eksploatavo UAB „K.“ teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini).Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. G. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne anksčiau kaip 2023 m. birželio 13 d. ir ne vėliau kaip 2023 m. liepos 4 d., per A. R. ir A. A. davė nurodymą M. V., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, sugadinti dalį (3-4 vienetus) įrenginių, skirtų kriptovaliutai kasti bei UAB „E.“ vardu įmonei „B.“ melagingai pranešė, kad neva didžioji dalis įrenginių yra su trūkumais ir negali būti eksploatuojami, todėl UAB „E.“ negali teikti Sutartyje numatytų paslaugų, o įmonės „B.“ technikui S. L. 2023 m. liepos 10 d. ir 2023 m. liepos 12 d. patikrinus jam pateiktus patikrinimui sugadintus kelis įrenginius, skirtus kriptovaliutai kasti, 2023 m. liepos 31 d. UAB „E.“ ir įmonės „B.“ atstovai sutarė grąžinti dalį – 5 184 vienetų įrenginių, skirtų kriptovaliutai kasti, į Honkongą.Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 metų rugpjūčio mėnesį, V. G. kartu su M. N., A. A. ir A. R., imituodamas 5 184 vienetų kriptovaliutos kasybos įrenginių grąžinimą, tariamai užsakė šios įrangos pervežimo paslaugas iš Lenkijos Respublikoje registruotos bendrovės „IC“ (toliau – įmonė „IC.“) ir neva perdavė pervežimui iš Lietuvos Respublikos į Honkongą 5 184 vienetus įrenginių, skirtų kriptovaliutai kasti. Po to, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis ir laikotarpiu, tačiau ne anksčiau kaip 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 23 d., šią melagingą informaciją nurodė įmonės „B.“ atstovams.2023 m. rugpjūčio 16 d., tęsdamas nusikalstamą veiką, V. G., siekdamas imituoti įrenginių, skirtų kriptovaliutai kasti, siuntimą į Honkongą, davė nurodymą A. R. sukurti įmonės „IC.“ tinklalapį https://www.IC..com/, kuriame pastarasis, vykdydamas V. G. nurodymą, įrašė melagingus duomenis apie tariamai 2023 m. rugpjūčio 15 d. išsiųstų įrenginių, skirtų kriptovaliutai kasti, pristatymo eigą.Ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 29 d., tęsdamas nusikalstamą veiką, V. G. kartu su M. N., A. R. ir A. A. suklastojo tikrą dokumentą, tai yra 2023 m. rugpjūčio 29 d. UAB „E.“ sąskaitą faktūrą Nr. EX-000000009 įmonei „B.“ 764 600 Eur dydžio sumai bei ją panaudojo, t. y., 2023 m. rugpjūčio 29 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, naudodamasis UAB „E.“ priklausančiu el. paštu – (duomenys neskelbtini) minėtą suklastotą dokumentą panaudojo, jį pateikdamas įmonės „B.“ atstovams kartu su nenustatytomis aplinkybėmis gautu žinomai netikru dokumentu - tariamai 2023 m. rugpjūčio 11 d. įmonės „IC.“ įmonei UAB „E.“ išrašyta 764 600 Eur netikra sąskaita faktūra Nr. RE23S102001141, už 5 184 vienetų įrenginių, skirtų kriptovaliutai kasti, transportavimą iš Lietuvos Respublikos į Honkongą, bei pareikalavo įmonės „B.“ apmokėti UAB „E.“ už tariamas krovinio gabenimo paslaugas. Po to, įmonė „B.“ 2023 m. rugsėjo 8 d. iš kriptovaliutos piniginės adreso (duomenys neskelbtini) pervedė 829 973,30 USDT (pagal Europos Centrinio banko patvirtintą dolerio 2023 m. rugsėjo 8 d. kursą suma eurais yra 775 386,18 Eur) į kriptovaliutos piniginės adresą (duomenys neskelbtini). Dalį gautos kriptovaliutos (529 973 USDT) iš kriptovaliutos piniginės adreso (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 8 d. pervedė į kriptovaliutos piniginės adresą (duomenys neskelbtini), kurią valdė V. G.. Likusią įmonės „B.“ pervestų pinigų dalį – 300 000 USDT (pagal Europos Centrinio banko patvirtintą dolerio 2023 m. rugsėjo 8 d. kursą suma eurais yra 280 269,09 Eur), 2023 m. rugpjūčio 6 d. pervedė į kriptovaliutos piniginės adresą (duomenys neskelbtini), kurios valdytojas ikiteisminio tyrimo nenustatytas.Tokiu būdu V. G., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su M. N., A. A. ir A. R., pagal iš anksto parengtą planą, apgaule įgijęs įmonės „B.“ atstovų pasitikėjimą, imituodamas tariamai sugedusių įrenginių grąžinimą, įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 5 400 vienetus kriptovaliutos kasybos įrenginių, priklausančių „B.“, kurių bendra vertė 23 071 523,18 Eur (24 386 600 USD), bei įmonės „B.“ pinigines lėšas – 775 386,18 Eur, sumokėtas už tariamas kriptovaliutos kasybos įrenginių transportavimo paslaugas bei suklastojo ir laikė suklastotą dokumentą, kurį panaudojo, padarydamas didelę – 23 846 909,36 Eur turtinę žalą įmonei „B.“.Taip pat V. G. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, o būtent tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 16 d., jo naudojamame seife, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) bei pas R. K., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, pastarojo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė žinomai netikrus pasą, asmens tapatybės korteles bei vairuotojo pažymėjimą ir žinomai suklastotus tikrus pasus, - jis, žinodamas apie tai, jog dokumentai - (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu; (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, yra suklastoti, o dokumentai – (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu; (duomenys neskelbtini) Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), vardu, (duomenys neskelbtini) Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu; (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu), yra netikri, nes atspausdinti ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, laikė juos savo naudojamame seife, esančiame, adresu (duomenys neskelbtini), bei pas R. K., kuris dėl nusikalstamos veikos nekaltas, jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi kaltinamajam V. G. dviejų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 16 d. iki 2024 m. gruodžio 16 d., buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės taikymo terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2024 m. gruodžio 12 d., 2025 m. kovo 13 d. nutartimis bei Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d., 2025 m. liepos 15 d. bei 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimis buvo pratęstas iki 2026 m. vasario 16 d.Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartimi kaltinamajam V. G. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta, paskiriant švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą – intensyvią priežiūrą 6 mėnesių laikotarpiui – iki 2026 m. rugpjūčio 16 d., įpareigojant pastarąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės – nuolat būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), išskyrus laiką nuvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigas ar teismą, buvimo šiose įstaigose laiką, parvykimo laiką į namus, taip pat esant poreikiui į gydymo įstaigą iš anksto informavus kontrolę vykdančius pareigūnus, bei (duomenys neskelbtini) Eur dydžio užstatą.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 29 d. nutartimi, V. G., paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą nuo 2026 m. rugpjūčio 16 d., įpareigojant V. G. nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) nuo 21.30 val. iki 13.30 val., išskyrus atvejus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų reikalingumu bei neišvykti už Vilniaus miesto ribų. Taip pat kaltinamajam V. G. paskirtas (duomenys neskelbtini) Eur dydžio užstatas, kurio nesumokėtą (duomenys neskelbtini) Eur dydžio dalį nurodyta įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą per tris dienas nuo nutarties įteikimo kaltinamajam dienos.Skundo aukštesniajam teismui argumentaiSkundu kaltinamasis V. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 29 d. nutartį dalyje, kuria pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, terminas trims mėnesiams, ir panaikinti šios kardomosios priemonės taikymą, arba alternatyviai nurodoma, kad jeigu teismas laikysis pozicijos, jog aukščiau nurodytas reikalavimas nepagrįstas, tuomet prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 29 d. nutartį ir nustatyti tokias intensyvios priežiūros sąlygas – neišeiti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nuo 21.30 val. iki 7.00 val., išskyrus atvejus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų reikalingumu ir panaikinant draudimą išvykti už Vilniaus miesto ribų. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Nutartimi nustatytos taikomų kardomųjų priemonių – intensyvios priežiūros ir užstato, sąlygos yra nemotyvuotos ir pernelyg griežtos. Baudžiamasis procesas yra dinamiškas procesas, todėl teisėsaugos institucijos, reaguodamos į besikeičiančias faktines aplinkybes, privalo peržiūrėti ilgą laiką taikomų procesinių prievartos priemonių sąlygas ir jas bloginti tik tai tuo atveju, jei tai yra objektyviai būtina ir proporcinga susiklosčiusiai procesinei situacijai. Kiekvienas kardomosios priemonės, ar kitų procesinės prievartos priemonių, sąlygų keitimas turi būti motyvuotas, įvertintas atsižvelgiant tiek į procesinę situaciją, tiek ir kaltinamojo procesinį elgesį. Iš esmės sutinkama su teismo pozicija, kad taikomos intensyvios priežiūros sąlygos turėjo būti peržiūrėtos ir pakoreguotos, tačiau tai buvo padaryta nesilaikant paminėtų taisyklių, nevertinant naujai nustatytų sąlygų kitų taikomų kardomųjų priemonių kontekste (o konkrečiai – užstato), neatsižvelgiant į procesinę situaciją, ilgą baudžiamojo proceso trukmę, taip pat nevertinant nustatytų sąlygų BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomosios priemonės tikslų kontekste.Teismas nenurodė aiškių ir įtikinamų motyvų, kodėl yra būtina griežtinti kardomosios priemonės – užstato sąlygas ir tik nežymiai švelninti intensyvios priežiūros sąlygas. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartimi paskirta intensyvi priežiūra, įpareigojant kaltinamąjį nuolat būti gyvenamojoje vietoje, išskyrus apsilankymą sveikatos įstaigoje, ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar teisme, bei (duomenys neskelbtini) Eur dydžio užstatas. Šios kardomosios priemonės sąlygas kaltinamasis vykdo daugiau nei pusę metų jų nepažeidinėdamas. Tai kaltinamojo vertinimu, patvirtina, kad pagrindai, kuriais Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartimi buvo paskirta intensyvi priežiūra taikant maksimalius ribojimus, šiuo metu nėra aktualūs, nes teisėsaugos institucijų nuogąstavimai dėl mano galimo pabėgimo ar pasislėpimo nuo proceso, nepasitvirtino. Nepaisant aukščiau nurodytų argumentų, teismas nutarė tęsti intensyvios priežiūros terminą, vos šiek tiek sušvelnindamas įpareigojimus: įpareigojant mane nuo 13.30 val. iki 21.30 val. būti gyvenamojoje vietoje, bei dvigubai padidino užstatą iki (duomenys neskelbtini) Eur. Taigi, net dvigubą vienos griežčiausių kardomųjų priemonių užstato padidinimą teismas motyvuoja iš esmės tik kaltinamojo ir jo gynėjo išsakytu teiginiu apie galimybę įmokėti papildomą sumą į teismo depozitinę sąskaitą bei tuo, jog dvigubai padidinus užstato dydį, bus „papildomai“ užtikrinamas asmens dalyvavimas baudžiamajame procese. Teismas, sugriežtindamas kardomosios priemonės užstato sąlygas, neįvertino aplinkybės, jog kaltinamajam taip pat yra paskirta ir intensyvi priežiūra, kurios sąlygos iš esmės nėra švelnesnės ir vis dar esmingai riboja teisę bent iš dalies gyventi pilnavertį gyvenimą – dirbti, studijuoti, netrukdomai bendrauti su gynėjais ir kt. Kaltinamojo vertinimu, tokiu būdu teismas nesilaikė proporcingumo principo ir nutarė taikyti kardomąsias priemones iš esmės neįvertinęs esminių aplinkybių.Kaip galima suprasti iš teismo motyvų, užstato padidinimu siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese, užkardyti pabėgimo ar pasislėpimo tikimybę. Tačiau tų pačių tikslų buvo siekiama ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartimi paskyrus (duomenys neskelbtini) Eur dydžio užstatą, kuris teismui atrodė pakankamas šiam tikslui pasiekti. Nepaisant to, kad baudžiamasis procesas daugiau nei pusę metų iš kaltinamojo pusės buvo netrukdomas, teismas vis dėlto nusprendė dvigubai padidinti užstatą, remdamasis vien tik tuo, kad kaltinamasis turi galimybę jį sumokėti. Kaltinamojo vertinimu, jau vien toks motyvavimas aiškiai leidžia daryti išvadą, kad užstato skyrimas ir sąlygų keitimas niekaip nesusijęs su kardomosios priemonės tikslais ir yra perteklinis.Pažymima, jog kaltinamasis sutiktų, kad būtų paliktas galioti tokio dydžio užstatas, jei būtų sušvelnintos kitos ypač griežtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, sąlygos, kadangi esant sumokėtam tokiam dideliam užstatui, dar ir esant beveik maksimaliam judėjimo ribojimui, atsižvelgiant į inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, procesinį elgesį, baudžiamojo proceso stadiją, yra neadekvatus ir neproporcingas. Teismas visiškai nepagrįstai netenkino kaltinamojo ir jo gynėjo prašymo dėl intensyvios priežiūros, jei šios kardomosios priemonės terminas būtų tęsiamas, sąlygas numatyti tokias, kad būtų sudarytos galimybės dirbti ir studijuoti, taip pat dienos metu tenkinti kitus būtinuosius poreikius. Teismas nutartimi pakeisdamas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, taikymo sąlygas, nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartyje, įpareigojusias kaltinamąjį nuolat būti gyvenamojoje vietoje, nustatė įpareigojimą būti gyvenamojoje vietoje nuo 21.30 val. iki 13.30 val., bei nustatytu laikotarpiu neišvyki už Vilniaus mesto ribų, tačiau niekaip nepaaiškino, kokios objektyvios aplinkybės sudarė pagrindą numatyti būtent tokius ribojimus. Kardomosios priemonės negali būti neproporcingos, t. y. jomis negalima asmenų teisių riboti labiau, nei tai neišvengiamai būtina konkretiems proceso tikslams pasiekti. Jeigu tam tikrus proceso tikslus galima pasiekti kardomųjų priemonių netaikant ar taikant švelnesnes kardomąsias priemones ar švelninant jų sąlygas, tai ir turi būti taikomos švelniausios galimos kardomosios priemonės. Ne viename prašyme pakeisti intensyvios priežiūros sąlygas, buvo prašoma atsižvelgti į reikšmingas aplinkybes, susijusias su darbo funkcijomis. Nuo 2024 m. gruodžio 18 d. kaltinamasis dirba UAB „i“ (toliau – ir Bendrovė) plėtros direktoriaus pozicijoje. Kol buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, jam buvo sudaryta galimybė dirbti nuotoliu, tačiau pasibaigus minėtos kardomosios priemonės taikymui, darbo organizavimas palaipsniui grąžinamas prie įprasto darbo modelio, numatančio darbo funkcijų atlikimą tiek Bendrovės veiklos vietoje, tiek dalyvaujant gyvuose susitikimuose su klientais ir partneriais. Tai susiję ir su šiuo metu vystomais bei naujais Bendrovės projektais, kurių įgyvendinimui būtinas tiesioginis bendradarbiavimas, gyvi susitikimai bei operatyvus klausimų sprendimas fiziškai būnant darbo vietoje. Bendrovėje kaltinamojo darbo pradžia nustatyta 08.30 val., todėl būtent tuo metu jis yra įsipareigojęs Bendrovės nustatyta tvarka vykdyti savo darbo funkcijas. Nutartyje nustatyta sąlyga, jog nuo 13.30 val. iki 21.30 val. turi galimybę palikti gyvenamąją vietą ir vykti į darbo vietą, t. y., galimybės vykti į darbo vietą sudarymas tik praėjus daugiau, nei pusei darbo dienos, nėra nei logiškai paaiškinamas, nei suteikia galimybę tinkamai įgyvendinti pavestas darbo funkcijas.Teismas nemotyvavo, kodėl nutartimi sudarė galimybę gyvenamąją vietą palikti tik nuo 13.30 val., nors tokios dienotvarkės sąlygos apskirtai neatitinka nei kaltinamojo darbo funkcijų vykdymo sąlygų, nei leidžia jam palaipsniui integruotis į pilnavertį socialiai naudingo žmogaus gyvenimą, kas ir yra kardomos priemonės sąlygų švelninimo tikslas. Be to, nuo rugsėjo 1 d. prasidės kaltinamojo dieninės studijos Vilniaus universitete, todėl jis privalės lankyti paskaitas, atsiskaitymus ir egzaminus. Teismui kartu su anksčiau teiktais prašymais dėl kardomųjų priemonių sąlygų pakeitimo buvo pateikti išsamūs dokumentai, patvirtinantys jo pareigą gyvai dalyvauti ugdymo proceso užsiėmimuose, kurie vyksta nuo 08.00 val. Pažymėta, jog visais atvejais, kuomet jam buvo leista išvykti į studijų užsiėmimus, kaltinamasis laikydavosi nustatyto maršruto, laiku grįždavo į savo gyvenamąją vietą, jokių sąlygų pažeidimo nepadarė. Taigi kaltinamojo vertinimu, nėra jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą manymui, jog jo gyvas dalyvavimas studijų užsiėmimuose pagal universiteto nustatytą tvarką, galėtų sukliudyti kardomųjų priemonių tikslų įgyvendinimui ateityje. Nutartimi paskirta dienotvarkė taip pat nėra objektyviai suderinama ir kaltinamojo šeimos poreikiais: kartu su partnere auginame tris mažamečius vaikus. Nutartimi nustatytas draudimas palikti gyvenamąją vietą iki 13.30 val. atima iš galimybę dalyvauti kasdieniame vaikų gyvenime – be kita ko, nuvežti juos į ugdymo įstaigas, kurių veikla prasideda 8.00 val. Šiuo atveju nustatant ribojimą gyvenamąją vietą palikti būtent tik nuo 13.30 val., o ne nuo 07.00 val., kaip to reikalauja vaikų poreikiai, jokie konkretūs tikslai nepasiekiami, kadangi kaltinamojo buvimo vietą visą parą fiksuoja elektroninis stebėjimo įtaisas, tačiau tokių intensyvios priežiūros sąlygų nustatymas, mano šeimos gyvenimui daro tiesioginę ir kasdienę žalą. Nutartyje, be kita ko, nėra motyvuotas ir pagrįstas draudimas išvykti už Vilniaus miesto ribų. Pagal darbo sutarties nuostatas darbuotojas darbo funkcijas turi atlikti Bendrovės veiklos vietoje Vilniaus apskrityje. Teismui pagrįstai nusprendus, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, sąlygos turi būti švelninamos, toks sąlygų švelninimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į kaltinamojo poreikių užtikrinimą ir nors su tam tikrais apribojimais, užtikrinant visapusišką reintegraciją į visuomenę. Kaltinamojo vertinimu, nustatytas draudimas išvykti už Vilniaus miesto ribų yra nesuderinamas su kardomosios priemonės švelninimo tikslais bei neužtikrina mano teisės tinkamai atlikti darbo funkcijas, todėl toks draudimas turėtų būti panaikintas. Skunde keliamų klausimų kontekste cituojamos BPK 11, 119, 121, 139 straipsnių nuostatos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. 2026 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apygardos teisme gautas kaltinamojo V. G. gynėjo advokato Lino Belevičiaus prašymas dėl papildomų dokumentų (Ambulatorinių apsilankymų išrašai, 2 lapai) prijungimo. Nurodoma, kad pridedami medicininiai dokumentai, kurie patvirtina, jog V. G. yra diagnozuota liga L40.0 Paprastoji psoriazė (Psoriasis vulgaris), pasireiškianti tuo, jog blauzdų odoje yra eritemoskvamozinės delno dydžio plokštelės, Aušpico F(+). Buvo nustatytos tokios gydymo rekomendacijos: „Emolientai 2 kartus per dieną, ypač kruopščiai tepti abi blauzdas ir čiurnas, Daivobet tepalas 2 kartus per dieną pažeidimo plotams, Fototerapijos UVB procedūros Nr. 20 – 30 kursui. Fototerapijos UVB procedūra atliekama UV kabinoje, procedūros metu nemūvėti apykojės. Fototerapijos procedūras atlikti 3 kartus savaitėje (I, III, V). Po procedūros atlikimo abi blauzdas ir čiurnas sutepti emolientu ir leisti 15-30 min. susigerti. Po to pažeidimo vietas tepti Daivobet tepalu ir leisti jam susigerti 20-30 min. ir tuomet galima uždėti apykoję“. Prašyme pažymėta, kad V. G. dėl medicininių priežasčių yra būtina atlikti medicinines procedūras, kurios turi būti atliekamos 3 kartus per savaitę, turi būti atlikta 30 procedūrų, t. y. gydymo kursas tęstųsi 10 savaičių. Procedūrų metu yra būtina nuimti apykoję, todėl kaltinamajam būtų būtina tris kartus per savaitę vykti į policijos įstaigą, kad pareigūnai nuimtų apykoję, o po procedūrų vėl vykti į policiją, kad apykojė būtų uždėta iš naujo. Gynėjo vertinimu, toks veikimo būdas sukeltų papildomas ir visiškai beprasmes darbo ir laiko sąnaudas policijos pareigūnams, nuo apykojės nuėmimo iki uždėjimo V. G. judėtų be šio stebėjimo įtaiso, kas eliminuotų šios kardomosios priemonės tikslingumą ir veiksmingumą. Gynybos įsitikinimu, šios aplinkybės dar kartą pagrindžia skundo argumentus, jog šiame proceso etape antros pagal griežtumą kardomosios priemonės taikymas yra procesiškai betikslis ir nebereikalingas, visi kardomųjų priemonių tikslai galio būti pasiekti ir taikant V. G. kitas kardomąsias priemones – užstatą (duomenys neskelbtini) Eur, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir kitas. Atsiliepimų į skundą negauta.Aukštesniojo teismo argumentai ir išvadosKaltinamojo V. G. skundas atmestinasVisų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iš pateikto skundo turinio matyti, kad kaltinamojo gynybos nuomone, skundas yra paduotas dėl nutarties, kuria yra sugriežtintos taikomos kardomosios priemonės, todėl prašoma skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apygardos teismas, įvertinęs skunde išdėstytą pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pažymi, kad BPK 441 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog skundas, paduotas dėl šio Kodekso 132 straipsnio 5 dalyje ir 405 straipsnio 6 dalyje nurodytų teismo nutarčių arba paduotas remiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais, privalo, o skundas, paduotas dėl kitų žemesniojo teismo nutarčių, gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Jeigu skundą paduoda suimtas kaltinamasis ar nuteistasis, teisme dalyvauja jų gynėjai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą. Iš skundo turinio matyti, kad kaltinamasis prašo panaikinti arba alternatyviai sušvelninti jam paskirtą kardomąją priemonę, o jokių naujų duomenų turinčių reikšmės nagrinėjamam klausimui nenurodė (išskyrus pateiktus medicininius dokumentus dėl odos ligos, kurie teismo yra prijungti ir įvertinti), dėl to nėra pagrindo kaltinamojo V. G. skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 29 d. nutarties, nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo skundą, įvertinęs skunde nurodytus argumentus bei motyvus, susipažinęs su baudžiamosios bylos duomenimis, patikrinęs skundžiamą nutartį, daro išvadą, kad kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui pratęstas pagrįstai, nustatyti apribojimai ir kardomosios priemonės sąlygos – proporcingos, o (duomenys neskelbtini) Eur dydžio užstatas, kurio nesumokėtą (duomenys neskelbtini) Eur dydžio dalį nustatyta įmokėti per tris dienas nuo šios nutarties įteikimo V. G. dienos, atsižvelgiant į nustatytas švelnesnes kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas, paskirtas pagrįstai ir teisėtai.Pagal BPK 119, 120 ir 1311 straipsnio nuostatas, intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, kaltinamajam gali būti skiriamos, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ar užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką.Aukštesniojo teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, yra užfiksuoti liudytojų, iš dalies paties kaltinamojo, taip pat kitų kaltinamųjų parodymuose, procesinių prievartos priemonių pagrindu gautuose duomenyse, rašytinėje, vaizdinėje medžiagoje bei kitoje bylos surinktoje medžiagoje. Tuo pačiu teismas pažymi, kad skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos taikymo terminą nebūtina nustatyti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – šiuo atveju intensyvios priežiūros – skyrimo ar jos termino pratęsimo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai išsprendžiami tik baigus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, kai byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.Iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 29 d. nutarties turinio matyti, kad sprendimą pratęsti kaltinamajam V. G. taikomos kardomosios priemonės terminą pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė egzistuojančia realia galimybe, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei siekiu užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.Aukštesnysis teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyta galima V. G. pasislėpimo nuo baudžiamojo proceso rizika. Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. iki šioje byloje pradėto ikiteisminio tyrimo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), vykdydamas darbinę veiklą palaikė aktyvius ryšius su užsienio valstybių piliečiais ir tik pritaikius kardomąją priemonę – suėmimą, gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės, kaltinamajam gresiančios griežtos bausmės kontekste (BK 182 straipsnio 3 dalis (baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų), 300 straipsnio 2 dalis (baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų) bei 300 straipsnio 3 dalis (baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų) bei įvertinus tai, kad kaltinamasis V. G. iki pradėto ikiteisminio tyrimo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), vykdydamas darbinę veiklą palaikė aktyvius ryšius su užsienio valstybių piliečiais, sudaro pagrindą manyti, jog V. G. gali vengti jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo proceso, nepaisant to, kad šiuo metu jis dirba, mokosi ir gyvena Lietuvos Respublikoje. Vien tik šios aplinkybės, patvirtinančios tamprius kaltinamojo socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, jo pasislėpimo nuo baudžiamojo proceso rizikos nesumažina.V. G. atžvilgiu tikslinga taikyti griežtus ribojimus numatančias kardomąsias priemones ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaip matyti, V. G. praeityje teistas tris kartus, paskutinį kartą – Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dešimt epizodų), 182 straipsnio 4 dalį (keturi epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 213 straipsnio 2 dalį. Be to, kaip teisingai akcentuota ir skundžiamoje nutartyje, dar vienas apkaltinamasis teismo sprendimas dėl analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo V. G. buvo priimtas prieš pat ikiteisminio tyrimo šioje byloje pabaigą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. G. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, paskiriant baudos bausmę. Taip pat kaltinamojo atžvilgiu šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje. Pagrįstą manymą, jog asmuo gali naujas nusikalstamas veikas, gali patvirtinti ir informacija apie to asmens teistumą (kaip jau paminėta, V. G. praeityje buvo teistas). Taigi, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės rodo didesnį asmenybės pavojingumą, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį bei turi įtakos sprendžiant taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apylinkės teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą, vertino ne tik duomenis apie ankstesnius kaltinamojo teistumus, tačiau atsižvelgė į visumą nustatytų aplinkybių, kurios leido padaryti išvadą, jog kaltinamasis V. G. turi polinkį nusikalsti ir būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas.Priešingai nei nurodoma kaltinamojo skunde, teismo nustatytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos suteikia jam galimybes palaikyti darbinius ryšius. Su nustatytais apribojimais, kaltinamasis nors ir ne visą darbo dieną fiziškai gali atlikti savo darbines funkcijas, turi galimybę atlikti savo darbą (ką jis dabar ir daro, bei ką darė ir jam taikant kardomąją priemonę – suėmimą (kaip pažymėjo ir pats kaltinamasis skunde kuomet jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, jam buvo sudaryta galimybė dirbti nuotoliu)), būdamas savo gyvenamojoje vietoje rūpintis artimaisiais bei leisti laisvalaikį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad V. G. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos skundžiama nutartimi buvo esmingai sušvelnintos t. y. įpareigojant V. G. nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 21.30 val. iki 13.30 val., išskyrus atvejus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų reikalingumu, bei neišvykti už Vilniaus miesto ribų, taip suteikiant kaltinamajam daugiau laisvės ir galimybių, kadangi prieš tai kaltinamasis buvo įpareigotas nuolat būti savo gyvenamojoje vietoje. Akcentuotina ir tai, kad nors skunde nurodoma, kad nuo rugsėjo 1 d. prasidės kaltinamojo dieninės studijos Vilniaus universitete, todėl jis privalės gyvai lankyti paskaitas, atsiskaitymus ir egzaminus, tačiau, kaip paminėta ir pačiame skunde, ankščiau V. G. pateikus prašymus buvo leidžiama išvykti į studijų užsiėmimus. Pabrėžtina, kad kardomoji priemonė neišvengiamai susijusi su asmens patiriamais apribojimais, bei iš to keliamais nepatogumais. Tie ribojimai yra pateisinami siekiu užtikrinti, visų pirma, BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Šie tikslai yra prioritetiniai ir šiuo konkrečiu atveju nukonkuruoja asmens teisę į mokslą.Skunde taip pat teigiama, kad teismas, sugriežtindamas kardomosios priemonės – užstato sąlygas, neįvertino aplinkybės, jog kaltinamajam taip pat yra paskirta ir intensyvi priežiūra, kurios sąlygos iš esmės nėra švelnesnės ir vis dar esmingai riboja teisę bent iš dalies gyventi pilnavertį gyvenimą. Tačiau apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į tai, jog intensyvios priežiūros sąlygos švelninamos, ir būtent įvertinęs pasikeitusias taikomos kardomosios priemonės sąlygas bei siekį išlaikyti tinkamą jų visumos proporcingumą, bei siekiant užkardyti V. G. galimybes bėgti (slėptis) nuo teismo bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, padidino užstato dydį. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad užstato padidinimas, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir proceso stadiją, yra būtinas ir proporcingas, siekiamiems tikslams pasiekti.Nors papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodoma, jog V. G. yra diagnozuota paprastoji psoriazė ir kaltinamajam reikalingas gydymas, dėl ko būtina tris kartus per savaitę vykti į policijos įstaigą, kad pareigūnai nuimtų apykoję, o po procedūrų vėl vykti į policiją, kad apykojė būtų uždėta iš naujo ir toks veikimo būdas sukeltų papildomas ir visiškai beprasmes darbo ir laiko sąnaudas policijos pareigūnams, nuo apykojės nuėmimo iki uždėjimo V. G. judėtų be šio stebėjimo įtaiso, kas eliminuotų šios kardomosios priemonės tikslingumą ir veiksmingumą. Tačiau kaltinamojo skunde bei jo gynėjo prašyme nurodyti nepatogumai yra adekvatūs ir nenusveria siekiamo tikslo, dėl kurio tolimesnis intensyvios priežiūros taikymas yra būtinas. Pasikartotina, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė. Nepatogumai, kuriuos skunde ir prašyme įvardija kaltinamasis bei jo gynėjas, nelaikytini tiek žymiais, kad būtų galima konstatuoti taikomos priemonės perteklinį pobūdį. Taigi visos šioje nutartyje aptartos aplinkybės rodo, kad V. G. taikoma kardomoji priemonė yra pagrįsta tol, kol egzistuoja minėtos rizikos, ir netaikant intensyvios priežiūros, jų negalima išvengti.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad V. G. teisės ir laisvės suvaržytos, laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems bei pakankamiems kardomosios priemonės taikymo pagrindams, todėl toks asmens teisių suvaržymas pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įvertinus V. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį, galimas procesines rizikas bei kaltinamojo atžvilgiu taikomų ribojimų trukmę, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės yra proporcingos, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 29 d. nutartis – teisėta ir pagrįsta.Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,n u t a r i a:atmesti kaltinamojo V. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 29 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.Teisėjas Paulius Veršekys