Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, mažosios bendrijos vadovas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

D. M. 2025 m. gegužės 30 d., apie 18.45 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su A. B. metu, viena ranka laikydamas A. B. už marškinėlių, kitos rankos kumščiu sudavė A. B. ne mažiau kaip vieną smūgį į kaktos sritį, ne mažiau kaip tris smūgius į pakaušio sritį ir vieną smūgį į kairės pusės viršutinę kūno dalį, dėl ko A. B. atsitrenkė į šalia esančią metalinę konstrukciją, taip A. B. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, padarydamas jam odos nubrozdinimus kaktos dešinėje ir kaklo dešinėje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje, kaklo kairėje, krūtinės dešinėje, krūtinės kairėje, kairiame žaste ir dešinėje šlaunyje. Taip D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Kartu su savo šeimos nariais atvažiavo pas uošvienę. Pamatė, kad garažas yra atidarytas, stovi priparkuotas A. B. automobilis. Užėjo pasisveikinti. Tuomet nuėjo į namus, padarė arbatos. Apie pastolius nekalbėjo, nes jį pašaukė į namus. Kol arbata atvės, vėl nuėjo į garažą pasiteirauti dėl pastolių. Garaže V. B. sėdėjo prie keltuvo, o A. B. buvo po pakeltu automobiliu, kažką darė, ant galvos buvo užsidėjęs kepurę ir žibintuvėliu. Paklausė V. B., kur yra jo pastoliai. V. B. atsakė, kad pastoliai yra pas A. B. Paklausė A. B., kur yra jo pastoliai. A. B. atsakė, kad jam reikėjo pinigų. Pasakė A. B., kad su juo buvo atsiskaityta. Paklausė A. B., kur yra jo generatorius. A. B. atsakė, kad generatorius yra ten pat, kur ir pastoliai. Paprašė A. B. grąžinti jam šiuos daiktus. A. B. atsakė, kad jis (D. M.) neturi jokių šių daiktų nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Apsisukęs nuo keltuvo ėjo link suvirinimo aparato, kuris pirko irgi jis, kad šį paimti. A. B. pasivijo jį iš galo, griebė jam už kairiojo peties prie kaklo ir jį apsuko. Jam iki suvirinimo aparato buvo trys–keturi žingsniai, tuo tarpu A. B. stovėjo toliau, po pakeltu automobiliu, todėl negalėtų, kaip teigia, jo aplenkti. Kaire ranka apkabino, prilaikė, sukabino A. B. Jis ir A. B. vienas kitam sudavė smūgius. A. B. pirmas jam sudavė į krutinę. Niekas iš jų nebandė sustabdyti smurtavimo. Dešine ranka sudavė smūgius A. B. į viršutinę kairę kūno dalį, pagrinde į krūtinę ir šonkaulius. Sudavė smūgį A. B. į galvą. Dėl suduotų smūgių A. B. atsitrenkė į metalinę konstrukciją. Ant grindų pabiro ten gulėję vamzdžiai. Jis ir A. B. nebuvo nukritę. V. B. pribėgęs juos išskyrė. Išgirdusios triukšmą į garažą atbėgo jo žmona, vardu K., ir uošvienė, vardu T. A. B. paėmė vamzdį ir sudavė jam per koją. Išeidamas iš garažo pasakė, kad jie važiuos į policiją. Kai ruošėsi išvažiuoti, kalbos apie policijos kvietimą nebuvo. Nežinojo, kad A. B. ketina kviesti policiją. Sėdo į automobilį ir išvažiavo. Paskambino advokatui, tačiau nesėkmingai. Tuomet paskambino greitosios medicinos pagalbos, kad būtų užfiksuoti jo sužalojimai, tačiau jiems nurodė kreiptis į policiją. Tada nuvyko į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, tačiau jis buvo jau uždarytas. Grįžtant namo, išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės, paskambino V. B. ir pasakė, kad A. B. iškvietė policiją ir jog jie grįžtų. Grįžo atgal pas uošvius, kur buvo atvykę policijos pareigūnai ir medikai. Medikai paklausė A. B., ar jam reikia pagalbos, tačiau jis nieko neatsakė. Pats paprašė medikų, kad suleistų nuskausminamųjų, nes skaudėjo koją. Sutinka, kad padarė A. B. nustatytus sužalojimus. Iki įvykio jų nepastebėjo. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Atsiprašė A. B. ir su juo susitaikė.

D. M. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną kaip įtariamasis pasinaudojo teise neduoti parodymų, o apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną priešpriešinėje byloje kaip nukentėjusysis parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir iš pradžių apklausiamas teisiamojo posėdžio metu.

Nukentėjusysis A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad garaže kartu su tėvu V. B. tvarkė automobilį. Ant galvos buvo užsidėjęs nebent kepurę. Atėjęs D. M. pareikalavo atiduoti daiktu, kurie priklauso jam (A. B.). D. M. ėjo link suvirinimo aparato. Manydamas, kad D. M. gali šį pasiimti, spartesniu žingsniu jį pasivijo ir aplenkė. D. M. pastūmė jį iš nugaros į dešinį petį, dėl to jis prarado pusiausvyrą. D. M. kaire ranka laikė jį, o dešine – smūgiavo jam. D. M. sudavė jam ne mažiau dviejų–trijų smūgių kumščiu į pakaušio sritį. Negali pasakyti, ar D. M. sudavė jam į kaktą, bet sužalojimas atsirado. Bendrai D. M. sudavė jam smūgius į galvos sritį. Taip pat D. M. sudavė jam į šoną, negali pasakyti, kiek smūgių. Mušamas atsitrenkė į metalinę konstrukciją, taip galėjo atsirasti sužalojimai dešinėje šlaunyje. Dėl viso to jautė fizinį skausmą. Jam dengiantis galvą, kūną, atbėgo V. B. ir juos išskyrė. Paėmė metalinį vamzdį ir sudavė D. M. per koją. Tuomet išgirdusios riksmus atbėgo jo motina ir sesuo. D. M. išėjus iš garažo, iš karto iškvietė policiją, o pareigūnai iškvietė medikus. Dėl patirtų sužalojimų medikai rekomendavo jam kreiptis į priimamąjį, taip pat jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Už suvirinimo aparatą mokėjo jis (A. B.). Sutinka susitaikyti su D. M.

Nukentėjusysis A. B. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu.

Liudytojas V. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su A. B. ir vyriausiuoju sūnumi dirbo garaže. Atvažiavo D. M. Prie vyriausiojo sūnaus D. M. nieko nesakė. Vyriausiajam sūnui išvažiavus, D. M. ėmė reikalauti instrumentų. D. M. ir A. B. pradėjo ginčytis dėl suvirinimo aparato. D. M. ėjo paimti suvirinimo aparatą. A. B. norėjo neleisti D. M. to padaryti, nes už suvirinimo aparatą mokėjo jis (A. B.). D. M. ir A. B. ėmė šaukti, išgirdo, kaip jie pradėjo stumdytis, muštis tarpusavyje. Atbėgo pas juos. A. B. buvo nuverstas ant vamzdžiu. D. M. iš viršaus smūgiavo A. B. Jie buvo susikibę, mosikavo rankomis. Atitraukė D. M. nuo A. B. Tuo metu atėjo jo sutuoktinė ir dukra. Toliau vyko žodinis konfliktas. Nematė, kaip A. B. vamzdžiu sudavė D. M. D. M. išvažiavo. A. B. iškvietė policiją.

Liudytojas V. B. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu.

Liudytoja K. B.-M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo savaitgalis, jie atvežė vaikus. Atvykus į kiemą pamatė, kad jos vyresniojo brolio automobilis stovi prie garažo. Suprato, kad garaže yra jos vyresnysis brolis ir tėvas, net negalėjo pagalvoti, kad jaunesnis brolis A. B. bus garaže. Buvo name, D. M. nuėjo į garažą. Vėliau išgirdo tėvo staugimą ir bildėjimą, todėl nubėgo patikrinti. Įvykio vietoje pamatė, kad D. M. stovi, viduryje veidu į jį atsisukęs jos tėvas, kitoje pusėje – A. B. su vamzdžiu rankoje. Nežino, kas pirmas smūgiavo. Bandė išskirti konfliktą, A. B. ją aplenkė ir vamzdžiu sudavė D. M. Tuomet tėvas pradėjo laikyti A. B., o ji išstūmė D. M. iš garažo. Ji ir D. M. iš karto nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Kelyje paskambino motina, kuri prašė sugrįžti, nes atvažiavo policija. Jie grįžo kalbėtis su pareigūnais. D. M. vėliau jai pasakojo, kad jis atėjo į garažą, bendravo, viskas buvo gerai, tuo metu garaže dar buvo jos vyresnysis brolis, po kiek laiko, kai vyresnis brolis išvažiavo ir nebeliko pašalinių asmenų, jis paklausė dėl generatoriaus. Gavo atsakymą, kad jo generatorius ten pat, kur ir stelažas, ar kažką panašaus. Tuomet D. M. pasakė, kad pasiima įmonei priklausantį suvirinimo aparatą, ir, kai jis jau ėjo link to aparato, A. B. šoko ant jo iš nugaros.

Liudytoja K. B.-M. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausiama teisiamojo posėdžio metu.

Liudytoja T. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nesutiko duoti parodymų prieš savo šeimos narį D. M..

Liudytoja T. B. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2025 m. gegužės 30 d. buvo namuose. Po pietų atvažiavo jos dukra K. B.-M. su savo šeima. Ji kartu su dukra ir anūkais buvo kieme, o D. M. nuėjo į garažą, kuriame buvo jos vyras V. B. ir sūnus A. B. Išgirdo triukšmą garaže, todėl kartu su dukra nubėgo iki garažo. Pamatė, kad tarp jos sūnaus ir žento įvyko konfliktas, vyrai rėkė vienas ant kito. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Dukra su žentu išvažiavo, o sūnus paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie konfliktą bei iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, grįžo ir jos žentas su dukra. Toliau jie aiškinosi santykius jau su pareigūnais. A. B. anksčiau dirbo kartu su D. M., todėl bendravo, tačiau šiuo metu nebedirba. Apie ankstesnius jų konfliktus jai nėra žinoma. Šio konflikto priežasties ji taip pat nežino.

Liudytoja E. N. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. liepą dingo elektra. Sutuoktinis paskambino V. B. paklausti dėl generatoriaus. V. B. paaiškino, kad generatorius yra pas D. M. Paskambinus D. M., jis pasiūlė jiems atvažiuoti. Kadangi nežinojo, kur tiksliai D. M. gyvena, sustojo pusiaukelėje ir ten jo laukė. D. M. atvažiavo, perkėlė generatorių į jų automobilį. Namie generatoriaus užvesti nepavyko. Sutuoktinis vėl paskambino D. M., kad jis neužsiveda. Generatorius taip ir nepradėjo veikti, o kitą dieną jau atsirado elektra. Sutuoktinis generatorių nuvežė V. B., nes D. M. ten gyveno.

Liudytojas J. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pokalbis dėl generatoriaus vyko dar prieš porą metų, vasarą, audros metu, kai pas jį dingo šviesa. Jis paskambino sutuoktinės brolio žentui V. B. paklausti, ar pas jį yra generatorius. Šis pasakė neturįs, tačiau nurodė, kad generatorių turi D. M. Nuvažiavo pas D. M., kuris įkrovė generatorių į automobilį. Nepavyko užvesti generatoriaus, todėl atėjo pas V. B., kuris taip pat pabandė užvesti generatorių. Generatorių paliko, o pats išvažiavo. Nežino, kam nuosavybės teise priklausė minėtas įrenginys.

Liudytojas A. K. (A. K.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 metais pas jį dirbo D. M. Jam (A. K.) buvo reikalingas aliuminis stelažas. Kai D. M. atliko darbus, jis (D. M.) paprašė jo atvežti į objektą. Susitarė, kad D. M. atliks darbus, o jis sumokės jam pinigus. Stelažo dokumentų neturi. Atpažintų jį pagal lipdukus.

Liudytojas A. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad generatorių „Honda“ įsigijo Vilkpėdės gatvėje 2018 m. vasarą, pirkimo dokumentų neturi, kainavo apie 450 Eur, turi jo nuotraukas. Kol jo brolis D. M. gyveno su A. B. šeima, generatorius buvo ten. Jam prireikus generatoriaus, šį paimdavo. Paskutinį kartą paprašė brolio atvežti generatorių, vėliau šis buvo paskolintas J. N., tuomet paliktas A. B. šeimai, kad D. M. jį pasiimtų. Žino, jog A. B. teigia, kad generatorius yra jo, tačiau su juo asmeniškai nekalbėjo, todėl nežino, kodėl jis taip mano. 2025 m. rugpjūtį dėl generatoriaus konfliktų nebuvo, pirmas nesutarimas įvyko dėl suvirinimo aparato. Šiuo metu generatorius yra tikriausiai pas A. B. šeimą, turi jam pretenzijų.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad A. B. parodė, jog 2025 m. gegužės 30 d., apie 18.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo sesers vyro D. M. įvyko žodinis konfliktas dėl daiktų. Konflikto metu D. M. dešine ranka sudavė jam ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos sritį.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas medinis garažas. Garažo viduje matomi įvairūs įrankiai, dėžės, kopėčios, grindų danga – betoninė. Kairėje matomas suvirinimo aparatas, šalia jo – kiti daiktai. Už suvirinimo aparato guli žalios spalvos metalinis vamzdis. Dešinėje pusėje matomi įvairūs įrankiai. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašai. Pirmame įraše girdima, kaip 2025 m. gegužės 30 d. 18.45 val. pranešėjas A. B. informuoja, jog (duomenys neskelbtini), jį užpuolė sesers vyras. Antrame įraše girdima, kaip 2025 m. gegužės 30 d. 18.51 val. pranešėjas A. B. papildo, jog užpuolikas D. M. išvyko iš įvykio vietos automobiliu „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti du policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Pirmame įraše matoma, kaip policijos pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes su A. B. ir V. B. A. B. skundėsi, kad D. M. jį pastūmė ir pradėjo mušti. Pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. V. B. telefonu kvietė D. M. sugrįžti. A. B. paaiškino, kad tai ne pirmas konfliktas. Atvykęs D. M. pasakojo, kad konfliktas kilo dėl negrąžintų daiktų ir apmokėjimo už darbus, nurodė, kad tai A. B. jį užpuolė – vamzdžiu sudavė jam per koją. Pareigūnas paprašę parodyti koją. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo tiek D. M., tiek A. B.. Antrame įraše matoma, kaip pareigūnai daro įvykio vietos nuotraukas.

Iš D. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė garažą, kuriame įvyko konfliktas, savo, A. B. ir V. B. buvimo vietą prieš konfliktą ir jo metu.

Iš A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė garažą, kuriame įvyko konfliktas, savo, D. M. ir V. B. buvimo vietą prieš konfliktą ir jo metu.

Iš akistatos tarp D. M. ir A. B. protokolo matyti, kad jie davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir apklausiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūną.

Iš akistatos tarp D. M. ir V. B. protokolo matyti, kad jie davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir apklausiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūną.

Iš akistatos tarp K. B.-M. ir V. B. protokolo matyti, kad jie davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir apklausiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūną.

Iš specialisto išvados matyti, kad A. B. nustatyti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, kaklo dešinėje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kaklo kairėje, krūtinės dešinėje, krūtinės kairėje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, galėjo būti padaryti, kontaktuojant kietu buku daiktų (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti devynių trauminių poveikių pasekoje, galimai ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu būdu. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis, nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu būdu.

Iš prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, patvirtinto ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, matyti, kad priešpriešinis ikiteisminis tyrimas, atliekamas A. B. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, buvo nutrauktas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. MB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko suvirinimo aparatą „MINARC 150“ ir elektrodo laikiklį „Myking 200“.

Iš D. M. ir A. B. susitarimo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, matyti, kad D. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su A. B., nuoširdžiai gailisi ir atsiprašė jo. Šalys bendru sutarimu prašo teismo atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 141 straipsnio 1 dalies pagrindu šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 7 punktą, nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas ir (ar) susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus bendrojo dalyvumo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. kaltė mušant – kumščiu suduodant ne mažiau kaip vieną smūgį į kaktos sritį, ne mažiau kaip tris smūgius į pakaušio sritį ir vieną smūgį į viršutinės kūno dalies kairę pusę, dėl ko A. B. atsitrenkė į šalia esančią metalinę konstrukciją – sukėlus A. B. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojus, padarant jam odos nubrozdinimus kaktos dešinėje ir kaklo dešinėje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje, kaklo kairėje, krūtinės kairėje, krūtinės dešinėje, kairiajame žaste ir dešinėje šlaunyje, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Iš kaltinamojo D. M. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis prisipažino sukėlęs A. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs jo sveikatą, parodė, jog mušė A. B., dešine ranka suduodamas jam į viršutinę kairę kūno dalį, dagiausiai – į krūtinę ir šonkaulius, taip pat smūgiavęs jam į galvą, ir kad nuo suduotų smūgių A. B. atsitrenkė į metalinę konstrukciją, sutinka, jog sukėlė jam nustatytus sužalojimus, prieš tai jų nepastebėjo. Be D. M. prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo, visų pirma, nukentėjusiojo A. B. teisiamojo posėdžio metu apie tai duoti parodymai, pagrindžiantys, kad D. M. jį mušė, kumščiu suduodamas jam į galvos ir kūno sritis, tame tarpe nemažiau trijų smūgių į pakaušio sritį, taip pat į kaktos sritį, kurioje atsirado sužalojimas, ir šoną, be to, jog jis dėl to atsitrenkė į metalinę konstrukciją. Tai patvirtina įvykio liudininko, liudytojo V. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, rodantys, kad jis išgirdo, kaip D. M. ir A. B. ėmė rėkti vienas ant kito, po ko pamatė, kaip D. M. smūgiavo A. B. iš viršaus, jie buvo susikibę, rankomis mosikavo vienas į kitą, jis atitraukė D. M. nuo A. B. Be nurodytų įrodymų, D. M. kaltę mušus A. B. pagrindžia A. B. skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašai, įvykio vietoje su A. B., V. B. ir D. M. bendravusių policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašai bei jų apžiūros protokolas, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje netrukus po įvykio užfiksuoti A. B. nusiskundimai ir duomenys apie jo būklę bei kiti byloje esantys įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. Iš specialisto išvados matyti, kad A. B. nustatyti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje ir kaklo dešinėje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kaklo kairėje, krūtinės dešinėje, krūtinės kairėje, kairiajame žaste ir dešinėje šlaunyje, šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, neabejotina, kad dėl A. B. patirtų ne mažiau kaip devynių trauminių poveikių, be kita ko, jam kumščiu suduotų smūgių į galvos sritį, dėl kurių jam nustatyti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, A. B. galėjo jausti fizinį skausmą. D. M., būdamas suaugęs ir normalaus protinio išsivystymo, visa tai suvokė ir numatė bei, sprendžiant iš jo paties duotų parodymų apie tai, kad tarp jo ir A. B. kilo žodinis konfliktas dėl daiktų, jie vienas kitą mušė, ir kryptingų veiksmų, tokių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, kaltinamojo D. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

D. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką – esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, savu noru atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą 237,46 Eur dydžio turtinę žalą ir susitarė su A. B. dėl jam padarytos 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, atsiprašė A. B. ir su juo susitaikė, visa tai savo ruožtu rodo jo nuoširdų gailėjimąsi. D. M. yra dirbantis, neteistas, nors per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transportu, tačiau per pastaruosius vienerius metus padarė tik tris, visi jo Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra santykinai nešiurkštūs, paskirtas baudas sumokėjo. Nors administraciniai baustumai neleidžia D. M. asmenybę apibūdinti išskirtinai teigiamai, tačiau rimtų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos sunkinančiomis D. M. atsakomybę, nenustatyta. Visa tai leidžia spręsti apie daugiau atsitiktinį D. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiam A. B. susitaikius.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 237,46 Eur dydžio turtinės žalos, patirtos dėl A. B. gydymo, atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Nustatyta, kad fizinį skausmą A. B. sukėlė ir jo sveikatą nežymiai sutrikdė D. M. Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą D. M. atlygino. Tai pagrindžia 2026 m. spalio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 450. Dėl šios priežasties Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Vėliau, A. B. ir D. M. sudarė susitarimą, kuriuo sulygo, kad nusikalstama veika A. B. padaryta 500 Eur dydžio neturtinė žala, kurią D. M. įsipareigojo atlyginti. Nustatyta, kad fizinį skausmą A. B. sukėlė ir jo sveikatą nežymiai sutrikdė D. M. Reikalaujamas atlyginti neturtinės žalos atlyginimo dydis – 500 Eur, teismo vertinimu, yra adekvatus ir teisingas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.248, 6.250, 6.283 straipsniais, A. B. patikslintas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

D. M. (D. M.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu A. B., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. M. (D. M.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš D. M. (D. M.) priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atmesti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl 237,46 Eur dydžio turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš D. M. (D. M.).

Bylos medžiagoje esančius kompaktinius diskus nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

D. M. (D. M.) išaiškinti, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.