Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorui Linui Gružui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)“ (šaltkalvis), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas (2021-02-15 prokuratūros nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

KAL1 , vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveika, o būtent: jis, 2026 m. vasario 2 d., apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini), tuo pačiu – Vilniaus gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2026 m. vasario 2 d., 12.46 val., policijos pareigūnų tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatyta 1,47 promilių etilo alkoholio koncentracija), be to, vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties kelio Nr. 5203 eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir 99 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio saugų važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į slidžią sniegu padengtą važiuojamosios kelio dalies dangą, dėl ko apie 90 metrų atstumu už kelio sankirtos su keliu, vedančiu link (duomenys neskelbtini) pastato Nr. 2, prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį į kairę pusę keldamas grėsmę eismo saugumui įvažiavo į kelio priešingos eismo krypties juostą ir susidūrė su priešpriešiais (duomenys neskelbtini) kryptimi važiavusiu automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vairuotu NKA1 , kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis KAL1 nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. 2026 m. vasario 2 d. rytą, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nuvežė savo sužadėtinę į stotelę. Tada jam paskambino darbdavys ir pasakė, kad jis turės keletą laisvadienių, nes dėl didelių šalčių su sunkvežimiu niekur nereikės važiuoti. Grįžęs namo jis nusprendė atsipalaiduoti. Degtinės išgėrė apie 400 ml. Tada, būnant namuose, jis sugalvojo nuvažiuoti pas buvusią sugyventinę. Norėjo nupirkti jai gėlių. Tada, būdamas neblaivus, sėdo už savo automobilio vairo ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Kas vyko toliau jis pasakyti negali, nes neatsimena. Negali nurodyti, kodėl įvyko eismo įvykis, kodėl jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Galimai tai įvyko dėl girtumo, dėl jo sutrikusios koordinacijos. Kad įvyko eismo įvykis jis suprato po susidūrimo. Neatsimena, kaip išlipo iš automobilio. Pamena tik tai, kad jau išlipęs iš automobilio jis stovėjo ant asfalto ir tuo metu ant jo šaukė moteris, vairavusi kitą automobilį. Vėliau atvyko pareigūnai. Kai atvažiavo pas tyrėją apklausai, prašė duoti nukentėjusiosios numerį, tačiau pareigūnas nedavė ir jam nebuvo leidžiama su ja bendrauti. Pirmą kartą pamatė ją, tai prieš posėdį ir jos atsiprašė. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nusikaltimo padarymo kaltinamasis, jo gynėjas bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo KAL1 prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Nukentėjusios NKA1 parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2026 m. vasario 2 d., apie 12.00 val. (tikslaus laiko pasakyti negali), vairuojamu jai priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , važiavo į (duomenys neskelbtini) pasirūpinti šunimi. Apie 60 km/h greičiu važiavo keliu nuo (duomenys neskelbtini). Važiuodama pamatė priešais ją atvažiuojantį juodos spalvos automobilį, kuris važiavo jos judėjimo krypties eismo juosta. Automobilį pamatė, kai iki jo buvo likęs apie 4-5 metrų atstumas. Labai išsigandusi, ji, bandydama išvengti susidūrimo, pasuko vairą į kairę link priešingos eismo krypties juostos. Jai pasukus į kairę, juodos spalvos automobilis grįžo į savo judėjimo krypties eismo juostą. Tada įvyko susidūrimas. Automobiliai susidūrė „kaktomuša“, didesnis smūgis buvo į keleivio pusę. Po smūgio jos automobilis atsidūrė griovyje, o juodos spalvos automobilis liko stovėti skersai kelio. Užgesinusi variklį ji išlipo iš automobilio. Tuo metu kito automobilio vairuotojas jau buvo išlipęs ir stovėjo prie savo automobilio. Pastarasis iškart po įvykio nepriėjo jai padėti. Vyriškis jai kartojo, kad viskas yra gerai. Tada ji šaukdama jam sakė kviesti policiją. Vyras siūlė užpildyti įvykio deklaraciją ir išsiskirstyti. Už tai jis jai žadėjo pinigų ir „sutvarkyti“ jos automobilį. Bendraujant su vairuotoju, ji pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Paklausus, ar jis yra „išgėręs“, pastarasis tai neigė. Tik išlipus iš automobilio, ji pajuto skausmą klubuose, kur buvo saugos diržas. Dar vėliau, kažkiek praėjus šokui, ji pajuto skausmą kairėje blauzdoje ir nugaroje. Ji į įvykio vietą išsikvietė draugą (duomenys neskelbtini). Jam atvykus, ji sėdėdama jo automobilyje laukė atvykstančios greitosios medicinos pagalbos. Po eismo įvykio vietoje buvo sustojęs kažkoks vaikinukas, kuris ir iškvietė jai „greitąją”. Kitų įvykio liudininkų nebuvo. Ji buvo pristatyta į „Lazdynų“ ligoninę, kur jai diagnozavo stuburo ketvirtojo slankstelio lūžį. Šiuo metu ji gydosi namuose (t. 1, b. l. 110-113; 114,115).

Papildomai teisiamajame posėdyje parodė, kad tikrai susitarė su kaltinamuoju, viską išsprendė taikiai, išmokas gavo. Sutinka dėl bylos nutraukimo, susitaikius, kuo greičiau tuo geriau.

Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2026 m. vasario 2 d., 12.46 val., alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu) „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0682 patikrinus alkoholio koncentraciją KAL1 iškvėptame ore, buvo nustatytas 1,47 ‰ (promilių) girtumas, antrojo (13.06 val.) patikrinimo metu – 1,71 ‰ (promilių) girtumas. KAL1 su tikrinimo rezultatais sutiko (t. 1, b. l. 156; 152,153).

Iš byloje esančio Vilniaus apskr. VPK tyrėjos Joanos Voronkevič tarnybinio pranešimo matyti, kad iškart po eismo įvykio nuvykus į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (kur po įvykio buvo pristatyta nukentėjusioji), buvo nustatyta, kad NKA1 blaivi (t. 1, b. l. 19).

Iš byloje esančios Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 745/2026(01) matyti, kad eismo įvykio metu NKA1 patyrė ketvirto juosmeninio stuburo slankstelio lūžį, t. y. sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 127-129).

Liudytojas LUD1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. vasario 2 d., apie 12.00 val. (tikslaus laiko nurodyti negali) važiavo keliu link (duomenys neskelbtini)kaimo. Iki (duomenys neskelbtini)vlikus maždaug vieno kilometro atstumui, jis privažiavo vietą eismo įvykio, kurio metu susidūrė automobiliai „Opel“ ir „VW Passat“. „VW Passat“ stovėjo įstrižai kelio, o „Opel“ buvo griovyje. Automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis. Privažiuojant įvykio vietą, jis pamatė, kad vieną iš automobilių vairavęs vyriškis lenda prie kitos vairuotojos. Sustojęs ir išlipęs iš savo automobilio, jis suprato, kad automobilį „VW Passat“ vairavo vyras, o automobilį „Opel“ - moteris. „VW Passat“ vairuotojas bandė susitarti su moterimi. Siūlydamas pinigų ir suremontuoti jos mašiną, jis prašė nekviesti policijos. Matėsi, kad vyriškis yra „išgėręs“, nes kalbėjo nerišliai, vėliau pradėjo verkti. Prie jo vyras alkoholio nevartojo. Jis vyrui liepė nesiartinti prie automobilio „Opel“ vairuotojos. Moteris jam paaiškino, kad prieš įvykį važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini) ir tada pamatė priešpriešiais jos eismo krypties juosta važiuojantį automobilį „VW Passat“. Bandant išvengti susidūrimo, ji įvažiavo į priešingos eismo krypties juostą, tačiau tuo pačiu metu ten grįžo automobilis „VW Passat“, dėl ko įvyko susidūrimas. Moteris buvo išsigandusi, šoko būsenoje. Ji skundėsi stuburo ir kojos skausmais. Nors automobilio „VW Passat“ vairuotojas jam sakė jau pranešęs apie įvykį skambindamas bendruoju numeriu 112, tačiau, paprašytas, atsisakė parodyti savo telefoną. Tada jis pats telefonu apie įvykį informavo Bendrąjį pagalbos centrą. Vėliau, į įvykio vietą atvykus automobilio „Opel“ vairuotojos draugui, jis išvažiavo (t. 1, b. l. 148-151).

Iš byloje esančių eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolo matyti, kad 2026 m. vasario 2 d. eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini), kelio ilgio atžvilgiu – apie 90 metrų atstumu už kelio sankirtos su keliu, vedančiu link (duomenys neskelbtini) (žiūrint nustatyta KAL1 važiavimo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini)). Asfaltuotą kelio važiuojamąją dalį ties eismo įvykio vieta sudaro dvi eismo juostos, t. y. po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Kelio danga iš dalies, ties kelkraščiais, buvo apsnigta, vietomis apledėjusi. Kelio aplinka - miškinga vietovė. Ties įvykio vieta nustatytas maksimalus leistinas 90 km/h greitis.

Eismo įvykio metu KAL1 vairuotas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , po įvykio stovėjo važiuojamosios kelio dalies ribose, didžiąja dalimi eismo juostoje skirtoje važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) pusės (galine dalimi - priešingos eismo krypties juostoje), skersai/įstrižai kelio ašinės linijos atžvilgiu, savo korpusu pilnai užkirtęs minėtą juostą. Žiūrint aptariama kelio eismo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės, automobilio priekinė dalis buvo nukreipta link dešinio kelkraščio. Automobilis buvo apgadintas. Pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje plokštumoje (labiau jos dešinėje pusėje). Kelio ilgio atžvilgiu, apie 6 metrų atstumu už šio automobilio buvimo vietos (žiūrint kelio eismo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės), dešiniau važiuojamosios dalies ribų esančiame griovyje (nuslydęs šlaitu) stovėjo NKA1 įvykio metu vairuotas automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) . Automobilis buvo apgadintas. Pagrindiniai apgadinimai taip pat lokalizavosi jo priekinėje plokštumoje (t. 1, b. l. 20; 25-32; 33-43; 50-69).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai reiškia, kad būtina įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017 ir kt.).Asmuo pagal BK 281 straipsnį atsako tik tada, kai šiame straipsnyje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo.

BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. KET 14 punkto reikalavimas numato draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 127 punkto reikalavimas numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir 99 punkto reikalavimas numato, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo KAL1 kaltė, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis KAL1 savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė įvykio aplinkybes, kurios atitinka ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko, kad nebuvo pakankamai atidus, pažeidė KET dėl ko ir įvyko eismo įvykis. KAL1 kaltę pagrindžia ne tik jo pačio prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusiosios NKA1 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriose nurodoma, jog važiuodama pamatė priešais ją atvažiuojantį juodos spalvos automobilį, kuris važiavo jos judėjimo krypties eismo juosta. Automobilį pamatė, kai iki jo buvo likęs apie 4-5 metrų atstumas. Labai išsigandusi, ji, bandydama išvengti susidūrimo, pasuko vairą į kairę link priešingos eismo krypties juostos. Jai pasukus į kairę, juodos spalvos automobilis grįžo į savo judėjimo krypties eismo juostą. Tada įvyko susidūrimas. Ji buvo pristatyta į „Lazdynų“ ligoninę, kur jai diagnozavo stuburo ketvirtojo slankstelio lūžį. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: eismo įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonių apžiūrų protokolai, Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada, liudytojo LUD1 parodymai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė nusikalstamu nerūpestingumu, t. y. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (įvažiavęs į nereguliuojamą nelygiareikšmių kelių, norėdamas sukti į kairę turėjo įsitikinti ar niekas nevažiuoja) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad KAL1 vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveika, o būtent: 2026 m. vasario 2 d., apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini), rajoniniame kelyje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 127 ir 99 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,47 promilių etilo alkoholio koncentracija), be to, važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties kelio Nr. 5203 eismo juosta, neatsižvelgė į slidžią sniegu padengtą važiuojamosios kelio dalies dangą, dėl ko apie 90 metrų atstumu už kelio sankirtos su keliu, vedančiu link (duomenys neskelbtini), prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį į kairę pusę keldamas grėsmę eismo saugumui įvažiavo į kelio priešingos eismo krypties juostą ir susidūrė su priešpriešais (duomenys neskelbtini) kryptimi važiavusiu automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vairuotu NKA1 , kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta neatsargi nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

2026 m. rugpjūčio 24 d. teismui pateiktas tarp kaltinamojo KAL1 ir nukentėjusiosios NKA1 sudarytas rašytinis pareiškimas dėl susitaikymo, kuriame nurodoma, kad KAL1 pareiškia, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, gailisi dėl veikos padarymo, atsiprašo NKA1 . NKA1 pareiškia, kad atleidžia KAL1 ir neprieštarauja, kad KAL1 būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. susitaikius (susitaikymo protokolo kopiją pridėta prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nukentėjusioji pareiškia, kad jos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2.997,21 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt septyni eurai ir dvidešimt vienas centas). Nukentėjusioji patvirtina, kad kaltinamasis KAL1 iki šio Susitarimo gera valia atlygino 1.000 Eur šių išlaidų. Nukentėjusioji ir kaltinamasis KAL1 susitaria, kad likusi išlaidų dalis (1 997,21 Eur) bus atlyginta atliekant mėnesines 250 Eur dydžio įmokas, sumokant visą sumą iki 2027-04-15.

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020 ir kt.).

Šiuo atveju KAL1 padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, apie savo padarytą nusikalstamą veiką davė teisingus ir neprieštaringus parodymus, besąlygiškai pripažino nustatytas esmines faktines ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi bei atsiprašė nukentėjusiosios. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašų matyti, kad KAL1 laikomas neteistu (t. 1, b. l. 185-187), paskutinių 3 metų laikotarpiu administracine tvarka už KET pažeidimus ir kitus nusižengimus baustas 3 kartus (paskirtos baudos sumokėtos) (t. 1, b. l. 189-191). Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad KAL1 sirgtų psichinėmis ar priklausomybės ligomis ir priklausytų tokio pobūdžio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms.

Iš rašytinio pareiškimo dėl susitaikymo, sudaryto tarp kaltinamojo KAL1 ir nukentėjusiosios NKA1 , matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, kaltinamasis atlygino nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas sumokėdamas jai 1000 Eur, dėl likusios 1.997,21 Eur pasirašyta sutartis, iš kurios matyti, kad kaltinamasis mokės kas mėnesį 250 Eur dydžio įmokas, įpareigojant sumokėti visą sumą iki 2027-04-15. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sutinka, jog kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius, pretenzijų kaltinamajam neturi.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, kad šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygos. Teismo vertinimu, byloje esantys teigiamai kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, ir tai, kad jis laikomas anksčiau neteistu, naujų nusikalstamų veikų po šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo neįvykdė, taip pat, jog dėl savo poelgio išreiškė nuoširdų apgailestavimą ir atsiprašė nukentėjusiosios sudaro pagrindą manyti, kad nusikalstamos veikos padarymas šiuo atveju buvo atsitiktinio pobūdžio ir ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei daugiau nebenusikals.

Tuo remiantis KAL1 atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam KAL1 atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,47 promilės girtumas, būdamas apsvaigęs vairavo transporto priemonę ne trumpą atstumą, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tokiais savo veiksmais KAL1 kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju KAL1 požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog KAL1 , sėsdamas už vairo neblaivus, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Teismo vertinimu kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, leidžia daryti išvadą, kad uždraudimas kaltinamajam 2 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2026-02-19 bus proporcinga girtumo laipsniui ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms priemonė KAL1 . Skirti trumpesnį terminą teismas neturi teisinio pagrindo.

Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu KAL1 buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios NKA1 atstovas advokato padėjėjas Henrikas Kulnys pareiškė AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš Draudiko priteisti 1 212,80 Eur turtinės žalos, 8 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanas. Iš kaltinamojo prašoma visas nukentėjusiosios NKA1 turėtas advokato išlaidas, kurios bus pateiktos iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pabaigos Civiliniame ieškinyje detalizuojamos teisiškai reikšmingos aplinkybės apie nukentėjusiosios NKA1 patirtus sužalojimus ir jų liekamuosius reiškinius.

Bylos nagrinėjamo metu nukentėjusiosios atstovas pateikė prašymą dėl trišalės taikos sutarties patvirtinimo ir susitaikymo protokolo prijungimo. Prašyme nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo turtinę ir neturtinę žalą iš dalies atlygino draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“. Dėl likusios dalies žalos atlyginimo NKA1 remiantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, civilinio ieškinio draudimo bendrovei atsisako, pretenzijų AB „Lietuvos draudimas“ nebeturi. Nurodomas civilinio ieškinio atsisakymas įtvirtintas ir 2026 m. liepos 20 d. trišaliame susitarime tarp ( NKA1 , KAL1 ir AB „Lietuvos draudimas“ atstovaujančio asmens.

Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. liepos 20 d. buvo sudarytas trišalis susitarimas tarp nukentėjusiosios NKA1 ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ bei KAL1 , kuriuo šalys susitarė, kad galutinis ir neginčijamas draudimo išmokos dydis dėl 2026 m. vasario 2 d. eismo įvykio patirtos turtinės žalos atlyginimo yra 966,87 Eur, neturtinės žalos atlyginimo yra 5 765 Eur bei bylinėjimosi išlaidų grafikas po 250 Eur kas mėnesį iki 2027 m. balandžio 15 d. ,nukentėjusioji įsipareigoja ateityje draudikui nereikšti jokių pretenzijų dėl papildomos neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio ir kitų klausimų susijusių su įvykiu, darytina išvada, kad klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje jau yra išspręstas, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

KAL1 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

KAL1 , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja NKA1 , ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti KAL1 , jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu KAL1 per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) 6 (šešis) mėnesius metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2026 m. vasario 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiosios NKA1 atstovo advokato padėjėjo Henriko Kulnio pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Patvirtinti 2026 m. liepos 20 d. trišalį susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų, sudarytą tarp nukentėjusiosios NKA1 , civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ bei KAL1 .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.