Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1907-1100/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39563-2025-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.1.1(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 9 d. VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Mildai Bašinskaitei,dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei,kaltinamajai A. T., jos gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui,viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,n u s t a t ė :Teismo nustatytos aplinkybėsA. T. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2025 m. lapkričio 8 d. apie vidurnaktį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir iki 2025 m. lapkričio 8 d. apie 21.30 val. dėvimuose drabužiuose neteisėtai laikė iš viso 7,516 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), kol 2025 m. lapkričio 8 d. apie vidurnaktį policijos pareigūnai rado ir paėmė 0,152 g šios psichotropinės medžiagos minėtame bute įvykio vietos apžiūros metu ir kol 2025 m. lapkričio 8 d. apie 21.30 val. policijos pareigūnai rado ir paėmė 7,364 g šios psichotropinės medžiagos asmens kratos metu A. T. striukės kišenėje ir liemenėlėje.A. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.Byloje surinkti įrodymaiKaltinamoji A. T. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, kad pas ją atėjo R. S. ir pradėjo rėkauti. Ji išėjo iš buto, kad jį apramintų, ir šis ją pakvietė eiti į jo draugo butą. Policijos pareigūnai atvyko dėl to, nes R. S. akmenimis apmėtė automobilį BMW. Atvykę policijos pareigūnai kaltinime nurodytame bute rado psichotropinę medžiagą, tada darė asmens kratą ir pas ją rado kaltinime nurodytą psichotropinės medžiagos kiekį. Psichotropinę medžiagą pirko per programėlę „(duomenys neskelbtini)“. Šioje programėlėje ji pamatė iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą pasiūlymą už 200 Eur nusipirkti 10 g „kristalų“. Psichotropinę medžiagą siūlė nusipirkti už mažesnę, nei įprasta, kainą, todėl ji parašė, kad nori šią medžiagą įsigyti. Jai parašė, kad prie Naujamiesčio ir Eišiškių pl. esančio miškelio po akmeniu reikia palikti pinigus ir po tam tikro laiko ten bus padėta psichotropinė medžiaga. Pardavėjas atsiuntė nuotrauką, po kuriuo akmeniu reikia palikti pinigus. Nuo pinigų padėjimo iki psichotropinės medžiagos gavimo praėjo apie 40 min. Asmens, kuris pardavė psichotropinę medžiagą, nematė, todėl nežino, ar ten buvo vaikinas, ar mergina. Psichotropinę medžiagą įgijo tą pačią bylai reikšmingą dieną apie 13–14 val., o policijos pareigūnai atvyko į butą apie 21–21.30 val. Psichotropinė medžiaga buvo supakuota į atskirus pakelius. Bute be R. S. ir jos buvo dar kiti asmenys, kurių ji nepažįsta. Taip pat bute buvo R. S. draugo sūnus, kuris yra R. S. (duomenys neskelbtini). Ji pripažįsta, kad psichotropinė medžiaga, kurią nušlavė nuo stalo ant žemės, buvo jos. Taip padarė, nes matė, kad policijos pareigūnai nuima viską, kas buvo ant stalo. Šlapime buvo rasta psichotropinė medžiaga, nes ji šią medžiagą yra vartojusi anksčiau, dar iki nagrinėjamo įvykio. Taip pat šią psichotropinę medžiagą ji vartojo, kai tik įsigijo, bet tame bute, į kurį atvyko policijos pareigūnai, ji šios medžiagos pavartoti nespėjo. Tokia pati psichotropinė medžiaga taip pat buvo rasta jos striukės kišenėje ir liemenėlėje. Į liemenėlę psichotropinę medžiagą įdėjo, nes norėjo paslėpti nuo vaikų ir R. S. Ji šią medžiagą įsidėjo dar tada, kai R. S. atėjo į jos namus. Jos namai yra netoli R. S. draugo buto, kuriame buvo bylai reikšmingu laiku. Ji gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką. A. T. pripažįsta, kad iki nagrinėjamo įvykio kartais pavartodavo psichotropinę medžiagą, bet po šio nagrinėjamo įvykio vartoti nustojo. Ji anksčiau yra bausta administracine tvarka, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pirmą kartą jai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta gal 2018 m. 2025 m. lapkričio mėn. vairavo automobilį, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, nors teisę vairuoti transporto priemones jau buvo pradėjusi laikytis (buvo išsilaikiusi teorijos egzaminą). Neseniai padarė administracinį nusižengimą pakartotinai, nes norėjo perstatyti automobilį. Už šį administracinį nusižengimą jai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių. Šiuo metu yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl galimos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bet ji nepadarė šio nusikaltimo, ją apkalbėjo. Jos namuose buvo atlikta krata, tačiau nieko nebuvo rasta. Šiuo metu nėra nieko aiškaus, niekas nevyksta aptariamame ikiteisminiame tyrime. Dėl šio nusikaltimo ji kaltės nepripažino. Ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), o prieš metus ji dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau šio darbo nebedirbo, nes susipyko. Nagrinėjamo įvykio metu ji nedirbo, gyveno iš (duomenys neskelbtini), išmokų (duomenys neskelbtini), taip pat jai padėdavo motina, pas kurią šiuo metu gyvena su (duomenys neskelbtini). Vienas (duomenys neskelbtini) metų, kitas – (duomenys neskelbtini) metų. Dabar ji dirbs (duomenys neskelbtini), o jos valandinis darbo užmokestis „į rankas“ sieks (duomenys neskelbtini). Antstoliams skolų ji neturi. Už prieš paskutinį padarytą administracinį nusižengimą paskirtą baudą moka dalimis, liko sumokėti 100 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.Liudytojas R. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. lapkričio 9 d. apie 17–18 val., kai jis buvo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), ir ėjo pas A. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pamatė pažįstamą A. T., kuri tuo metu lipo iš taksi automobilio. Jis pasisveikino su A. T. ir pasakė, kad turi alkoholio. A. T. jam pasiūlė užeiti pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Su A. T. virtuvėje jie vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu tame pačiame bute buvo A. T. motina, kuriai nepatiko, kad jis su A. T. vartoja alkoholinius gėrimus ir ši paprašė, kad R. S. išeitų. R. S. išėjo į lauką, o A. T. liko bute kartu su motina. Kadangi jam pasidarė liūdna, jis grįžo pas A. T. ir pasiūlė jai eiti į jo draugo butą, nes jis žinojo, kad draugo nėra. Eidami link draugo buto, jie užsuko į parkelį išgerti alkoholio. Parke jie sutiko porą vyrų, su kuriais kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Kai alkoholis baigėsi, R. S. tuos du vyrus ir A. T. paliko parkelyje ir nuėjo į parduotuvę „IKI“ nupirkti dar alkoholio. Grįždamas iš parduotuvės į parkelį, jis sutiko vyrą ir moterį, su kuriais kartu nuėjo link A. T., kuri laukė parkelyje. Susitikę su A. T., jie visi kartu nuėjo į draugo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prieš įeinant į namo laiptinę, jis ranka apdaužė automobilį BMW, kuris stovėjo namo kieme. Jis nežino, kodėl taip padarė. Buto duris atrakino turėtu raktu ir jie visi susėdo prie stalo, esančio virtuvėje. Jis padėjo butelį ant stalo ir nuėjo į kitą kambarį persirengti, kadangi buvo sušlapęs. Būdamas kitame kambaryje, jis išgirdo, kad kažkas garsiai beldžia į duris. Jis, atidaręs buto duris, pamatė policijos pareigūnus, tada iš karto apsirengė ir išėjo su policijos pareigūnais į lauką ir jį uždarė į policijos automobilį. Jis buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl gali būti, kad kai kurių įvykio detalių neatsimena. Jis jokių narkotinių medžiagų nematė, taip pat nematė, kad kažkas iš buvusių asmenų bute turėtų jų su savimi. Jam niekas nesakė, kad turi narkotinių medžiagų, jis apie jas nieko nežino ir nieko nematė (1 t., b. l. 47–49).Liudytoja M. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. lapkričio 8 d. apie 20.30 val. prie parduotuvės „IKI“, netoli jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), susitiko su draugu J. B. J. B. paskambino jo draugas (vardo nežino) ir pakvietė į svečius išgerti alaus. Kadangi nežinojo, koks tikslus adresas ir kur jiems eiti, J. B. su tuo draugu susitarė, kad draugas juos pasitiks prie parduotuvės „Maxima“, esančios netoli (duomenys neskelbtini). Kai nuėjo prie minėtos parduotuvės, juos pasitiko J. B. draugas ir jie visi kartu ėjo. Ji tiksliai negali pasakyti adreso ar namo numerio, prie kurio priėjo, bet J. B. draugas namo kieme bandė užšokti ant stovinčio automobilio, nepavykus užšokti, jis pradėjo spardyti automobilį. Ji negali pasakyti, koks tai buvo automobilis, neįsidėmėjo, tik prisimena, kad transporto priemonė buvo (duomenys neskelbtini) spalvos. M. M. klausė jo, kodėl šis taip daro, o jis pasakė jam neaiškinti ir kad tai jo automobilis ir darys ką nori. Vėliau J. B. draugas nusiramino ir visi toliau ėjo į kažkokį butą. Liudytoja negali pasakyti nei buto adreso, nei namo numerio, nes nežino. J. B. draugas sakė, kad šį butą nuomoja ir jis čia gyvena. Bute buvo moteris, kurią ji su J. B. matė pirmą kartą. Moters vardo ji neprisimena, bet atsimena, kad jis buvo (duomenys neskelbtini). Moteris atrodė panašaus kaip M. M. amžiaus, (duomenys neskelbtini) plaukų, kurie siekė (duomenys neskelbtini). Moteris sėdėjo virtuvėje prie stalo. Ant stalo buvo pastatytas alus, limonadas, pakelis cigarečių, po kuriuo buvo kažkokia kortelė, daugiau ant stalo nieko nebuvo. Nuo pat atėjimo į butą ji su J. B. iškart įėjo į virtuvę, taigi kituose kambariuose jie nebuvo. J. B. draugas taip pat buvo virtuvėje. Būdami virtuvėje, jie sėdėjo ir bendravo, o J. B. draugas gėrė alų. Po maždaug 30 min nuo jų atėjimo suskambo durų skambutis ir išgirdo už durų sakant „atidarykite duris, policija“. J. B. draugas nuėjo atidaryti durų. Moteris, išgirdusi, kad atvyko policija, sunerimo, staigiai atsistojo ir nubėgo, tiksliai nežino kur, todėl negali pasakyti. Ji ir J. B. liko virtuvėje sėdėti prie to pačio stalo. Policijos pareigūnai užėjo į virtuvę kartu su J. B. draugu ir paklausė, ar bute dar kažkas yra. J. B. draugas pasakė, kad dar yra moteris. Policijos pareigūnai pasakė jiems sėdėti bei niekur neiti ir patys nuėjo ieškoti tos moters. Policijos pareigūnai grįžo į virtuvę kartu su ta moterimi, kuri iš karto pradėjo žiūrėti į savo paliktą cigarečių pakelį, po kuriuo dar buvo kažkokia kortelė. Ji nežino, kas tiksliai ten buvo, bet lyg policijos pareigūnai norėjo paimti tą cigarečių pakelį ir apžiūrėti, bet tiksliai pasakyti negali. Tuo metu moteris rankos mostu tą cigarečių pakelį ir kortelę, esančią po juo, nubraukė ant žemės. Ji pamatė, kad ant stalo liko kažkokie balti milteliai, kurių buvo ir ant grindų. Policijos pareigūnai paklausė, ar čia „kristalai“, tačiau moteris pasimetė ir nieko neatsakė. Policijos pareigūnai moterį išsivedė į koridorių ir pradėjo apžiūrinėti. Ji negali pasakyti, ką policijos pareigūnai rado pas moterį, bet sakė, kad buvo rastos narkotinės medžiagos. Policijos pareigūnai antrą apžiūrėjo M. M., tada – J. B., bet pas nė vieną nebuvo nieko rasta. Po to, policijos pareigūnai apžiūrėjo J. B. draugą, tačiau ji nežino, ar pas jį buvo kažkas rasta (1 t., b. l. 58–60).Liudytoja M. M., papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, atvykus į pirmos apklausos metu nurodytus namus, juose buvo (duomenys neskelbtini) vaikas. Ji nežino, kieno tai buvo vaikas. Kaip minėjo, jie visi keturi sėdėjo virtuvėje. Kažkuriuo metu J. B. draugas iš maišelio ant stalo išpylė narkotines medžiagas, kurias, kaip ji suprato, ruošėsi vartoti. Ji nežino, iš kur jis gavo šias medžiagas, taip ji nežino, kam šios draudžiamos medžiagos priklausė. Ji su J. B. tą dieną narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartojo. Paskutinį kartą ji prieš tris savaites vartojo psichotropinę medžiagą („kristalus“), kurią gavo per pažįstamus, bet pačią draudžiamą medžiagą atvežė nepažįstamas asmuo. Pas J. B. draugą į svečius ėjo išgerti alaus, o ne vartoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Iki šios dienos ji nežino, kodėl atvyko policijos pareigūnai. Įvykio metu rastos draudžiamos medžiagos tikrai nepriklausė nei jai, nei J. B. J. B. draugas tą moterį pristatė kaip jam patinkančią merginą (1 t., b. l. 63–66).Liudytojas J. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, tiksliai pasakyti negali, kuri tai buvo diena, bet gal tai buvo šeštadienis arba sekmadienis, t. y. 2025 m. lapkričio 8 d. arba 2025 m. lapkričio 9 d. apie 20.30–21 val., kai jam mobiliojo ryšio telefonu paskambino R. S., kuris pasiūlė susitikti ir atsigerti alaus. Jis R. S. pasakė, kad yra ne vienas, o su savo mergina M. M. R. S. dėl to neturėjo jokių priekaištų ir jie susitarė susitikti prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini). Susitikę ėjo link R. S. namų. Kai jie atėjo į daugiabučių namų kiemą, R. S. pradėjo lipti ant vieno iš ten stovėjusių automobilių, spardė jį kojomis. Kai paklausė, kodėl R. S. taip elgiasi, šis atsakė, kad automobilis priklauso jam. R. S. nušokus nuo automobilio, jie visi nuėjo į jo butą. Buto adreso nežino, nes iki tol jis nežinojo, kur gyvena R. S. Atėjus į butą, R. S. jį su M. M. palydėjo į virtuvę, kurioje sėdėjo (duomenys neskelbtini) plaukų mergina, kurią R. S. pristatė kaip (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad šios merginos vardas A. Mergina sėdėjo virtuvėje prie stalo, ant stalo buvo pjaustymo lentelė. Prie vietos, kur sėdėjo mergina, buvo cigarečių pakelis, o po juo – plastikinė kortelė. Jie šiek tiek pakalbėjo ir R. S. tą merginą dėl kažko pasikvietė į koridorių. Jis kaip suprato, mergina lyg ir norėjo išeiti, tačiau R. S. norėjo ją sulaikyti, kad ši neišeitų. Kai R. S. su mergina buvo koridoriuje, į virtuvę atėjo vaikas. Jis nežino, kieno tai buvo vaikas ir koks buvo jo vardas. Vaikas paėmė cigaretę iš ant stalo buvusio cigarečių pakelio. Paklausus vaiko, kiek jam metų, šis atsakė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Vaikas prisidegė cigaretę ir išėjo iš virtuvės. Kai R. S. su mergina vis dar buvo koridoriuje, pradėjo skambėti lauko durų skambutis. Kiek suprato, R. S. atidarė buto duris. Nuo policijos atvykimo iki jų atėjimo į butą buvo praėję gal 30 min. Jis matė, kaip mergina, išgirdusi, kad atėjo policijos pareigūnai, staigiai nuėjo į kitą kambarį ar kažkur kitur. Policijos pareigūnai pasakė, kad atvyko dėl apgadinto automobilio, ir jie išsivedė R. S. į lauką. Prieš tai dar policijos pareigūnai R. S. paklausė, ar bute dar yra žmonių, tačiau jis negirdėjo, ar R. S. kažką į tai atsakė, bet policijos pareigūnai praeidami juos pamatė. Viena policijos pareigūnė stovėjo tarpduryje į virtuvę. Mano, kad ji stebėjo juos. Kitas policijos pareigūnas neilgai trukus su A. atėjo į virtuvę, o ši su savimi į virtuvę atsinešė kuprinę ir pasidėjo ją ant stalo prie palikto cigarečių pakelio, o po juo – esančią kortelę. Mergina palaukė, kol policijos pareigūnai nusisuks, ir rankos mostu nubraukė cigarečių pakelį ir kortelę nuo stalo, šie daiktai nukrito ant žemės, o ant stalo liko baltos spalvos miltelių pėdsakų, jų buvo ir ant grindų. Policijos pareigūnai paklausė jos, ką ji daro, ir nusivedė ją į kitą kambarį. Policijos pareigūnai pradėjo klausti, ar jis su M. M. turi draudžiamų daiktų, šie sakė, kad neturi. Policijos pareigūnai iš pradžių apžiūrėjo A. Kiek suprato, kažką pas ją rado. Tada policijos pareigūnai apžiūrėjo M. M., bet pas ją nieko nerado. Po to, kai policijos pareigūnai išsivedė R. S. į lauką, jo daugiau nematė. Policijos pareigūnai sulaikė A., paklausė, ar yra blaivių asmenų, su kuriais būtų galima palikti bute esantį vaiką. Kadangi jis su M. M. dar prieš eidami susitikti su R. S. buvo išgėrę alkoholio, jie policijos pareigūnams pasakė, kad yra šiek tiek vartoję alkoholio, todėl policijos pareigūnai visiems patikrino blaivumą. Patikrinę blaivumą, policijos pareigūnai nusprendė iškviesti vaiko tėvą, kuris atvyko kiek vėliau ir liko tame bute jiems išvykus. Jis yra bandęs vartoti narkotines medžiagas, bet nėra joms priklausomas, paskutinį kartą buvo vartojęs gal prieš 2 savaites. M. M. taip pat yra bandžiusi vartoti šias draudžiamas medžiagas, bet ji yra vartojusi prieš dvi savaites, o gal net ir seniau. Ar R. S. vartoja narkotines medžiagas, jis pasakyti negali, tačiau tą vakarą jis elgėsi neadekvačiai, todėl galėjo būti jų pavartojęs. A. jis matė pirmą kartą, todėl negali pasakyti, ar ji ką nors vartoja (1 t., b. l. 75–77).Liudytojas J. B., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis nežino, kam priklausė butas, kuriame jie buvo bylai reikšmingu laiku, bet R. S. sakė jam ir M. M., kad „einam pas mane“. Jis su M. M. ir R. S. atėjo į butą siekiant išgerti alaus. Jiems atėjus, bute jau buvo jam nepažįstama moteris ir (duomenys neskelbtini) vaikas. Jis nežino, kokie santykiai sieja R. S. su tame bute buvusia moterimi, bet kol buvo tame bute, jie buvo apsikabinę. Jis tą dieną narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartojo ir neketino jų vartoti, tačiau prieš daugiau nei dvi savaites jis buvo vartojęs „kristalus“. Jis nežino, kam priklausė draudžiamos medžiagos, kurias nuo stalo nušlavė moteris, kai atėjo policijos pareigūnai, nes jis nematė, kas šias medžiagas padėjo. Kita vertus, kol jis buvo bute, atėjo du jam nepažįstami vyrai, kurie iš minėtos moters nusipirko psichotropinių medžiagų. Situacija buvo tokia, kad moteris padavė R. S. psichotropinę medžiagą – „kristalus“, jis šią medžiagą perdavė tiems vyrams, o pinigai buvo atiduoti moteriai. Taip pat po jo ir M. M. pirmos apklausos R. S. klausinėjo, ką jie pasakė policijos pareigūnams ir ko klausinėjo policijos pareigūnai. Dar kartą patvirtina, kad bute rastos draudžiamos medžiagos jam nepriklausė. Iš R. S. elgesio jis su M. M. sprendė, kad R. S. jau buvo vartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau jo akivaizdoje niekas bute šių medžiagų nevartojo, nes kai jie atėjo į butą, po maždaug 10 min. atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai atvyko dėl to, nes R. S., eidamas lauke daugiabučio kiemu, apgadino ne vieną automobilį (1 t., b. l. 80–83).Liudytojas V. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis pažįsta A. T. Su A. T. gyvena toje pačioje gatvėje, juos skiria vienas namas. Jis šią moterį pažįsta jau seniai, daugiau nei 10 metų. Paskutinį kartą su ja matėsi 2025 m. spalio mėn. pabaigoje, o 2025 m. lapkričio 7 d. ji parašė jam, kad savo automobilyje rado jo banko mokėjimo kortelę. Jis savo banko mokėjimo kortelę jos automobilyje galėjo palikti tuomet, kai kažkurią dieną su ja važiavo iki parduotuvės nusipirkti alkoholio. Tą dieną jis atsitiktinai ją sutiko. Jie nėra artimi draugai, labiau pažįstami iš vaikystė laikų. Taip pat, kai A. T. parašė jam, kad rado jo (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę, V. A. jai pasakė, kad gali ją išmesti, kadangi šią kortelę jis užblokavo ir užsisakė naują. Dabar apie A. T. jis nieko nežino (nei ką ji veikia gyvenime, nei kuo užsiima). Iki atsitiktinio susitikimo jis neturėjo A. T. kontakto (1 t., b. l. 93–96).Policijos įvykių registro įraše užfiksuotas 2025 m. lapkričio 8 d. apie 22.18 val. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas, kad V1560 reagavo į iškvietimą (duomenys neskelbtini) ir įvykio metu pas moterį rasta galimai narkotinių medžiagų (1 t. b. l. 22–26).2025 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini) – apžiūra. Nustatyta, kad bute esančioje virtuvėje, ant stalo ir ant virtuvės grindų prie stalo, yra išbarstyta šviesios spalvos biri (galimai narkotinė) medžiaga, kuri surinkta ir supakuota į voką Nr. 1. Daugiau pėdsakų ir objektų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, neaptikta ir nepaimta (1 t., b. l. 34–36, 37–43).2025 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 8 d. apie 21.11 val., reaguojant aktyviose pajėgose šaukiniu V1560, iš budėtojų buvo gautas iškvietimas ROIK: 0125000665625 dėl to, kad ekipažui reikalingas papildomas ekipažas, kadangi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra agresyvi kompanija. Atvykus į įvykio vietą, viduje buvo penki asmenys. Viena iš jų – A. T., kuri sėdėjo virtuvėje. Užėjus į virtuvę, A. T. atrodė sutrikusi, norėjo paimti savo rankinę ir išeiti iš buto. Priėjus arčiau A. T., ši norėjo paimti cigarečių pakelį, buvusį ant virtuvės stalo. Jai imant cigarečių pakelį, ant virtuvės stalo buvo pastebėti baltos spalvos milteliai ir šalia gulinti banko mokėjimo kortelė. A. T., supratusi, kad policijos pareigūnai pamatė baltos spalvos miltelius, staigiu judesiu ranka juos nuvalė nuo stalo ant grindų. Ant grindų buvo rastas suplėšytas užspaudžiamas maišelis su galimai narkotinės medžiagos likučiais. A. T. buvo sulaikyta ir, atlikus A. T. dalinę kūno apžiūrą, jos dešinėje striukės kišenėje buvo rastas permatomas užspaudžiamas maišelis su viduje esančia skaidrios spalvos biria kristalo medžiaga, galimai narkotinės kilmės. A. T. liemenėlės viduje, gerai matomoje vietoje, buvo rastas užspaudžiamas plastikinis maišelis, kurio viduje buvo 9 užspaudžiami maišeliai su viduje esančia skaidrios spalvos biria kristalo medžiaga, galimai narkotinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 44–45).Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimo valdybos 2025 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad:1) bespalvės kristalinės medžiagos iš 7 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių ir 2 vnt. žalios spalvos plastikinių uždaromų maišelių, supakuotų į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį, rastą 2025 m. lapkričio 8 d. A. T. asmens kratos metu (vokas Nr. 2), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-CMC, kurio bendroji masė yra 6,555 g;2) bespalvės kristalinės medžiagos iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, rasto 2025 m. lapkričio 8 d. A. T. asmens kratos metu (vokas Nr. 1), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-CMC, kurio masė yra 0,809 g (2 t., b. l. 5–9).Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimo valdybos 2025 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad baltos spalvos miltelių (vokas Nr. 1) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3- chlormetkatinono (3-CMC), kurio masė yra 0,152 g (2 t., b. l. 15–18).Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimo valdybos 2025 m. lapkričio 26 d. specialisto išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad tirti pateiktose A. T. rankų nuoplovose (vokas Nr. 6) narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta (2 t., b. l. 33–36).2026 m. gegužės 4 d. apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų, kurie sujungti į vieną vaizdo įrašą pavadinimu „export-wj6nm.mp4“, apžiūra. Antrame policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įraše užfiksuota, kaip, atvykus policijos pareigūnams į butą ir atėjus į virtuvę, moteris (duomenys neskelbtini) plaukų, ant galvos užsidėjusi kepurę, nuo stalo ant žemės nubraukė dalį baltos spalvos birios (galimai narkotinės ar psichotropinės) medžiagos. Policijos pareigūnai šią moterį išveda į kitą patalpą asmens apžiūrai. Moteris teigia, kad šios medžiagos yra ne jos. Policijos pareigūnai taip pat kalba su kitais virtuvėje sėdinčiais asmenimis, kurie nurodo, kad neleistinų daiktų su savimi neturi. Šie asmenys nenurodo, kam priklauso ant stalo buvusi medžiaga. Atliekama kitų asmenų apžiūra. Policijos pareigūnė atlieka dalinę moters apžiūrą. Moteris sako, kad nežino, kam priklauso šios medžiagos. Policijos pareigūnei paklausus „o kišenėje?“, moteris tylėjo. Kitai policijos pareigūnei priėjus, ištraukiami pinigai, kurie buvo paslėpti prie moters krūtinės (už liemenėlės). Ištraukus pinigus, moteris pradeda nerimauti ir susilenkia. Taip pat policijos pareigūnė ištraukia polietileninius maišelius su galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Trečiame vaizdo įraše užfiksuota moters (duomenys neskelbtini) plaukų dalinė apžiūra. Policijos pareigūnei paklausus moters, ar su savimi turi draudžiamų daiktų, ji nurodo, kad ne. Apžiūrint moters dėvimą odinę striukę, dešinėje kišenėje randami „kristalai“, toliau atliekama moters apžiūra, apnuoginant kūną (2 t., b. l. 52–54).Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2025 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 2437/2025(01), be kita ko, konstatuota, kad A. T. šlapime rasta 3-chlorometkatino (3-CMC) (2 t., b. l. 79).2025 m. lapkričio 8 d. asmens kratos protokole užfiksuota A. T. asmens krata. Nustatyta, kad striukės dešinėje esančioje kišenėje rastas permatomas užspaudžiamas maišelis su viduje esančia skaidrios spalvos biria, galimai narkotine medžiaga. Liemenėlės viduje rastas užspaudžiamas plastikinis maišelis, kurio viduje 9 užspaudžiami maišeliai su viduje esančia skaidrios spalvos biria kristalo medžiaga, galimai narkotine medžiaga. Liemenėlėje rastos dvi 50 Eur nominalų kupiūros, dvi 20 Eur nominalų kupiūros, dvi 5 Eur nominalų kupiūros, iš viso 150 Eur (2 t., b. l. 99–103).Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvaiBK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.Visų pirma, pažymėtina, kad kaltinime nurodyta, jog A. T. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 7,516 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3- CMC).Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėto disponavimo teismų praktikoje jau ilgą laiką susiformavo pozicija, kad BK 259 straipsnyje ar BK 260 straipsnyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, todėl kiekvienai jų būtinas savarankiškas procesinis įrodinėjimas, o ne jos preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų šio straipsnio dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Teismas, pripažindamas asmenį kaltu kurios nors vienos ar kelių BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui ir pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą, nėra abejonių, kad valstybės kaltintoja inkriminavo A. T. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytą alternatyvią veiką (draudžiamų medžiagų neteisėtą įgijimą) remdamasi tik kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.A. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji pirko draudžiamą medžiagą per programėlę „(duomenys neskelbtini)“, o jas paėmė iš miškelio. Šioje programėlėje ji pamatė iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą pasiūlymą už 200 Eur nusipirkti 10 g „kristalų“. Pardavėjas jai parašė, kad prie Naujamiesčio ir Eišiškių pl. esančio miškelio po akmeniu reikia palikti pinigus ir po kuro laiko ten bus padėta psichotropinė medžiaga. Pardavėjas atsiuntė nuotrauką, po kuriuo akmeniu reikia palikti pinigus. Nuo pinigų padėjimo iki psichotropinės medžiagos gavimo praėjo apie 40 min. Asmens, kuris pardavė psichotropinę medžiagą, ji nematė, todėl ji negali pasakyti, ar ten buvo vaikinas, ar mergina. Psichotropinę medžiagą įgijo tą pačią bylai reikšmingą dieną apie 13–14 val. Teismas pažymi, kad be A. T. parodymų, kurie vertinami gana abstrakčiai, dėl draudžiamos medžiagos galimo neteisėto įgijimo byloje nėra surinkta daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kada, kaip, kur, iš ko kaltinamoji įgijo inkriminuojamą medžiagą. Akivaizdu, kad kaltinamoji, duodama parodymus dėl aptariamųjų aplinkybių, gali sąžiningai klysti / neteisingai prisiminti. Be to, byloje nenustatyta, kokį konkretų draudžiamos medžiagos kiekį kaltinamoji neteisėtai įgijo, taip pat neaišku, kada konkrečiai ji psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC) – dalį ir kokią suvartojo. Vien neteisėto draudžiamos medžiagos laikymo fakto nepakanka pripažinti, kad įrodyta, jog A. T. neteisėtai įgijo šią medžiagą, todėl ši aplinkybė taip pat šalintina iš kaltinimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, medžiaga, priklausanti katinono darinių ir katinono biozosterinių darinių grupei yra psichotropinė medžiaga.Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.A. T. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, t. y. kad bylai reikšmingu laiku neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga – 3-chlormetkatinonu (3-CMC) – neturėdama tikslo ją parduoti ar kitaip platinti. A. T. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina liudytojų R. S., M. M. ir J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Be to, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina policijos įvykių registro įraše; 2025 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje; 2025 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime; 2026 m. gegužės 4 d. apžiūros protokole; 2025 m. lapkričio 8 d. asmens kratos protokole nurodytos aplinkybės ir kita rašytinė bylos medžiaga. Tai, kad A. T. neteisėtai disponuojama medžiaga yra psichotropinė, patvirtina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimo valdybos 2025 m. lapkričio 20 d. ir 2025 m. lapkričio 24 d. specialistų išvados. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. T. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamą medžiagą. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti minėtą psichotropinę medžiagą. Pagrindą taip manyti sustiprina ir kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad iki nagrinėjamo įvykio ir bylai reikšmingą dieną ji vartojo psichotropinę medžiagą. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2025 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 2437/2025(01), be kita ko, nurodyta, kad A. T. šlapime rasta 3-chlorometkatino (3-CMC), t. y. medžiaga, kuri buvo rasta bylai reikšmingu laiku bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kurią A. T. laikė su savimi. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ (toliau – Rekomendacijos), nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – katinono darinių ir katinono biozosterinių darinių grupės – daugiau kaip 0,2 g, o jos didelis kiekis – 20 g. Iš pirmiau aptartų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje (bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir A. T. dėvimuose drabužiuose) iš viso buvo rasta 7,516 g psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono (3-CMC). Taigi, A. T. disponuojamas psichotropinės medžiagos – 3- chlormetkatinono (3-CMC) – kiekis viršija Rekomendacijose nurodytą nedidelį kiekį, tačiau nesiekia nurodyto didelio kiekio, todėl atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies dispoziciją.Įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamoji suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad A. T. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2025 m. lapkričio 8 d. apie vidurnaktį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir iki 2025 m. lapkričio 8 d. apie 21.30 val. dėvimuose drabužiuose neteisėtai laikė iš viso 7,516 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), kol 2025 m. lapkričio 8 d. apie vidurnaktį policijos pareigūnai rado ir paėmė 0,152 g šios psichotropinės medžiagos minėtame bute įvykio vietos apžiūros metu ir kol 2025 m. lapkričio 8 d. apie 21.30 val. policijos pareigūnai rado ir paėmė 7,364 g šios psichotropinės medžiagos asmens kratos metu A. T. striukės kišenėje ir liemenėlėje.Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.IV. Dėl A. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Teisiamojo posėdžio metu A. T. ir galima laiduotoja I. T. pateikė prašymus atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją I. T. atsakomybei (2 t., b. l. 182–184, 189–191).Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies <...> punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.Nagrinėjamu atveju A. T. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 2 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl A. T. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.Kita vertus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus KET ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-329/2013). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).Teismas visų pirma teigiamai vertina, kad A. T. dirba (2 t., b. l. 185–186), turi du (duomenys neskelbtini) vaikus (2 t., b. l. 187–188), ji anksčiau nebuvo teista, kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad dėl jos galimai 2026 m. kovo 16 d. padarytos sunkios (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, 2026 m. kovo 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas (2026 m. gegužės 1 d. ji pripažinta įtariamąja) (2 t., b. l. 61–62). Nors nagrinėjamu atveju dar nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas aptariamame ikiteisminiame tyrime, tačiau to negalima sprendžiant dėl A. T. asmenybės. Priešingai, tai neigiamai apibūdina kaltinamąją. Be to, teismas, vertindamas, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, įvertina ir A. T. padarytus administracinius nusižengimus. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo (3 t., b. l. 9–17) matyti, kad ji per paskutinius penkerius metus aštuonis kartus bausta administracine tvarka (traukta administracinėn atsakomybėn), be kita ko, už šiurkščius administracinius nusižengimus, t. y. 2026 m. gegužės 28 d. bausta už tai, kad ji 2026 m. balandžio 30 d., būdama neblaivi, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, pakartotinai vairavo automobilį (ROIK: (duomenys neskelbtini)); 2025 m. gruodžio 12 d. už tai, kad 2025 m. lapkričio 23 d. vairavo automobilį, kuris nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuos šiurkščius administracinius nusižengimus A. T. padarė praėjus gana neilgam laikotarpiui, t. y. penkiems mėnesiams. Taip pat jie padaryti po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos ir kai jai jau 2025 m. lapkričio 9 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l., 108–110). Teismo vertinimu, tokios aplinkybės rodo nepakankamai atsakingą kaltinamosios požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir leidžia daryti išvadą, kad net atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jos nepadarė didesnio poveikio nenusižengti teisės aktams. Be to, A. T. 2026 m. sausio 15 d. bausta administracine tvarka už tai, kad 2025 m. rugsėjo 10 d. negalėjo (duomenys neskelbtini) (šio administracinio nusižengimo padarymo metu jai buvo nustatytas 0,96 promilių neblaivumas, ROIK: (duomenys neskelbtini)); 2024 m. birželio 13 d. buvo traukta administracinėn atsakomybėn už 2024 m. birželio 13 d. psichotropinių medžiagų vartojimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)); dar anksčiau ji buvo traukta ir už kitų administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, padarymą. Šiuo metu A. T. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nurodytos aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamosios asmenybę ir savaime nesudaro pagrindo ignoruoti tokių aplinkybių sprendžiant dėl aptariamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos buvimo ar nebuvimo. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės daryti neabejotinos išvados, kad A. T. iki nagrinėjamo įvykio, tiek po jo visą laiką itin preciziškai laikėsi visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Tai teismui kelia pagrįstų abejonių, ar A. T., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos ji nevartoja psichotropinių medžiagų, bet nagrinėjamu atveju nustatytos kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad anksčiau (net ir po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarė administracinį nusižengimą būdama neblaivi) ji turėjo problemų su psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimu. Kaip minėta, teismas teigiamai vertina, kad kaltinamoji įsidarbino, kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad ji pradėjo dirbti gana neseniai, t. y. tik (duomenys neskelbtini), todėl ši aplinkybė neužtikrina, kad A. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Nenustačius visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, atleisti A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu nėra galimybės. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesprendžia galimos laiduotojos tinkamumo.Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvaiBK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – A. T. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. T. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga – 3- chlormetkatinonu (3-CMC), iš viso 7,516 g.A. T. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Iš bylos medžiagos matyti, kad A. T. anksčiau neteista (2 t., b. l. 61–62), per penkerių metų laikotarpį bausta administracine tvarka (traukta administracinėn atsakomybėn), turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 9–17). A. T. (duomenys neskelbtini), turi du (duomenys neskelbtini) vaikus (2 t., b. l. 187–188). Kaltinamoji šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 63), nuo 2026 m. birželio 2 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 185–186). Duomenų apie A. T. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą nėra.Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. T. paskyrus už BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. T. paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su: 1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);3) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).Teismas nemano, kad šiuo atveju tikslinga A. T. paskirti įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, nes kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta kaip galimai padariusi nusikalstamą veiką dar iki 23 val.Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo A. T. skirti švelnesnės BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės rūšies – baudos. Nustatyta, kad kaltinamoji tik (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), be to, ji augina du (duomenys neskelbtini) vaikus, dalimis moka jai anksčiau paskirtą administracinę baudą (ROIK Nr. 25291224530), o 2026 m. gegužės 28 d. jai buvo paskirta dar viena administracinė nuobauda – 1 200 Eur dydžio bauda. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nėra pagrindo spręsti, jog A. T. pajamos yra pakankamos baudos sumokėjimui (baudos bausmė bus efektyvi valstybės reakcija į kaltinamosios nusikalstamą elgesį).Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (BK 725 straipsnis).BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas).BK 725 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2025 m. lapkričio 10 d. specialisto išvados Nr. T-N 2437/2025(01) duomenimis, nustatyta, kad A. T. šlapime rasta 3-chlorometkatino (3-CMC). Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika taip pat susijusi su neteisėtu disponavimu šia psichotropine medžiaga. A. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki nagrinėjamo įvykio ji yra ne kartą vartojusi psichotropinę medžiagą. Tai, kad A. T. anksčiau vartojo psichotropinę medžiagą, patvirtina ir Administracinių nusižengimų registre esantys duomenys, iš kurių matyti, kad kaltinamoji buvo bausta administracine tvarka už šios medžiagos vartojimą (3 t., b. l. 9–17). Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga A. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą narkomanijos prevencijos programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tokios išvados nepaneigia tai, kad, kaltinamosios teigimu, ji po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos psichotropinių medžiagų nebevartoja. VI. Kiti klausimaiA. T. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2025 m. lapkričio 8 d. 22.50 val. iki 2025 m. lapkričio 9 d. 13.46 val. (viena diena) (2 t., b. l. 73–76, 119–121). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).A. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 115–118). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. birželio 16 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-06962 dėl 191,67 Eur A. T. gynusio advokato Š. Vadeikiui darbo užmokestį (2 t. b. l. 174–178). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajai gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jos valios, todėl išieškoti iš jos antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją, nepriteistinos.Įsiteisėjus nuosprendžiui:1) sunaikinti voką, kuriame yra po objektų tyrimo (2025 m. lapkričio 20 d.) likusi draudžiama medžiaga – psichotropinė medžiaga – 3-CMC, kuris perduotas saugoti į Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Saltoniškių g. 19 (2 t., b. l. 10–11);2) sunaikinti voką, kuriame yra po objektų tyrimo (2025 m. lapkričio 24 d.) likusi draudžiama medžiaga – psichotropinė medžiaga – 3-CMC, kuris perduotas saugoti į Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Saltoniškių g. 19 (2 t., b. l. 19–20);3) sunaikinti voką Nr. 1 su viduje esančiu maišeliu ir jo pakuote Nr. 1 su viduje esančiais vokais Nr. 3–Nr. 6 su rankų nuoplovomis, kuris perduotas saugoti į Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį, Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 (2 t., b. l. 37–40);4) byloje esantį voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie antrojo bylos tomo viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,n u s p r e n d ž i a :A. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);3) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);3) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. T. paskirtą bausmę įskaityti jai taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. lapkričio 8 d. 22.50 val. iki 2025 m. lapkričio 9 d. 13.46 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 725 straipsniu, paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti narkomanijos prevencijos programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Įsiteisėjus nuosprendžiui:1) sunaikinti voką, kuriame yra po objektų tyrimo (2025 m. lapkričio 20 d.) likusi draudžiama medžiaga – psichotropinė medžiaga – 3-CMC, kuris perduotas saugoti į Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Saltoniškių g. 19;2) sunaikinti voką, kuriame yra po objektų tyrimo (2025 m. lapkričio 24 d.) likusi draudžiama medžiaga – psichotropinė medžiaga – 3-CMC, kuris perduotas saugoti į Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Saltoniškių g. 19;3) sunaikinti voką Nr. 1 su viduje esančiu maišeliu ir jo pakuote Nr. 1 su viduje esančiais vokais Nr. 3–Nr. 6 su rankų nuoplovomis, kuris perduotas saugoti į Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį, Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69;4) byloje esantį voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie antrojo bylos tomo viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.Iš A. T. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.A. T. išaiškinti, kad:1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.2) bausmę vykdo nuteistosios gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (duomenys neskelbtini). Jei nuteistoji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, ji turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistoji, kuriai paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistosios elgesiui;4) jeigu nuteistoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;5) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėjas Darius Lukaitis