Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos A. K. 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19473-2026 nutraukti administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Institucijos vyresniosios tyrėjos A. K. 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19473-2026 administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiojo E. L. skundas, kuriame prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo medžiagą Institucijai atlikti tyrimui.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, nebuvo išnaudotos visos realios galimybės surinkti objektyvius įrodymus, o padaryta išvada, kad nėra galimybės nustatyti automobilio, apgadinusio jo BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pakankamai pagrįsta. Pareiškėjas nurodo, kad 2026 m. liepos 22 d. apie 11.00 val. jo automobilis BMW buvo pastatytas stovėjimo vietoje ir tuo metu buvo neapgadintas; 2026 m. liepos 23 d. apie 13.20 val. buvo nustatytas jo automobilio priekinio bamperio apgadinimas (vairuotojo pusėje); nustatyta, kad šalia jo automobilio stovėjo automobilis Skoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas –S. F.; nustatyta, kad 2026 m. liepos 23 d. apie 11.00–11.30 val. Skoda išvažiavo ir grįžo po 3 dienų; policijos pareigūnai atliko Skoda apžiūrą, tačiau nenustatė akivaizdžių apgadinimų, nepavyko nustatyti tiesioginio įvykio liudytojo; tyrimo metu buvo nustatytas konkretus laikotarpis, per kurį BMW galėjo būti apgadintas, konkreti automobilio stovėjimo vieta, šalia buvusi transporto priemonė bei jos išvykimo aplinkybės. Pasak pareiškėjo, nors paminėtos aplinkybės savaime neįrodo konkretaus asmens kaltės, tačiau yra reikšmingos ir sudaro pagrindą atlikti papildomus tyrimo veiksmus.

Pasak pareiškėjo, S. F. paaiškinimai nėra nuoseklūs. Pareiškėjas teigia, kad kyla klausimų, kodėl policijai registruojant įvykį S. F. neatsiliepė telefonu, o apklausai pastarasis atvyko tik 2026 m. liepos 31 d. Taip pat yra neaišku, kur jo automobilis buvo tris dienas, byloje nėra dokumento, patvirtinančio jo dalyvavimą konferencijoje, nėra tirtos aplinkybės, ar iš tiesų jis ten buvo, nebuvo paimti vaizdo įrašai iš viešbučio teritorijos. Iš nutarimo turinio nėra aišku, kas konkrečiai ir kokiu būdu buvo apžiūrėta, neaišku, ar atlikta tik vizualinė Skoda apžiūra; neaišku, ar buvo patikrinta galimų dažų, plastiko ar kitų medžiagų pėdsakai, BMW apgadinimų ir Skoda konstrukcinių dalių kontaktas; neaišku, ar buvo aiškintasi dėl vaizdo registratorių, gal įvykis buvo užfiksuotas. Pasak pareiškėjo, tai, kad ant Skoda nebuvo nustatyta akivaizdžių apgadinimų, savaime neįrodo, kad ši transporto priemonė negalėjo turėti kontakto su BMW.

Institucijos atsiliepimo į skundą negauta.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nurodė, kad skundą palaiko, nes S. F. parodymai yra nenuoseklūs. Byloje nėra nustatyta ir nesiaiškinta, ar S. F. tikrai tas tris dienas buvo konferencijoje, ar per tas tris dienas jis to automobilio nenupoliravo, pareigūnai kamerų nežiūrėjo, nebuvo aiškintasi, ar tas jo automobilis iš tiesų ten stovėjo. Pats automobilis buvo apžiūrėtas tik po kelių dienų ir per tą laiką galėjo būti nupoliruotas. Jos atstovaujamasis nurodė, kad matėsi sidabriniai dažai. Toje vietoje beveik parą stovėjo daug automobilių. Pareiškėjo automobilis buvo pastatytas apie vienuoliktą valandą, o šalia pasistatė S. F. Atvykęs pareiškėjo draugas pamatė, kad mašina nubrozdinta, o S. F. mašinos nėra. Jis galimai pasišalino, nes buvo neblaivus. Dėl šių aplinkybių nori, kad būtų byla grąžinta ir išsiaiškinta, kas yra kaltininkas.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas tinkamai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį buvo pradėta dėl to, kad 2026 m. liepos 23 d. buvo gautas E. L. pranešimas dėl apgadinto automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas įtarė, kad jo automobilį apgadino automobilis Ford, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nors pareiškėjas skunde teigia, kad, jo nuomone, tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai ir jo metu nebuvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos priemonės įvykio aplinkybėms nustatyti, tačiau teismas su tuo nesutinka. Iš 2026 m. liepos 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus pranešimą dėl automobilio apgadinimo, buvo nuvykta (duomenys neskelbtini), Vilnius. Įvykio vietoje buvo apklaustas automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas E. L., kuris paaiškino, kad minėtą automobilį 2026 m. liepos 22 d. apie 19 val. paliko pastatytą gyvenamojo namo kiemo aikštelėje, pastarasis nebuvo apgadintas, tačiau 2026 m. liepos 23 d. apie 13:30 val. pro buto langą pastebėjo, kad automobilio priekinio bamperio dešinė pusė yra nubraukta ir apgadinta. Pareiškėjas pareigūnams nurodė ir tai, kad automobilį pastatė prie šalia stovinčio (duomenys neskelbtini) spalvos automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įtarė, jog tas automobilis galėjo kliudyti jo automobilį ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tiriant įvykio aplinkybes buvo paimtas paaiškinimas ir iš pranešėjo draugo D. L., kuris paaiškino, kad pas draugą atvyko 2026 m. liepos 23 d. 13:20 val. ir pastebėjęs BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje nubrauktą priekinį bamperį iš karto informavo draugą. Tyrimo metu buvo nustatytas automobilio Skoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas bei gauti S. F. paaiškinimai, nubraižyta eismo įvykio schema, apžiūrėta transporto priemonė „Skoda (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2026 m. liepos 31 d. apžiūrėjus pilkos spalvos automobilį „Skoda (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad apgadinimų, susijusių su automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais, nenustatyta. Nors pareiškėjas ir jo atstovė iškėlė versiją, jog neva S. F. iki tol, kol buvo apžiūrėtas jo vairuojamas automobilis, galėjo automobilį nupoliruoti, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, jog „Skoda (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra apibraižytas priekinis bamperis kairėje ir dešinėje pusėje. Teismo vertinimu, automobilio poliravimas, siekiant paslėpti eismo įvykio pėdsakus, bet paliekant akivaizdžius apgadinimus abejose automobilio pusėse, būtų tiesiog nelogiškas.

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti eismo įvykio liudininkai, nei pareiškėjas, nei jo draugas paties įvykio taip pat nematė, įvykio vieta nebuvo filmuojama, byloje, išskyrus pareiškėjo bei jo atstovės prielaidas, nėra jokių duomenų, leidžiančių identifikuoti asmenį, kuriam galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė už automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą bei pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo teisena negali būti tęsiama vien siekiant papildomai patikrinti pareiškėjo prielaidas, nes administracinė atsakomybė grindžiama ne asmens subjektyviu įsitikinimu, o pakankama ir patikima įrodymų visuma. Vien tai, kad S. F. naudojamas automobilis kurį laiką stovėjo šalia apgadinto automobilio, savaime nesudaro pagrindo šio asmens traukti administracinėn atsakomybėn.

ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Institucijos vyresniosios tyrėjos A. K. 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-19473-2026 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos A. K. 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19473-2026 nepakeistą ir pareiškėjo E. L. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.