Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. D. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo D. M. 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-20239-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos vyriausiojo tyrėjo D. M. 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-20239-2026 V. D. nubausta už tai, kad 2026 m. gegužės 7 d. 5 val., neturėdama tam teisės, administracinio nusižengimo protokole nurodytą transporto priemonę pastatė vietoje, kurioje gali sustoti ir stovėti tik skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, tokiais veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.16 punkto reikalavimus ir padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2¹ dalyje. Už šį nusižengimą V. D. paskirta 65 eurų bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. D. skundas, kuriame prašoma panaikinti Institucijos vyriausiojo tyrėjo D. M. 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-20239-2026 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba pripažinti nusižengimą mažareikšmiu ir paskirti įspėjimą. Skunde nurodoma, kad pareiškėja yra neįgalaus vaiko, kuriam nustatytas (duomenys neskelbtini) neįgalumo lygis, mama. Neįgaliojo stovėjimo vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įrengta savivaldybės sprendimu, atsižvelgiant į pareiškėjos asmeninį prašymą ir pateiktus vaiko neįgalumą patvirtinančius dokumentus. Įvykio dieną pastatė automobilį būtent šioje vietoje, tačiau dėl didelio kasdienio krūvio, skubėjimo ir rūpinimosi (duomenys neskelbtini) negalią turinčiu vaiku, padarė žmogišką klaidą ir automobilyje už priekinio stiklo pamiršo palikti neįgaliojo kortelę. Nusižengimas buvo formalaus pobūdžio, nepadarė jokios žalos kitų asmenų teisėms ar viešajam interesui. Pareiškėja pažymi, kad visus reikalingus vaiko neįgalumą ir teisę naudotis neįgaliojo stovėjimo vieta nedelsiant pateikė policijai, tačiau sprendimas buvo priimtas tik po ilgo laiko, kai pati pradėjo ieškoti informacijos.

Teismo posėdžio metu V. D. savo skundą palaikė ir paaiškino, kad pati teikė prašymą pastatyti neįgaliojo stovėjimo vietos ženklą. Ženklas buvo pastatytas ir toje vietoje gavo baudą, nes po stiklu per klaidą nebuvo uždėta neįgaliojo kortelė. Automobilis ten galėjo stovėti apie pusdienį. Neįgaliojo kortelė yra skirta asmeniui, ne konkrečiam automobiliui.

Atsiliepimo į V. D. skundą Institucija nepateikė, Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo atveju Institucijos 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-20239-2026 V. D. nubausta už tai, kad 2026 m. gegužės 7 d. 5 val., neturėdama tam teisės, administracinio nusižengimo protokole nurodytą transporto priemonę pastatė vietoje, kurioje gali sustoti ir stovėti tik skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtos transporto priemonės. Institucijos vyriausiasis tyrėjas konstatavo, kad V. D. šiais veiksmais pažeidė KET 150.16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2(1) dalyje.

KET 150.16 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėjimo vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje administracinė atsakomybė numatyta už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose.

Iš pareiškėjos skundo ir byloje esančių dokumentų matyti, kad V. D. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) E. D. yra išduota asmens su negalia automobilio statymo kortelė, galiojanti iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad neįgaliajam skirta automobilio statymo vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengta pareiškėjos prašymu ir ji ten visuomet stato savo automobilį, tiesiog tą kartą per klaidą pamiršo palikti asmens su negalia automobilio statymo kortelę matomoje vietoje automobilyje.

Taigi, nors V. D., pastačiusi automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje, nepaliko asmens su negalia automobilio statymo kortelės automobilyje ir tai užfiksuota byloje esančiose fotonuotraukose, nėra pagrindo pripažinti, kad ji neturėjo teisės savo transporto priemonę pastatyti vietoje, kurioje gali sustoti ir stovėti tik skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtos transporto priemonės. Tokia situacija neatitinka ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl pareiškėja nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.

ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucijos vyriausiasis tyrėjas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neteisingai įvertino administracinio nusižengimo aplinkybes bei netinkamai taikė teisės normas. Teismas nustatė pagrindą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kurioje V. D. patraukta administracinėn atsakomybėn, nes jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje, požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

V. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-20239-2026 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.