Vilniaus apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-422-1058/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13093-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.2.25.5; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 14 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Eglės Venckienės,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Kibildai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro G. Vilučio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas K. V. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 26 d.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš V. K. vairuoto ir nuosavybės teise priklausančio UAB „G.“ automobilio „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 180 EUR.Vadovaujantis BK 725 straipsniu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ar kursuose, kurią jis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus jas nuspręsta panaikinti.Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta persiųsti VĮ „Regitra“.Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,n u s t a t ė:Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsV. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent, jis, 2026 m. balandžio 26 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo motorinę transporto priemonę – UAB „G.“ priklausantį 5 180 EUR (su PVM) vertės automobilį „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija). Taip jis neblaivus vairavo transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymaiApeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras G. Vilutis (toliau – ir prokuroras) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: 1) V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 75 MGL (3 750 EUR) dydžio baudos bausmę; 2) vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą galutinę 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudos bausmę; 3) vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, sumažintą 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudą subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 1 077,67 EUR dydžio bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudą ir 1 077,67 EUR dydžio baudą; 4) vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, 1 077,67 EUR dydžio baudą vykdyti atskirai; 5) 1 077,67 EUR dydžio baudą vykdyti vadovaujantis vykdomuoju dokumentu, išduotu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. teismo baudžiamojo įsakymo pagrindu; 6) vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimis, BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, BK 68 straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metams 6 mėnesiams naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo) sustabdymo ir dokumentų paėmimo (Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo) paskyrimo datos, t. y. nuo 2026 m. balandžio 26 d.; 7) vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 5 180 EUR; 8) vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, BK 725 straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 9) V. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti ir V. K. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą perduoti saugoti AB „Regitra“; 10) nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas V. V., grąžinti V. V.; 11) vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, V. K. pripažinti recidyvistu; 12) daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje nurodytos V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nes buvo netinkamai aiškinta ir taikyta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad V. K. padaryta veika yra priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai, dėl jos padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, civilinio ieškinio byloje nėra, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Visgi, aplinkybę, kad V. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog jis 2014 m. balandžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, paskiriant baudos bausmę, kuri nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki dabar nėra atlikta. Atitinkamai atsižvelgus į byloje esančią V. K. charakteristiką, kurioje jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai, skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinta, kad iki šiol antstolių vykdomas baudos išieškojimas ir ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo laikas leidžia daryti išvadą, jog V. K. nėra linkęs nusikalsti ir, kad jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nepaisant nurodyto, prokuroro įsitikinimu, nesutiktina, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas manyti, jog ateityje V. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos, nurodoma, kad šioje byloje esantys faktiniai duomenys nepatvirtina, kad nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad V. K. 2014 m. balandžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 2 dalyje, BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymo, paskiriant baudos bausmę, kuri nebuvo atlikta per 12 metų laikotarpį iki naujos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2026 m. balandžio 26 d. Bylos duomenimis, 2 183,73 EUR bauda savanoriškai sumokėta nebuvo, todėl pradėtas priverstinis jos išieškojimas, iki 2026 m. balandžio 10 d. išieškota didesnė pusė baudos sumos – 1 106,06 EUR, o likusi neišieškota dalis sudaro 1 077,67 EUR. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, V. K. buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą. Visgi, abejonės, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų, kyla įvertinus aplinkybes, jog jis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam paskirtos baudos bausmės, turėdamas neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, laikomas teistu asmeniu (turinčiu teistumą). Prokuroro nurodymu, V. K. pasielgė itin neatsakingai – pavartojęs alkoholio iš karto sėdo prie automobilio vairo. Tokį teiginį patvirtina bylos duomenys, fiksuojantys sparčiai kilusią alkoholio koncentraciją organizme, t. y. nusikalstama veika padaryta apie 15.40 val., po 5 minučių nustatytas 1,94 promilės neblaivumas, o dar po 20 minučių (16.05 val.), neblaivumas siekė 2,10 promilės. Taip pat svarbu yra ir tai, kad V. K. žvyrkeliu vežė neblaivią keleivę – savo vaikų motiną, automobiliu tempė rąstus, turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir perleisti automobilio vairavimą būsimam laiduotojui K. V., tačiau šia alternatyva sąmoningai nepasinaudojo. Todėl akivaizdu, kad V. K. jokių išvadų nedaro, jo padarytų teisės pažeidimų kontekste matyti, jog priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, dėl ko spręsti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog V. K. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos, nėra pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra laikomasi pozicijos, jog, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, įvertinus kaltininko atsakomybę, baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai V. K. atžvilgiu būtų pasiekti jam už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Ši bauda mažintina vienu trečdaliu, nes byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be to, baudos paskirtį šiuo atveju padėtų įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalyse bei BK 725 straipsnyje, o, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, V. K. turėtų būti pripažintas recidyvistu.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. gynėjas advokatas S. Kibilda prašo atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro G. Vilučio apeliacinį skundą.Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nuosprendį, jame teisingai ir motyvuotai išdėstė, kad yra nustatyti V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą įstatyminiai pagrindai. Atitinkamai nurodoma, kad tik teisiamojo posėdžio metu V. K. sužinojo apie likusį nesumokėtos baudos dalį valstybei ir jos dydį, po ko nedelsdamas, 2026 m. gegužės 19 d., sumokėjo baudą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (sumokėta suma – 1 077,67 EUR). Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek prokuroras apie tai buvo informuoti 2026 m. gegužės 21 d., nusiunčiant jiems prašymą su įrodymais apie baudos sumokėjimą. Be to, nesutinkant su prokuroro apeliacinio skundo argumentais pažymima ir tai, kad V. K. yra atsakingas Lietuvos Respublikos pilietis, o tai patvirtina jo pateikta charakteristika iš darbovietės, kuri buvo įvertinta ir pirmosios instancijos teismo.Nurodoma, kad nors prokurorui yra ir buvo žinoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. K. paskirta ir neatlikta bausmė, t. y. bauda, 2026 m. gegužės 19 d. buvo sumokėta ir bausmė atlikta, tačiau prokuroras vis vien prašo ne tik panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, bet ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, bausmę – 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudą, subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 1 077,67 EUR dydžio bauda, ir paskirti galutinę subendrintą 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudą ir 1 077,67 Eur dydžio baudą, baudas vykdyti atskirai. Kartu pažymima ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių neaiškumų ar abejonių dėl to, jog V. K. buvo ir yra vertas teismo pasitikėjimo, yra visi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą įstatyminiai pagrindai ir egzistuoja pagrindas atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam paskiriant apeliaciniame skunde paminėtas ir prokuroro paprašytas baudžiamojo poveikio priemones. Gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju buvo įvertinti visi byloje esantys duomenys, kurie charakterizuoja V. K., nurodant ir tai, kad net antstolių vykdomas baudos išieškojimas ir ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo laikas leidžia spręsti, jog V. K. nėra linkęs nusikalsti ir, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.Gynėjo nurodymu, pirmosios instancijos teismui taip pat nekilo abejonių dėl laiduotojo patikimumo, jo sugebėjimo daryti teigiamą įtaką V. K., teisingai išdėstant, kad laiduotojas K. V. yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, senatvės pensininkas. Be to, V. K., sutikdamas su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, jo atžvilgiu priimto nuosprendžio neskundė, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi iki šiol, kad pasielgė neatsakingai padarydamas tyčinį nesunkų nusikaltimą. Todėl baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai tik patvirtina, kad skundžiamo nuosprendžio naikinti bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo. Šiuo atveju buvo teisingai pritaikytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, jų visumą ir padaryta pagrįsta bei motyvuota išvada, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, nes nagrinėjamu atveju neegzistuoja sąlyga, kad V. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų – asmuo per 12 metų nesugebėjo sumokėti pakankamai nedidelės baudos bausmės, Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenų išraše nėra duomenų, kad jis būtų pilnai atlikęs baudos bausmę, tačiau tuo atveju, jei pakaktų gynybos pateiktų duomenų apie baudos bausmės atlikimą, bausmių subendrinimo klausimo prašė nespręsti. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nurodydamas, kad teisiamojo posėdžio metu sužinojęs V. K. apie likusią nesumokėtą baudos dalį ją nedelsdamas sumokėjo, byloje nėra jokių abejonių dėl to, ar V. K. buvo ir yra vertas teismo pasitikėjimo, jis yra atsakingas asmuo, dėl savo padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentaiVilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro G. Vilučio apeliacinis skundas atmestinas.Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, V. K. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat nekilo ir nekyla jokių ginčų dėl to, jog K. V. yra laikytinas vertu teismo pasitikėjimo asmeniu, t. y. gali būti laiduotoju, nes pagal savo asmenines savybes gali daryti V. K. teigiamą įtaką. Nagrinėjamu atveju prokuroras iš esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog V. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, nagrinėjamu atveju vertina tik tai, ar skundžiamame nuosprendyje buvo pagrįstai nustatyta prokuroro ginčijama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.BK 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas ir asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą.Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018; 2018 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018; 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108/2011; 2017 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-511/2017; 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017; 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, jog būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, aplinkybės, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, o būtent, dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimo, nurodė, kad, kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, V. K. 2014 m. balandžio 7 d. buvo pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam baudos bausmę, kuri nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki dabar dar nėra atlikta. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią aplinkybę, kartu atsižvelgdamas ir į byloje esančią V. K. charakteristiką, kurioje jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai, iki šiol antstolių vykdomą baudos išieškojimą ir ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo laiką (prieš daugiau nei 10 metų), sprendė, jog V. K. nėra linkęs nusikalsti ir, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokuroro vertinimu, priešingai nei akcentuota skundžiamame nuosprendyje, V. K. priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, dėl ko spręsti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo, be to, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam paskirtos baudos bausmės, turėdamas neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, laikomas teistu asmeniu (turinčiu teistumą), o būdamas neblaivus žvyrkeliu vežė neblaivią keleivę, tempė rąstus, nors turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir perleisti automobilio vairavimą būsimam laiduotojui K. V.. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos egzistavimo nagrinėjamu atveju iš esmės yra teisingi, pagrindo su jais nesutikti teisėjų kolegija nenustatė.Priešingai prokuroro pateikto apeliacinio skundo argumentams, byloje esantys duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados apie V. K. išimtinai sistemingą polinkį daryti teisei priešingas veikas. Vadovaujantis baudžiamojoje byloje esančiu Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu nustatyta, kad iš tiesų V. K. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant galutinę 60 MGL (7 800 Lt) dydžio baudą, į kurią įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir paskirta bauda sumažinta 260 Lt (t. 1, b. l. 110–112). Teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytoms faktinėms aplinkybėms, jog V. K. iki nusikalstamos veikos padarymo, t. y. iki 2026 m. balandžio 26 d., nebuvo sumokėjęs aptariamu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos. Kaip akcentavo V. K. gynėjas, iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens banko sąskaitos kiekvieną mėnesį yra nuskaitoma pakankamai nemaža pinigų suma – jo įsitikinimu, šie pinigai, tikėtina, būdavo skiriami ne baudos mokėjimui, o antstolės atlygiui bei akcizinių prekių paskaičiavimui. Atitinkamai pastebėtina, kad, kaip patvirtina baudžiamojoje byloje esantis antstolės M. G. pateiktas 2026 m. balandžio 27 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 30 d. išdavė teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 183,73 EUR skolos, o Vilniaus teritorinė muitinė 2014 m. gruodžio 18 d. – sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 22 657 EUR skolos. V. K. dar ikiteisminio tyrimo metu pažymėjo, kad 2026 m. balandžio 10 d. antstolei pervedė 3 487,94 EUR – tai patvirtina byloje esanti mokėjimo patvirtinimo kopija (t. 1, b. l. 109). Pagal minimą antstolės patvarkymą, ši suma buvo paskirstyta – 252,93 EUR Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. baudos išieškojimui (likusi suma 1 077,67 EUR), o 3 037,58 EUR Vilniaus teritorinei muitinei (likusi suma 12 048,97 EUR). Papildomai pastebėtina, kad V. K. atžvilgiu yra išduoti dar trys Vilniaus teritorinės muitinės sprendimai dėl viso 1 272,41 EUR skolos išieškojimo, dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, jog bendra išieškojimų suma yra didelė. Visgi, V. K. gynėjas nurodė esą tik pirmosios instancijos teisme, po prokuroro baigiamosios kalbos sužinoję, kad V. K. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos yra nesumokėjęs. Nepaisant nurodyto, akcentavo dėsiantis visas pastangas, jog likusi baudos suma būtų kuo greičiau sumokėta. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta, nes kitą dieną po vykusio teismo posėdžio, t. y. 2026 m. gegužės 19 d., V. K. likusią išieškomą baudos dalį (1 077,67 EUR) sumokėjo – tai patvirtina mokėjimo kvitas (t. 2, b. l. 31) bei antstolės 2026 m. gegužės 21 d. išieškotų lėšų paskirstymo protokolas (t. 2, b. l. 33–34). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda buvo sumokėta tik po 12 metų, tačiau šie duomenys negali būti suabsoliutinami sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą ir savaime lemti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neegzistavimą. Juo labiau, kad nuo sprendimo priėmimo yra praėję daugiau nei 12 metų, duomenų, jog šiuo laikotarpiu V. K. būtų padaręs kitą nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje ar kad aptariamas elgesio modelis būtų jam būdingas, nėra. Be to, kaip jau nurodyta, V. K. šiuo metu yra sumokėjęs visą jam paskirtą baudos sumą. Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administraciniu nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog V. K. baustas administracine tvarka tik vieną kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 4 dalį už tai, kad, būdamas atsakingu už krovinių pateikimą, pateikė ir leido pakrauti krovinį, kuris viršijo leistinas apkrovas, ir neužtikrino, jog pakrauto krovinio leidžiami techniniai parametrai atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas (t. 1, b. l. 113–115). Šis V. K. 2023 m. gruodžio 18 d. padarytas administracinis nusižengimas yra susijęs su transportu ir kelių ūkiu, taigi ne su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, yra mažareikšmis, paskirta bauda savanoriškai sumokėta dar 2024 m. vasario 2 d., o tai rodo, kad asmuo prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir jokių galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad aptarti duomenys dėl V. K. padarytų teisei priešingų veikų, įvertinus jų padarymo aplinkybes bei laikotarpį, taip pat jų tendencingumą, neleidžia daryti išvados apie padarytų nusižengimų sistemiškumą ar V. K. polinkį nusižengti įstatymams. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai tik parodo, jog skundžiamu nuosprendžiu nagrinėjama nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta ne V. K. polinkio nusikalsti ir šių aplinkybių egzistavimas leidžia tikėtis, jog V. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nenustatė aplinkybių, suteikiančių pagrindą tuo abejoti.Prokurorui iš esmės nesutinkant su nagrinėjamu atveju konstatuota BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, yra akcentuojamas V. K. padarytos veikos pobūdis, t. y. pavartojęs alkoholio iš karto sėdo prie automobilio vairo, žvyrkeliu vežė neblaivią keleivę, automobiliu tempė rąstus. Visgi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino aplinkybes, susijusias su padarytos veikos pobūdžiu. Šiuo atveju tiek nustatytas V. K. neblaivumo laipsnis, tiek nuvažiuotas atstumas nesuteikia pagrindo manyti, jog jis ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Minėtos aplinkybės iš esmės svarbios veikos kvalifikavimo, jos pavojingumo aspektu, tačiau jokiu būdu neleidžia daryti kategoriškų išvadų, jog asmuo nusikalto dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti. Priešingai, bylos aplinkybės rodo, jog V. K. atsakomybės nevengė, stabdomas policijos pareigūnų sustojo, su alkoholio matuoklio rezultatais sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi dėl vairavimo apsvaigus. Šiame kontekste tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, jog iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo bei šiuo metu yra saistomas ilgalaikiais darbo santykiais (t. 1, b. l. 116–117), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 120), be to, jo teigimu, augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Nors V. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia, tačiau nuteistojo paaiškinimai ikiteisminio tyrimo bei pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, juos vertinant sistemiškai su nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, sudaro pagrindą spęsti, kad nuteistasis V. K. suprato savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, V. K. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl savo padarytų nusikaltimų, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo padarytą nusikalstamą veiką vertina kritiškai. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos V. K. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog V. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl V. K. atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą sąlygą.Atkreiptinas dėmesys, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, jog asmuo išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, nes BK 40 straipsnio 7-9 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, jog drausmintų asmenį padariusį nusikalstamą veiką ir atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi tuo atveju, jeigu V. K. nepateisins jam parodyto pasitikėjimo, privalės būti sprendžiamas klausimas dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei V. K. apibūdinančius duomenis, nustatė 1 metų laidavimo terminą be užstato, taip pat V. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą 2 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 26 d.; turto konfiskavimą, konfiskuojant iš V. K. vairuoto ir nuosavybės teise priklausančio UAB „G.“ automobilio „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 180 EUR; dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ar kursuose, kurią jis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytos laidavimo sąlygos bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, turės teigiamą poveikį V. K. elgesiui bei pasiryžimui daugiau nebenusikalsti, jį drausmins. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad, pripažinus V. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką ir paskyrus jam prokuroro siūlomą bausmę, bus efektyviau įgyvendinta BK paskirtis, numatyta BK 1 straipsnio 1 dalyje, nei atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės.Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visa, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2026 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagrįstai, vadovaudamiesi BK 40 straipsnio nuostatomis, atleido V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamąją bylą nutraukė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,n u t a r i a :Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Gedimino Vilučio apeliacinį skundą.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.Teisėjos Ugnė Gailiūnienė Giedrė Telksnienė Eglė Venckienė