Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui M. C. I. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) priimtas nagrinėti ieškovės A. B. ieškinys atsakovui M. C. I., kuriuo prašoma:

1.1. Nutraukti A. B. ir M. C. I. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įtrauktą į apskaitą Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

1.2. Nepriteisti sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo;

1.3. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę B.;

1.4. Kreditorinį įsipareigojimą SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialui pagal (duomenys neskelbtini) Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine A. B. prievole.

2. Teismo posėdžio metu ieškovė papildė ieškinio reikalavimus ir papildomai paprašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovei atitenka turtinės teisės ir pareigos, kylančios iš (duomenys neskelbtini) Finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo po santuokos nutraukimo neprašo priteisti. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra darbingas, todėl atsakovui išlaikymas taip pat nepriteistinas.

Nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto Lietuvoje, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, santuokos metu ieškovė ir atsakovas neįgijo, todėl dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nutraukiant santuoką nėra.

Ieškovė yra registruota automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja nuo (duomenys neskelbtini), nes yra sudariusi lizingo sutartį. Ši registracija yra padaryta iki santuokos sudarymo, todėl sutuoktinio teisės ir pareigos niekaip nėra susijusios nei su šia transporto priemone, nei su prievolės vykdymu.

Ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialui pagal (duomenys neskelbtini) Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šį įsipareigojimą ieškovė prisiėmė iki santuokos sudarymo, santuokos metu viena pati jį vykdė, todėl ir po santuokos nutraukimo prašo palikti šį kreditorinį įsipareigojimą jos asmenine prievole. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos ir santuokos metu turėtą pavardę - B.

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad jos apsisprendimas nutraukti santuoką yra gerai apgalvotas, sutuoktiniams gyvenant skirtose valstybėse santuokinis gyvenimas neįmanomas. Teismo posėdžio metu išsakytų ir ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu ieškovė prašė tenkinti ieškinį visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176-185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, atsakovas visiškai pripažįsta ieškinį, teismo sprendimas priimtinas, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Toliau teismas pasisako dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30 straipsniuose, 3.35-3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė A. B. ir atsakovas M. C. I. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), santuoką į apskaitą Lietuvos Respublikoje įtraukė (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš ieškinyje bei teismo posėdžio metu šalių nurodytų aplinkybių ir paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys nesutarė dėl jų gyvenamosios vietos valstybės, dėl to tarp šalių kildavo konfliktai, ieškovė pripažįsta, kad santuoka buvo sudaryta skubotai. Šalys pabrėžė, kad laiko, jog jų santuoka yra faktiškai iširusi, nes jos gyvena skyriumi, neveda bendro ūkio ir santuokinio gyvenimo. Sutuoktinių gyvenimas kartu suprantamas kaip gyvenimas bendrai rūpinantis buities, ūkio priežiūros, tarpusavio išlaikymo, kitais reikalais. Akivaizdu, kad šeimyninis gyvenimas šalims gyvenant atskirai, nepalaikant artimų santykių negalimas.

Kadangi sutuoktinių bendras gyvenimas yra nutrūkęs, šalys neranda kompromiso dėl gyvenamosios vietos nustatymo, nesiekia išsaugoti šeimyninių santykių ir pripažįsta, kad santuoką sudarė skubotai, jie nemato galimybės išsaugoti šeimą, jų gyvenimas santuokoje vertintinas kaip nebeturintis perspektyvų ir netikslingas. Atsakovas su nurodytomis aplinkybės ir ieškinio reikalavimais sutiko. Šalys pabrėžė, kad santuoką siekia nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes negali pasinaudoti santuokos nutraukimo bendro abiejų sutuoktinių sutikimo tvarka (nesant ginčo), numatyta CK 3.51-3.54⁴ straipsniuose, nes jie nėra išgyvenę santuokoje ilgiau nei 1 metus (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Abi šalys patvirtino, kad taikytis nenori.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bendras ieškovo ir atsakovės gyvenimas yra faktiškai pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga skirti terminą susitaikymui. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, nevertino šeimos santykių, tinkamai nesirūpino jos išsaugojimu ir taip savo (ne)veikimu nulėmė santuokos iširimą.

Kaip minėta, CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Ieškovė ieškiniu prašė palikti jai iki santuokos ir santuokos metu turėtą pavardę - B. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė – B, atsakovui – I.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad viena iš kitos, esant sveikiems ir darbingo amžiaus, išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nė vienam iš sutuoktinių nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų

Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi (tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centras pažymos), todėl klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo byloje nesprendžiami.

Dėl turto padalinimo

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).

Šalys nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio bendro turto neturi. Teismas vadovaudamasis AB ,,Regitra“, VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad šalys neturi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto.

Dėl šalių kreditorinių įsipareigojimų

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad iki santuokos su atsakovu sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini), ji sudarė su trečiuoju asmeniu SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vartojimo kreditas buvo suteiktas automobilio (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimui.

Ginčo byloje dėl to, kad kreditorinis įsipareigojimas yra prisiimtas iki santuokos su atsakovu sudarymo ir kad prievoles kreditoriui vykdė ir vykdo išimtinai ieškovė nėra.

Teismas, susipažinęs su byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi, ieškovės turimas asmeninis kreditorinis įsipareigojimas ieškinyje suformuluotais reikalavimais nemodifikuojamas, kreditorius byloje prieštaravimų ieškovės ieškinio reikalavimams nepareiškė.

Byloje nesant duomenų apie kitus šalių bendrus ir (ar) kiekvienos iš šalių asmeninius įsipareigojimus kreditoriams, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų, ieškovės reikalavimas dėl teisių ir pareigų, kylančių iš lizingo sutarties, padalinimo nutraukiant santuoką, tenkinamas. Teismas nustato, kad turtinės teisės ir prievolės, kylančios iš (duomenys neskelbtini). finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka A. B. asmenine nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju ieškinys tenkintinas visiškai, todėl ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau ieškovė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo neprašė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovei nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60-3.62 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. C. I., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įtrauktą į apskaitą Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. B. palikti pavardę ,,B.“, M. C. I. – pavardę „I.“.

Nutraukus šalių santuoką turtinės teisės ir pareigos pagal (duomenys neskelbtini) su SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialui sudarytą finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis teisėmis ir pareigomis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.