Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PAR1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės Elenos Miliauskienės priverstinio vykdymo veiksmais, vykdomosios bylos vykdymu bei piniginių lėšų priverstiniu išieškojimu nuo pareiškėjo banko sąskaitos. Skundu prašoma pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai prasilenkia su tiesa, neatitinka faktinės tikrovės, taip pat pripažinti, kad savalaikiai nenagrinėjant administracinių/tarnybinių ginčų, darbinių santykių, pažeidžiamos moralės, vertybių sistemos skalės, pripažinti trečius metus įšaldytiems apeliacinės instancijos procesams neteisėtumo požymius, taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatyme, taip pat sustabdyti antstolės veiksmus, įpareigoti antstolę nedelsiant priimti patvarkymą skubiai padidinti vienkartinį neišieškotinos sumos dydį, pripažinti, jog tęstiniai veiksmai jo atžvilgiu yra neteisėti, nesielgti neteisėtai ir neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti neteisingumo vykdyme. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės Elenos Miliauskienės vykdomais priverstinio vykdymo veiksmais (priemonėmis), vykdomosiose bylose, dėl to prašoma šių veiksmų atidėjimo, sustabdymo, vykdomųjų dokumentų grąžinimo, lėšų limito padidinimo ir skubių apsaugos priemonių taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių apylinkės teismas 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo PAR1 skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2026 m. balandžio 22 d. skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojusi ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, t. y. skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl skundą atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. Pagal paminėtos teisės normos reglamentavimą jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1-2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokia informacija apie pareiškėjos kreipimąsi su skundu į antstolį. Be to net ir apeliacinės instancijos teismui kartu su nagrinėjamu skundu nėra pateiktas skundas (jo kopija), kuris būtų pateiktas antstolei.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo PAR1 skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Kitas neaptartas atskirojo skundo turinys taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Atskirąjį skundą atmetus, nėra jokio pagrindo areštuoti antstolės turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.