Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-2272-643/2026 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02180-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl garbės ir orumo įžeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teismasn u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme gautas ieškovo IES1 ieškinys atsakovei ATS1 dėl garbės ir orumo įžeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė viešai, garsiai ir agresyviai rėkė jam per visą kiemą: „Ei tu, žinok dabar bus apeliacija. Tu čia nebegazdink manęs daugiau, ožy.“ Prašoma pripažinti, kad tuo atsakovė pažemino ieškovo garbę bei orumą bei priteisti 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo IES1 ieškinį. Išaiškino ieškovui, kad dėl įvykio jis turi teisę kreiptis į policiją dėl teisenos pagal Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) pradėjimo.Pirmos instancijos teismo nutartis iš esmės grindžiama tokiais motyvais: Teismas nurodė, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį yra ginami, kai yra paskleidžiama tam tikra tikrovės neatitinkanti žinia. Tai paprastai padaroma žmonių susibūrime, siekiant, kad jie tai girdėtų, taip pat viešojoje elektroninėje erdvėje (pvz. socialiniuose tinkluose) arba per visuomenės informavimo priemones. Ieškovo pateikto ieškinio atveju nėra jokių duomenų apie tokios žinios paskleidimą, neįvardintas nei vienas tai girdėjęs asmuo, nurodoma tik, kad tai įvyko kieme prie namų, ir nurodomos tik prielaidos, kad atsakovės pasakyti žodžiai tokioje vietoje yra girdimi aplinkiniams. Be to, žodis „ožys“ apskritai neatitinka duomenų ar žinios pagal CK 2.24 straipsnį sampratos. Tai yra tik nemandagus žodis, ir net tokiu gali būti nevertinamas, priklausomai nuo to, koks buvo visas pokalbis apskritai (pvz. turint omenyje žmogaus užsispyrimą). Pagal teismų praktiką ieškovo keliamo ginčo atveju net nėra įmanoma konstatuoti fakto, jog paskleista žinia neatitinka tikrovės, kadangi nurodytas žodis nėra jokia žinia, jis gali būti laikomas tik įžeidžiamo pobūdžio žodžiu. Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė jokių teisinių ir faktinių pagrindų, dėl kurių galėtų būti keliama civilinė byla pagal ieškovo nurodytus reikalavimus, todėl sprendė, kad toks ginčas neatitinka CK 2.24 straipsnyje numatytos teisinės asmens garbės ir orumo gynimo sampratos, dėl ko nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.Teismo vertinimu šioje situacijoje, jei pasitvirtintų ieškovo nurodomos aplinkybės, gali būti padarytas Administracinių nusižengimų kodekse numatytas nusižengimas – nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų (ANK 481 staipsnio 1 dalis). Priklausomai nuo įvykio aplinkybių, kurias reikėtų nustatinėti administracinio nusižengimo byloje, ieškovo atžvilgiu pavartotas žodis „ožys“ gali būti palaikytas necenzūriniu, arba laikomas įžeidžiamu kibimu prie ieškovo, jei jis buvo išsakytas viešoje vietoje. Tačiau kompetenciją spręsti tokius klausimus pirmiausiai turi policijos įstaiga administracinių nusižengimų teisenos tvarka, o ne teismas civilinio proceso tvarka. Kai administraciniu nusižengimu padaryta neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (ANK 664 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai ieškovas dėl jo nurodyto įvykio turėtų kreiptis į policiją dėl teisenos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) pradėjimo, o administracinio nusižengimo byloje tokį pažeidimą nustačius ieškovas galėtų prašyti atlyginti ir neturtinę žalą. Teismas taip pat pastebėjo, kad neturtinė žala turi būti įrodinėjama, neužtenka pasitelkus dirbtinio intelekto įrankius formuluoti prašymą, nurodant tik abstraktaus pobūdžio aplinkybes ir bendras formuluotes. Neužtenka nurodyti bendro pobūdžio formuluotes apie patirtą psichologinį diskomfortą, gėdą, stresą, reputacinę žalą bendruomenėje, padidėjusį nesaugumo jausmą savo gyvenamojoje aplinkoje, nemigą ir padidėjusį nerimą. Tokie teiginiai turi būti pagrįsti išsamiais argumentais bei faktiniais įrodymais, ko, pavyzdžiui, ieškinyje ieškovas nepadarė. Argumentuotai motyvuoti reikia ir prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, ieškovo teigimu, jis nieko nedarė ir nesakė, tačiau atsakovė nurodė jos nebegąsdinti. Iš to matyti, jog ieškovas taip pat kažką pasakė ar padarė. Taigi, konfliktas galėjo būti abipusis, tačiau ieškovas tokias aplinkybes nutyli. Tokie faktai gali lemti, kad tam tikra teisinė atsakomybė gali kilti ir ieškovui, todėl ieškovas tokias aplinkybes taip pat turi įvertinti.