Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė IES1 kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei ATS1, prašydama pripažinti 2024 m. spalio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. JS-4358 (toliau – ir Sutartis), negaliojančia nuo jos sudarymo, priteisti iš atsakovės valstybės patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:2020 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaras Ramūnas Trečiokas patvirtino įgaliojimą (notarinio registro Nr. 3-6999) (toliau – ir Įgaliojimas), kuriuo IES1, M. P., V. P. įgaliojo ATS1 vesti paveldėjimo bylą Lietuvos Respublikos teritorijoje po I. P. ir po J. P. mirties, jų vardu pasirašyti ir pateikti pareiškimus (prašymus) notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, gauti iš notaro pažymą, patvirtinančią faktą, kad jie yra mirusiųjų įpėdiniai, gauti nuosavybės teisės, paveldėjimo teisės liudijimą (-us) į mirusiesiems priklausiusį turtą ir/arba turtines teises; atstovauti jų interesams atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą (-us), valdytą (-us) buvusios savininkės I. P. pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-1787-(14.49.2.) ,,Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“, <....> gauti visus reikiamus dokumentus ir parduoti žemės sklypą (-us) kurio (-ių) nuosavybės teisės bus atkurtos po buvusios savininkės I. P. mirties <...>; gauti visus reikiamus dokumentus ir parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kainą ir visas kitas pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas nustatyti savo nuožiūra, pasirašyti preliminariąsias sutartis, pirkimo-pardavimo sutartis, perdavimo-priėmimo aktus, naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, visų šių dokumentų pakeitimus, esant reikalui nutraukti sutartis, gauti pinigus už parduotą žemės sklypą pavedimu į jų vardu atidarytas banko sąskaitas, jų vardu išduoti pakvitavimus pagal sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, vykdant anksčiau nurodytus pavedimus atstovauti jiems VĮ Registrų centre, notarų biuruose bei visose valstybinėse, vietos savivaldos, privačiose, viešose įstaigose, įmonėse, taip pat santykiuose su bet kuriais fiziniais ir/ar juridiniais asmenimis; jų vardu pasirašyti, pateikti ir gauti visus reikiamus dokumentus ir informaciją, jų vardu mokėti visus reikalingus mokėjimus bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais <...>. Įgaliojime nurodytas žemės sklypas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2021 metais buvo parduotas ir po to daugiau jokių veiksmų, susijusių su išduotu įgaliojimu, atsakovė, ieškovės žiniomis, neatliko. Ieškovė 2025 m. kovo mėn. nuvyko į Valstybinę mokesčių inspekciją, norėdama pateikti savo pajamų deklaraciją ir čia jai buvo nurodyta, kad ji į deklaraciją turi įtraukti 4 990 Eur gautų pajamų už parduotą žemės sklypą. Ieškovė nesuprato, apie kokį žemės sklypo pardavimą yra kalbama, nes jokio turto 2024 metais ji nepadavinėjo. Nuvykusi į VĮ Registrų centrą ieškovė sužinojo, kad 2024 m. spalio 3 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. Nr. JS-4358, pagal kurią ieškovė, atstovaujama atsakovės, veikiančios pagal 2020 m. rugsėjo 22 d. įgaliojimą, TAR2 pardavė 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –ir Sklypas), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 4 990 Eur. Norėdama išsiaiškinti situaciją, ieškovė susisiekė su atsakove telefonu, paklausė jos kas, kada ir kaip pardavė žemės sklypą jai apie tai nežinant, tačiau atsakovė nieko nepaaiškino, tiesiog atsakė, kad viskas gerai. Ieškovei dar kartą paskambinus atsakovei, ši nurodė, kad atsiųs dokumentus paštu. Po kelių dienų ieškovė gavo iš atsakovės dokumentus: 2024 m. rugsėjo 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimą, 2024 m. spalio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, Žemės sklypo planą ir Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės išrašytą kvitą NB Nr. 5424 bei PVM sąskaitą faktūrą 42NB Nr. 9925. Iš atsakovės atsiųstų dokumentų matyti, kad pagal Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės Nijolės Jakūbauskienės išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą IES1, atstovaujama ATS1, paveldėjo palikėjo J. P. turtą: 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Paveldimo žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė pagal Valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. rugsėjo 19 d. patikslintą nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą – 9 466,67 Eur. Iš ieškovei atsakovės atsiųstų dokumentų matyti, kad vos po kelių dienų nuo Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo, žemės sklypą atsakovė, veikdama to paties įgaliojimo pagrindu, pardavė TAR2 už 4 990 Eur, kuriuos pirkėjas sumokėjo atsakovei grynaisiais pinigais. Sandoris buvo patvirtintas Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės Juditos Skrodenytės, notarinio registro Nr. JS-4358. Apie šį sandorį ieškovė taip pat informuota nebuvo, už parduotą žemės sklypą sumokėti pinigai jai perduoti nebuvo. Ieškovės teigimu, Įgaliojimas nesuteikė teisės atsakovei parduoti atsakovei priklausančio turto. Jeigu atstovas sudaro sandorį ar atlieka kitus teisinio pobūdžio veiksmus, viršydamas jam suteiktas teises ar veikdamas be jų, tokie veiksmai atstovaujamojo nesaisto. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.92 straipsnį jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik pagal atstovaujamojo ieškinį. Atsakovė, sudarydama 2024 m. spalio 3 d. Sutartį, veikė, viršydama jai suteiktus įgaliojimus, todėl ieškovė teismo prašo sudarytą sutartį pripažinti negaliojančia. Atsakovė ATS1 atsiliepimu ieškinį prašė atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. išduotu įgaliojimu ieškovė sutiko, kad atsakovė parduotų sklypą (-us), į kuriuos nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau (buvusi savininkė – I. P.). Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo notarė Judita Skrodenytė ieškinį prašė atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, veikdama pagal notaro patvirtintą įgaliojimą, kuriuo buvo įgaliota „<...> gauti visus dokumentus ir parduoti žemės sklypą (-us), kurio (-ių) nuosavybės teisės bus atkurtos po buvusios savininkės I. P. ...“, 2024 m. spalio 3 d. sudarė pirkimo – perdavimo sutartį, kuria buvo parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės buvo atkurtos po buvusios savininkės I. P. Sudarydama minėtą sandorį atsakovė veikė laikydamasi įstatymo ir gauto įgaliojimo nustatytų pareigų ir teisių.Trečiasis asmuo TAR2 atsiliepimo į ieškinį nepateikė.Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad davė Įgaliojimą, kad atsakovė galėtų tvarkyti (duomenys neskelbtini) mišką, o pastaroji pardavė (duomenys neskelbtini) sklypą, visiškai nesusijusį su Įgaliojimu. Dėl Įgaliojimo dalies, kuria suteikiama teisė atstovauti IES1 interesams atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą (-us), valdytą (-us) buvusios savininkės I. P. pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-1787-(14.49.2.) ,,Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ ieškovė paaiškino, kad galvojo, jog sutvarkys, bet net nebuvo minties parduoti. Ieškovės teigimu, atsakovė gerai, kad sutvarkė, atkūrė ir viskas, bet ieškovė jokių pinigų negavo. Įgaliojimas su ATS1 sudarytas, nes jos buvo vieno sklypo bendrasavininkės, atrodė, kad galima ja pasitikėti.