Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti SUA1 ribotai veiksniu: turtinių santykių srityse, t. y. 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritis; 4) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 6) paveldėjimo teisiniai santykiai; 7) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; 8) kitose turtinių santykių srityse; asmeninių neturtinių santykių srityse, t. y. 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis; 3) šeimos santykių sritis ; 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių sritis; 6) politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo sritis; 7) gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas sritis, 8) kitose asmeninių neturtinių santykių srityse. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – paskirti jį SUA1 laikinuoju rūpintoju, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų apsaugoti SUA1 asmeniniai ir turtiniai interesai.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalimi nutarė netenkinti pareiškėjo PRS1 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių aplinkybę, kad yra reali grėsmė SUA1 sveikatai, gyvybei, turtui, aplinkiniams asmenims, ir būtinybę laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti prašomo pripažinti ribotai veiksniu konkrečiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse SUA1 turtinius ir asmeninius neturtinius interesus (CPK 12, 178 straipsniai). Iš pareiškėjo pareiškime dėstomų aplinkybių ir pridėtų įrodymų be asmens, turinčio specialių medicinos žinių (teismo eksperto), ekspertinės išvados nėra pagrindo vienareikšmei išvadai dėl SUA1 riboto veiksnumo konkrečiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Taigi, minėtas asmuo, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir surinkti bei ištirti reikšmingi įrodymai, nėra pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Tik po ekspertizės išvados pateikimo bus galima spręsti dėl asmens psichinės būklės ir asmens gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus.Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 505–508 straipsniais, teismas globėju skiria socialinės paramos skyriaus rekomenduojamą asmenį. Pretendento į globėjus ar rūpintojus parinkimas yra globos ir rūpybos institucijų pareiga, o teismas skiria globėją ar rūpintoją iš šių institucijų parinktų pretendentų. Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros, t. y. parinkti kandidatą į globėjus. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais parinkti geriausią neveiksnaus asmens globėją, turto administratorių. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad pats teismas savo iniciatyva negali skirti asmens, kurio neveiksniems asmenims socialinę paramą užtikrinanti institucija, kuri prižiūri ir kontroliuoja globėjų ir rūpintojų veiklą (CK 3.241 straipsnio 1 dalis), nerekomenduoja skirti globėju/turto administratoriumi.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje teismui nėra pateikta institucijos, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų/rūpintojų veiklą, išvada dėl pareiškėjo tinkamumo eiti rūpintojo (laikino rūpintojo) pareigas, todėl teismas pareiškimo priėmimo stadijoje taip pat neturi galimybės įvertinti, ar pareiškėjas galėtų būti paskirtas SUA1 laikinuoju rūpintoju.