Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Vaidai Gleiznienei, Jolantai Maleronkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1 (APA1) ir jo atstovui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gyčiui Vaitkevičiui, suinteresuotam asmeniui LUD3,liudytojams Tautvydui Šikšniui, LUD2, LUD1, LUD5,vertėjai Viktorijai Mikelevič,ekspertui Robertui Moliui (Robert Molis),viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Bogdano Chranovskio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1197-2026 (ROIK: 25290127502).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2026 m. sausio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1197-2026 (ROIK: 25290127502) (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) APA1 (toliau ir – Pareiškėjas)buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, už ką jam paskirta nuobauda – bauda 75 Eur. Administracinė teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį APA1 nutraukta neesant administracinio nusižengimo požymių.APA1 nubaustas už tai, kad 2025 m. lapkričio 9 d., 12.15 val. Širvintų r. sav., rajoniniame kelyje Maišiagala-Širvintos, Paširvintys-Juodiškiai-Giedraičiai, vairuodamas automobilį Hyundai I40 pagrindiniu keliu Maišiagala-Širvintos, nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, sankryžoje įsuko į šalutinį kelią dešinėje Paširvintys-Juodiškiai-Giedraičiai ir juo važiavo sankryžoje lygiagrečiai pagrindiniam keliui (skersai šalutinio kelio važiuojamosios dalies), vėliau, įjungęs kairio posūkio signalą, neįsitikinęs kad tai daryti yra saugu, išvažiavo atgal į pagrindinį kelią ir neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, pasuko į priekyje kairėje pusėje esantį žvyruotą keliuką, taip sukeldamas pavojingą situaciją, dėl ko iš paskos pagrindiniu keliu važiavusio automobilio Volkswagen Passat vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti judėjimo greitį ir kryptį, siekdamas išvengti susidūrimo. Volkswagen Passat vairuotojui nepavykus išvengti susidūrimo su Hyundai automobiliu, Volkswagen Passat automobilis atsitrenkė į Hyundai automobilio kairę pusę (priekines ir galines dureles). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Šiais savo veiksmais APA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 101 ir 154 punktų reikalavimus. Teisme gautas atsakomybėn patraukto asmens APA1 atstovo advokato B. Chranovskio (toliau ir – Pareiškėjo atstovas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2026 m. sausio 14 d. Institucijos nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde Pareiškėjo atstovas nurodo, kadminėtas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, grindžiamas prielaidomis, įrodymai įvertinti selektyviai, pirmenybę teikiant atstovaujamojo nepalankiems prielaidos požymių turintiems įrodymams, nenagrinėjant kitų įrodymų, nutarimas priimtas ir surašytas pažeidžiant ANK reikalavimus, tai yra ANK 618 straipsnio nuostatas. Pažymima, kad administracinėje teisenoje (ANK 617 straipsnio 1 dalis) pareigūnas, nagrinėjantis bylą privalo nustatyti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas – nustatyti jo objektyviąją ir subjektyviąją puses, nustatyti, ar yra pagrindas ir sąlygos taikyti administracinę nuobaudą, patikrinti ir įvertinti įrodymų visumą, visus duomenis, reikšmingus bylai teisingai išnagrinėti, priimant sprendimą nesivadovauti prielaidomis. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jis surašytas pažeidžiant ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jame tik formaliai nurodyta ir pateikti teoriniai pamąstymai dėl ANK 417 straipsnio taikymo, tačiau nepateikta jokių argumentų ir motyvų, nesurinkta patikimų įrodymų, jog Pareiškėjas pažeidė KET 9, 101 bei 154 punktus. Pažymima ir tai, kad administracinėje teisenoje negali būti taikoma pirmenybė vieniems įrodymams nemotyvuotai atmetant (šio atveju nenagrinėjant) kitų. Nutarimą priėmusį institucija negali vadovautis vien tik asmens, kuris galimai bando atsikratyti atsakomybės už galimai KET padarytus pažeidimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis, tai yra vairavusio kitą transporto priemonę LUD1 paaiškinimais, bei policijos pareigūnų, kurie betarpiškai nebuvo minėto įvykio liudininkai, tarnybiniu pranešimu. Priimant skundžiamą nutarimą nebuvo patikrinti ir analizuojami kiti administracinio nusižengimo bylos surinkti įrodymai, o būtent asmens, trauktino atsakomybėn pareiškėjo APA1 paaiškinimai, liudytojos LUD5 paaiškinimai, peržiūrėtas vaizdo įrašas, eismo įvykio vietos schema, nebuvo motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, tai yra visi duomenys, reikšmingi bylai teisingai išnagrinėti. Priešingai nei nurodyta Skundžiame nutarime, Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad iš tikrųjų norėjo sukti iš pagrindinio kelio į dešinę, įjungė dešinio posūkio signalą, tačiau posūkio neįvykdė, tik dešiniu automobilio šonu įvažiavo (apie 50 cm) į kelkraštį, tačiau visiškai nuvažiavęs iš pagrindinio kelio nebuvo, tai yra liko savo eismo judėjimo juostoje pagrindinėje kelyje, tuomet įjungė kairį posūkio signalą ir pradėjo sukti į kairėje esantį keliuką, prieš tai įsitikinęs, kad tai daryti saugu (pažiūrėjo į veidrodį ir nepamatė jokių transporto priemonių), tačiau, būdamas jau pasukęs į kairę, jam į šoną atsitrenkė kita transporto priemonė. Tokius jo paaiškinimus patvirtino buvusi jo automobilyje liudytoja LUD5. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad Pareiškėjo vairuojamas automobilis nebuvo pasukęs iš pagrindinio kelio į šalutinį, o tik nežymiai pakeitė kryptį jo važiuojamojoje eismo juostoje pagrindiniame kelyje, tačiau iš karto jungė kairį posūkį ir pradėjo sukti į kairę, tuomet į jo automobilį nestabdydama atsitrenkė kita transporto priemonė, be kita ko, judanti ta pačia kryptimi, tačiau kita (jai priešprieša) eismo juosta, tai yra iš vaizdo įrašo bei susidūrimo vietos (eismo įvykio vietos schema ir nuotraukos) galima daryti išvadą, kad kitos transporto priemonės vairuotojas, neparinkus ir nesumažinus greičio ir nesuteikus galimybę užbaigti atstovaujamojo transporto priemonei užbaigti posūkį į dešinę (buvo parodytas dešinio posūkio signalas), išvažiavęs į kitą (jam priešingą) eismo juostą, pradėjo lenkti atstovaujamojo automobilį, tuomet atstovaujamajam įjungus kairio posūkio signalą bei pradėjus ir beveik užbaigus posūkį į kairę, kitos transporto priemonės vairuotojas, pažeidęs lenkimui skirtas taisyklės, nestabdydamas (stabdymo žymių neužfiksuota) atsitrenkė į atstovaujamojo automobilio kairį šoną per vidurį automobilio. VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai pažeidė KET 9, 126, 136.2, 136.4 ir 137 punktų reikalavimus. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kiekvienas eismo dalyvis turi elgtis sąžiningai, laikytis visų KET, bet tuo pačiu jam suteikta teisė būti įsitikinusiam, kad ir kiti eismo dalyviai laikysis eismo taisyklių ir nenusižengs. Institucijos, priėmusios Skundžiamą nutarimą, pozicija, kad Pareiškėjas pažeidė KET ir dėl to įvyko eismo įvykis yra tam tikras faktinių aplinkybių savotiškas interpretavimas, nes Pareiškėjo paaiškinimai nėra paneigti, nutarime aprašytais veiksmais, kurie buvo pateikti kaip KET pažeidimas, dirbtinai iškraipyti neginčijamai nustatytos aplinkybės, o būtent Pareiškėjo teisėti veiksmai dalyvaujant eisme bei jo elgesys eismo įvykio metu pateikiamas kaip taisyklių pažeidimas, nors jokių objektyvių patikimų įrodymų, išskyrus eismo įvykio galimo kaltininko paaiškinimus, pateikta nebuvo. Tokios prielaidos požymių turinčios išvados padarytos neišanalizavus minėto eismo įvykio mechanizmo. Nutarime išdėstyti argumentai, kad neva Pareiškėjas nesiėmė būtinų atsargumo priemonių ir išvažiavo iš pagrindinio kelio bei būdamas jau šalutiniame kelyje, išvažiavo atgal į pagrindinį kelią ir neįsitikinęs, kad yra saugu, pasuko į kairę bei tuo neva sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko įvyko eismo įvykis, yra tik prielaida, kuria negalima vadovautis priimant sprendimą. Kitų patikimų įrodymų nei medžiagoje, nei nutarime nepateikta. Medžiagoje nesurinka duomenų, pagrindžiančių Pareiškėjo kaltę padarant minėtą nusižengimą, todėl Skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.Institucija atsiliepime į Pareiškėjo atstovo skundą prašo skundą atmesti, o Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pačiam Pareiškėjui ir jo advokatui, o sprendimas priimtas įvertinus visą byloje surinktų duomenų visumą: abiejų eismo įvykio dalyvių bei kitus paaiškinimus, tarnybinį pranešimą, vaizdo įrašus, nuotraukas, registrų duomenis ir kitą bylos medžiagą. Taigi skundo argumentas, kad nutarimas buvo priimtas atskirai vertinant įrodymus ar neištyrus reikšmingų aplinkybių, neatitinka bylos medžiagos. Pareiškėjas skunde iš esmės teigia, kad iš pagrindinio kelio nebuvo išvažiavęs, tik neva nežymiai pasislinko į dešinę ir dešiniuoju automobilio šonu užvažiavo ant kelkraščio, o eismo įvykį lėmė iš paskos važiavusio Volkswagen Passat vairuotojo draudžiamas lenkimo manevras, važiavimas priešpriešinio eismo juosta ir nestabdymas. Skunde taip pat akcentuojama, kad neva nebuvo stabdymo žymių, o kito vairuotojo veiksmai turėjo būti vertinami kaip pagrindinė įvykio priežastis. Su tokia gynybine versija sutikti nėra pagrindo, nes ją paneigia pirmiausia paties Pareiškėjo pirminis 2025 m. lapkričio 9 d. paaiškinimas iškart po įvykio, kad Pareiškėjas, važiuodamas pagrindiniu keliu, pastebėjo degalinę, įjungė dešinį posūkio signalą, pasuko į dešinę ketindamas išvažiuoti iš kelio, po to persigalvojo, įjungė kairį posūkio signalą, grįžo atgal į pagrindinį kelią ir ketino sukti į kairėje pusėje esantį keliuką. Pareiškėjas pirminiame paaiškinime patvirtino ne paprastą važiavimą pagrindiniu keliu, o kelių nuoseklių manevrų atlikimą: išvažiavimą iš pagrindinio kelio į dešinėje esantį kelią ir vėlesnį grįžimą į pagrindinį kelią bei jo kirtimą. Būtent ši, iš karto po įvykio pateikta versija laikytina patikimesnė nei vėlesnė jau gynybinės pozicijos kontekste, pakeisti paaiškinimai. Tokią įvykių seką patvirtina ir kito eismo įvykio dalyvio paaiškinimas bei policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad Pareiškėjas sankryžoje įsuko į dešinėje esantį šalutinį kelią, juo važiavo lygiagrečiai pagrindiniam keliui, o vėliau, įjungęs kairįjį posūkio signalą, neįsitikinęs manevro saugumu, išvažiavo atgal į pagrindinį kelią ir pasuko į kairėje pusėje esantį žvyruotą keliuką, taip sudarydamas pavojingą situaciją. Tą pačią faktinę konstrukciją atspindi ir protokole bei nutarime fiksuota pažeidimo esmė. Šie duomenys tarpusavyje dera, yra nuoseklūs ir sudaro vientisą faktinių aplinkybių visumą. Objektyvūs bylos duomenys taip pat patvirtina, kad susidūrimas įvyko Volkswagen Passat automobiliui atsitrenkus į pareiškėjo vairuojamo Hyundai automobilio kairę pusę, t. y. priekines ir galines dureles. Tokia smūgio vieta nesuderinama su skundo versija, kad Pareiškėjas esą visą laiką iš esmės liko savo eismo juostoje pagrindiniame kelyje ir tik ketino atlikti įprastą kairįjį posūkį. Smūgio pobūdis patvirtina, kad Pareiškėjo automobilis kirto iš paskos pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės trajektoriją. Tai papildomai patvirtina eismo įvykio vietos schema ir nutarime užfiksuotos aplinkybės. KET 3.17 punkte važiuojamųjų kelio dalių sankirta apibrėžiama kaip plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus. KET 101 punktas nustato, kad prieš pradėdamas važiuoti, persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, o KET 154 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos su pagrindiniu keliu. Todėl net ir vertinant Pareiškėjo versiją jam palankiausiai, akivaizdu, kad jeigu jis tuo momentu jau nebuvo pačioje sankirtos geometrinėje zonoje, tai reiškia, kad jis jau buvo įvažiavęs į dešinėje esantį šalutinį kelią, todėl jam galiojo imperatyvi pareiga prieš išvažiuojant atgal į pagrindinį kelią ir jį kertant, praleisti pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę. Iš bylos medžiagos, eismo įvykio vietos schemos ir pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad įvykio vietoje nėra pagrindo Pareiškėjo trajektoriją vertinti kaip paprastą lėtėjimą ar nežymų pasislinkimą pagrindinio kelio ribose. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjas faktiškai įvažiavo į šalutinį kelią, juo judėjo lygiagrečiai pagrindiniam keliui, o po to, neįsitikinęs saugumu, vėl išvažiavo į pagrindinį kelią ir bandė jį kirsti, kad patektų į priešingoje pusėje esantį žvyruotą keliuką. Tokia judėjimo trajektorija nėra įprastas posūkio manevras, o keli paeiliui sekantys krypties keitimai ypatingai klaidino kitą vairuotoją. Pareiškėjas buvo sumanęs atlikti itin pavojingą ir kitus vairuotojus klaidinantį manevrą: pasitraukęs iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią jis neketino ten užbaigti manevro, bet iš karto vėl kirto pagrindinį kelią, siekdamas įvažiuoti į kitoje pusėje esantį kelią. Būtent toks elgesys ir sudarė pavojingą situaciją eisme. Šiuo aspektu reikšminga Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartis, kurioje teismas akcentavo, kad administracinė atsakomybė kyla ne tik tada, kai eismo dalyvis tiesiogiai fiziškai sukelia padarinius, bet ir tada, kai jo veiksmai objektyviai sukuria klaidinančią, pavojingą situaciją kelyje ir būtent ši situacija sąlygoja eismo įvykio kilimą. Nagrinėjamoje byloje analogiškai konstatuotina, kad Pareiškėjo atliktų manevrų seka objektyviai suklaidino iš paskos pagrindiniu keliu važiavusį vairuotoją ir sukūrė tiesioginę grėsmę eismo saugumui. Skunde remiamasi ir LUD5 paaiškinimu, tačiau šis paaiškinimas nepaneigia kitų byloje esančių duomenų. Minėtas paaiškinimas buvo pateiktas tik 2025 m. gruodžio 12 d. jau bylos nagrinėjimo metu per Pareiškėjo advokatą, o ne įvykio dieną. Be to, tai yra kartu su Pareiškėju vykusios keleivės paaiškinimas, todėl jis vertintinas kritiškai, kadangi pateiktas asmens, akivaizdžiai susijusio su Pareiškėju ir suinteresuoto bylos baigtimi. Dar svarbiau tai, kad šis vėliau pateiktas paaiškinimas prieštarauja paties Pareiškėjo pirminiam paaiškinimui ir kitiems bylos duomenims, todėl savaime negali paneigti ankstesnių, nuoseklių ir objektyvesnių įrodymų. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai ištyrus bylos aplinkybes ir įvertinus visą surinktų įrodymų visumą. Pareiškėjo skunde dėstoma versija iš esmės grindžiama vėliau pakeistais paaiškinimais bei jo interesams palankiu, tačiau su pirminiais bylos duomenimis nesuderinamu liudytojos paaiškinimu. Tuo tarpu byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas iš pagrindinio kelio įvažiavo į šalutinį kelią, vėliau iš jo ir, neįsitikinęs saugumu, išvažiavo atgal į pagrindinį kelią ir, kirsdamas jį, sudarė pavojingą situaciją, dėl kurios įvyko eismo įvykis.Teismo posėdžio metu Pareiškėjas, palaikydamas skundo argumentus, papildomai paaiškino, kada ptariamą dieną važiavo pagrindiniu keliu Maišiagala-Širvintos, pamatė posūkį į dešinę – degalinę, parodė posūkį į dešinę ir iš karto įjungė kairį posūkį. Sunku pasakyti, ar jis buvo išvažiavęs, ar ne, bet greičiausiai ne, nes filmuotoje medžaigoje matosi, kad jis važiuoja tiesiai. Tada jis parodė posūkį į kairę, norėdamas pasukti į žvyruotą keliuką. Pasukus, ir jau įvažiavus į minimą keliuką, į jo automobilio vidurį įvažiavo kitas automobilis. Prieš darydamas kairį posūkį jis pažiūrėjo į kairį veidrodėlį ir matė, kad ten nieko nėra. Jam pasukus smūgis buvo gal po 5 sekundžių. Įvažiuojant į keliuką prieš smūgį jis pamatė automobilį, kuris važiuoja tiesiai į jį. Iš paskos važiavęs automobilis nesilaikė atstumo. Kelyje atliko kelis manevrus, nes nežinojo kur važiuoti, todėl norėjo įvažiuoti į aptariamą keliuką ir pasižiūrėti žemėlapį. Rodydamas dešinį posūkio signalą kažkiek, gal per automobilio rato plotį, išvažiavo iš pagrindinės eismo juostos. Šalutiniame kelyje neapsisukinėjo, nežino, kaip galėjo atrodyti iš paskos važiavusiam vairuotojui. Rodydamas dešinį posūkio signalą gal truputį pristabdė. Greitis buvo 30-40 km/h. Staigių manevrų nedarė, kažkiek nuvažiavo nuo pagrindinio kelio. Staigaus posūkio į kairę nebuvo. Su dešinio posūkio signalu pavažiavo nedaug. Į kairę pusę įvažiavo lėtai. Iš pradžių rodė dešinį posūkį, pavažiavo, grįžo į savo juostą, parodė kairį posūkį ir suko. Prašo teismo skundą tenkinti ir panaikinti Skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas, palaikydamas skunde nurodytus argumentus, nurodė, kad nors pagal eksperto išvadas dėl aptariamo eismo įvykio kalti abu eismo dalyviai, visgi APA1 paaiškinimai atitinka visą išnagrinėtą medžiagą, kad jis iš kelio neišsuko, o tik dalinai pasitraukė, buvo nuvažiavęs dešiniu ratu į kelkraštį nežymiai. ką patvirtinta ir ekspertizės išvada. Sutiktina, kad jis posūkį darė nepriartęjęs prie kairio krašto, tai yra vienintelė klaida. Nenustatyta, kad APA1 nevykdė ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. Jei jis suko į dešinę, tai jis turėjo sumažinti greitį, taip pat iš paskos važiavęs automobilis turėjo mažinti greitį ar stabyti, kad priekyje važiavęs automobilis baigtų manevrą, juolab, kad jis turėjo techninę galimybę. VW Passat vairuotojas turėjo sumažinti greit ar automobilį sustabdyti, bet jis to nepadarė ir įvyko susidūrimas, todėl jis yra pagrindinis kaltininkas. Eismo įvykio galima buvo išvengti VW Passat vairuotojo veiksmais.Kad posūkis į kairę buvo daromas nepriartėjus prie kelio skiriamosios juostos kairiojo krašto esminės reikšmės neturi. APA1 turėjo teisę pasukti į kairę, juolab, kad kita eismo juosta buvo laisva. VW Passat vairuotojo veiksmai turėjo didesnę reikšmę įvykiui kilti. Prašo teismo skundą tenkinti ir panaikinti Skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.Institucijos atstovas Gytis Vaitkevičius teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškindamas nurodė, kad APA1 skundas nepagrįstas, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai ištyrus bylos aplinkybes ir įvertinus visą surinktų įrodymų visumą. Byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas iš pagrindinio kelio įvažiavo į šalutinį kelią, vėliau, neįsitikinęs saugumu, iš jo išvažiavo atgal į pagrindinį kelią ir, kirsdamas jį, sudarė pavojingą situaciją dėl kurios įvyko eismo įvykis. Eksperto išvadoje pažymėta, kad pastarieji veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Aukščiausio teismo praktikoje nurodyta, kad kai eismo įvykį padaro keli asmenys, yra ištiriami kiekvieno eismo įvykį padariusio dalyvio veiskmai ir sukelti padariniai. Priežastinio ruyšio klausimas nėra sprendžiamas atribojant vieno eismo dalyvio pažeidimą. Šiuo atveju APA1 buvo inkriminuotas nusižengimas, todėl šie eismo įvykio dalyvių veiksmai gali būti baudžiami. Net ir ekspertui patvirtinus, kad kito asmens veiksmai turėjo būti labiau saugūs, APA1 neatleidžia nuo administracinės atsakomybės, todėl jis ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad suklaidintas vairuotojas neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl kito vairuotojo klaidinančių veiksmų. Prašo palikti nutarimą nepakeistą.Suinteresuotas asmuo LUD3 teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio vietoje nebuvo. Nežino, kas buvo atvykęs, galimai brolis. Automobilis jau utilizuotas, draudimo įmonė išmoką sumokėjo. Prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.Liudytojas LUD2 teismo posėdžio metu parodė, kad atvykus buvo išsiaiškinta, kad APA1 pasimetė vietovėje, suko į šalutinį kelią, paskui staigiai grįžo į pagrindinį kelią ir tada suko į kairę pusę. Tuo metu VW Passat vairuotojas važiavo jam iš paskos ir, ketindamas išvengti susidūrimo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir abi transporto priemonės susidūrė Širvintų miesto kryptimi. Pasukus į dešinę ir dar kartą pasukus į dešinę yra atsiduriama degalinės teritorijoje nuo šalutinio kelio. APA1 šalutiniame kelyje pasielgė taip, lyg būtų greitėjimo juostoje. Jis pravažiavo šalutinį kelią skersai pagrindinio, lyg grįždamas į pagrindinį kelią greitėjimo juosta, lyg būtų magistralėje ar didmiesčiuose. APA1 iš pradžių paaiškinti savo veiksmų kaip ir nesugebėjo. Po to, kai jis degalinėje vizualiai apžiūrėjo vaizdo kameras, jis (APA1) taip pat norėjo pamatyti vaizdo kameras, kad prisiminti savo veiksmų seką, buvo pasimetęs, jam atrodė, kad kito automobilio vairuotojas turėjo laikytis saugaus atstumo. Šalutinis keliukas į kairę niekur neveda. Suprato, kad Pareiškėjas suklydo ir norėjo apsisukti, nes pasukus į tą keliuką yra aptverta aikštelė. Tiksliai neatsimena, kuri Pareiškėjui priklausanti automobilio dalis buvo apgadinta. Kito automobbilio vairuotojas pasakojo, kad jis važiavo link Širvintų ir matė priekyje važiuojantį automobilį, laikėsi nuo jo sagaus atstumo, matė kaip tas automobilis įjungė dešinį posūkio signalą ir suka link Giedraičių, o vėliau staigiai išvažiuoja iš kelio, todėl jis, bandydamas išvengti susidūrimo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, bet nesitikėjo, kad automobilis pasuks ir į kairę pusę. Automobilio stabdymo žymių nesimatė. Vairuotojas aiškino, kad jis važiavo lėtai. Šioje atkarpoje leistrinas greitis 90 km/h. Vaizdo įraše matosi kaip užsidega stabdžių žibintai, ABS sistema tam ir išrasta ir ne visada būna stabdymo žymės. Prie pirmojo kelio yra kelio ženklas ,,Šalutinis kelias iš dešinės”. Pareiškėjas važiavo su moterimi, o LUD1 matė vieną. Įvykio vietoje buvo konfliktas, nes buvo privažiavęs kito automobilio vairuotojo draugas (trečiasis asmuo). Apie patį įvykį keleivė kalbėjo kaip ir Pareiškėjas, kad kito automobilio vairuotojas turėjo žiūrėti ir viską matyti. Su Pareiškėju važiavusi keleivė atsisakė rašyti pareiškimą.Trečiasis asmuo neigė matęs įvykį, todėl jo duomenų nefiksavo. Pati sankryža yra labai išplatinta, todėl žiūrint vaizdo įrašą ir nežinant šios sankryžos, susidaro kitoks vaizdas. Kai peržiūrėjo vaizdo įrašą jam atrodė, kad kaltas yra Hyundai vairuotojas, atsižvelgiant, kad tokiame kelyje greitis yra 90 km/val. Tokiame kelyje klaidinantis manevras, rodant posūkį į dešinę ir tikėtis, kad automobilis pakeis trajektoriją ir suks į kairę, pavojingas. Šioje situacijoje lenkimo nebuvo.Liudytojas T. Šikšnys teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio vietoje VW Passat vairuotojas atsirenkė į Hyundai automobilį, o Hyundai automobilis atliko keistą manevrą, dėl kurio kilo eismo įvykis. VW Passat vairuotojas nurodė, kad jis važiavo tiesiu keliu, o Hyundai šiek tiek įvažiavo į šalutinį kelią ir, važiuodamas tuo keliu, pasuko į kairėje esantį keliuką, dėl to ir kilo eismo įvykis, ka patvirtino ir ,,Alauša” degalinėje esančių vaizdo kamerų įrašai. VW Passat vairuotojas bandė stabdyti automobilį, bet stabdymo žymių nesimatė. Hyundai automobilio susidūrimo vieta buvo ties priekinių ir galinių durelių viduriu. Nemano, kad buvo viršytas greitis. Mano, kad priekyje važiavęs automobilis Hyundai suklaidino. Hyundai automobilio vairuotojas paaiškino, kad važiavo, gal pristabdė, bet jo nuomone, VW Passat turėjo pristabdyti ir palaukti, kol jis pabaigs manevrą. Hyundai automobilyje buvo keleivė, o VW Passat automobilio vairuotojas lyg buvo vienas. Tarnybinis pranešimas turėjo būti pridėtas prie medžiagos, kuriame užfikusota, kad matosi, kad atvažiuoja normaliu greičiu ir, stabdydamas, išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą ir tik tada atsitrenkia. Važiuojant pagrindiniu keliu tokių manevrų neturėtų būti daroma. Norėdsamas apsisukti Pareioškėjas turėjo apsidairyti, kas vyksta už jo.Vaizdo įrašai patvirtiona, kad kaltas Hyundai vairuotojas, atlikęs klaidinantį manevrą. Signalas buvo į dešinę, bet suko į kairę. Privalo pristabdyti, kol priekyje važiuojantis automobilis pasuks į dešinę, bet šiuo atveju lenkimo nebuvo.Liudytojas LUD1 teismo posėdžio metu parodė, kad aptariamą dieną vairavo VW Passat. Priekyje apie 30 m atstumu važiavęs Hyundai automobilis maždaug likus 10 m iki posūkio į dešinę pusę, degalinę, parodė posūkio signalą, pasuko į dešinę nepilnai 90 laipsniu kampu, išvažiavo iš kelio, pavažiavo maždaug 10 m šalutiniu keliu, bet staigiai šalutiniame kelyje suko į kairę/apsisukinėjo. Išlindo iš šalutinio kelią į pagrindinį. Smūgio momentu Hyundai buvo pilnai išlindęs į pagrindinį kelią. Jis bandė išvengti manevro ir taip pat suko į kairę siekdamas išventi smūgio, todėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Prieš susidūrimą stabdė, bet viskas įvyko greitai. Leistinas greitis tame ruože 90 km/h, o jis važiavo apie 70-80 km/h. Smūgis buvo galimai į priekines dureles, bet tiesioginio smūgio išvengė. Įvyko slydimo/švelnus smūgis. Po smūgio jis sakė, kad nesuko į dešinę. Tvirtino, kad suko į kairę ir pradėjo jį (LUD1) kaltinti. Kokiu tikslu jis suko į kairę, nežino, gal sumaišė kelius, ar dėl kitų priežasčių. Draudimo įmonė jam žalą atlygino, automobilis atiduotas utilizacijai. Liudytoja LUD5 teismo posėdžio metu paaiškino, kad su APA1 važiavo pagrindiniu keliu Maišiagala-Širvintos pro degalinę. Pamatė kelią ir nusprendė pasukti. APA1 parodė posūkį į kairę ir pradėjo posūkio manevrą. Kadangi ji sėdėjo keleivio pusėje, jie buvo priešpriešinėje juostoje, iš šono pamatė automobilį, kuris labai greitai artinosi prie jų ir įvyko smūgis. Atvykęs antrojo įvykio dalyvio sūnus pradėjo muštynes su APA1, konfliktavo. VW Passat vairuotojas nuėjo į degalinę peržiūrėti vaizdo įrašo ir pasakė, kad jie neteisūs. Atvykę policijos pareigūnai ir peržiūrėję vaizdo įrašą taip pat pasakė, kad jie neteisūs. Policijos pareigūnai surašė eismo įvykio schemą, jie pasirašė. Po degalinės, prieš posūkį į kairę buvo posūkis į dešinę. APA1 pirma pasuko į dešinę, bet pamatė kairėje pusėje žvyruotą keliuką, todėl nusprendė pasukti į jį. Vietovė buvo nepažįstama. APA1 automobilis buvo jau pilnai pasisukę į keliuką ir šoniniu regėjimu pamatė, kad kažkas lekia. Automobilį pamatė susidūrimo metu. Smūgis buvo labiau į vairuotojo pusę ir centrinę atramą. Prieš posūkį į kairę APA1 pasižiūrėjo į veidrodėlius ir įjungė posūkį. APA1 nesuko į dešinę, nekeitė trajektorijos. Posūkį į dešinę įjungė aukštyn žemyn judesiu, sekundei, tiesiog mirktelėjo, pravažiavo kažkokį atstumą ir įjungė kairį posūkį. Ekspertas Robertas Molis teismo posėdžio metu pagarsino pateiktos ekspertizės išvados 4 punktą. Papildomai paaiškino, kad VW Passat vairuotojas laiku nestabdė transporto priemonės, nors pagal išvadoje pateiktus paskaičiavimus tokią galimybę turėjo, kas užfikuota ir vaizdo įraše, todėl įvyko susidūrimas. Dėl įvykusio susidūrimo negalima išskirti vieno kaltininko, todėl yra išskirti abiejų vairuotojų veiksmai sąlygojo šio įvykio kilimą. Išvada suformuota techniniu požiūriu. Skersai/ įstrižai į kairę judėjusio automobilio Hyundai i40 apvažiavimas, įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, techniniu požiūriu yra nepriimtinas. Buvusioje kelio eismo situacijoje, techniniu požiūriu, priimtinas susidūrimo išvengimo būdas yra stabdymas. Jeigu VW Passat vairuotojas stabdytų savo eismo juostoje, susidūrimas jo eismo juostoje nebūtų įvykęs. VW Passat, artėdamas prie priešais lėčiau važiuojančio automobilio, turėjo mažinti greitį. Vaizdo įraše užfiksuotas kairio posūkio signalas o į dešinę posūkio signalo nebuvo, taip pat vėliau matomas stop signalas. VW Passat išvadoje nustatytais paskaičiavimais turėjo galimybę stabdyti ir išvengti susidūrimo.