Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. B. (toliau – ir pažeidėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-8912-2026 A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 850 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) septyniems mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai trylikai mėnesių už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) 2026 m. kovo 21 d., 1.10 val., vairavo automobilį „Škoda“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,79 promilės) girtumo laipsnis. Tuo A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtinų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimą. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2026 m. birželio 11 d. nutartimi skundo netenkino ir paliko galioti Institucijos nutarimą nepakeistą. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog šiuo atveju nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei išskirtinai teigiamo A. B. asmenybės charakterizavimo ar kitų ypatingų aplinkybių, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės nėra jokio pagrindo, kitu atveju būtų pažeidžiami teisingumo ir proporcingumo principai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Nesutikdamas su administracinio poveikio priemone, apeliantas ginčija apylinkės teismo atliktą patikslinimą, kuriuo teismas, naudodamasis interaktyvaus žemėlapio „Google Maps“ duomenimis, apskaičiavo atstumą nuo apelianto gyvenamosios vietos iki artimiausios viešojo transporto stotelės. Teigia, kad nurodytos koordinatės nėra tikslios, nes iš šios stotelės Vilniaus viešasis transportas nevykdo jokių reisų, be to, važiuojančių autobusų vykimo laikas, ypač vasaros metu, yra itin retas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju sutinkama su padarytu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 422 straipsnio 5 dalyje, neginčijamos jo padarymo aplinkybės. Skunde keliamas klausimas dėl administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo – pagrįstumo. Prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtą administracinio poveikio priemonę arba sutrumpinti jos terminą. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad A. B. veika atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, yra įrodyta. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta nežymiai didesnio nei numatyto sankcijoje minimalaus dydžio bauda, skunde apeliantas nuobaudos neginčija. Pagrindo spręsti, jog 850 Eur dydžio bauda pažeidėjui paskirta pažeidžiant ANK nuostatas ar yra per griežta, skundą nagrinėjantis teismas nenustato. Apygardos teismas patikrina apelianto ginčijamos administracinio poveikio priemonės individualizavimo teisingumą.

A. B. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Institucijos nutarimu, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, A. B. už šį nusižengimą administracinio poveikio priemonė paskirta kiek didesnės nei minimalios sankcijoje numatytos trukmės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) septyniems mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trylikai mėnesių.

Kaip numatyta ANK 34 straipsnio 3 dalyje, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Vadovaujantis teismų praktika, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad jie nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Apylinkės teismas itin kruopščiai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino įstatymą – ANK 34 straipsnio 6 dalį, vadovavosi suformuota teismų praktika, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, paneigiančių administracinio poveikio priemonės teisingumą. Skunde apygardos teismui apeliantas iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo nurodyti apylinkės teismui ir į kuriuos šis teismas motyvuotai atsakė.

Nors apeliantas akcentuoja, kad apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo atstumą nuo apelianto gyvenamosios vietos iki artimiausios viešojo transporto stotelės bei neįvertino, jog autobusai važiuoja retai, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad priežasties keisti skundžiamą nutartį nenustatyta. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėjantis skundą, neturi pareigos pasiūlyti pažeidėjui visų įmanomų jam galimai kilsiančių problemų sprendimo būdų. Apeliantas, pasirinkdamas teisei priešingą elgesį, pats tapo atsakingas už kylančias neigiamas pasekmes. Be to, net ir darant prielaidą, kad viešojo transporto reisų dažnumas tam tikru metu yra mažesnis arba maršrutai nėra optimalūs, ši aplinkybė nekeičia esminės apylinkės teismo išvados, jog egzistuoja alternatyvūs judėjimo būdai, įskaitant viešąjį transportą ar pavėžėjimo paslaugas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikri nepatogumai, ilgesnė kelionės trukmė ar mažesnis mobilumas yra neišvengiamos teisės vairuoti atėmimo pasekmės ir savaime nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Taigi apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais dėl netinkamo jo asmenybę charakterizuojančių duomenų vertinimo. Apylinkės teismas teisingai rėmėsi Administracinių nusižengimų registro duomenimis, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo oficialūs ir galiojantys. Aplinkybė, jog dalis pažeidimų padaryti per ilgesnį laikotarpį ar kad apeliantas anksčiau nebuvo baustas už analogišką nusižengimą (vairavimą esant neblaiviam), nepaneigia fakto, kad administracinio nusižengimo padarymo metu pažeidėjas turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Apylinkės teismas tinkamai įvertino, kad apeliantas negali būti apibūdinamas kaip išskirtinai pavyzdingas eismo dalyvis. Kartu pažymėtina, kad apelianto prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas ir bendradarbiavimas su pareigūnais jau buvo įvertinti jo naudai skiriant baudą, artimą sankcijoje nustatytam minimumui, bei parenkant administracinio poveikio priemonės trukmę, kuri taip pat artima minimaliai. Šios aplinkybės, priešingai nei teigiama skunde, negali būti pakartotinai vertinamos kaip pagrindas švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Apelianto teiginys, kad nagrinėjamas pažeidimas buvo atsitiktinis, padarytos veikos pavojingumo nešalina. Sąmoningas sprendimas vairuoti transporto priemonę pavartojus alkoholio visiškai priklauso nuo paties vairuotojo valios, todėl negali būti vertinamas kaip atsitiktinumas, paneigiantis būtinumą taikyti administracinio poveikio priemonę. Spręstina, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino tiek apelianto asmenybę, tiek jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį.

Apeliacinio skundo argumentai dėl apsunkintos vaikų priežiūros skundžiamos nutarties teisingumo taip pat nepaneigia. Apygardos teismas pažymi, kad pareiga rūpintis vaikais ir aktyviai dalyvauti jų auklėjime savaime nėra tokia išskirtinė aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą netaikyti įstatymo leidėjo imperatyviai numatytos administracinio poveikio priemonės. Tokie šeiminiai įsipareigojimai būdingi labai didelei visuomenės daliai, todėl jų pripažinimas išimtinėmis aplinkybėmis neatitiktų ANK 34 straipsnio 6 dalies paskirties. Apelianto nurodomas konkretus atvejis, kai dėl viešojo transporto sutrikimų vaikai pavėlavo į reabilitacijos procedūrą, nors ir suprantamas žmogiškuoju požiūriu, pats savaime neįrodo, kad administracinio poveikio priemonės taikymas tapo akivaizdžiai neteisingas ar neproporcingas. Vienkartiniai organizaciniai nesklandumai negali paneigti bendros išvados, jog šeima turi objektyvias galimybes organizuoti vaikų priežiūrą kitu būdu. Kaip teisingai nustatyta skundžiamoje nutartyje, apelianto sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaikų nuvežimas į gydymo įstaigas ar ugdymo įstaigas tapo objektyviai neįmanomas. Be to, administracinio poveikio priemonės taikymas nei riboja apelianto tėvų valdžią, nei atleidžia jo nuo pareigos rūpintis vaikais – pasikeičia tik šios pareigos įgyvendinimo būdas. Šeiminės aplinkybės, nors ir reikšmingos vertinant bendrą situaciją, nagrinėjamu atveju nesudaro tokios išimtinių aplinkybių visumos, kuri leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Nepagrįsti ir skundo argumentai, jog administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga dėl to, kad apeliantas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, turi ilgametį vairavimo stažą ir anksčiau nebuvo baustas už analogišką pažeidimą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl atsakomybės kilimui nebūtina konstatuoti žalingų padarinių. Nagrinėjamu atveju apeliantui buvo nustatytas 0,79 promilės neblaivumas, kuris negali būti vertinamas kaip minimalus ar nežymiai viršijantis įstatyme nustatytą ribą. Ilgametis vairavimo stažas ar nebuvimas baustu už analogišką pažeidimą taip pat nesudaro išimtinių aplinkybių, nes ilgesnė vairavimo patirtis būtent ir lemia didesnį vairuotojo supratimą apie alkoholio vartojimo ir vairavimo nesuderinamumą bei galimas teisines pasekmes.

Aptarus išdėstytą, daroma išvada, kad A. B. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK reikalavimų, ir yra ne per griežta. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. B. būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo trukmę ar netaikyti šios administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra.

Apeliacinio skundo argumentai nepasitvirtino. Aplinkybių visumos, leidžiančios spręsti, jog A. B. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, nenustatyta. Pažeidėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.