Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-963-1096/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15990-2026-5 Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 29 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė, sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei,dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn G. K., jo atstovui advokatui Dariui Stalioniui,Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Kastyčiui Bliznikui,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Dariaus Stalionio skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2026 m. gegužės 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-310-2026 (ROIK:26298778908) panaikinimo.Teismasnustatė: I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybėsValstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. gegužės 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-310-2026 G. K. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda G. K. paskirta dėl to, kad jis, būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad objekte (duomenys neskelbtini), kur vykdomi daugiabučio namo statybos darbus atliekantys asmenys turėtų galiojančius sugeneruotus skaidriai dirbančiųjų asmens identifikavimo kodus, 2026 m. sausio 26 d. dirbantis, atliekantis laiptinės plytelių demontavimo bei kitus su tai susijusius darbus, savarankiškai dirbantis pagal individualios veiklos pažymą Lietuvos Respublikos pilietis M. S. (duomenys neskelbtini) (individuali veikla registruota 2023 m. rugpjūčio 28 d.), nuo 2026 m. sausio 22 d. su savimi neturėjo ir negalėjo pateikti sugeneruoto ir galiojančio skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodo ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 221 straipsnio 4 dalyje nuostatų, tuo pažeidė ANK 95 straipsnio 3 dalį (b. l. 94-98). II. Pagrindiniai skundo argumentaiAdministracinėn atsakomybėn patraukto G. K. atstovas advokatas D. Stalionis skundu prašo sumažinti 2026 m. birželio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje G. K. paskirtą 1 500 Eur baudą sumažinto iki 500 Eur. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonėje dirba 11 darbuotojų, kuriems yra paskirstytos atitinkamos darbo funkcijos. UAB (duomenys neskelbtini) turi ne vieną statybos objektą, todėl pagrindinis įmonės direktorius negali vienu metu būti visuose objektuose, tikrinti visus dirbančius objekte darbuotojus bei užtikrinti, kad nebūtų pažeistas joks teisės aktas. Pažymėtina, kad M. S. yra individualiai dirbantis asmuo, turintis individualios veiklos pažymą, leidžiančią jam oficialiai ir legaliai užsiimti statybine veikla. Su šiuo asmeniu buvo sudaryta statybos rangos sutartis, todėl net nebuvo pagalvoja, kad ir individualiai dirbantis asmuo privalo išsiimti skaidriai dirbančio asmens identifikacinį kodą. Esminis dalykas buvo nustatyti, kad asmuo tikrai yra užsiregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kad jo individuali veikla nėra išregistruota ir pan. Taigi visus šiuos veiksmus atlikusi UAB (duomenys neskelbtini) net nepagalvojo, kad ir individualiai legaliai dirbantis asmuo privalo turėti skaidriai dirbančio asmens identifikacinį kodą. 3.1. M. S. individualią pažymą, leidžiančią jam užimti statybos darbais, turi ne pirmą dieną, atlikinėjo darbus ir kituose objektuose, tačiau niekas jo niekada neprašė skaidriai dirbančio asmens identifikacinio kodo. Jeigu anksčiau jo būtų paprašę šio kodo, tai jis būtų iš karto gavęs ir jau ateidamas dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) statybos objektą, būtų turėjęs skaidriai dirbančio asmens identifikacinį kodą. Todėl tokiais veiksmais nebuvo padaryta kokia nors itin didelė žala, ar kad būtų stengiamasi piktavališkai nuslėpti kokius nors mokesčius. Visi veiksmai buvo atliekami oficialiai, asmuo pasamdytas legaliai, tad galima pasakyti, kad šis pažeidimas yra daugiau formalus, atsitiktinio pobūdžio ir jis tikrai nepadarė jokios didelės žalos. 3.2. Kaip matyti iš priimto nutarimo, pareiškėjui G. K. tai yra pirmas kartas, jis dėl padaryto nusižengimo gailisi. Manytina, kad jeigu būtų nustatytas tikrąją to žodžio prasme nelegalus darbas, tokiu atveju asmuo turi patirti visas tenkančias neigiamas pasekmes. Šioje vietoje dirbę asmenys turėjo visus legalius dokumentus dėl atliekamo darbo, tik nebuvo laiku išsiėmę skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. Todėl tokia situacija neturi būti prilyginama tiems nelegalaus darbo atvejams, kada dirba asmenys, kurie nėra net įdarbinti įmonėje ir kurie iš tiesų vykdo nelegalaus darbo veiksmus. G. K. gailisi dėl padaryto nusižengimo, bendradarbiavo, teikė visus prašytus dokumentus, paaiškinimus. 3.3. Pažymėtina, kad galimai padarytas pažeidimas nebuvo iš anksto planuotas ir įvyko grynai atsitiktinai susiklosčius aplinkybėms, o ne piktybiškai siekiant pažeisti įdarbinimo kokią naują tvarką, nuslėpti mokesčius, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei. Minėta, kad darbuotojas dirbo legaliai, M. S. nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. yra užsiregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, visi jam mokėjimai buvo atliekami legaliai, per banką, pagal individualios veiklos apmokestinimo taisykles, pats asmuo privalo susimokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Taigi jokio tikslo nuslėpti mokesčius, kaip yra padaroma nelegalaus darbo atveju, nebuvo ir net nėra jokių aplinkybių, kad tai būtų norėta daryti. Akivaizdu, kad G. K. tai atsitiktinis nusižengimas, dėl kurio jis gailisi ir stengsis, kad ateityje tokie atvejai daugiau nepasikartotų. Mano, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, G. K. paskirta 1500 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Skunde nurodomos aplinkybės ir pateikti argumentai galėtų sudaryti pagrindą dėl padaryto nusižengimo taikyti G. K. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirtą baudą sumažinti iki 500 Eur. Ši minimali bauda turės atitinkamą poveikį G. K., kurio tikslas nėra atlikinėti neteisėtų veiksmų, o siekis, kad visi UAB (duomenys neskelbtini) atliekami veiksmai būtų pagal teisės aktų nuostatas ir legalūs (b. l. 3-4).Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Nutarimą nepakeistą.Atsiliepime nurodoma, kad Institucija neturi abejonių, kad nesutinka su Skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais ir mano, kad VDI Vilniaus skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas aplinkybes ir aktualią teisminę praktiką tinkamai skyrė minimalią administracinę baudą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui G. K.. Tyrimo metu buvo pateiktas paklausimas VSDFV dėl informacijos suteikimo, ar M. K. ir M. S. turi ar turėjo skaidriai dirbančio asmens ID kodą. 2026 m. vasario 9 d. gautas atsakymas, kad M. K. QR kodas pas draudėją M. K., vykdantį individualią veiklą suformuotas 2026 m. sausio 27 d. 13.18 val., M. S. QR kodas nebuvo suformuotas. 2026 m. kovo 4 d. apklaustas G. K. nurodė, kad jis įmonei vadovauja nuo 2026 m. sausio 16 d., objekte (duomenys neskelbtini) skaidriai dirbančio kortelių tikrinimui yra paskirtas statybos vadovas K. B., kuris ir turėjo kontroliuoti. <....> Taigi UAB (duomenys neskelbtini) tapdama rangovu ir perimdama visą statybvietę savo žinion, netik įsipareigojo laiku ir kokybiškai atlikti statybos darbus, bet ir įsipareigojo laikytis imperatyviųjų statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimų (vienas jų Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalies reikalavimas - užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus). Kadangi juridinis asmuo fiziškai neegzistuoja, tai turėjo užtikrinti įmonės paskirti atsakingi asmenys. Konstatuota, kad statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini), statybos (plytelių demontavimo ir klijavimo) darbus 2026 m. sausio 22 d. iki 2026 m. sausio 26 d. vykdė Lietuvos Respublikos pilietis M. S., tačiau tuo metu jis neturėjo suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, nors atliekant statybos darbus privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Tokiu būdu įgaliotos rangovės UAB (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo – direktorius G. K. nesilaikė teisės aktais nustatytos pareigos kontroliuoti, kad visi statybos darbus dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančių asmenų ID kodus arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus ir juos pateiktų kontroliuojančioms kompetentingoms institucijoms. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) G. K. pažeidė imperatyvias Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 561 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Atsakomybė už šio pažeidimo padarymą numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 3 dalyje. Konstatuotina, kad Institucija 2026 m. gegužės 15 d. priimdamas nutarimą tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis objektyviais įrodymais paremtu vidiniu įsitikinimu tinkamai skyrė sankcijos ribose numatytą minimalią – 1500 Eur administracinę baudą. Pareiškėjo skunde objektyvių bei teisiškai pagrįstų motyvų ar kitų faktinių aplinkybių dėl baudos sumažinimo nėra pateikta. Institucijos manymu baudos mažinimas grindžiamas Pareiškėjo klaidingais supratimais, išvedžiojimais dėl atsakomybės už skaidriai dirbančiųjų identifikavimo kodų kontrolę bei jų neturėjimo, įstatymo leidėjui prilyginus tai nelegaliam darbui (b. l. 112-120).Pareiškėjas G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra ginčo dėl nusižengimo esmės. Skundu prašo sumažinti, nes paskirta yra tikrai nemaža suma. Pripažįsta patį nusižengimą, tiesiog visko nesukontroliavo. Pažymi, kad buvo nusamdytas rangovas, kuris turėjo skaidriai dirbančio ID ir pagal sutartį buvo atsiųsta jo darbuotojų sąrašas ir visą tai turėjo tikrinti jo statybos vadovas K. B. ir į objektą pateko žmogus, kuris turėjo individualią veiklą, bet nebuvo išsiėmęs skaidriai dirbančio ID. Jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, galima sakyti, kad generalinis direktorius. Nusižengimas buvo nustatytas sausio 22 d., o jis nuo sausio 16 d. buvo vadovu. Jis nebuvo darbo vietoje, kai atvyko inspekcija patikrinimui. Tuo metu greičiausiai buvo Palangoje, arba Druskininkuose kur turi objektą. Kai jo nebūna, yra atsakingas statybos vadovas, kuris paskirtas. Vadovas turi būti susipažinęs su tvarkomis, įstatymais yra jo pasirašyti, tai yra pareiginiai nuostatai. Negali pasakyti, kodėl tuo atveju nepatikrino. Kuomet paprašė pasiaiškinti, sakė nepagalvojo. Kalba apie K. B.. Viskas vyko legaliai pagal darbo rangos sutartį, bet buvo nepatikrinta. Šiuo atveju yra dėkingas institucijai už tai, kad paskyrė minimalią nuobaudą, kuri numatyta sankcijoje. Skunde prašo sumažinti nuobaudą, kadangi ji mano, kad nebuvo teisus, kad nesužiūrėjo savo darbuotojų, tačiau nemano, kad tokia nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui tuo faktu, kad jis pats tiesiog fiziškai nebuvo objekte. Tuo metu jo atlygis į rankas buvo 2 200 Eur. Šiuo metu jo atlyginimas 400 Eur, kadangi tyra aktyviose darbo paieškose. Dirba personalinėje įmonėje. Turi du vaikus. Kitų įsiskolinimų ar kreditų neturi. Turi automobilį. Jis asmeniškai turi 2015 m. „Mercedes-Benz“, tačiau žmona vairuoja šį automobilį. Turtas, kuriame gyvena, yra jo tėvų. Turtas patėvio vardu registruotas, bet leidžia jiems gyventi. Kito turto, vertybinių popierių ar bitcoin‘ų neturi (b. l. 125-126). Pareiškėjo G. K. atstovas advokatas D. Stalionis teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonėje nustatytos visos tvarkos su visais parašais, kad atsakingi įmonės vadovai tikrintų, kas privaloma tą daryti. Pažymi, kad visi girdi apie skaidriai dirbančio ID, kad reikia ir pan., todėl įmonė iš savo pusės buvo padariusi viską, kas įmanoma su vidinėmis tvarkomis, statybvietė yra aptverta, pašaliniai asmenys patekti bet kada negali. Pagrindinis įmonės vadovas negali užtikrinti, kad visą laiką statybos vadovas atliks savo pareigas tinkamai šioje vietoje ir negali už tai nešti atsakomybės, kur to veiksmo neatliko. Paskirta bauda G. K. ženkliai per didelė. Prie išskirtini aplinkybių galima būtų pridėti ir teismo vidinį įsitikinimą, kur mato, kad kiekviena situacija yra individuali ar mato, ar žmogus linkęs toliau daryti pažeidimus, ar jam vienodai, ar linkęs taisytis ir pan. Šios visos išskirtinės aplinkybės yra ką pats G. K. paminėjo, t. y. turi du išlaikytinius, neturi didelio turto, nuosavo būsto neturi, turi tik vieną automobilį, kuris yra 11 metų senumo, kuriuo dalinasi kartu su žmona. Mano, kad šioje vietoje Institucijos paskirta bauda per didelė, kadangi pati sankcija turi būti ne nubaudimo prioritetas, o kad žmogus pasitaisytų ir padarytų tinkamas išvadas. Po šios paskirtos baudos, G. K. išėjo iš darbo, pateikė akcininkui savo pareiškimą ir akcininkas priėmė sprendimą. Šioje vietoje G. K. išsigando, kad dėl kitų asmenų neatliekamų pareigų, bus kaltas ir gaus baudas. Įmonės vadovu buvo ne pilnus pusę metų, sausio 16 d. buvo paskirtas, o birželio 17 d. – atleistas. Kiek jam žinoma, kad dėl įmonės vadovo tuo laikotarpiu nebuvo daugiau tokių atvejų. Įmonės politika buvo ta, kai G. K. vadovavo, kad nebūtų pažeidimų daroma ir kad viskas atitiktų. G. K. savo darbuotojams, bet tie darbuotojai tokiu būdu pasielgė, negali būti už tai atsakingas. Todėl, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir pritaikyti švelnesnę sankciją. Tuo metu G. K. pajamos nebuvo didelės, reikia išlaikyti augančius vaikus, paauglius, kurie su savo poreikiais, kito turto neturi. Yra visos aplinkybės leidžiančios daryti prielaidą, kad galima šioje konkrečioje situacijoje priimti švelnesnę nuobaudą. G. K. nuoširdžiai gailisi (b. l. 126, 127-128). Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutarimą priima ne jis, tačiau atsižvelgiant į visas lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, pateiktas aplinkybes, skiriama minimali bauda. Kiek žino, kad vadovaujant G. K. daugiau tokių atvejų nebuvo nustatyta. Šiuo atveju ANK 95 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę vadovui, nėra išlygos įgaliotam asmeniui. Mano, kad sprendimas priimtas teisingai ir įvertinus visas aplinkybes. Skundą atmesti, nėra pagrindų skundą tenkinti. Visos baudos skyrimo aplinkybės išdėstytos tiek nutarime, tiek atsiliepime, buvo skirta nuobauda sankcijos ribose, atsižvelgiant į visas lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, ką numatė įstatymų leidėjas (b. l. 127).III. Teismo argumentai ir išvados Skundas tenkintinas iš daliesPagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 5651 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.G. K. skundžiamu 2026 m. gegužės 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-310-2026 patrauktas atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 3 dalyje, padarymą, dėl to, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad objekte (duomenys neskelbtini), kur vykdomi daugiabučio namo statybos darbus atliekantys asmenys turėtų galiojančius sugeneruotus skaidriai dirbančiųjų asmens identifikavimo kodus, 2026 m. sausio 26 d. dirbantis, atliekantis laiptinės plytelių demontavimo bei kitus su tai susijusius darbus, savarankiškai dirbantis pagal individualios veiklos pažymą Lietuvos Respublikos pilietis M. S. (duomenys neskelbtini) (individuali veikla registruota 2023 m. rugpjūčio 28 d.), nuo 2026 m. sausio 22 d. su savimi neturėjo ir negalėjo pateikti sugeneruoto ir galiojančio skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodo ir tuo nesilaikė Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje nuostatų, tuo pažeidė ANK 95 straipsnio 3 dalį (b. l. 94-98).ANK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Statybos įstatymo 221 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 1 dalyje, privalo turėti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas), o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos): patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms; statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims, jam (jiems) pareikalavus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybvietėje gali būti asmenys, kurie: atlieka statybos darbus ir turi suformuotą galiojantį kodą arba, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus, arba statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatyta tvarka užregistravo atvykimo į statybvietę pradžios laiką ir priežastį ir turi statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę.Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdybos informacinėje sistemoje suformuojamas skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas šiems asmenims: apdraustajam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje; mažosios bendrijos vadovui, kuris pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos narys; savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 ar 3 dalyse, išskyrus šeimynos dalyvius ir komandiruotam į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra draudžiamas pagal šį įstatymą, tačiau informacija apie jį pateikta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad statybos objekto statytojas UAB (duomenys neskelbtini), objekto generalinis rangovas yra UAB (duomenys neskelbtini). Statybvietė pagal priėmimo – perdavimo aktą UAB (duomenys neskelbtini) perduota 2023 m. lapkričio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) tapdama rangovu ir perimdama visą statybvietę savo žinion, ne tik įsipareigojo laiku ir kokybiškai atlikti statybos darbus, bet ir įsipareigojo laikytis imperatyviųjų statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimų (vienas jų Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalies reikalavimas – užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus). Kadangi juridinis asmuo fiziškai neegzistuoja, tai turėjo užtikrinti įmonės paskirti atsakingi asmenys. Teismo posėdžio metu G. K. dėl padaryto nusižengimo pripažįsta, gailisi. Paaiškino, kad buvo nusamdytas rangovas, kuris turėjo skaidriai dirbančio ID ir pagal sutartį buvo atsiųsta jo darbuotojų sąrašas ir visą tai turėjo tikrinti jo statybos vadovas K. B. ir į objektą pateko žmogus, kuris turėjo individualią veiklą, bet nebuvo išsiėmęs skaidriai dirbančio ID. Jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, galima sakyti, kad generalinis direktorius. Nusižengimas buvo nustatytas sausio 22 d., o jis nuo sausio 16 d. buvo vadovu. Jis nebuvo darbo vietoje, kai atvyko inspekcija patikrinimui. <...> Kai jo nebūna, yra atsakingas statybos vadovas, kuris paskirtas. Vadovas turi būti susipažinęs su tvarkomis, įstatymais yra jo pasirašyti, tai yra pareiginiai nuostatai. Negali pasakyti, kodėl tuo atveju nepatikrino. Kuomet paprašė pasiaiškinti, sakė nepagalvojo. Kalba apie K. B.. Viskas vyko legaliai pagal darbo rangos sutartį, bet buvo nepatikrinta. Šiuo atveju yra dėkingas institucijai už tai, kad paskyrė minimalią nuobaudą, kuri numatyta sankcijoje (b. l. 125-126).Kaip matyti iš byloje pateikto M. S. rašytinio paaiškino, kuriame nurodoma, kad dirbo neturėdamas tam tikros veiklos. Dirbo kaip pagalbinis asmuo, objekte nuo 2026 m. sausio 22 d. Plytelių klojimo darbus pakvietė atlikti kitas darbuotojas M.. 2026 m. sausio 26 d. 9.30 val. atvyko į objektą, skaidriai dirbančio ID kodo niekas netikrino, registracijos žurnale nesiregistravo. SD ID kodo neturi. Vykdo individualią veiklą, nesusijusią su statybomis (automobilių prekyba). Dėl to, kad dirbo nelegaliai gailisi (b. l. 19). Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog G. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad objekte (duomenys neskelbtini), kur vykdomi daugiabučio namo statybos darbus atliekantys asmenys turėtų galiojančius sugeneruotus skaidriai dirbančiųjų asmens identifikavimo kodus, 2026 m. sausio 26 d. dirbantis, atliekantis laiptinės plytelių demontavimo bei kitus su tai susijusius darbus, savarankiškai dirbantis pagal individualios veiklos pažymą Lietuvos Respublikos pilietis M. S. (duomenys neskelbtini) (individuali veikla registruota 2023 m. rugpjūčio 28 d.), nuo 2026 m. sausio 22 d. su savimi neturėjo ir negalėjo pateikti sugeneruoto ir galiojančio skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodo ir tuo nesilaikė Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje nuostatų. Byloje dėl kaltės nekilo ginčas. Pareiškėjas skundu prašo sumažinti paskirtą baudą, nurodydamas tai, jog paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui tuo faktu, kad jis pats tiesiog fiziškai nebuvo objekte. Teismas pažymi, kad administracinės nuobaudos parinkimą, baudos dydžio nustatymą reglamentuoja ANK 34 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad administracinės nuobaudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) nutarime, kuriuo skiriama nuobauda. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.ANK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo – juridinio asmens vadovui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.Nagrinėjamu atveju G. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 1 500 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba (b. l. 144-152), iš JAR duomenų matyti, kad įmonei vadovo labai trumpą laikotarpį (b. l. 54), turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau savo asmeninio turto neturi, išskyrus automobilį, kuriuo dalinasi su žmona. Teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu jo pajamos siekia 400 Eur, taip pat turi išlaikytinius, du nepilnamečius vaikus, kuriems reikia užtikrinti jų poreikius (b. l. 126). Per paskutinius penkerius metus G. K. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos apmokėtos (b. l. 133-141). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. K. dirba, anksčiau nebuvo baudžiamas už analogiško pobūdžio nusižengimus ir nėra pagrindo laikyti, kad jis būtų linkęs daryti tokio pobūdžio nusižengimus (b. l. 153-141), veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš karto prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir pažymėjo, kad labai gailisi (b. l. 91-98, 124-128). Teismas daro išvadą, kad paskirta mažesnė bauda negu ANK 95 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda būtų pakankama G. K. suvokti, jog negalima daryti tokio pobūdžio pažeidimų, kad būdamas įmonės direktoriumi turi būti atsakingas už tinkamą darbo organizavimą bei pareigų nustatytų įstatymų pagrindu tinkamą vykdymą. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad įmonei vadovavo pakankamai trumpą laiko tarpą. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo sausio 16 d., o nusižengimas buvo nustatytas sausio 22 d. Tą patvirtina ir Juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 54). Atsižvelgtina į tai, kad įmonėje buvo priimti atitinkami teisės aktai dėl to, kas turi kontroliuoti, kad statybvietėje esantys darbuotojai turėtų skaidriai dirbančiojo ID, tačiau kaip Juridinis asmuo ir jo vadovas to nesukontroliavo. Šiuo metu G. K. nebedirba UAB (duomenys neskelbtini). Kaip teigė suprato, kad per didelė atsakomybė. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. skiriant mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 700 Eur baudą. Atsižvelgiant į tai, pakeistina skundžiamo Institucijos nutarimo dalis dėl paskirtos nuobaudos – paskiriant 700 Eur dydžio baudą.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, n u t a r i a : Pareiškėjo G. K. atstovo advokato Dariaus Stalionio skundą tenkinti iš dalies.Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. gegužės 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-310-2026 (ROIK:26298778908), panaikinant jo dalį, kuria G. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta administracine nuobauda 1 500 Eur, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti 700 Eur dydžio baudą.Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė