- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-25
- Bylos Nr.
- e2-20977-1040/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11733-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Inga Vaišvilienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 500 Eur turtinės, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas ir visas būtinas su gydymu susijusias išlaidas, jeigu tokios bus patirto ir pagrįstos įrodymais.
Ieškovė teigia, kad 2026 m. kovo 20 d. apie 18 val. pakeliui į parduotuvę, ties kioskais esančiais prie (duomenys neskelbtini) namo, perėjus gatvę, patyrė nelaimingą atsitikimą - nukrito dėl netinkamai prižiūrėto šaligatvio būklės. Ieškovė nugriuvo būtent dėl šaligatvio dangos nelygumo - užkliuvus už išlūžusių ir pakilusių plytelių krašto, dėl ko prarado pusiausvyrą ir pargriuvo. Šaligatvis buvo pavojingas: duobėtas ir visiškai išlūžęs. Visa atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) namų ir toliau per aikštę link „Maxima“ parduotuvės yra kritinės būklės ir kelia realų pavojų pėstiesiems, ypač vyresnio amžiaus asmenims. Atsakovė, būdama viešosios infrastruktūros valdytoja, privalėjo užtikrinti saugias jos naudojimo sąlygas. Dėl įvykio ieškovė patyrė sunkų sužalojimą - dešinio žastikaulio proksimalinio galo lūžį. Gydymui buvo taikoma imobilizacija, medicininė priežiūra bei skausmo gydymas. Pažymėtina, kad chirurginio gydymo atsisakyta ne dėl sužalojimo lengvumo, o atsižvelgiant į ieškovės vyresnį amžių ir su tuo susijusias medicinines rizikas, todėl pasirinktas konservatyvus gydymo būdas. Sužalojimas sukėlė ilgalaikį skausmą, judėjimo apribojimus bei priklausomybę nuo kitų asmenų pagalbos. Ieškovei buvo paskirti stiprūs skausmą malšinantys vaistai, kas patvirtina patirtą skausmą ir gydymo poreikį. Dėl šios traumos ieškovei reikšmingai sutriko miegas, ji patyrė nerimą ir emocinę įtampą, todėl buvo priversta kreiptis medicininės pagalbos bei vartoti paskirtus raminamuosius vaistus. Po įvykio ieškovę toliau vargino stiprūs skausmai ne tik lūžusios rankos srityje, bet ir dešinės krūtinės pusėje. 2026 m. balandžio 21 d. ieškovė papildomai kreipėsi į gydymo įstaigą, kur nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, skirtas medikamentinis gydymas bei atlikti papildomi tyrimai. Traumos padariniai buvo ilgalaikiai ir reikšmingai blogino ieškovės gyvenimo kokybę, savarankiškumą bei bendrą savijautą. Ieškovė yra vyresnio amžiaus asmuo, todėl tokio pobūdžio sužalojimas turi didesnes neigiamas pasekmes - ilgiau trunkantį gijimą, didesnę komplikacijų riziką bei sumažėjusį savarankiškumą. Po traumos ieškovė patiria sunkumų kasdienėje veikloje (apsirengiant, atliekant buities darbus, atliekant asmens higieną), o tai sukėlė papildomą emocinį diskomfortą.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsakovės teigimu, ieškinys turi būti atmestas, nes ieškovė nenurodė tikslios įvykio vietos. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jos nurodomas įvykis tikrai įvyko ir kad jis įvyko būtent tokiu būdu, kaip teigia ieškovė. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų patį įvykio faktą, jo aplinkybes, eigą ir mechanizmą. Byloje nėra duomenų, kad į įvykio vietą įvykio metu būtų buvusi kviesta greitoji medicinos pagalba ar kitos tarnybos, ieškinyje apskritai nėra nurodoma, ar įvykį matė kiti asmenys, ar buvo įvykio liudytojų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė nukrito būtent jos nurodomomis aplinkybėmis, t. y. užkliuvusi už šaligatvio dangos defekto. Ieškovės pateikti medicininiai dokumentai patvirtina tik jos kreipimosi į gydymo įstaigas faktą, nustatytą sveikatos sutrikdymą ir gydymo eigą, tačiau savaime nepatvirtina nei to, kad įvykis apskritai įvyko ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, nei paties įvykio mechanizmo, nei konkrečios įvykio vietos, nei to, kad ieškovė nukrito būtent dėl konkretaus šaligatvio dangos defekto. Ieškovės pateikiamos nuotraukos, net jeigu jose ir matomi tam tikri šaligatvio dangos nelygumai, savaime nepatvirtina nei tikslios ieškovės kritimo vietos, nei paties kritimo mechanizmo, nei to, kad ieškovė nukrito būtent dėl konkretaus šaligatvio defekto. Ieškovė ieškinyje plačiau nepasisako, kaip konkrečiai buvo apskaičiuotas būtent 500 Eur turtinės žalos dydis, taip pat nepateikia teismui rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji realiai patyrė būtent tokio dydžio turtinę žalą. Remiantis pačios ieškovės pateiktais dokumentais, vaistų buvo įsigyta bendrai už 45,83 Eur sumą. Be to, ieškovė taip pat nepagrindė ir nepaaiškino šių vaistų įsigijimo priežastingumo, t. y. kodėl buvo perkami būtent tokie vaistai, kuo kiekvienas iš jų buvo būtinas būtent dėl nagrinėjamo įvykio metu galimai patirtų sužalojimų ir kaip šios išlaidos yra susijusios su ieškovės nurodoma žala. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių vaistų faktinį įsigijimą ir apmokėjimą, t. y. pirkimo kvitų ar bankinių mokėjimų išrašų, kurie patvirtintų, kad būtent ieškovė realiai patyrė atitinkamas išlaidas pirkdama šiuos vaistus. Ieškovė ieškinyje yra išdėsčiusi savo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, patirtas neigiamas emocijas, tačiau visi šie ieškovės teiginiai nėra pagrįsti jokiais juos patvirtinančiais įrodymais. Atsakovė teigia, kad ieškovė, būdama vietos gyventoja ir teigdama, kad šaligatvio būklė buvo ilgalaikė bei akivaizdžiai pavojinga, turėjo elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, pasirinkti saugų judėjimo būdą, įvertinti dangos nelygumus, matomas kliūtis bei savo galimybes saugiai judėti šia vieta. Ieškovės veiksmai atitinka didelio neatsargumo požymius. Atsakovė mano, kad jeigu teismas nuspręstų, kad reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į ieškovės didelį neatsargumą.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame palaikė savo ieškinio reikalavimus, papildomai pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė įvykio vietą, t. y. kad nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į parduotuvę, ties kioskais esančiais prie (duomenys neskelbtini) namo, perėjus gatvę link „Maxima“ parduotuvės. Byloje pateiktos nuotraukos aiškiai atspindi konkrečią vietą ir joje esančią itin blogą šaligatvio bei aikštės dangos būklę. Nuotraukose matyti išlūžusios plytelės, duobės, dangos deformacijos, pavojingi nelygumai ir akivaizdžiai nesaugi pėsčiųjų infrastruktūra. Vien aplinkybė, kad ieškovė gyvena netoliese ar anksčiau naudojosi šiuo šaligatviu, nereiškia, kad ji prisiėmė riziką susižaloti dėl akivaizdžiai netinkamos viešosios infrastruktūros būklės. Viešasis pėsčiųjų takas turi būti saugus visiems gyventojams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Atsakovės pozicija faktiškai reikštų, kad gyventojai turėtų vengti naudotis viešaisiais šaligatviais vien dėl to, kad savivaldybė neužtikrina tinkamos jų priežiūros, tačiau tokia pozicija prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Ieškovė naudojosi šaligatviu pagal jo tiesioginę paskirtį ir turėjo teisę tikėtis, kad viešoji infrastruktūra bus saugi. Ieškovės gydymas šiuo metu vis dar tęsiamas. Nepaisant jau atliktos pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos, skausmai neišnyko, išlieka riboti ir skausmingi dešinio peties judesiai, apsunkintas apsitarnavimas bei kasdienė veikla. Dėl užsitęsusių simptomų ieškovei paskirta pakartotinė ambulatorinė medicininė reabilitacija. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad skausmas išlieka nuolatinis, stiprėja judesių metu ir naktį, nustatytas rankos raumenų nusilpimas bei funkcijos sutrikimas. Taip pat pažymėta, kad po pirmosios reabilitacijos išlieka apsunkintas apsitarnavimas bei sutrikusios kasdienės veiklos funkcijos. Ieškovė patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir ilgalaikius kasdienio gyvenimo apribojimus. Dėl traumos buvo apsunkintas judėjimas, apsirengimas, buities darbų atlikimas, sutriko miegas, atsirado emocinė įtampa ir nerimas.
Atsiliepimas
Triplike atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė palaikė savo atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, o visgi nusprendus patenkinti, sumažinti priteistinos žalos dydį. Papildomai pažymėjo, ieškovė dublike iš esmės nepaneigė atsiliepime nurodytų argumentų dėl būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodytumo. Vien bendro pobūdžio nuotraukos ar medicininiai dokumentai savaime nepatvirtina nei konkretaus atsakovės neteisėto veiksmo ar neveikimo, nei tikslios kritimo vietos, nei kritimo mechanizmo, nei priežastinio ryšio tarp nurodomos šaligatvio būklės ir ieškovės patirtos žalos. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus iš esmės grindžia abstrakčiais teiginiais apie netinkamą šaligatvio būklę, tačiau ieškinyje nenurodo konkrečios ir tikslios įvykio vietos, nepateikia įvykio vietos schemos, neidentifikuoja konkretaus šaligatvio dangos defekto, dėl kurio, jos teigimu, įvyko kritimas, taip pat nepateikia objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, kurioje tiksliai vietoje Ieškovė užkliuvo ir parkrito. Medicininiai dokumentai taip pat patvirtina tik ieškovės sveikatos sutrikdymą ir gydymo eigą, tačiau neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo. Ieškovė, būdama vietos gyventoja ir teigdama, kad šaligatvio būklė buvo ilgalaikė bei akivaizdžiai pavojinga, turėjo elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, pasirinkti saugų judėjimo būdą, įvertinti dangos nelygumus, matomas kliūtis bei savo galimybes saugiai judėti šia vieta. Vien deklaratyvus reikalavimas priteisti 500 Eur turtinės žalos atlyginimą, nepagrindžiant šios sumos konkrečiais skaičiavimais ir įrodymais, negali būti laikomas tinkamu žalos dydžio įrodymu. Reikalaujamas neturtinės žalos dydis nėra tinkamai pagrįstas.
Teismo posėdžio metu ieškovė G. M. palaikė ieškinio reikalavimus, pakeitė atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją į Vilniaus miesto savivaldybę, patikslino savo nukritimo vietą, kurią apibrėžė nuotraukoje, patvirtino, kad jokių kitų įrodymų pateikti teismui neturi, nes nežinojo, kad reikia tokius rinkti ir saugoti. Jos nukritimo vietos nieks patvirtinti negali, nes jai nukritusi pagalbą jai suteikė nepilnamečiai, kurie ėjo pro šalį, ji nežino nei jų kontaktų, nei atsimena veidų, greitąją pagalbą kvietė prie namo, patyrė išlaidų važinėjimui taxi į reabilitaciją, įrodymų nerinko, nes nežinojo, kad reikia rinkti. Toliau gydymas tęsiamas, numatyta reabilitacija.
Teismo posėdžio metu, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, kuris pateikė savo įgaliojimus atstovauti Vilniaus mieto savivaldybę, sutiko su atsakovės byloje pakeitimu, atstovas nesikeičia, todėl bylos nagrinėjimo atidėti neprašė. Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikydamas visus atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, t.y. kad ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Taigi, kai žala yra padaroma dėl statinio trūkumų, prievolė atlyginti žalą tenka objekto savininkui ar valdytojui.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 30 punktas). Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
Pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, ir kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo, transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, viena iš priskirtųjų savivaldybės funkcijų – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad 2026 m. kovo 20 d. apie 18 val. nelaimingas atsitikimas įvyko ties kioskais, esančiais prie (duomenys neskelbtini) namo, perėjus gatvę, tačiau nepateikė į bylą jokių reikšmingų duomenų, kurie leistų identifikuoti tikslią įvykio vietą, nustatyti ne tik konkrečią šaligatvio atkarpos vietą, tačiau ir leidžiančių spręsti, kad ieškovė būtent toje vietoje nukrito.
Ieškovės pateiktos 2025 m. liepos 10 d. padarytos fotonuotraukos neabejotina patvirtina, kad šaligatvis netvarkingas ir galimai pavojingas, tačiau savaime neleidžia daryti išvados, kad ieškovė būtent toje vietoje nukrito. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų leidžiančių spręsti, kad ji nukrito jos nurodomoje vietoje. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad vaizdo kameros ant kiosko greičiausiai nėra. Be to, įvykis įvykęs daugiau nei prieš metus, todėl net jei būtų, filmuota medžiaga paprastai taip ilgai nesaugoma. Taip pat ieškovė nurodė, kad negali iškvieti liudytojais jokių asmenų, nes nukritus jai pagalbą suteikė moksleiviai, kurių ji nepažįsta, net veidų neatsimena. Ieškovė patvirtino, kad greitoji pagalba buvo kviečiama prie jos namų, o ne įvykio vietoje. Jos pateikti medicininiai dokumentai ir jų turinys patvirtina, kad ieškovė patyrė traumą, kad ji susijusi su kritimu, o iškviesta medicininė pagalba patvirtina, kad jai buvo reikalinga pagalba, tačiau ne aplinkybę, kur ji nukrito.
Pažymėtina ir tai, kad pirminio apsilankymo 2026 m. kovo 20 d. RVUL Skubios medicinos pagalbos skyriuje nurodyta, kad suteikta būtinoji pagalba, tačiau atskirai nepažymėta, ar pacientė G. M. atvyko pati ar buvo atvežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Dokumentuose keli kartus vienareikšmiškai patvirtinta, kad 2026 m. kovo 20 d. ieškovė patyrė traumą griūdama. Anamnezės įrašuose nurodyta: „Trauma 2026 03 20, griuvo ir sumušė d. petį“, dėl ko buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini)“. Taigi dokumentuose užfiksuotas tik pats griuvimo faktas ir data, tačiau vieta (t. y. ar ji nugriuvo namuose, gatvėje ar kt.) įrašuose nėra pažymėta. Be to, ne visi ieškovės pateikti medicininiai dokumentai yra susiję su nukritimo trauma, pavyzdžiui, 2026 m. balandžio 21 d. ir 2026 m. balandžio 22 d. buvo kreiptasi dėl krūtinės skausmo, pirmame anamnezės įraše aiškiai užfiksuota “Traumą neigia”. Be to, teismui kaip įrodymai pateikti profilaktiniai tyrimai, kurie įtraukti į bendrą sveikatos istorijos išrašą, t. y. 2026 m. kovo 13 d. atliktas kardiologinis tyrimas, 2025 m. gruodžio 9 d. stomatologinis tyrimas, laboratoriniai tyrimai atlikti nuo 2025 m. rugsėjo iki 2026 m. kovo mėn.
Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Taigi nors statinio savininko ar valdytojo atsakomybė yra griežta (atsakomybė be kaltės), ji nėra absoliuti – ieškovas išlieka įpareigotas įrodyti faktines aplinkybes, kad žala kilo būtent dėl atsakovo valdomo objekto.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs teismui pateiktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad ji nukrito, kad šaligatvio būklė jos nurodytoje Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) g. tarp (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) namų atkarpoje yra bloga, tačiau byloje nepateikti jokie įrodymai, kad ji nukrito būtent jos nurodomoje vietoje ir būtent dėl šaligatvio netvarkingos būklės. Vien ieškovės pateiktos šaligatvio nuotraukos, kviesta medicininė pagalba, medicininiai duomenys apie traumą neįrodo, kad ieškovė nukrito būtent jos nurodomoje vietoje.
Taigi tam, kad kiltų atsakovės civilinė atsakomybė, neužtenka įrodyti tik abstrakčią galimybę susižaloti dėl to, kad atsakovui priklausantis šaligatvis buvo prasto būklės. Būtina nustatyti faktinį priežastinį ryšį, t. y. kad ieškovės nukritimas ir sveikatos sužalojimas įvyko būtent ant atsakovei priklausančio šaligatvio ir dėl jo trūkumų. Byloje ieškovė pateikė įrodymus apie patirtą traumą (medicininius dokumentus) bei apie šaligatvio defektus (fotonuotraukas), tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių įvykio vietą (pvz. liudininkų parodymų, vaizdo kamerų įrašų, policijos ar greitosios medicinos pagalbos iškvietimo įrašų su tiksliu adresu, įvykio vietos nuotraukų iškart po įvykio). Pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuotas tik pats traumavimo (griuvimo) faktas ir data, tačiau konkreti įvykio vieta nėra nurodyta.
Aplinkybė, kad atsakovė valdo prastos būklės šaligatvį, o ieškovė atitinkamu laikotarpiu patyrė traumą savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad už ieškovės patirtą traumą yra atsakinga atsakovė, neįrodžius faktinio įvykio ant konkretaus objekto.
Taigi nenustačius, kad žala patirta būtent ant atsakovui priklausančio šaligatvio, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo valdyme esančio objekto būklės ir ieškovės patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).
Kaip minėta, civilinė atsakomybė net ir griežtos atsakomybės, t. y. be kaltės atveju, kyla tik tuomet, kai įrodyto visos kitos likusios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Šiuo atveju nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio, yra pagrindas ieškinį atmesti. Tokiu atveju teismas neanalizuoja ir nepasisako dėl ieškovės prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos ir jos dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 ir 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.