Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė 387-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – ir ieškovė) 2026 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) 177,05 Eur dydžio nuostolius. Ieškinys priimtas teismo 2026 m. gegužės 13 d. rezoliucija.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2026 m. balandžio 15 d., vairuodamas transporto priemonę Bmw X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ieškovei priklausančio pastato vartus adresu (duomenys neskelbtini) ir deformavo bei sulenkė vartų konstrukciją. Anot ieškovės, atsakovas patvirtino, kad jis atsakingas už žalą. Ieškovė nurodė, jog atsakovas buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę (duomenys neskelbtini). Ieškovė susisiekė su (duomenys neskelbtini) ir žala buvo užregistruota, jai suteiktas numeris 4979191-1368906. Ieškovė nurodė, kad spręsdama jos turtui – vartams padarytos žalos pašalinimo (remonto) klausimą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuri informavo ieškovę, jog vartai yra nepataisomi, todėl reikia užsakyti ir montuoti naujus vartus. (duomenys neskelbtini) atsiuntė ieškovei 2026 m. balandžio 16 d. komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, jog pramoninių vartų, papildomų medžiagų, transporto paslauga, pramoninių segmentinių vartų montavimo, vartų demontavimo ir senų vartų utilizavimo kaina sudaro viso 1 814,40 Eur. Būtent šis komercinis pasiūlymas ir buvo pateiktas draudimo kompanijai. 2026 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) ieškovei atsiuntė pranešimą, kuriame nurodyta, jog pagal registruotą žalą ieškovei bus išmokėta 1 261,64 Eur draudimo išmoka, kuri paskaičiuota taip: viso suma yra 1 814,40 Eur (bendros remonto išlaidos 1 814,40 Eur, iš kurios išskaičiuojamas PVM – 314,90 Eur ir medžiagų nusidėvėjimas – 237,86 Eur). Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pervedė minėtą draudimo išmoką į ieškovės sąskaitą. Ieškovė paaiškino, kad gavusi minėtą išmoką nusprendė atsisakyti ir nebepasinaudoti (duomenys neskelbtini) teikiama senų vartų demontavimo ir utilizavimo paslauga, už kurią ieškovė turėtų papildomai sumokėti 270 Eur be PVM, ir ieškovės pirmininkas (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad savo rizika ir savo priemonėmis pats demontuos senus vartus ir juos utilizuos. Tokiu būdu ieškovė pasirinko siauresnį (duomenys neskelbtini) komerciniame pasiūlyme nurodytą paslaugų paketą ir už įmonės darbus sumokėjo šiai bendrovei 1 438,69 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patyrė didesnę žalą, nei ją padengė draudimo kompanija, skirtumą ieškovė siekė atgauti iš atsakovo.

Ieškovei prašant bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, teismas 2026 m. gegužės 13 d. preliminariu sprendimu (toliau – Preliminarus sprendimas) ieškinį tenkino ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 177,05 Eur nuostolių bei 412 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas išaiškino atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašė ieškinio reikalavimą dėl 177,05 Eur tenkinti, o ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą (400 Eur) įvertinti bei atsižvelgiant į akivaizdų bylos nesudėtingumą ir išlaidų neproporcingumą ginčo sumai, jas sumažinti iki teisingo ir pagrįsto dydžio. Atsakovas taip pat prašė žyminio mokesčio atlyginimo klausimą spręsti pagal bendrąsias įstatyme įtvirtintas taisykles, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, jog draudimo bendrovė padengs visą ieškovės patirtą žalą, todėl savo iniciatyva nieko papildomai nemokėjo. Atsakovo įsitikinimu, draudimo bendrovės išmokėta 1 261,64 Eur suma visiškai ir pilnai padengė ieškovės žalą. Atsakovo vertinimu, draudimo bendrovė neturėjo teisinio pagrindo atskaityti PVM dalies iš žalos atlyginimo, nes ieškovė neturi ir negali turėti teisinės galimybės šį mokestį susigrąžinti iš valstybės biudžeto, nes ieškovė nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Atsakovas nurodė, kad nors ieškovė, jo manymu, pasirinko ne pačią logiškiausią savo teisių gynimo kryptį, visgi sutinka atlyginti jos reikalaujamą 177,05 Eur sumą. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovas prieštaravimuose pažymėjo, kad ginčas yra itin paprastas, atsakomybė už įvykį neginčijama, ieškinio teisiniai argumentai apsiriboja viso labo dviejų bendro pobūdžio normų citavimu, nenurodant jokios kasacinio teismo praktikos, o ieškinio faktinis pagrindas remiasi septyniais vienpusiais dokumentais, kurių turinys elementarus, nereikalaujantis gilesnės teisinės analizės. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ginčo suma yra daugiau nei du kartus mažesnė nei prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovo pateiktais argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo ir neproporcingumo. Ieškovė savo nesutikimą grindė tuo, kad atsakovas iš esmės neginčija ieškovės materialinio reikalavimo pagrįstumo, o tai reiškia, kad ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą tam, kad apgintų savo pažeistą teisę. Jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs prievolę iki bylos iškėlimo arba gavęs ieškovės siųstą pretenziją, ieškovei nebūtų kilusi būtinybė kreiptis į advokatę ir patirti bylinėjimosi išlaidų. Be to, atsakovo argumentas, kad byla yra nesudėtinga, negali būti vertinamas atsietai nuo faktinių bylos aplinkybių. Ieškovė paaiškino, kad ieškinio parengimas reikalavo situacijos analizės, nustatyti atsakovo civilinės atsakomybės apimtį, surinkti ir įvertinti įrodymus, suformuluoti ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą bei parengti procesinį dokumentą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimus. Šių veiksmų apimtis nepriklauso vien nuo ieškinio sumos dydžio. Ieškovė taip pat nurodė, kad advokatei sumokėtas 400 Eur atlygis yra realiai patirtos išlaidos už profesionalios teisinės pagalbos suteikimą. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ši suma yra akivaizdžiai neprotinga, neįprasta rinkoje ar viršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog atsakovo argumentas, kad ieškinyje necituojama gausi teismų praktika, negali būti laikomas pagrindu mažinti ieškovės faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes nei CPK, nei kiti teisės aktai nenustato pareigos ieškinyje būtinai cituoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų praktiką. Anot ieškovės, procesinio dokumento kokybė ir pagrįstumas vertinami pagal tai, ar jame aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, išdėstytos faktinės aplinkybės, pateikti reikalavimą pagrindžiantys įrodymai ir nurodytos taikytinos teisės normos.