Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-931-1217/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15463-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 9.18; 21.10.4. (S)

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-5981-2026 (ROIK: 26300206443) panaikinimo. Teismas n u s t a t ė :Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI arba Institucija) 2026 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-5981-2026 M. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 250 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda M. A. A. paskirta už tai, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600, toliau – ir Deklaracija) už 2026 m. vasario mėn., kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2026 m. kovo 25 d. Tuo M. A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat, nustatyta, kad M. A. A., būdamas registruotas Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju Lietuvos Respublikoje, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų duomenų į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (toliau – ir i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2026 m. vasario mėn., kurie turėjo būti pateikti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2026 m. kovo 20 d. ir tuo M. A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 422 straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.2 punkto nuostatas.Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo M. A. A. 2026 m. gegužės 7 d. skundas, kuriuo prašoma panaikinti minėtą nutarimą. Skunde nurodoma, kad deklaracijos nebuvo pateiktos dėl patirties trūkumo, dėl padarytų techninių klaidų deklaracija nebuvo tinkamai pateikta, todėl pažeidimas nebuvo tyčinis. Sužinojęs apie pažeidimą, nedelsiant ėmėsi veiksmų jam ištaisyti ir užsiregistravo į skyrių, kad tinkamai pateiktų deklaracijas ir ištaisytų klaidas. Yra teisėtai Lietuvoje gyvenantis užsienio pilietis, į Lietuvą atvykęs dėl (duomenys neskelbtini). Yra vienintelis šeimos maitintojas, augina tris nepilnamečius vaikus, sutuoktinė dėl sveikatos būklės nedirba ir pajamų neturi. Mėnesinės pajamos sudaro 900 eurų, todėl siekdamas išlaikyti šeimą papildomai dirba savaitgaliai pavežėjo darbą. Paskirta 250 Eur bauda yra labai didelė ir sukelia itin sunkią finansinę naštą visai šeimai.Institucijos pateiktame atsiliepime prašoma pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodoma, kad 2026 m. balandžio 15 d. buvo nustatyta, jog M. A. A., vykdydamas individualią veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI nepateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600) už 2026 m. vasario mėnesį, kuri turėjo būti pateikta iki 2026 m. kovo 25 d. ir būdamas registruotu Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju Lietuvos Respublikoje, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų į i.MAS elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2026 m. vasario mėnesį, kurios turėjo būti pateiktos mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai – iki 2026 m. kovo 20 d. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas pateikė deklaraciją praleidus nustatytą terminą. Taip pat nurodoma, jog pažeidimas padarytas pakartotinai, t. y. jau būdamas 2025 m. rugpjūčio 21 d. baustas už ANK 187 straipsnio 2 dalį. 2025 m. rugpjūčio 21 d. buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nerašomas (ROIK: 25282520193) ir jam skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad yra tik pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad pažeidimas padarytas pakartotinai – mano, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra tinkama ir proporcinga. Dėl to prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. A. A. nurodė, jog yra sumokėjęs VMI paskirtą baudą ir gali pateikti tai patvirtinančius įrodymus, savo skundo nebepalaiko.Institucijos pateiktame iš Elektroninio deklaravimo sistemos pateikto FR0600 v. formos dokumento išrašo matyti, kad pareiškėjas už mokestinį laikotarpį nuo 2026 m. vasario 1 d. iki 2026 m. vasario 28 d. pateikė 2026 m. gegužės 25 d. Iš Institucijos pateikto Elektroninio deklaravimo sistemos išrašo nustatyta, jog 2026 m. kovo 28 d. pareiškėjui buvo siųstas priminimas pateikti FR0600 formą už 2026 m. vasario mėn.Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad M. A. A. 2025 m. rugpjūčio 21 d. buvo nubausta pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, už tai, kad nustatyta tvarka ir terminais nepateikė VMI PVM deklaracijos (FR0600 formos) už 2025 m. birželio 2 d. – 2025 m. birželio 30 d. mokestinį laikotarpį ir jai paskirta nuobauda – įspėjimas. 2026 m. liepos 13 d. pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė mokėjimų išrašus, patvirtinančius VMI sumokėtas sumas.Iš Institucijos 2026 m. rugpjūčio 6 d. pranešimo dėl įmokos sumokėjimo nustatyta, kad minėtos baudos už administracinį nusižengimą išieškojimo veiksmai sustabdyti ir naujas mokėjimo terminas bus nustatytas pasibaigus ginčui.Pareiškėjas buvo tinkamai (2026 m. liepos 13 d. vykusio teismo posėdžio metu) informuotas apie bylos nagrinėjimą 2026 m. rugsėjo 7 d., 15.00 val., papildomai jam buvo išsiųstas el. paštu Institucijos pateiktas atsiliepimas bei pranešimas apie būtinumą dalyvauti teismo posėdyje, jeigu paskirta bauda iki posėdžio nebus nesumokėta ir nebus pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį, paskirtą 2026 m. rugsėjo 7 d., 15.00 val., neatvyko, byloje nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys skundžiamu nutarimu paskirtos baudos apmokėjimą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 3 dalis).Skundas netenkintinas.Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.ANK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtina kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba jų pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių.Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad M. A. A. padarė nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas pateiktame skunde nurodė, kad 2026 m. vasario mėnesio deklaraciją pateikė pavėluotai, praleidęs terminą dėl nepakankamų žinių ir techninių klaidų, dėl to prašė panaikinti priimtą nutarimą. Taigi, šioje byloje ginčas kilo ne dėl paties nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtos nuobaudos. Skunde teigiama, jog paskirta bauda yra neproporcingai didelė, jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, pajamos siekia apie 900 Eur, augina tris nepilnamečius vaikus, sutuoktinė dėl sveikatos sutrikimų negali dirbti.ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant.ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – įspėjimas arba bauda. Pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti priimtą nutarimą ir tuo pačiu – prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą, nes ši yra neproporcinga. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – o būtent tai, kad jis tame pačiame kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigė kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių Institucija nenustatė, šių aplinkybių egzistavimo nenustatė ir teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą. Akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės buvo įvertintos ir M. A. A. buvo paskirta šiek tiek didesnė nei minimali ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 250 Eur bauda. Teismo vertinimu, M. A. A. nurodomos aplinkybės, o būtent tai, kad deklaracija ir sąskaitos nebuvo pateiktos dėl techninių klaidų ir nepakankamų žinių, savaime nereiškia, kad jis gali nesilaikyti ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyto imperatyvaus reglamentavimo. Teismas pažymi, kad įstatymų laikymasis yra asmenų pareiga, bet ne jokia išskirtinė aplinkybė. Taip pat teismas negali itin teigiamai vertinti ir pareiškėjo asmenybės, kadangi vertinant administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenis matyti, kad M. A. A. ne pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą ir jau buvo bausta švelniausia nuobaudos rūšimi – įspėjimu už ANK 187 straipsnio 2 dalį (2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas ROIK: 25282520193; b. l. 79-85). Visa tai rodo M. A. A. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas privalomas elgesio taisykles, kurias jis ne pirmą kartą pažeidinėja. Juo labiau, kad Institucija siuntė pareiškėjui pranešimus apie prievolę pateikti deklaraciją (b. l. 23, 24). Kaip jau minėta ir anksčiau, pareiškėjas bando pateisinti nagrinėjamu atveju padarytą administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad jo padarytas nusižengimas buvo padarytas dėl patirties ir informacijos trūkumo, o ne siekiant išvengti mokestinių prievolių, tačiau tokie M. A. A. argumentai iš esmės parodo, kad pareiškėjas savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta. Iš pateikto Institucijos mokesčių mokėtojo išrašo apie M. A. A. nustatyta, jog nuo 2025 m. sausio 22 d. pareiškėjas yra įregistruotas kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, nuo 2025 m. kovo 7 d. pareiškėjas įregistruotas kaip vykdantis licencijuotą veiklą, nuo 2025 m. birželio 2 d. pareiškėjas įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, o nuo 2025 m. liepos 1 d. (b. l. 19). PVM mokestinis laikotarpis nurodytas kalendorinis mėnuo. Taigi nuo 2025 m. liepos 1 d. pareiškėjas, būdamas registruotu pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju bei mokestinį laikotarpį pasirinkęs mėnesio laikotarpį, turėjo suvokti, kad jam tenka prievolė teikti deklaracijas bei kitus privalomus dokumentus mokesčių administratoriui. Kaip nustatyta iš byloje esančio Elektroninio deklaravimo sistemos išrašo, pareiškėjas deklaracijas bei PVM sąskaitas mokesčių administratoriui teikė laiku, t. y. deklaracija forma FR0600 už 2026 m. sausio mėn. buvo pateikta 2026 m. vasario 24 d. (b. l. 22), tai yra įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Todėl pareiškėjo argumentai, kad nepateikė deklaracijos ir PVM sąskaitų faktūrų dėl nepakankamų žinių ir patirties stokos, laikytini siekiu išvengti administracinės atsakomybės ir atmestini kaip neįrodyti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog yra apmokėjęs paskirtą skundžiamu nutarimu baudą. Po teismo posėdžio pareiškėjas pateikė teismui mokėjimų išrašus (b. l. 59-66), iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas atlieka įvairius mokėjimus į mokesčių administratoriaus sąskaitą, tačiau iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar nurodytais mokėjimais buvo sumokėta būtent skundžiamu nutarimu paskirta bauda. Konkretaus mokėjimo, patvirtinančio, kad buvo sumokėta 250 Eur bauda už ROIK: 26300206443, teismui nėra pateikta. Užklausus Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM dėl baudos sumokėjimo (b. l. 70-71) buvo gautas pranešimas (b. l. 72-73), kuriame nurodyta, jog skundžiamu Institucijos nutarimu paskirtos baudos išieškojimas yra sustabdytas ir naujas mokėjimo terminas bus nustatytas pasibaigus ginčui. Iš pateikto dokumento galima daryti išvadą, jog pareiškėjui skirta skundžiamu nutarimu bauda nėra sumokėta, tik yra sustabdytas jos išieškojimas kol bus išnagrinėtas ginčas dėl apskųsto nutarimo.Nors pareiškėjas pateiktame skunde nurodė, kad yra dirbantis, auginantis tris nepilnamečius vaikus ir minėtą administracinį nusižengimą padarė dėl nepakankamų žinių ir techninių klaidų, teismo vertinimu, M. A. A. nenurodė jokių svarbių aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti švelnindamas bausmę. Teismo nuomone, M. A. A. paskirta nuobauda – mažesnė nei sankcijos vidurkis, atsižvelgiant į tai, jog nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra per griežta. Ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, už ne pirmą kartą padarytą tokio pobūdžio pažeidimą skirti minimalią sankcijoje numatytos nuobaudą, ar taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali baudą, pagrindo nėra. Teismas nustatė, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl tenkinti M. A. A. skundo nėra jokio pagrindo.Papildomai atkreiptinas M. A. A. dėmesys, kad ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, skundą padavęs asmuo gali kreiptis į VMI prašydamas jam paskirtos piniginės baudos sumokėjimą išdėstyti tam tikram laikotarpiui, jeigu mano tai esant reikalinga. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-5981-2026 palikti nepakeistą ir M. A. A. skundo netenkinti. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.