Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A-1044-1217/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17257-2026-3 Procesinio sprendimo kategorija: 7.12.; 21.9.10.; 21.10.4. (S)

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, sekretoriaujant Agatai Bartoševič,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. G. atstovui advokato padėjėjui Ryčiui Laurenčikui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovei Simonai Aleksandravičiūtei,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį. Teismasn u s t a t ė :Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą ir skirti nuobaudą L. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 7 d. nutartimi L. G. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių teisių pažeidimo pagal Lietuvos ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama MB (duomenys neskelbtini) bendrovės vadove ir žinodama, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Šiais savo veiksmais L. G. buvo kaltinama pažeidusi kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad MB (duomenys neskelbtini) vadovė nuo 2017 m. balandžio 7 d. yra L. G. MB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2026 m. birželio 22 d. įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 80 107 Eur. Įmonės mokestinė nepriemoka susidarė nesumokėjus deklaruotų mokesčių: 1 062,25 Eur Gyventojų pajamų mokestis (susidaręs nuo 2025 m. spalio 1 d. pagal patikslintas įmonės deklaracijas), 121,45 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,06 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 68 983,84 Eur pridėtinės vertės mokestis (susidaręs nuo 2023 m. spalio 26 d. pagal patikslintas įmonės deklaracijas), 9 939,40 Eur šio mokesčio delspinigiai. Įvertinus 2026 m. gegužės 6 d. gautą informaciją iš AB SEB banko apie vykdomus mokėjimus iš įmonės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. gegužės 5 d., nustatyta, kad įmonė prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI. Nurodoma, jog 2025 m. rugsėjo 26 d. kreditoriui (duomenys neskelbtini) VšĮ buvo pervesta 120 Eur (mokestinės nepriemoka 5 000 Eur), 2025 m. rugsėjo 26 d. kreditoriui (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 319,82 Eur (mokestinės nepriemoka 5 000 Eur), 2025 m. rugsėjo 29 d. kreditoriui (duomenys neskelbtini) MB pervesta 600 Eur (mokestinė nepriemoka 5 000 Eur), 2025 m. rugsėjo 29 d. kreditoriui (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1 095 Eur (mokestinė nepriemoka 5 000 Eur), 2025 m. rugsėjo 29 d. kreditoriui (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1 389,78 Eur (mokestinė nepriemoka 5 000 Eur), 2025 m. rugsėjo 29 d. kreditoriui (duomenys neskelbtini) AB buvo pervesta 144,20 Eur (mokestinė nepriemoka 5 000 Eur), 2025 m. spalio 12 d. kreditoriui (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 277,01 Eur (mokestinė nepriemoka 1 042,54 Eur), 2025 m. spalio 14 d. kreditoriui MB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 834,90 Eur (mokestinė nepriemoka 1 042,54 Eur) ir 2025 m. spalio 16 d. kreditoriui J. U. buvo pervesta 86,28 Eur (mokestinė nepriemoka 1 042,54 Eur). 2025 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.24-08)327-98918 išdėstyti mokestinę nepriemoką pagal 2025 m. rugsėjo 25 d. MB (duomenys neskelbtini) prašymą ir 2025 m. rugsėjo 30 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-99225, kuri buvo nutraukta 2025 m. gruodžio 20 d. Pažymėjo, jog mokesčių mokėtojas, turintis nepriemokų, kurioms pateikti dokumentai dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nuo dokumentų pateikimo dienos iki mokestinės paskolos sutarties pasirašymo dienos, visais atvejais laikomas skolingu. Kadangi įmonės vadovė prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI, dėl tokių L. G. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Pareiškime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.9301 straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš bendrovės prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi ir bendrovė prioritetą skyrė kitiems žemesnės eilės kreditoriams. Pareiškėjos teigimu, L. G., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi piniginių lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę neprievolę, turėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Už numatyto pažeidimo padarymą yra numatyta administracinė atsakomybė. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas), užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Dėl išdėstytų priežasčių prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą ir L. G. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. rugsėjo 2 d. gauti administracinėn atsakomybėn traukiamos L. G. atstovo advokato padėjėjo R. Laurenčiko paaiškinimai. Paaiškinimuose nurodoma, jog bendrovės vadovė su pareikštu reikalavimu iš esmės nesutinka, kadangi VMI neįrodė faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų administracinei atsakomybei taikyti, todėl VMI pareiškimas dėl baudos skyrimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Pareiškime išdėstyti reikalavimai grindžiami konkrečiu baigtiniu sąrašu 2025 m. rugsėjo-spalio mėnesiais MB (duomenys neskelbtini) įvykdytų finansinių operacijų, t. y. teigiama, jog atskirais 9 mokėjimais skirtingiems subjektams sumokėta bendra 4 866,99 Eur suma pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Išvardintais mokėjimais VMI bando pagrįsti aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. bei laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 12 d. iki 2025 m. spalio 16 d. bendrovės vadovė „atsiskaitymo prioritetą teikė kreditoriams, kurie yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI“. Tokiu būdu VMI pareiškimas dėl pažeistos CK 6.930¹ straipsnio teisės normos, iš esmės apsiriboja teiginiais apie dviejų formalių sąlygų ginčo laikotarpiu akcentavimu, t. y. 1) daroma prielaida, jog tuo aukštesnės eilės kreditoriaus VMI turėjo galiojantį reikalavimą į skolininką, ir 2) skolininko įmonės vadovė teikė prioritetą, nes vykdė mokėjimus žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams ir sąmoningai vengė atsiskaitymo kitiems. Tačiau VMI neįrodinėja ir niekaip nepagrindžia esminės šios teisės normos taikymo būtinumo sąlygos, o būtent, kad skolininkas MB (duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pareiškėja taip pat neįrodinėja ir byloje pateikti duomenys niekaip objektyviai neįrodo administracinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų. VMI selektyviai akcentuoja laikotarpių pradžios duomenis, kas iš esmės formuoja klaidingą prielaidą, jog visą šį laiką bendrovė turėjo įsiskolinimų mokesčių administratoriui ir jų nevykdė. Pareiškime nutylima, jog esminis įmonės mokestinės nepriemokos dydis susidarė tik po VMI inicijuoto ir atlikto mokestinio tyrimo bei nurodant bendradarbiaujančiai MB (duomenys neskelbtini) patikslinti mokesčių deklaracijas. VMI 2026 m. kovo 18 d. pradėjo mokestinį tyrimą bendrovės atžvilgiu, kuris baigtas 2026 m. gegužės 11 d. Tyrimo metu atlikta pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., pelno mokesčio (toliau – PM) už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo analizė. Bendrovei pateikus patikslintas deklaracijas pagal VMI nurodymus aplinkybė apie esmines mokestinių nepriemokų dalis, objektyviai vadovei tapo žinoma ne anksčiau kaip po 2026 m. kovo 31 d. Pabrėžiama, jog pareiškime nurodomu laikotarpiu (nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. bei nuo 2025 m. spalio 12 d. iki 2025 m. spalio 16 d.), kuomet įvykdyti ginčijami mokėjimai, įmonė MB (duomenys neskelbtini) neturėjo pradelstų mokestinių nepriemokų. Vadovė objektyviai neturėjo informacijos ir negalėjo žinoti, kad jai vykdant įprastas įmonės operacijas ir stengiantis užtikrinti veiklos tęstinumą, kažkokiu būdu būtų pažeistos VMI teisės ir interesai. Iš elektroninės savitarnos sistemos „Mano VMI“ pateiktų dokumentų matyti, jog 2025 m. rugsėjo 15 d. „pranešimas apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą“, kuriame nurodomas bendras 973,72 Eur įsiskolinimas, susidaręs tik už praėjusio mėnesio laikotarpį, kuri tą pačią dieną buvo sumokėta į VMI sąskaitą, 2025 m. spalio 16 d. „pranešimas apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą“, kuriame nurodomas bendras 1 042,54 Eur įsiskolinimas, susidaręs tik už praėjusio mėnesio laikotarpį. Objektyviai įvertinus susiklosčiusias aplinkybes, matyti, jog VMI nepagrindė, kad nurodytu ginčo laikotarpiu ir atsiskaitymo metu bendrovė faktiškai būtų turėjusi galiojančius ir pradelstus reikalavimus, kurie sąlygotų kreditoriaus teisių pažeidimą CK 6.930¹ straipsnio prasme. Pareiškėja juolab nepagrindė, kad bendrovė neturėjo galimybių jų įvykdyti. Be to, iki pat 2025 metų pabaigos, kol bendrovės vadovė stengėsi palaikyti įmonės veiklos tęstinumą ir užtikrinti atsiskaitymų realią galimybę, nebuvo net jokių indikacijų apie pradelstų įsipareigojimų kreditoriui VMI atsiradimą. Nurodytu ginčo laikotarpiu įmonės vadovei objektyviai negalėjus turėti informacijos ir nežinojus apie mokestines nepriemokas, nėra jokio pagrindo teigti, kad vadovė sąmoningai vengė atsiskaitymo su VMI ir sąmoningai prioritetą suteikė kitiems kreditoriams, juo labiau, pareiškėja nepagrindė, kad šiuo laikotarpiu įmonės finansinė padėtis buvo tokia, kad ji buvo nemoki ir/ar kad negalėjo atsiskaityti su visais savo kreditoriais. Atlikti mokėjimai nurodomi be jokių paaiškinimų ar gilinimosi į įmonės tuo metu vykdytą veiklą, finansinę ar ekonominę situaciją, nenurodomi jokie kreditoriai ar jų reikalavimai, nepateikta jokių duomenų apie įmonės turtą ar objektyvias atsiskaitymo galimybes. Visą įmonės gyvavimo laikotarpį, net ir tuomet, kada įmonės susidurdavo su laikinais finansiniais sunkumais, o taip pat kol įmonė faktiškai galėjo vykdyti veiklą, bendrovės vadovė darė viską, kad būtų išsaugotas įmonės veiklos tęstinumas bei užtikrintas nuolatinis atsiskaitymas su visais kreditoriais, įskaitant su VMI bei SODRA. Pažymėtina, jog VMI nurodyto ginčo laikotarpio metu 2025 m. spalio 16 d. vien sandėlyje buvusių MB (duomenys neskelbtini) prekių likutis sudarė 6 316,70 EUR, o tai reiškia, kad realizuojant šias prekes buvo potencialas gauti dvigubas pajamas ~12 500 EUR. Be to, ginčijamu laikotarpiu, t. y. po 2025 m. rugsėjo mėnesio, MB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas parodo, kad per šį trumpą laikotarpį įmonė gavo pajamų už 46 910,93 EUR. Maža to, įmonė turėjo debitorių įsipareigojimų dėl gautinų sumų, kito ilgalaikio ir trumpalaikio turto, o kadangi kitokių duomenų byloje nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog MB (duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamai lėšų (turto) visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, jog nurodytu ginčo laikotarpiu, ir net vėliau iki pat įmonės veiklos sustabdymo, bendrovės vadovė dėjo visas pastangas, kad užtikrinti įprastą įmonės veiklą, iš kurios galima būtų vykdyti atsiskaitymus su darbuotojais, o taip pat vykdyti einamąsias mokestines prievoles į valstybės biudžetą. Įmonės administracija visuomet ėmėsi veiksmų, kad būtų atliktos einamosios įmokos ir kaip įmanoma greičiau padengti bet kokie susidarę įsiskolinimai, tokie kaip pvz., darbo užmokestis darbuotojams, mokėjimai VMI, SODRA įmokos. Institucija visiškai neatsižvelgė ir net nebandė gilintis į bendrovės vadovės veiką prieš ir po įvykdytų atsiskaitymų, nebuvo atsižvelgta į įmonės veiklos pobūdį, susiklosčiusią praktiką, apyvartos ir pajamų generavimo principus, kitas svarbias aplinkybes. Nuo 2018 m. spalio 1 d. MB (duomenys neskelbtini) vykdė savo veiklą nuomojamose patalpose – renginių ir švenčių vaikams organizavimas, vaikiškų prekių, žaislų, interjero baldų mažmeninė prekyba. 2022 m. Lietuvoje staigiai kilo energijos kainos, kas neišvengiamai padidino kiekvieno verslo sąnaudas ir neigiamai atsiliepė apyvartai bei pelningumui. Nuomojamų patalpų naudojimo sąnaudos vis didėjo, t. y. nuomotojas nuolatos kėlė nuomos kainą, labai padidėjo patalpų išlaikymo ir energetinių resursų kaštai, išaugo darbuotojų užmokesčiai ir darbo vietų mokestinė našta. Per 7 metus iš esmės pasikeitė aplinkybės sutartinių įsipareigojimų vykdymui, todėl nuomos sutarties vykdymas pasidarė sudėtingesnis. Nustatytas patalpų nuomos terminas (iki 2025 m. rugsėjo 30 d.) artėjo į pabaigą, tačiau šalims nepavykus sutarti dėl priimtinų patalpų nuomos sąlygų atnaujinimo, nuomos santykiai pasibaigė. Vadovė intensyviai ieškojo, tačiau nerado kitų patalpų veiklos vykdymui, todėl MB (duomenys neskelbtini) buvo priversta stabdyti įprastą veiklą. Nors įmonė papildomai vykdė nuotolinę prekių prekybą elektroninėje parduotuvėje, ir tokiu būdu bandė generuoti apyvartinių lėšų, tačiau didžioji dalis pajamų buvo generuojama iš pardavimų buvusioje fizinėje parduotuvėje, renginių ir švenčių organizavimo. Taigi, nuo 2025 m. spalio mėnesio nepavykus surasti naujų patalpų veiklos tęstinumui užtikrinti, įmonės veikla buvo apsunkinta (netekus fizinės veiklos vietos), pajamos staiga ženkliai krito, tačiau vadovė dėjo pastangas, kad stabilizuoti padėtį vykdant prekybą elektroninėje erdvėje. Tačiau nesugeneruojant pakankamai apyvartinių lėšų, įmonė buvo priversta atsisveikinti su darbuotojais, o tai ilgainiui reiškė, jog įmonė nebegali atgaivinti ir tęsti veiklos. MB (duomenys neskelbtini) veiklos pobūdis sąlygojo, jog bet kuris klientas galėjo įsigyti arba užsakyti norimą prekę atėjęs į parduotuvę arba suformuodamas užsakymą internetinėje parduotuvėje. Įmonė niekados neturėjo ir negalėjo turėti visų prekių asortimento savo sandėlyje, todėl pirkėjui pateiktus užsakymą dėl neturimos prekės pardavimo ir pristatymo, MB (duomenys neskelbtini) iškarto užsakydavo tokias prekes tiesiogiai iš tiekėjo. Pagal vykdomą verslo modelį bei susiklosčiusią bendradarbiavimo su tiekėjais praktiką, MB (duomenys neskelbtini) iš karto privalėdavo atsiskaityti su tiekėjais sumokant jiems prekės mažmeninę kainą, kitu atveju prekės paprasčiausiai nebuvo tiekiamos, o prekyba apskritai nebūtų galėjusi vykti. Šis veiklos modelis leido ne tik mažinti sandėliavimo išlaidas, bet ir optimizuoti apyvartinių lėšų generavimą bei jų tolimesnį panaudojimą. Galutiniams pirkėjams prekės būdavo parduodamos su antkainiu, jau generuojant pajamas ir prognozuojant pelną. Visi pareiškime akcentuojami mokėjimai yra susiję su įmonės įprasta ir kasdiene veikla. Atliktas mokėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) už suteiktas verslo ir prekių rinkodaros paslaugas, mokėjimas tiekėju MB (duomenys neskelbtini) už pristatomą užsakytą prekę, mokėjimas tiekėjui (duomenys neskelbtini) OU pagal išankstines sąskaitas faktūras, vykdant pirkėjų užsakymus, mokėjimas tiekėjui (duomenys neskelbtini) OU pagal išankstines sąskaitas faktūras, vykdant pirkėjų užsakymus, mokėjimas tiekėjui (duomenys neskelbtini) AB už pristatomas užsakytas prekes, mokėjimas paslaugos tiekėjui UAB (duomenys neskelbtini) už krovos darbus, mokėjimas klientui už grąžintą prekę, automatiniai nuskaitymai paslaugos tiekėjui (duomenys neskelbtini) už rinkodaros sprendimus. Būtent iš aukščiau paminėtos kasdienės veiklos vykdymo atsirado poreikis bei būtinybė atsiskaityti už paslaugas ir prekes. Tai sudarė sąlygas ir toliau išlaikyti darbo vietas, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, vykdyti prievoles į biudžetą. Visi akcentuojami mokėjimai buvo skirti tam, kad įmonė galėtų realiai įvykdyti priimtus prekių pardavimo užsakymus ir turėtų priemonių vykdyti įprastą veiklą bei sugeneruotų pajamų, apsaugoti nuo didesnių nuostolių atsiradimo. Nėra jokių prielaidų teigti, kad vadovo veika turėjo savanaudiškų tikslų ar įmonė suteikė kažkam prioritetą, ar vengė atsiskaitymo su kreditoriumi VMI. Nagrinėjamu laikotarpiu prekių ir paslaugų tiekėjams sumokėta 4 866,99 Eur suma sudarė sąlygas įmonei sugeneruoti tiek pajamų, kad iš jų galėjo būti patenkinti ženkliai didesnės apimties reikalavimai, kaip antai sumokėtas darbo užmokestis darbuotojams – 5 970,59 Eur, SODRAI sumokėta 1 299,61 Eur ir VMI sumokėta 1 863,1 Eur. Įvertinus tiekėjams sumokėtų sumų dydžius, kurios viso sudaro 4 866,99 Eur, ši suma iš esmės negalėjo nulemti ar turėti įtakos bendram visų kreditorių reikalavimų tenkinimui. Dėl šios priežasties visiškai negalima daryti išvados, kad administracijos vadovė sąmoningai didino skolas ir veikė suvokdamas pažeidimą, nes iš esmės visa bendrovės vadovės veika buvo nukreipta į įmonės veiklos tęstinumą, prekybinių pajėgumų išsaugojimą bei atsiskaitymo galimybių užtikrinimą. VMI neįrodinėja CK 6.9301 straipsnio normos taikymui reikšmingų aplinkybių, t. y. nenurodo ir neįrodinėja, ar įmonė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, nenurodo, kiek tokių reikalavimų buvo, ar mokėjimo atlikimo metu buvo pirmesnės eilės pareikštų reikalavimų, atitinkančių CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą. Svarbi aplinkybė, jog įmonė nors ir galėjo būti susidūrusi su laikinais sunkumais, tačiau administracijos vadovės veiksmai buvo nukreipti išsaugoti įmonės darbuotojus ir tęsti įmonės įprastą ūkinę veiklą. Būtent iš kasdienės veiklos vykdymo atsirado poreikis ir būtinybė atsiskaityti už paslaugas ir prekes. Vadovės veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios. Pareiškėjas neįrodė, kad įmonės vadovės veika buvo nukreipta tam, kad būtų išvengta mokesčių sumokėjimo mokesčių administratoriui ar prioritetas sąmoningai teiktas kitiems kreditoriams. Anksčiau minėta, kad tuo metu vadovė objektyviai neturėjo duomenų ir negalėjo žinoti, kad yra pradelsta neįvykdyta prievolė VMI, nes mokestinės nepriemokos aplinkybė paaiškėjo tik 2026 m. kovo – balandžio mėnesį (po 6 mėnesių nuo ginčijamų mokėjimų). Nagrinėjamų aplinkybių kontekste, įvertinus atliktų mokėjimų paskirtį ir būtinumą, yra pagrindo motyvuotai išvadai, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčios. Sistemiškai vertinant ANK 7 straipsnyje ir 120 straipsnyje įtvirtintų normų turinį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia. Tai reiškia, jog, norint priešingą teisei veiką vertinti kaip teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar ją padaręs asmuo veikė kaltai, ar tai nebuvo atsitiktinis aplinkybių sutapimas, o gal buvo kitos priežastys, dėl kurių šis asmuo nebuvo pajėgus teisingai orientuotis kilusioje situacijoje. Byloje nėra duomenų, kad VMI nurodytu ginčo laikotarpiu įmonė turėjo kreditorių pareikštų ir neįvykdytinų reikalavimų. Kita vertus, įmonės atlikti mokėjimai buvo neišvengiami ir būtini bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui užtikrinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog bendrovės vadovė kreditorių interesų eiliškumą pažeidė tyčia ir sąmoningai. Net jeigu būtų nustatyti formaliai fiksuotini kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimai, vadovės veiksmai atliekant mokėjimus buvo nulemti pastangų išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą, bet ne piktybiškai ir sąmoningai siekiant pažeisti atskirų kreditorių (konkrečiai VMI) interesus. Vadovės veiksmai nebuvo nukreipti asmeninės naudos siekimui ir/ar įmonės atsiskaitymo galimybių iškreipimui, juolab neatlikti siekiant išvengti mokestinių prievolių.Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovė Simona Aleksandravičiūtė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko. Kreipėsi į teismą su pareiškimu būtent dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo MB (duomenys neskelbtini) šiuo metu jau buvusiai vadovei L. G. VMI turimais duomenimis, bendrijos vadovė ji buvo nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2026 m. rugpjūčio 5 d. 2026 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bendrijai iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. liepos 30 d. Bendrija yra VMI skolininkė. Pareiškimo teikimo metu įsiskolinimas buvo 80 170 Eur. Nemokumo byloje VMI pateikė prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą su 91 828,20 Eur finansiniu reikalavimu. Situacija tokia, kad, siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei leidžiamuosiuose teisės aktuose nustatytų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI 2026 m. balandžio 30 d. raštu kreipėsi į AB SEB bankas, prašydama pateikti informaciją apie bendrijos piniginių lėšų likučius, jų judėjimą, informaciją apie bendrai suteiktas paskolas. VMI, išanalizavusi pateiktus išrašus, nustatė, kad buvusi bendrijos vadovė laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. ir būtent laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 12 d. iki 2025 m. spalio 16 d., vykdydama atsiskaitymus su bendrijos kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymo eiliškumo tvarkos. Byloje yra pridėti banko sąskaitos išrašai. Taip pat papildomai pažymėjo, jog bendrijos vadovė buvo tinkamai informuota, tikrai žinojo apie susidariusią mokestinę nepriemoką. Kadangi 2025 m. rugsėjo 25 d. buvo gautas bendrijos prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, o būtent 5 000 eurų PVM, kuris susidarė už 2025 m. rugpjūtį. Ir deklaracija pateikta 2025 m. rugsėjo 24 d., kurios mokėjimo terminas buvo rugsėjo 25 d., būtent tą dieną ir buvo gautas prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką. Šis bendrijos prašymas buvo išnagrinėtas ir rugsėjo 30 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kuri buvo nutraukta gruodžio 20 d., bendrijai jos nevykdant. Spalio 14 d. – nepriemoka buvo 1 042,52 Eur. Nepriemoka susidarė už 2025 m. rugsėjo mėnesio GPM. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis VMI viršininko įsakymu, mokesčių mokėtojas yra laikomas skolingu laikotarpiu, kai yra pateikti dokumentai dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, o būtent nuo dokumentų pateikimo dienos iki mokestinės paskolos pasirašymo dienos. Tai būtent šis laikotarpis, kuris yra minimas nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. iki rugsėjo 29 d., kai buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Pateiktuose išrašuose esantys duomenys taip pat patvirtina, kad buvo atlikti mokėjimai. Bendrijos vadovės tyčią taip pat galima pagrįsti ta aplinkybe, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškimo lentelėse nurodyta atsiskaitymo suma sudarė 4 867,53 Eur. O tuo momentu VMI mokėjimų atlikta nebuvo. Tai ir įtvirtinta MBĮ, kad būtent bendrijos vadovas yra atsakingas už bendrijos pinigų srautų tvarkymą ir kasdienės veiklos organizavimą. Duomenų, ar bendrovė visada laiku mokėdavo mokesčius, neturi. Tačiau bendrovė buvo nemoki tą dieną, kai vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kadangi ji pati nurodė, teikdama prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, taip pat pati nurodė, kad įmonė patiria finansinių sunkumų, turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, pridėjo kaip priedą skolas tiekėjams, bei manome, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais būtent dėl to, kad jau 2026 m. vasario 19 d. VMI gavo pranešimą iš bendrijos dėl nemokumo proceso inicijavimo, kuriame ir nurodė, jog yra nemoki ir susiduria su finansiniais sunkumais bei negali vykdyti savo įsipareigojimų, t. y. pati įmonė deklaravo, jog turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Konkrečioms datoms nėra vertinamas įmonės mokumas, tačiau remiamasi pateiktais dokumentais ir preziumuojama tai, jog bendrija, vykdydama įsipareigojimus kitiems kreditoriams, nedengė įsiskolinimų VMI. Suprantama, kad verslas veikia ne taip, kaip mokesčių mokėtojai, ir tam, kad išlaikyti verslą bei sumokėti mokesčius, reikia kažką daryti. Bet tokiu atveju yra CK 6.930¹ straipsnyje yra numatytas atsiskaitymo eiliškumas ir mes tai vertiname kaip pažeistą eiliškumą, kadangi buvo atsiskaityta su žemesnės eilės kreditoriais ir nebuvo tuo momentu atsiskaitoma su VMI. Kadangi prašymus atidėti ir išdėstyti mokestinę nepriemoką nagrinėja kitas skyrius negali atsakyti, kokie įmonės rodikliai yra vertinami priimant sprendimą. Žinoma, jog įmonei 2026 m. kovo mėnesį buvo atliekamas mokestinis patikrinimas ir vėliau buvo pateiktos patikslintos deklaracijos, tačiau jos neapima byloje nagrinėjamo laikotarpio. Bendrovė nebuvo sudariusi daugiau mokestinės paskolos sutarčių. Ši buvo vienintelė, sudaryta 2025 m. rugsėjo 30 d., ir buvo nutraukta tų pačių metų gruodžio mėnesį. Nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. iki rugsėjo 29 d. ir nuo 2025 m. spalio 12 d. iki spalio 16 d. VMI nebuvo gavusi įplaukų iš bendrovės. Apie kitas einamąsias nepriemokas tuo metu duomenų nebuvo, kadangi buvo pridėti tų datų išrašai, kuriuose nėra nurodoma kažkokių daugiau einamųjų skolų.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. G. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Rokas Laurenčikas teismo posėdyje iš esmės pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, jog visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai neįrodyti ir administracinė atsakomybė negali kilti. Nėra taip sausa – juoda ir balta – versle, kaip bandoma pateikti pareiškime. Kaip formaliai institucijos atstovas bando žiūrėti, kad vieną mėnesį susiformavusi nepriemoka, nors įmonė veikia daugiau nei 8 metus ir moka mokesčius, staiga įmokos nesumoka. Tuo metu įmonė vykdė savo elementarią veiklą – užsipirkinėjo prekes, jas pardavinėjo, generavo pelną, bandė atsiskaityti su darbuotojais. Ir staiga VMI retrospektyviai, jau dabar matydama tą situaciją, kad įmonė eigoje bankrutavo, bando įrodinėti, kad iš esmės sąmoningai buvo nemokami mokesčiai. Su tokia pozicija nesutiktina dėl daugelio aplinkybių. Būtent pareiškėjo nurodytu laikotarpiu ir konkrečių nurodytų 9 finansinių operacijų metu įmonė vykdė reguliarią įprastą veiklą. Ir, kaip kiekviename versle, įmonės susiduria su finansiniais sunkumais, nuopuoliais, atsiranda neprognozuojamų išlaidų, įmonės patenka į ginčus, tenka dengti nenumatytus kaštus. Kiekvienas verslas susiduria su sunkumais, bet anksčiau ar vėliau bando tuos sunkumus kažkaip išgvildenti, juos įveikti. Vieniems labiau pavyksta, kitiems – ne. Šiuo atveju susidėjo keletas tokių sutapusių aplinkybių, kurios ir nulėmė retrospektyvų įvertinimą, kad vadovė vengia mokėti VMI mokesčius. Kaip nurodė institucijos atstovė, ji neturi duomenų ir jai nėra žinoma, kad įmonė anksčiau būtų vėlavusi atsiskaityti su VMI ar kad būtų, pavyzdžiui, anksčiau prašiusi išdėstyti įmokas. Kadangi nėra jokių kitų duomenų byloje, galima daryti išvadą, kad įmonė sąžiningai mokėjo mokesčius visą savo gyvavimo laikotarpį ir tokių didelių pradelstų įsipareigojimų neturėjo. Ir taip sutapo aplinkybės, kad 2025 m. rugpjūčio mėnesį įmonei pagal išrašytas sąskaitas atsiranda prievolė susimokėti PVM. VMI prievolės įvykdymo terminas yra per mėnesį, iki kito mėnesio 25 dienos. Iš pavedimų matyti, kad ir iki tol įmonė stengėsi laiku vykdyti savo įsipareigojimus – laiku mokėti mokesčius, tiek PVM, tiek GPM. Tačiau kilo sunkumas ir įmonė, žinodama, kad neturės galimybės įvykdyti prievolių, kreipėsi į VMI su ketinimu sudaryti taikų susitarimą ir išdėstyti prievolės įvykdymo terminą. Tai svarbi aplinkybė, kadangi VMI, prieš sudarydama tokį susitarimą, vertina įmonės mokumą, įmonės galimybes ateityje atsiskaityti ir sudaryti nepriemokos išdėstymą tam tikrais terminais ir per tam tikrą laikotarpį. Ir kadangi buvo priimtas teigiamas sprendimas, tad preziumuojama, jog tie duomenys rodė, kad įmonė turės realią galimybę atsiskaityti, išdėliojant tą mokestinę nepriemoką. Pagal sudarytą susitarimą tokiu atveju institucija atideda nepriemokos mokėjimo terminą. Tas terminas turėjo sueiti spalio 25 d. VMI sutiko su ta sąlyga, kad dalis nepriemokos būtų sumokėta iki spalio 25 d., o likusi dalis – iki lapkričio 25 d. Teismas iš tikrųjų turėtų vertinti mokėjimus tuo momentu ir tuo laikotarpiu, kada jie vyko, bet ne retrospektyviai, pagal faktą, kas įvyko toliau, kaip klostėsi vėliau įmonės verslas. Šiandien jau žinome, kad įmonė tapo nemoki ir bankrutavo. Tačiau tai neturėtų turėti esminės reikšmės vertinant tuometinę situaciją. Institucija neįrodinėja CK 6.930¹ straipsnio sąlygos, kad ši teisės norma taikoma tokiu atveju, kai skolininkas apskritai neturi finansinių galimybių atsiskaityti su visais savo kreditoriais. Byloje tokių duomenų nėra ir VMI atstovė patvirtino, kad jai nėra žinomi tokie duomenys, koks tai dienai buvo bendras įsiskolinimų mastas ir kokias bendras prievoles įmonė tuo metu turėjo. Institucija nežino, koks tai dienai buvo įmonės finansinis pajėgumas ir turto prasme, ir pinigų sąskaitose, ir pinigų kasoje prasme. Akcentavo, kad administracinėje teisenoje įrodinėjimo pareigą turi pareiškimą teikiantis subjektas – VMI. VMI turėjo rinkti duomenis, gilintis, jei netiesiogiai per vadovę ar įmonę, galbūt per pateiktą prašymą bankroto byloje. Institucija turi prieigą tiek prie viešųjų duomenų, tiek prie Registrų centro išrašų, tiek gali kreiptis į bankroto administratorių ir tam tikrais pjūviais nagrinėti įmonės turto ir įsipareigojimų santykį. Tai nebuvo padaryta. Kadangi tokių duomenų nėra, nėra pagrindo sutikti su pozicija, kad įmonė tai dienai neturėjo galimybės atsiskaityti su visais savo kreditoriais. Byloje pateikti duomenys, kad įmonė tuo metu įprastai veikė, generavo pajamas. Ir iš tų išlaidų, kurios šiai dienai yra akcentuojamos kaip ginčo ašis, įmonė turėjo galimybę generuoti pajamas, iš kurių, kaip matyti iš pateiktų įrodymų ir banko išrašų, mokėjo atlyginimus, atsiskaitinėjo su SODRA, mokėjo einamąsias įmokas VMI. Pagal galimybes, kiek turėjo, tiek ir sumokėjo. Na, o vėliau viskas sustojo, įmonė neteko savo pagrindinių nuomojamų patalpų, kur koncentravosi visa jos pagrindinė veikla, t. y. renginių nuoma, švenčių organizavimas, įmonei nepavyko susitarti su nuomojamos patalpos savininku dėl nuomos sutarties pratęsimo. Įmonė faktiškai neturėjo vietos, kur galėtų vykdyti pagrindinę savo veiklą, ir tai įvyko jau po nagrinėjamų pavedimų ir laikotarpių. Įmonės vadovė kažkiek laiko dar stengėsi, ieškojo patalpų, bandydama surasti kitą verslo vietą, kur galėtų persikelti ir koncentruoti savo veiklą į pagrindinę pajamų generavimo veiklą – švenčių organizavimą. Tačiau nepavyko. Ilgainiui tai privedė prie įsiskolinimų didėjimo, sąskaitų arešto, galiausiai priėjo prie nemokumo bylos iškėlimo. Bet, vėlgi, tai yra aplinkybė jau po to nagrinėjamo laikotarpio. Ir VMI nurodytos aplinkybės turėtų būti vertintinos būtent tų pavedimų kontekste ir būtent to laikotarpio metu. Paaiškinimuose nurodyta, kad šiuose veiksmuose, kur buvo atsiskaitymas labai nedidelėmis sumomis ir buvo vykdomi atsiskaitymai su tiekėjais, kurie iš metų metus susiformavo kaip įprasta įmonės veikla, nebuvo vadovės tyčios neatsiskaityti su VMI. Tik generuodama pajamas įmonė sugeba ne tik padengti savo tiekimo arba prekių užsakymo maržą, bet ir sugeneruoti pajamų, iš kurių gali vykdyti prievoles kreditoriams, tarp jų ir VMI. Viena iš nurodomų pareiškime išlaidų buvo prekės grąžinimas, nes vartotojui netiko prekė. Įmonė neturi kito pasirinkimo, apart to, kad užtikrintų vartotojo teises, kuriam anksčiau buvo sumokėjęs pirkėjas. Tame pavedime nematyti nieko tokio pavojingo arba sąmoningo, kad vadovė ketino ar savo tokiais veiksmais norėjo pažeisti su kreditoriais atsiskaitymo eiliškumo tvarką, kuri numatyta CK. Suprantama, kad yra toks imperatyvas, bet negalima žiūrėti į imperatyvo formalų pažeidimą. Versle nutinka visko ir jeigu taip formaliai vertintume kiekvieną pažeidimą, tai 70 procentų Lietuvoje veikiančių įmonių vadovų automatiškai galėtų būti baudžiami dėl tam tikrų laikinų finansinių sunkumų atsiradimo, tokio formalaus pažeidimo konstatavimo. Mano, jog institucijai nepavyko įrodyti pagrindinio ir esminio administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės požymio, kad vadovė sąmoningai, tyčia ir savo kaltais veiksmais norėjo, ketino ir vykdė tuos atsiskaitymus, kuriais bandė pažeisti nustatytą atsiskaitymų. Tą patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai, kad einamųjų įmokų atsiskaitymai buvo daromi. Turbūt vadovė tikėjosi, kad jau atėjus mokėjimo dienai – spalio 25 d. – įmonė turės galimybę susimokėti. Neprašė to išdėstymo metams ar pusmečiui, o paprašė per du mėnesius išdėstyti sąlyginai sumą, tikėdamasi, kad įmonė tokių pajamų sugeneruos ir galės įvykdyti tą prievolę. Mano, jog VMI nepavyko įrodyti administracinės atsakomybės visų būtinųjų sąlygų, nors vienos iš sąlygų nebuvimas reiškia, kad negali būti patrauktas asmuo administracinėn atsakomybėn. Kokia pinigų suma buvo įmonės sąskaitoje arba kasoje rugsėjo 26 d., kokio dydžio įsiskolinimai buvo kitiems kreditoriams, negalėjo nurodyti, tačiau mano, jog šią aplinkybę turi įrodinėti VMI. Be to, byloje pateikti bankinių sąskaitų išrašai patvirtina, jog įmonės direktorė savo asmeninėmis lėšomis bandė įnešti papildomai turto, iš kurio būtų galima vykdyti tuos pačius įsipareigojimus, kad ir VMI. Įmonės vadovė tikrai dėjo pastangas, kad galėtų atsiskaityti su darbuotojais, su VMI, mokėti einamąsias įmokas, kadangi vadovė tikėjosi, kad veikla tęsis, kad perkels savo veiklą į kažkokią kitą vietą. Per tą laiką atidės mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Tada sugeneruos pajamų ir sumokės. Pastangos tikrai buvo ir jos akivaizdžiai matosi. Patalpų nuomos sutartis su įmone buvo nutraukta 2025 m. rugsėjo 30 d. Neturi duomenų, ar spalio 25 d. įmoka pagal sudarytą sutartį buvo sumokėta. Teismui kartu su paaiškinimais pateikti dokumentai, ką vadovė sugebėjo surinkti iš savo elektroninės laikmenos ir archyvo. Viena sudedamoji turto dalis – sandėlio likučiai, bet visą turto masę sudaro ne tik trumpalaikis turtas, yra ir ilgalaikio turto masė, yra debitoriniai įsipareigojimai, sukauptas kapitalas, gaunamas pelnas, pinigai kasoje, pinigai sąskaitoje. Neaišku, ar įmonė turėjo tai dienai galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, bet jeigu vadovė sudarinėjo susitarimą ir mokėjo kitas einamąsias įmokas VMI, tikėtina, kad įmonės vadovė planavo, norėjo ir ketino įvykdyti tą prievolę. Mano, jog institucijai nepavyko pagrįsti, kad egzistuoja visos sudedamosios dalys, t. y. kad vadovės veikloje pasireiškė administracinei teisės normai ir blanketinei Civilinio kodekso normai nurodyta teisės normos pažeidimo sudėtis, o būtent, kad nėra įrodyta vadovės kaltė ir ketinimai, siekis kažkaip sąmoningai išvengti atsiskaitymų su kreditoriumi, vienu iš kreditorių, arba sąmoningai pažeisti eiliškumą.Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.