Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos teismo teismo pagal LR BK 147 str. 1 d., 259 str. 1 d., 307 str. 1 d.-3m. ir 6 mėn. l/a; 2) 2017 m. liepos 28 d. Vilniaus teismo apylinkės teismo pagal LR BK 307 str. 2 d., 308 str. 1 d.-3m. ir 2 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos subendrintos galutinės bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, 2018 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, LR BPK 347 str. nustatyta tvarka subendrinus paskirtas bausmes pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, galutinė bausmė nustatyta-4m. ir 3 mėn. l/a, 2019 m. lapkričio 05 d. Viniaus miesto aplinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str., patvirtinus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, 2019 m. lapkričio 20 d. lygtinai paleistas iš Vilniaus pataisos namų, neatlikęs 2m. 3 mėn. ir 7d. l/a bausmės laiko, 2021 m. rugpjūčio 10 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartimi priežiūros vykdymas prieš terminą nutrauktas; 3) 2023 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 281¹ str. 1 d. (teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-50 MGL 2.500,- Eur.(dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda, bauda sumokėta 2024 m. spalio 18 d., visi teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis KAL1 vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2026 m. balandžio 16 d., apie 20⁴⁰ val., vakare, kaltinamasis KAL1 kelio Ukmergė-Molėtai 17,00 kilometre, Butkūnų kaimo, esančio Šešuolių seniūnijoje, Ukmergės rajone, teritorijoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. D. T. vardu, būdamas neblaivus, po to, kai jo vairuojamas automobilis nuvažiavo į pakelės griovį ir nebegalėjo išvažiuoti, ką pastebėjo pro šalį važiavęs kitas vairuotojas, pagal pranešimą į įvykio vietą atvykusiems Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus policijos pareigūnams alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0163 (paqtikros sertifikato Nr. 2431794), atlikus blaivumo testą, buvo nustatyta, kad 21⁰⁵ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 21²¹ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis KAL1, patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą veiką, pilnai prisipažino ir teisme parodė, kad jis gyvena su savo motina-pil. D. T., kuri turi savo vardu registruotą automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Šį automobilį motina pirkosi sau 2026 m. sausio mėn. pabaigoje, už kurį, kiek jam yra žinoma, mokėjo 2.500 eurų. Pati motina vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau automobilis buvo pirktas tam, kad kažkas motiną galėtų pavežioti iki darbo, kuris yra apie 10-15 km atstumu nuo namų, ar iki jų šeimos turimos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu automobilį pavairuodavo arba jis, arba kaimynas. Jis savo automobilio neturi, tačiau motinos leidimu kartais automoboliu naudojasi ir jis. 2026 m. balandžio 13 ar tai 14 d. jis buvo paprašęs motinos paskolinti savo automobilį „Toyota Avensis“, nes ketino važiuoti į žvejybą. Motinai leidus, vairuodamas automobilį, su draugu važiavo į Biržų rajoną žvejoti. Išvažiuodamas, buvo blaivus. Vairuotojo pažymėjimą jis turėjo, kurį buvo atgavęs 2026 m. sausio mėn., kai pasibaigė atėmimo teisės vairuoti trasnporto priemones terminas, kada jis jau vieną kartą vairavo automobilį, būdamas neblaivus, tačiau šiuo metu vairuotojo pažymėjimo neturi, nes jį kažkur pametė ir neberanda. Būdamas žvejyboje, su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, t.y. gėrė degtinę ir alų. Alkoholį vartojo ir įvykio dieną, t.y. 2026 m. balandžio 16d., ryte šiek tiek išgerdamas degtinės, o per pietus dar gėrė ir alų. 2026 m. balandžio 16 d., vakarop, jis nuo Biržų rajono važiavo Molėtų kryptimi link šeimos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), nes kaime norėjo palikti žvejybos reikmenis. Savo draugą išleido kažkur pakeliui. Kada važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, pravažiavo posūkį link Želvos ir kažkur kelyje norėjo apsisukti. Sukdamasis šalikelėje, netyčia įvažiavo į pakelės griovį, ko pasekoje vienas priekinis keleivio pusės ratas pakibo griovyje, todėl jis niekaip negalėjo išvažiuoti nei pirmyn nei ,atgal, kad galėtų įvažiuoti į pagrindinį kelią. Matė, jog buvo sustojęs automobilis, kuriame sėdėjo kažkoks nepažįstamas vyras, kuris, išlipęs, vaikščiojo. Tuo metu jis bandė išvažiuoti iš griovio, „gazavo“, bet jam išvažiuoti nepavyko, nes ratai prasisuko ir automobilis buvo pakibęs griovyje. Matomai, tas vyras, pamatęs, jog jis yra neblaivus, ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos paregūnams, jam buvo tikrinamas blaivumas, atlikus du testus. Atsimena, kad alkotesteriu jam buvo nustatytas virš 2,00 promilių neblaivumas. Pradžioje jis nenorėjo tikrintis blaivumo, policijos pareigūnams nurodydamas, jog jis automobilio nevairavo, o norėdamas išsisukti iš buvusios situacijos, kaltę dėl automobilio vairavimo norėjo suversti savo draugui. Šiandieną jis supranta jam gresiančią atsakomybę, todėl nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio ir pasižada daugiau nebenusikalsti.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis KAL1 prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1 d., pastarojo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. (toliau-ir BPK) pagrindu paskelbtais liudytojų E. Š. ir D. T. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 47-50, 59-62, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais (dokumentais): Vilniaus apskrities VPK kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro kortelės išrašu apie įvykį (b.l. 24-26, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo 2026 m. balandžio 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos (b.l. 27-28, t. 1) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0163, patikros sertifikato Nr. 2431794 kopija (b.l. 29, t. 1), įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolu (b.l. 14-16, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo (b.l. 17-21, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo 2026 m. balandžio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos (b.l. 22-23, t. 1), 2026 m. balandžio 16 d. neblaivumo nustatymo aktu (b.l. 30, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2026 m. balandžio 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-12003-26 pridėtų įrašų (b.l. 39-40, t. 1) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. kompaktiniu disku (laikmena) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruotų telefoninių pranešimų garso įrašais ir į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „BODY“ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais (baltas vokas, prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, esantis t. 1), 2026 m. balandžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu (b.l. 41-44, t. 1), 2026 m. balandžio 16 d. savanoriško daiktų, dokumento pateikimo protokolu (b.l. 51-53, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku (laikmena) su pil. E. Š. pateiktais filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais (baltas vokas, prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, esantis t. 1), 2026 m. balandžio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu (b.l. 54-56, t. 1), AB „Regitra“ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę (b.l. 34-35, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis KAL1 sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai (prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. 1 d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto liudytojo E. Š. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2026 m. balandžio 16 d., apie 20³⁵ val., jis su savo automobiliu važiavo keliu Ukmergė-Molėtai. Už Liaušių kaimo įvažavęs į Butkūnų kaimo teritoriją, važiuojamojoje kelio dalyje, savo eismo juostoje pastebėjo stovintį automobilį, dėl ko savo vairuojamą automobilį iš pradžių pristabdė, o po to pradėjo lenkti, tačiau pastebėjo, jog dar vienas juodos spalvos automobilis stovi griovyje. Sustojęs, priėjo prie ant kelio stovinčio automobilio, kuriame sedėjo moteris. Tuo pat metu pastebėjo prie į griovį įvažiavusio automobilio svirduliuojanti vyrą. Suprato, kad minėtas asmuo yra galimai neblaivus. Kada moters paklausė, ar ši iškvietė policiją, moteris jam atsakiusi, kad policijos nekvietė, nes bijo. Tada jis pats iškvietė policijos pareigūnus. Aplink tą į griovį įvažiavusi automobilį jokių kitų asmenų nebuvo, kurių jis nematė ir automobilio viduje. Kai jis iškvietė policiją, ant kelio stovėjusiame automobilyje sėdėjusi moteris išvažiavo, todėl jis su tuo galimai neblaiviu vairuotoju liko dviese. Minėtas galimai neblaivus vyras jam sakė: „kam čia skambini, ištrauktum mane ir viskas, ką tu geriau padarei?“. Po to tas vyras, nieko nelaukdamas, sėdo į savo automobilį, kurį užvedė ir pradėjo spausti akseleratorių. Automobilio ratai sukėsi, bet automobilis negalėjo išvažiuoti. Jis visą tą laiką filmavo, todėl prie bylos pateiks keturis vaizdo įrašus. Visą tą laiką, iki atvykstant policijos pareigūnams, tas galimai neblaivus vyras jokio alkoholio nevartojo, kuris tik visais būdais bandė išvažiuoti iš griovio(b.l. 47-50, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojos G. T. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. KAL1 yra jos sūnus, su kuriuo gyvena kartu tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau kartais sūnus pabūna ir jų šeimos sodyboje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Gal prieš pusmetį laiko, t.y. 2025 metais, žiemos laikotarpiu, kada dar buvo sniego, ji už savo pinigus, sumokėdama 2.500 eurų. pirko automobilį „Toyota Avensis“. Šis automobilis yra registruotas jos vardu, o automobiliu valdytoju yra įrašytas jos sūnus G.. Ji vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl automobilį pirko tam, jog sūnus G. su juo galėtų ją vežioti į darbą ir iš darbo, o taip pat ir iš Vilniaus į kaimą, kur yra jų šeimos sodyba. Sūnus G. automobiliu jos leidimu naudojasi ir savo reikmėms, nes turi vairuotojo pažymėjimą. 2026 m. balandžio 14 d. sūnus G. iš namų Vilniuje su automobiliu „Toyota Avensis“ išvažiavo kažkur prie Biržų, į žvejybą. Išvažiavo kartu su draugu, kurio ji nepažįsta, kurio berods vardas yra I.. Sūnus sakė, kad važiuos žvejoti porai parų. 2026 m. balandžio 16 d., apie 22⁰⁰ val., vakare, telefonu paskambinęs sūnus, jai pasakė, kad, jam su draugu, kuris vairavo automobilį, važiuojant iš žvejybos, kažkur Ukmergės rajone, šalia Želvos, jie įvažiavo į griovį. Po to, kai ji pasimatė sūnumi, šis jai daugiau apie tą įvykį nieko nepasakojo (b.l. 59-62, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro kortelės išrašo matyti, kad 2026 m. balandžio 16 d., 20⁴⁴ val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas pil. E. Š.(pastaba: panešime yra neteisingai nurodyta pranešėjo pavardė, kuri turėtų būti-Š., kaip pravažiuojančio vairuotojo, telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. +(duomenys neskelbtini)) apie tai, kad kelyje Ukmergė-Molėtai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio, kuris, pasak pranešėjo, važiavo vienas ir, išlipęs iš automobilio, vaikštinėja važiuojamąja kelio dalimi. Pranešėjas nurodė, jog lauks vietoje, teigdamas,kad GMP niekam nereikia (b.l. 24-26, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo 2026 m. balandžio 17 d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad, 2026 m. balandžio 16 d. tarnybos metu Ukmergės mieste jam dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėja S. Liaudanskiene it vyr. patruliu D. Kiškiūnu, apie 20⁴⁷ val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie, kad kelyje Ukmergė-Molėtai, Butkūnų kaimo, esančio Šešuolių seniūnijoje, Ukmergės rajone, teritorijoje yra nuo kelio nuvažiavęs automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas-pil. E. Š., kuris jiems nurodė asmenį, galimai vairavusi automobilį, ir, kaip įtaria, vairuotojas yra neblaivus. Pranešėjas paaiškino, kad kol laukė policijos pareigūnų, jis tą asmenį stebėjo ir filmavo, nes pastarasis visais būdais su automobiliu bandė išvažiuoti iš griovio. Pasak pranešėjo, jis, filmuodamas, stebėjo, kad iki atvykstant policijos pareigūnams, tas asmuo nevartotų alkoholinių gėrimų. Buvo nustatyta, kad asmuo, apie kurį buvo pranešta, yra automobilio savininkas-pil. KAL1, gim. (duomenys neskelbtini), kuris jiems aiškino, jog automobilį vairavo neturinti teisės vairuoti jo motina, kuri dabar jau yra Vilniuje. Pasak KAL1, jis pats atėjo iš netoliese esančio draugo, kurio duomenų neatskleidė. Nuo KAL1 sklido stiprus alkoholio kvapas, kuris nerišliai kalbėjo, o pastarojo judesiai buvo nekoordinuoti. Pasiteiravus prieš kiek laiko vartojo alkoholį, KAL1 paaiškino, kad prieš 5 (penkias) valandas. 21⁰⁵ val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB- 0163 (patikros Nr. 2431794) KAL1 buvo nustatytas 2,23 promilių apsvaigimas nuo alkoholio. Pakartojus tikrinimą, buvo nustatytas 2,66 promilių neblaivumas. KAL1 nesutiko pasirašyti ant procesinių dokumentų(b.l. 27-28, t. 1). Prie tarnybnio pranešimo buvo pridėta alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0163, patikros sertifikato Nr. 2431794 kopija, iš kurios matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta 2026 m. sausio 09 d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2026 m. liepos 08 d. (b.l. 29, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelio atkarpa, esanti kelio Ukmergė-Molėtai 17,00 kilometre, Butkūnų kaimo, esančio Šešuolių seniūnijoje, Ukmergės rajone, teritorijoje, kur, pravažiavus Liaušių kaimą, kelio dešinėje pusėje, griovyje yra matomas stovintis automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilio saloną, daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta ir nepaimta. Automobilio bagažinėje yra matoma sudėta žvejybos įranga (b.l. 14-21, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo 2026 m. balandžio 23 d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad buvo patikslintas įvykio vietos adresas, nurodžius, jog tiksli įvykio vieta yra kelio Ukmergė-Molėtai 17,00 kilometras, Butkūnų kaimo, esančio Šešuolių seniūnijoje, Ukmergės rajone, teritorijoa(koordinatės WGS-55.216725, 25.005557) (b.l. 22-23, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. balandžio 16 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad, įvykio vietoje alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0163(patikros sertifikato Nr. 2431794), du kartus atlikus kaltinamojo V. B., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 21⁰⁵ val., pastarajam buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas, o antro pūtimo, atlikto 21²¹ val., metu,-2,66 promilių girtumas. Be to, akte yra fiksuojami nustatyti asmens neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, o taip pat įvertinta ir bendra asmens būklė: eiti tiesia linija, t.y. pėda po pėdos, gali, kuris, stovėdamas, pirštu pataikyti į nosies galą(atsimerkęs ir užsimerkęs) taip pat gali, asmeniui nurodžius, jog alkoholį jis vartojo prieš 5 (penkias) val. (b.l. 30, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2026 m. balandžio 17 d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-12003-26 pridėtų įrašų matyti, kad, dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-12003-26, prie baudžiamosios bylos medžiagos buvo pridėti 2026 m. balandžio 16 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoti telefoninių pranešimų garso įrašai (2 vnt.) ir minėtą dieną į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „BODY“ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failai (2 vnt.), kurie buvo patalpinti ir saugomi DVD-R kompaktinėje laikmenoje (b.l. 39-40, t. 1, baltas vokas, prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, esantis t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. balandžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 14¹²-15²⁶ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vilniaus gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį, kompiuterinės programos „VLC Media Player“ pagalba buvo tiek perklausyti 2026 m. balandžio 16d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruotų telefoninių pranešimų garso įrašai, tiek ir peržiūrėti minėtą dieną į įvykio vietą pagal pranešimą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „BODY“ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašo failai.

Perklausomas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92480679431, skambu io prad ia_ 2026-04-16 20_44_40)“, kurio trukmė yra 1,27 min. Įrašo pradžioje yra girdimas skambučio laukimo signalas, po ko atsiliepia operatorė žodžiais: „vienas vienas du“. Fone yra girdimi vyrišku balsu tariami žodžiai: „kažkaip tai nuspręsim šitą dalyką, nereikia niekam skambinti“. Operatorė dar kartą atsiliepia žodžiais: „vienas vienas du“, į kuriuos garsesniu tonu kitas vyriškas balsas pasisveikina žodžiais: „Laba vakarą“ ir praneša, kad „girtas vairuotojas įvažiavo į griovį, kelias Ukmergė-Molėtai, Molėtų kelias“, kuris nurodo automobilio modelį, t.y. automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas nurodo, kad yra tik vairuotojas, kuris nesužeistas ir garsesniu tonu kelis kartus garsiai taria žodžius: „pasitrauk nuo kelio, nuo kelio pasitrauk“. Paklaustas oepratorės, pranešėjas patvirtina, jog „vairuotojas keliu vaikštinėja dabar“. Pranešėjas teigia, kad jis yra vietoje, kuris prisistato vardu ir pavarde-pil. E. Š.. Operatorė teigia, kad informuoja policiją, o pranešėjas teigia: „nusifotografuosiu dėl viso pikto“. Tuo įrašas baigiamas.

Perklausomas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92480679431, skambu io prad ia_-2026-04-16 20_58_24)“, kurio trukmė yra 00,31 min. Įrašo pradžioje yra girdimas skambučio laukimo signalas, po ko girdima, kad per kelis kartus atsiliepia operatorius žodžiais: „vienas vienas du“. Pranešėjas, t.y. vyriškis, pasisveikinęs, teigia, kad jis jau skambino „dėl girto vairuotojo, įvažiavusio į griovį“, „Ukmergė- Molėtai, iš karto už Liaušių. Paskubinkit, čia agresyvus čia biški“. Pranešėjas, paklaustas operatoriaus, teigia, kad jis yra vietoje, po ko operatorius teigia paskubinsiąs ir prašo laukti. Tuo pokalbis baigiamas.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „export-bc1ju“, kurio trukmė yra 12,16 min. Įrašo pradžioje yra matoma informacija, kad įrašo pradžia 2026 m. balandžio 16 d., 21:01:27 val. Matyti, kad policijos pareigūnai tamsiu paros metu, lyjant, išlipa iš tarnybinio automobilio prietemoje kelyje, kuriame yra matomas posūkis į kairę pusę. Dešinėje kelio pusėje yra matomas griovyje, priekiu į važiuojamąją kelio dalį stovintis automobilis „Toyota“. Ant kelio važiuojamosios dalies matomas link policijos pareigūnų ateinantis tyrimo metu žinomas įtariamasis-pil. KAL1. Paklaustas policijos pareigūno, minėtas asmuo teigia, kad automobilis yra ne jo, o jo motinos, nurodydamas, jog „automobiliu važiavo mama“. Policijos pareigūno paklaustas, kur yra mama, KAL1 nurodo, kad ji yra Panevėžio rajone. Matyti, jog vienas policijos pareigūnas lieka prie įtariamojo KAL1, o kitas policijos pareigūnas prieina prie šalia įtariamojo KAL1 stovinčio tyrimo metu žinomo liudytojo E. Š.. Minėtas asmuo nurodo, kad jis važiavo, buvo sustojusi moteriškė, kuri bijojo paskambinti, todėl paskambino jis pats. E. Š. savo rankose laikomame mobiliojo ryšio telefone rodo filmuotą medžiagą, kaip jis, t.y. įtariamasis KAL1, bandė išvažiuoti. E. Š. teigia, jog įtariamasis jam grasino, kad neva jis turės problemų, ir kad jis (pastaba: kalbama apie kaltinamąjį KAL1) yra „gatavėlis visiškai“. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnas prieina prie tarnybinio automobilio šoninių durų, kur stovi įtariamasis KAL1 su kitu policijos pareigūnu. Policijos pareigūnas ragina įtariamąjį KAL1 alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą, tačiau pastarasis tikrintis blaivumą atsisako. Stebima, kaip KAL1 teigia automobilio nevairavęs. Po to įtariamasis KAL1 sutinka alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą. Matyti, jog vienas policijos pareigūnas lieka prie KAL1, o prie kito policijos pareigūno priėjęs liudytojas E. Š. policijos pareigūnams savo telefone rodo įrašą, kaip įtariamasis KAL1 bandė važiuoti, išlipęs iš automobilio nebuvo. Matoma, kaip policijos pareigūnas su liudytoju sutaria dėl jo apklausos atlikimo. Liudytojas E. Š. teigia, kad įtariamasis KAL1 sėdėjo automobilyje, kuris, jam matant, jokio alkoholio nevartojo. E. Š. teigia, jog jis nematė, kaip įvažiavo į griovį, bet matė, kaip asmuo, sėdėdamas automobilyje, jį vairavo, bandydamas išvažiuoti iš griovio. Policijos pareigūnas tikrina įtariamojo KAL1 neblaivumą, prašydamas paliesti pirštu nosį, eiti teisia linija. KAL1 vartoja necenzūrinius žodžius, jo sakomi žodžiai nerišlūs, kuris nurodo, „jog parą prieš tai jis baliavojo, o gėrė paskutinį kartą prieš 5 (penkias) valandas“. Įtariamasis KAL1 teigia, kad automobilį pasiims motina. Įtariamasis KAL1 nurodo, kad „jis gyvena už Želvos (duomenys neskelbtini) kilometrų (duomenys neskelbtini) kaime“. Matyti, kaip įtariamasis KAL1 teigia, jog jis automobilio nevairavo, į ką policijos pareigūnas jam atsako, kad daugiau jokių asmenų nėra. Matyti, kad įvykio vieta yra kelyja, apklink kurį yra laukai, jokių pastatų, gyvenamųjų namų nematyti. Policijos pareigūnas draudžia įtariamajam KAL1 rūkyti cigaretę, prašo jo palaukti dar dešimt minučių iki antro pūtimo alkotesteriu. Tuo įrašas baigiamas.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „export-oul46“, kurio trukmė yra 14,45 min. Įrašo pradžioje yra matoma informacija, kad įrašo pradžia 2026 m. balandžio 16 d., 21:16:04 val. Matyti, jog yra filmuojamas prieš tai apžiūrėto įrašo tęsinys. Matoima, kaip policijos pareigūnai apžiūri įvykio vietą ir joje griovyje, priekiu į važiuojamąją kelio dalį stovinčio automobilio „Toyota“ saloną. Fone girdimas vyriškas balsas, kuris teigia, kad „negalima landžioti“, ir, nerišliai kalbėdamas, teigia/klausia, kodėl policijos pareigūnai landžioja po svetimus automobilius, kad pareigūnai vagia, kartu nurodydamas, jog automobilyje yra pinigų, ir kad jis automobilio nevairavo. Matyti, jog asmuo kelia balsą ir teigia, kad be motinos negalima nutraluoti automobilio, „motina gal paliko čia automobilį“. Matyti, kaip policijos pareigūnai prie tarnybinio automobilio įtariamajam KAL1 21²¹ val. antru pūtimu nustato 2,66 promilių neblaivumą. Policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje ir vienas kitam teigia, kad pirmu pūtimu, atliktu 21⁰⁵ val., įtariamajam KAL1 buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. Įtariamasis KAL1 nuolat kartoja, kad jis automobiio nevairavo, klausia kas mokės už aikštelę, prieštarauja automobilio, kuris priklauso jo motinai, priverstiniam nuvežimui. KAL1 teigia, kad automobilį čia priparkavo motina. Daugiau įraše tyrimui reikšmingos informacijos nestebima (b.l. 41-44, t. 1). Perklausyti garso įrašai ir peržiūrėti vaizdo įrašai buvo įrašyti į kompaktinį diską (laikmeną) ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamisios bylos medžiagos (b.l. 39-40, t. 1, baltas vokas, prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, esantis t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. balandžio 16 d. savanoriško daiktų, dokumento pateikimo protokolo matyti, kad minėtą dieną pil. E. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnams geranoriškai pateikė savo mobilaus ryšio telefonu filmuotos medžiagos vaizdo įrašus, kuriuose yra užfikstuotas iš pakelės griovio bandantis išvažiuoti neblaivus kaltinamasis KAL1 (b.l. 51-53, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. balandžio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 09⁴²-10³⁶ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vilniaus gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį, kompiuterinės programos „VLC Media Player“ pagalba buvo peržiūrėti 2026 m. balandžio 16d. pro šalį vaaživusio vairuotojo-pil. E. Š. mobilaus ryšio telefonu filmuotos medžiagos vaizdo įrašo failai.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „1776369070927649“, kurio trukmė yra 00,33 min. Matyti, jog yra filmuojama prietemoje kelyje, aplink kurį yra laukai. Toliau matoma, kad kelkraštyje, ties posūkiu į kairę pusę (nuo objekto, kuriuo filmuojama), šalia šalutinio keliuko į kairę pusę, yra filmuojamas griiovyje, priekiu į važiuojamąją kelio dangą priekine automobilio dalimi, į griovio kraštą pakibęs tamsios spalvos automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio valytuvai yra įjungti, matoma, kaip įsijungia automobilio galiniai stabdžio žibintai, o po to girdima ir matoma, kaip yra sukeliamos automobilio apsukos, matyti, nežymiai pirmyn-atgal juda ratai, su automobiliu nesėkmingai bandoma išvažiuoti iš griovio. Matyti, kad automobilio priekyje, vairuotojo pusėje sėdi asmuo. Dėl prietemos, apniukusio ir lietingo oro bei prastos įrašo kokybės automobilyje sėdintis asmuo gerai nėra matomas, tačiau tai yra vyriškis, galimai burnoje turintis cigaretę. Automobilis filmuojamas iš jo kairės, priekinės ir dešinės pusės. Iš automobilio vairuotojas neišlipa.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „1776369070928863“, kurio trukmė yra 0,46 min. Matomas prieš tai įraše apžiūrėtas vaizdas, kada yra stebimos sukeliamos automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsukos, kurio priekinis kairysis ratas sukasi, o galinis nesisuka. Matyti, kaip vairuotojas nesėkmingai bando automobiliu išvažiuoti iš griovio. Toliau pagrindiniame kelyje yra matomas su įjungtomis avarinėmis šviesomis stovintis šviesios spalvos mikroaustobusas.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „1776369070929235“, kurio trukmė yra 00,32 min. Matomas vaizdas sutampa su prieš tai įraše apžiūrėtu vaizdu. Matomas griovyje priekiu į važiuojamają kelio dangą stovintis priekine dalimi į griovio kraštą pakibęs automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toliau stebima, kaip įsijungia ir išsijungia automobilio galutiniai stabdžio žibintai. Matyti, jog už vairo sėdi asmuo, kuris dėl prietemos, apniukusio ir lietingo oro bei prastos įrašo kokybės gerai neįžiūrimas. Toliau pagrindiniame kelyje yra matomas su įjungtomis avarinėmis šviesomis stovintis šviesios spalvos mikroaustobusas.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „1776369070929559“, kurio trukmė yra 00,18 min. Matyti prieš tai apžiūrėtuose įrašuose matomas vaizdas, kada šalia pagrindinio kelio ir šalutinio kelio, griovyje priekiu į važiuojamają kelio dangą stovi priekine dalimi į griovio kraštą pakibęs automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Filmuojama šio automobilio kairė pusė, stebint, kaip atsidaro vairuotojo pusės priekinės durelės ir iš automobilio išlipa tyrimo metu žinomas amuo, t.y. įtariamasis-pil. KAL1. Matyti, jog KAL1 burnoje turi cigaretę, kurio judesiai yra lėti. Stebima, jog KAL1, išlipęs iš automobilio, uždaro vairuotojo pusės dureles, pastarojo judesiai ir eisena yra nekoordinuoti. Burnoje laikydamas cigaretę, KAL1 kažką kalba, kuri nėra aiškiai girdima dėl vėjo fone (b.l. 54-56, t. 1). Peržiūrėti vaizdo įrašai buvo įrašyti į DVD-R kompaktinį diską (laikmeną) ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamisios bylos medžiagos (baltas vokas, prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, esantis t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio AB „Regitra“ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, jog pažymoje užfiksuotos informacijos apie pasikeitusių duomenų dėl transporto priemonės priklausomybės registravimą duomenimis pagal pranešimą apie transporto priemonės pardavimą nuo 2026 m. sausio 28 d. automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra nurodomas fizinis asmuo(kaltinamojo motina)-pil. D. T., gim. (duomenys neskelbtini), šį automobilį 2026 m. sausio 27 d. sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu įsigijusi už 2.000,- Eur. sumą, o automobilio valdytojas yra nurodomas kaltinamasis-pil. KAL1, gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-35, t. 1).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimo

Pagal LR 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 01 d., redakciją BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019 m. sausio 11 d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. balandžio 01 d., BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis KAL1 kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2026 m. balandžio 16 d., o pagal BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam KAL1 dviejų blaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio (b.l. 27-30, t. 1), įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų bei išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo KAL1 padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1 d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Dėl bausmės skyrimo klausimo

Spręsdamas kaltinamojo KAL1 baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo KAL1 padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo KAL1 atžvilgiu taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas tris kartus, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2025 m. spalio 20 d. būdamas išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, pasibaigus jam buvusios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės-specialiosios teisės atėmimo, t.y. atėmimo teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį sprendimą(teismo baudžiamąjį įsakymą) terminui, vėl nusikalto, padarydamas naują nusikaltimą transporto eismo saugumui, t.y. neblaivus sėsdamas už automobilio vairo (b.l. 108-114, 120-127, t. 1). Vien pagal tai, kad kaltinamasis KAL1 už anksčiau padarytas veikas ne vieną kartą buvo nuteistas ir realia laisvės atėmimo bausme, jau atrodytų, jog kaltinamasis, grįžęs iš paskutinės įkalinimo vietos, turėjo apmąstyti savo praeities klaidas ir stoti į doros kelią, pradėdamas naują gyvenimą, tačiau kaltinamasis savo nusikalstamo gyvenimo būdo nepakeitė. Visa tai rodo kaltinamojo KAL1 kaltinamojo didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės kaltinamajam nedaro jokio poveikio. Nežiūrint į tai, kaltinamasis KAL1 visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmės rūšį, pasižadėdamas ateityje daugiau nebenusikalsti, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Pilnamečiam asmeniui, turinčiam neišnykusį/nepanaikintą teistumą, pagal iki 2025 m. vasario 01 d. galiojusią BK 27 str. redakciją buvo reglamentuotas „savaiminio“ recidyvisto pripažinimo faktas, kas pagal BK 60 str. nuostatas būdavo pripažintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. 2025 m. vasario 01 d. įsigaliojo naujo LR 2024m. balandžio 25d. Baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 nuostatos, pagal kurį teismas kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, privalo spręsti dėl teisto pilnamečio asmens pripažinimo recidyvistu klausimą (pakeisto BK 27 str. 1 d. redakcija).

Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo KAL1, kaip pilnamečio asmens, visos praeityje buvusios padarytos veikos, dėl kurių teistumas dar nėra išnykęs, baudžiamojo įstatymo yra priskirtos prie tyčinių nusikaltimų, iš kurių veika, numatyta BK 147 str. 1 d., yra priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), nusikaltimai, numatyti BK 307 str. 1-2 d.d.,-apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), o veikos, numatytos BK 259 str. 1 d., 281¹ str. 1 d., 308 str. 1 d.-nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), t.y. pagal BK 11 str. nuostatas priskirtinos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis KAL1 bylos duomenimis savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje ir vėl būdamas kaltinamas naujos tyčinės nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo nors ir yra priskirta tik prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), padarymu, visgi atsižvelgiant į toliau linkusio nusikalsti kaltinamojo KAL1 asmenybę, teismo vertinimu, yra pagrindas kaltinamąjį šioje byloje pripažinti recidyvistu, todėl ši aplinkybė yra laikytina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamojo KAL1 atžvilgiu.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 1-2 d.d.).

Nuo 2025 m vasario 01 d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Iš to seka, jog bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip tai buvo numatyta iki 2025 m. vasario 01 d. galiojusioje BK 65 straipsnio 2 dalies redakcijoje (LR 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Kadangi kaltinamasis KAL1 jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė po 2025 m. vasario 01 d., teismas, paskirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, vadovaujasi nauja nuo 2025 m. vasario 01 d. įsigaliojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija.

Kadangi kaltinamajam KAL1 inkriminuojama veika yra tyčinė, o pats kaltinamasis jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, kuriam už anksčiau padarytas veikas be terminuoto laisvės atėmimo buvo taikyta ir švelnesnė bausmės rūšis (bauda), visgi, teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje sankcijoje už naujai padarytą nusikaltimą numatytos alternatyvios bausmės rūšies-baudos paskyrimas kaltinamajam būtų visiškai neefektyvus, nes kaltinamasis, neturėdamas pastovaus pragyvenimo šaltinio, šiuo metu niekur oficialiai nedirba ir registruojais Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo (b.l. 105-107, t. 1), juolab, kad kaltinamajam dar yra taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas, kas irgi yra turtinio pobūdžio sankcija, todėl teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus (BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam KAL1, kaip piktybiškai įstatymų nesilaikančiam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, turi būti skirtina tik sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu susijusi bausmės rūšis, nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo KAL1 nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Tokiu būdu, nors kaltinamojo KAL1 padaryta veika jokių pasekmių ir nesukėlė, tačiau, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir pačios veikos padarymo aplinkybes (pastaba: bylos duomenimis, policijos pareigūnams pagal pranešimą atvykus į įvykio vietą, kaltinamais KAL1 iš pradžių neigė vairavęs automobilį ir atsisakė tikrintis blaivumą, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo agresyvus, kaltę norėdamas suversti kitam asmeniui(savo motinai), o vėliau po blaivumo patikrinimo atsisakė pasirašyti ant policijos pareigūnų pildytų dokumentų (neblaivumo nustatymo akto ir priverstinio transporto priemonės nuvešžimo (paėmimo) akto (b.l. 30-33, t. 1)), teismo vertinimu, kaltinamajam KAL1 yra tikslinga paskirti sankcijoje už padarytą nusikaltimną numatytą alternatyvią trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės rūšį-areštą, paskirtiną arešto bausmę mažinant 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu.

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025 m. vasario 01 d., pakeisto BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 1 p. ir 3 d. redakcija).

Kadangi kaltinamasis KAL1 jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, teismas, be aukščiau paminėtų aplinkybių atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį (vidutinis girtumo laipsnis) ir į tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo (paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam KAL1, uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones (pastaba: pagal LR ANK 422 str. 5d. transporto priemones vairavusiems neblaiviems asmenims (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, todėl, asmeniui taikant baudžiamąją atsakomybę, už vairavimą esant neblaiviam, turi būti nustatytinas didesnis uždraudimo naudotis specialia teise terminas)), pastarajam yra nustatytinas didesnis, nei įstatymo numatytos galimos skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, terminas (Lietuvos Respublikos 2022 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022 m. lapkričio 01 d., patvirtinta 68 str. 2 d. redakcija).

BK 67 str. 3 d. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus kaltinamąjį KAL1 nuo kelių transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas lengvasis keleivinis automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Aljuva“ priklausančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., o po to, tenkinant prašymą, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2026 m. balandžio 23 d. nutarimu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, buvo perduotas saugoti kaltinamojo motinai-pil. D. T., kaip transporto priemonės savininkei (b.l. 63-70, t. 1).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančioje AB „Regitra“ pažymoje užfiksuotos informacijos apie pasikeitusių duomenų dėl transporto priemonės priklausomybės registravimą matyti, kad pagal pranešimą apie transporto priemonės pardavimą nuo 2026 m. sausio 28 d. lengvojo keleivinio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra nurodomas fizinis asmuo (kaltinamojo motina)-pil. D. T., gim. (duomenys neskelbtini), šį automobilį 2026 m. sausio 27 d. sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu įsigijusi už 2.000,- Eur. sumą, o automobilio valdytojas yra nurodomas kaltinamasis-pil. KAL1, gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-35, t. 1).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 1-2 d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 str. 4 d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2 d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo KAL1 vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis keleivinis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši kelių transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ str. 1 d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019 m. balandžio 01 d. įsigaliojusiame naujame BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Be to, BK 72 str. 4 d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 str. 4 d. 1 p.). Liudytoja D. T., kurios parodymai, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, buvo pagarsinti bylos nagrinėjimo teisme metu, per apklausą ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ji įsigijo prieš pusmetį, galimai 2025m. žiemos laikotarpiu, sumokėdama 2.000,- Eur. sumą, priklauso jai, kuris yra registruotas jos, kaip transporto priemonės savininkės, vardu, o automobilio valdytojas yra jos sūnus G.. Kadangi ji pati neturi vairuotojo pažymėjimo, pasak liudytojos D. T., automobilį pirko tam, kad sūnus G., turintis vairuotojo pažymėjimą, galėtų ją vežioti į darbą ir iš darbo, o taip pat ir iš Vilniaus į Molėtų rajone esantį (duomenys neskelbtini) kaimą, kur turi savo sodybą, leisdama ir sūnui G. naudotis automobiliu savo reikmėms (b.l. 59-62, t. 1).

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo KAL1 vairuota kelių transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, o duomenų apie tai, jog kaltinamojo motinai D. T., kaip automobilio savininkei, būtų buvę žinoma, jog kaltinamasis KAL1, naudodamasis pastarajai priklausančiu automobiliu, 2026 m. balandžio 14 d. iš namų Vilniuje išvažiavęs žvejoti, būdamas išgėręs, sės už automobilio vairo, byloje nėra, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam KAL1 yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto keleivinio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo KAL1 vairuoto lengvojo keleivinio automobilio „Toyota Avensis“ vidutinė kaina(su PVM) Lietuvoje yra 3.694,- Eur. (trys tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt keturi eurai ir 00 eur/ct.) (b.l. 38, t. 1). Iš internetinėje erdvėje prieinamos informacijos matyti, kad galimybė naudotis informacija apie vidutines automobilių rinkos kainas buvo sudaryta pasirašius VMĮ ir VšĮ „Emprekis“ bendradarbiavimo sutartį. Ši paslauga mokesčių administratoriui teikiama nemokamai, kuria nemokamai gali naudotis visi mokesčių mokėtojai, jei į duomenų bazę patenka per VMĮ interneto puslapyje esančią nuorodą. Tokiu būdu VšĮ „Emprekis“ žinynas „Autotransporto kainos Lietuvoje“, skelbiamas interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta keleivinio automobilio „Toyota Avensis“ vidutinė kaina Lietuvoje. Nežiūrint į tai, viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“(žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiškų keleivinių automobilių „Toyota Avensis“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai ji verta, juolab, kad kiekvienu atveju yra būtina įvertinti konkrečius transporto priemonės gamybos metus, jos nusidėvėjimą ir turimus defektus (sugadinimus).

Visgi, kadangi šiuo nagrinėjamu atveju jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis KAL1, apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto keleivinio automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje nėra, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis KAL1, sėsdamas neblaivus už vairo, tokiu savo elgesiu ne tik sukėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo (paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis (BK 41, 54 str.str.), vertina, jog iš kaltinamojo KAL1 turi būti išieškotina konfiskuotino turto, t.y. lengvojo keleivinio automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pateiktą automobilio „Toyota Avensis“ vidutinę kainą (su PVM) Lietuvoje (BK 67 str. 3 d., 72 str. 5 d.), o automobilis yra grąžintinas jo faktinei valdytojai (savininkei)-kaltinamojo motinai D. T., kuriai minėta transporto priemonė iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme buvo perduota laikinam saugojimui (BPK 151 str. 8 d.).

2025 m. vasario 01 d. įsigaliojo nauja BK redakcija su bendrosios dalies pataisomis ir papildymais, kurie įtvirtina sisteminius baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčius (2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573). Šiais pakeitimais pakeistas BK 67 straipsnis, išplečiant baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą, kodeksą papildžius ir nauja baudžiamojo poveikio priemone-dalyvavimu alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose. Be to, BK buvo papildytas ir nauju 72⁵ straipsniu, kuriame nurodoma, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 yra nurodyta, jog programos(dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, kas ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, įvertinus aiškinamojo rašto turinį, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ iš esmės yra edukacinio pobūdžio, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo. Akcentuotina ir tai, kad priklausomybė-sveikatos sutrikimas, sukeliantis liguistą polinkį kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą daug kartų. Kitaip tariant, priklausomybei būdingas sistemingas, o ne vienkartinis medžiagos vartojimas ar veiksmo atlikimas. Iš išdėstyto seka, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama tada, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos priklausomybė alkoholiui ar narkotikams, socialinių įgūdžių stoka, elgesio problemos ar kitos panašios aplinkybės arba tokios priemonės taikymas gali padėti pataisyti kaltinamojo elgesį, užkirsti kelią pakartotiniam nusikaltimui ir padėti resocializacijai.

Pagal BK 42 str. 6 d. ir 67 str. 3 d. nuostatas padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija ir teismas, nustatęs, kad asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms-žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis KAL1, kaip nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, tame tarpe ir pagal BK 281¹ str. 1d., vėl vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tam, kad užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, teismo vertinimu, naujos baudžiamojo poveikio priemonės-dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose paskyrimas darytų teigiamą įtaką kaltinamojo KAL1, kaip nuteistojo, elgesiui(LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius ir nauju 72⁵ str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., ir nuteisti areštu 75(septyniasdešimt penkioms) paroms.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam KAL1 paskirtą arešto bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu areštu 50(penkiasdešimčiai) parų.

BK 67 str. 3 d. ir 68 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2022 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022 m. lapkričio 01 d., patvirtinta pakeisto 68 str. 2 d. redakcija) pagrindu kaltinamajam KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, trejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 22 d., t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vyresn. tyrėjos nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymo priėmimo dienos.

BK 67 str. 3 d. ir 72 str. 5 d. pagrindu kaltinamajam KAL1 paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. 3.694,- Eur. (trijų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino automobilio „Toyota Avensis“ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

BK 67 str. 2 d. 10 p. ir 3 d., 72⁵ str. (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025 m. vasario 01 d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius nauju 72⁵ straipsniu) pagrindu kaltinamajam KAL1 paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant kaltinamąjį per aštuonis mėnesius nuo paleidimo iš įkalinimo vietos, atlikus paskirtą arešto bausmę, dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.

Kaltinamąjį KAL1 pripažinti recidyvistu.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo KAL1 sulaikymo dienos, jį suimant.

Išaiškinti kaltinamajam KAL1, kad, nuosprendžiui įsiteisėjus, per 7 (septynias) dienas yra privaloma atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, esantį adresu: Pravieniškių gt. Nr. 10, Pravieniškių km., Kaišiadorių raj., paskirtai arešto bausmei atlikti. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į įkalinimo įstaigą, apie tai informuoti Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą raštu ar telefonu Nr. +370 34656442 arba elektroniniu paštu: pravieniskes@kalejimai.lt.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam KAL1 paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Daiktinį įrodymą-keleivinį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotą saugoti fiziniam asmeniui-pil. D. T., kaip transporto priemonės savininkei, nuosprendžiui įsiteisėjus, su užvedimo spynelės rakteliu grąžinti jo teisėtai savininkei-pil. D. T., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.