Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pareiškėjai kreipėsi į antstolį su skundu, prašydami pripažinti negaliojančiu ir panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2025 m. lapkričio 18 d. patvarkymą Nr. S-25-8-45009 dėl turto realizavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodė, kad patvarkymu antstolis nutarė realizuoti skolininkės turtą – turtines teises į 1.2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), skolininkės pasiūlytam pirkėjui UAB „Larėjas“. Minėtas žemės sklypas skolininkei nuosavybės teise nepriklauso ir nebuvo vykdomojoje byloje areštuotas, todėl negali būti realizuotas, antstolis pažeidė CPK 704 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo teigimu, antstolio patvarkyme nurodyta, kad bus perleidžiama teisė į žemės sklypą, tačiau vykdomojoje byloje areštuota yra turtinė teisė gauti išmoką, o ne teisė į sklypą, todėl skolininkė pasiūlyti įgyti gali tik tą turtą, kuris yra areštuotas, pirkėjas pareikšti sutikimą pirkti tik tą turtą, kuris areštuotas, antstolis priimti patvarkymą dėl turto, sudaryti sutartį 704 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, taip pat tik dėl to turto, kuris yra areštuotas. Pirkėjas UAB „Larėjas“ dėl antstolio įveltos klaidos, išreiškė valią/suvokimą/nuomonę, jog perka sklypą, o ne turtines teises į piniginę išmoką, todėl skundžiamas patvarkymas iš esmės yra neteisėtas ir jis negali būti užbaigtas surašant turto – žemės sklypo, perleidimo aktą pagal 704 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skolininkė neišreiškė savo valios perleisti areštuotą teisę į išmoką, nes skolininkė pati tokio prašymo antstoliui neteikė. Antstolio patvarkymas pažeidžia viešą interesą, nes antstolis pardavinėja žemės sklypą, kurio skolininkė negalėjo paveldėti, žemės sklypas pardavinėjamas ne pagal bendrą žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarką bei apeinama kitų asmenų pirmumo teisė įgyti parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5 straipsnis, 6 straipsnis).Antstolis 2025 m. gruodžio 15 d. patvarkymu Nr. S-25-8-53588 pareiškėjų skundo netenkino ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą kartu su vykdomosios bylos medžiaga teismui. Antstolis nurodė, kad pareiškėjai klaidingai nurodo, jog vykdomojoje byloje areštuotos tik lėšos, gautinos realizavus paveldėtiną turtą. Vykdymo procese areštuotos visos skolininkės turtinės teisės į žemės sklypą, todėl antstolis realizuoja tai, ką ir yra areštavęs – turtinę teisę į sklypą, o ne teisę į gautinas pinigines išmokas. Notarės išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad skolininkė yra priėmusi palikimą po sutuoktinio E. R. mirties ir paveldėjo žemės sklypą. Skolininkė turi turtinę teisę į žemės sklypą, kuris ir buvo areštuotas bei yra realizavimo vykdymo procese objektas, parduodant jį skolininkės pasiūlytam pirkėjui CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka. Žemės sklypo pirkėjas UAB „Larėjas“ antstoliui yra pateikęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) sutikimą įsigyti patį žemės sklypą. Pareiškėjai skunde klaidina šalis, kad areštuota ir realizuojama ne turtinė teisė į žemės sklypą, o teisė gauti pinigines lėšas už realizuotą žemės sklypą.Suinteresuoto asmens (skolininkės) SUA2 atstovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą ir formaliai pateiktą. Pareiškėjui PRS1 už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5 000 Eur baudą, 50 procentų skiriant skolininkės naudai. Antstolis surašė patikslinantį turto arešto aktą, kuriuo areštavo visas skolininkės turtines teises į žemės sklypą pagal paveldėjimo liudijimą. Taigi skolininkės paveldėtos turtinės teisės yra areštuotos ir įtrauktos į išieškojimo procesą. Skolininkė pasinaudojo teise iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją ir 2025 m. lapkričio 17 d. pateikė antstoliui prašymą, siūlydama konkretų pirkėją – UAB „Larėjas“. Pastarasis sutiko nupirkti skolininkės turtines teises į žemės sklypą už 500 000 Eur. Pirkėjas tą pačią dieną raštu patvirtino sutikimą pirkti areštuotą turtą. Antstolis nustatė, kad pasiūlyta kaina yra pakankama visiems įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms padengti. Pirkėjas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą leisti jam įsigyti žemės sklypą.Suinteresuotas asmuo UAB „Larėjas“ pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjų skundą atmesti. Nurodo, kad UAB „Larėjas“ šiuo atsiliepimu patvirtina, jog UAB „Larėjas“ 2025 m. gruodžio 17 d. teikdamas sutikimą aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią, kad „UAB „Larėjas“ sutinka pirkti turtines teises į 1.2000 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris bei adresas (duomenys neskelbtini)) už 500 000 Eur.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktu atsiliepimu prašo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad vien tai, jog pareiškėjai nesutinka su antstolio patvarkymu, kuriuo antstolis nutarė realizuoti skolininkės SUA2 turtą – turtines teises į 1.2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skolininkės pasiūlytam pirkėjui UAB „Larėjas“ už 500 000 Eur nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolio atlikti procesiniai veiksmai yra pažeidžiantys kreditorių interesus.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjų PRS1 ir UAB „Romiris“ skundas dėl antstolio veiksmų atmestas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jame nurodytas paveldimas turtas, tame tarpe 1.2000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijime padaryta žyma, kad įpėdinė negali turėti nuosavybės teisės į žemės sklypą Lietuvos Respublikoje ir ši teisė negali būti registruojama nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyti apribojimai užsieniečiams). Teismas darė išvadą, kad skolininkė faktiškai yra paveldėjusi turtinę teisę į žemės sklypą – teisę reikalauti to sklypo vertės (pinigų sumos) realizavus paveldėtą turtą.Teismas nurodė, kad nagrinėjamo atvejo specifika pasireiškia tuo, kad visas skolininkės turtas, įskaitant turtines teises, susijusias su ginčo žemės sklypu, yra areštuotas ir yra prasidėjęs priverstinis skolų išieškojimas, kurį reglamentuoja specialios CPK vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos.Taip pat teismas nurodė, kad prasidėjus priverstiniam skolos išieškojimo iš areštuoto turto (turtinių teisių) procesui, skolininkės, kaip asmens pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalinčio turėti nuosavybės teisių į žemę, teisė parduoti žemės sklypą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 475 „Dėl žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka jo nurodytam pirkėjui ar aukcione nebegali būti įgyvendinama, nes ši teisė neįtvirtinta vykdymo procesą reglamentuojančiose normose. Be to, dėl šios teisės įgyvendinimui Taisyklėse nustatytos kitokios tvarkos, įtvirtinančios skolininko teisę žemės sklypą parduoti jo paties pasirinktu metu už jo paties pasirinktą kainą, nebūtų užtikrinti vykdymo proceso tikslai ir atsirastų prielaidos pažeisti dalyvaujančio vykdymo procese kreditoriaus (išieškotojo) teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš areštuoto turto.Teismas sprendė, jog pareiškėjų argumentai, kad skolininkė, kaip mirusio sutuoktinio įpėdinė, negali paveldėti turtinių teisių; kad antstolis realizuoja turtą, kurio skolininkė negalėjo paveldėti, neturi nuosavybės teisių ir vykdymo procese yra neareštuotas - yra nepagrįsti. Teismas nurodė, kad skolininkė turi turtinę teisę į žemės sklypą, kuri ir buvo areštuota bei yra realizavimo vykdymo procese objektas, parduodant jį skolininkės pasiūlytam pirkėjui CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka; pirkėjas yra LR veikiantis juridinis asmuo, kuris neturi jokių kliūčių įsigyti iš skolininkės jos turtines teises į žemės sklypą ir įvykdyti teisinę sklypo registraciją savo vardu; pirkėjas antstoliui yra pateikęs NŽT sutikimą įsigyti patį žemės sklypą, todėl skolininkės turtinių teisių į žemės sklypą realizavimas vykdymo procese yra teisėta ir prioritetinė skolininkės turto (turtinių teisių) realizavimo forma (CPK 700 straipsnis).Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą, jog pirkėjas UAB „Larėjas“ neišreiškė valios pirkti turtinių teisių į žemės sklypą, o iš tiesų perka patį žemės sklypą, nes UAB „Larėjas“ 2025 m. gruodžio 17 d. antstoliui teiktu sutikimu aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią, kad UAB „Larėjas“ sutinka pirkti turtines teises į žemės sklypą (žemės sklypą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), k. v., plotas 1.2000 ha už 500 000 Eur. Sutikimą atspindi sutikimo turinys, valia, siektinas lūkestis į civilines pasekmes.Taip pat teismas nesutiko su pareiškėjų skundo argumentu, kad skolininkė antstoliui nepateikė prašymo bei sutikimo dėl žemės sklypo turtinių teisių pardavimo, kadangi iš 2025 m. lapkričio 17 d. skolininkės sutikimo kartu su vertimu į lietuvių kalbą nustatyta, kad skolininkė pateikė prašymą bei sutikimą parduoti turtines teises į žemės sklypą pagal CPK 704 straipsnio tvarką; vertimas patvirtintas vertėjos G. B. parašu.Teismo vertinimu, vykdymo procesas yra specifinis procesas, kuriame turto savininko (skolininko) teisės ir pareigos yra kitokios, ir jam nėra taikoma Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nustatyta pareiga pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Ši pareiga negali būti taikoma ir antstoliui. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentus, dėl CPK 704 straipsnio ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio nuostatų netinkamo taikymo, teismas laikė nepagrįstais.