Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-3109-1269/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29235-2026-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d. VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Purvys,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorei Aistei Jonaitei,kaltinamajam KAL1, jo gynėjai advokatei Tatjanai Benetei,vertėjui A. Š., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.Teismasn u s t a t ė :I. Teismo nustatytos aplinkybėsKAL1 vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas tokiomis aplinkybėmis: jis 2026 m. rugsėjo 4 d. apie 23.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,99 promilių neblaivumą.KAL1 šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymaiKaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio metu vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes norėjo nuvažiuoti paimti siuntinį. Važiavo nuo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuvažiavo apie 3-4 kilometrus, užtruko penkias minutes. Važiavo po 23 val., tuo metu gatvėje nebuvo daug automobilių. Alkoholį vartojo namuose. Vieną alaus išgėrė bare ir dar nusipirko didelį alaus, kurį išgėrė namuose ir po to sugalvojo nuvažiuoti pasiimti siuntinį. Žinojo, kad negalima vairuoti išgėrus, pasielgė kvailai, nors galėjo nueiti pėsčias. Vairuodamas jautėsi normaliai. Su nustatytu girtumu sutinka. Penktadienį po darbo visada išgeria, bet alkoholiu nepiktnaudžiauja. Įvykio metu prie „Lidl“ parduotuvės paštomato bandė apsisukti ir šiek tiek atsitrenkė į kitą automobilį. Buvo tamsu ir jis kito automobilio nematė. Mano, kad būdamas blaivus to automobilio taip pat nebūtų pamatęs dėl tamsos. Įvykio vietoje bendravo su to automobilio vairuotoju, kol atvyko policija. Jis įvykio vietos nepaliko ir niekur neišvyko. Vairuoja 35 metus, pirmą kartą vairavo išgėręs. Praeityje teisės vairuoti nebuvo praradęs. Jo vairuotas automobilis priklauso jam. Pirko jį už 3000 Eur, o dabar jis kainuotų iki 1000 Eur. Automobilis buvo neseniai remontuotas, bet normalios būklės. Dirba kroviku, jo pajamos per mėnesį yra apie 700 Eur į rankas, priklausomai nuo išdirbio. Finansinių įsiskolinimų neturi. Dėl savo veiksmų gailisi, padarė išvadas, pažada daugiau taip nesielgti. Po įvykio alkoholio daugiau nevartoja. Norėtų, kad būtų sušvelninta bausmė ir būtų grąžintas automobilis, su kuriuo visą laiką važiuoja į sodą. Sutiktų sumokėti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kad automobilis liktų jam. Jo darbovietė netoli, į ją vaikšto pėsčias. Mano, kad neprasminga jam dalyvauti alkoholizmo programoje, nes tai jokio poveikio jam nepadarys.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.Kaltinamasis KAL1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. 2026 m. rugsėjo 4 d. apie 22 val. po darbo nuėjo į alaus barą (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Bare išgėrė vieną bokalą alaus. Po to nuėjo į parkelį, kur išgėrė dar 1,5 l talpos butelį alaus. Apie 23 val. grįžo namo ir pamatė buvusios sutuoktinės žinutę, kad paimtų jos siuntą, kuri yra įdėta į paštomatą, esantį „Lidl“ aikštelėje. Iš karto išėjo iš namų ir sėdo į savo automobilį, kad nuvažiuotų iki „Lidl“ aikštelės. Vairuodamas automobilį jautėsi įprastai, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Įvažiavęs į aikštelę pastatė automobilį į stovėjimo vietą ir paėmė siuntą. Grįžęs atgal į automobilį važiavo link išvažiavimo, kai pajuto, kad atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Buvo tamsus paros metas, lijo, o kita transporto priemonė buvo neįjungusi žibintų, todėl jos nepamatė. Atsitrenkęs į kitą transporto priemonę iš karto sustojo, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo, ar nėra apgadinta tiek jo, tiek kita transporto priemonė. Netoli jo stovėjo 4 vyrai, prie jo priėję nebuvo, galimai pamatė, kad jis turi (duomenys neskelbtini) negalią, todėl jo nekalbino. Suprato, kad vyrai apie įvykį praneš bendruoju pagalbos telefonu, todėl iš įvykio vietos nesišalino. Kol laukė policijos pareigūnų, alkoholio daugiau nevartojo. Atvykę policijos pareigūnai parodė, kad reikės pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, su jų nurodymais sutiko. Alkotesteriu buvo tikrintas du kartus. Kokie buvo alkotesterio parodymai jis nematė (1 t., b. l. 99-102).Liudytojas LUD1 (LUD1) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. rugsėjo 4 d. 23.05 val. jis buvo „Lidl“ aikštelėje (duomenys neskelbtini), sėdėjo automobilyje su užvestu varikliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 23.10 val. į jo automobilį atsitrenkė kita transporto priemonė „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį vairavo vyras, šviesių plaukų, tamsiai apsirengęs. Vairuotojas, atsitrenkęs į jo automobilį, atsikėlė nuo automobilio vairo, todėl jis padarė prielaidą, kad vairuotojas galimai užmigo vairuodamas automobilį. Automobilio „Toyota“ vairuotojas norėjo važiuoti atbulas, todėl jis prie jo priėjo ir paklausė, kas atsitiko. Vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų, pradėjo šaukti, tarsi rodydamas, kad yra (duomenys neskelbtini). Vairuotojas užgesino automobilio variklį ir bandė junginėti bėgius. Tai jam pasirodė keista, todėl paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir paprašė pareigūnų pagalbos atvykti patikrinti vairuotojo neblaivumą (1 t., b. l. 56-59).Liudytojas LUD2 (LUD2) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. rugsėjo 4 d. apie 23.00 val. stovėjo „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), kartu su draugu LUD1 šalia jo tralo „Mercedes-Benz“, kol į minėtą transporto priemonę atsitrenkė automobilio „Toyota“ vairuotojas. Kadangi automobilio vairuotojas galimai nebuvo nuspaudęs stabdžių pedalo, atsitrenkęs automobilis pariedėjo atbulomis ir sustojo už 2-2,5 metrų. Iš automobilio išlipo vyras, panašus į (duomenys neskelbtini), be barzdos, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Išlipęs vyras pradėjo mosikuoti rankomis, nieko nekalbėjo. Jie su draugu bandė jį kalbinti, klausė ar pildys eismo įvykio deklaraciją. Vyras į jų klausimus neatsakinėjo, todėl jie pasakė, kad kvies policiją. Po to vyras įlipo atgal į automobilį, bet šalintis iš įvykio vietos nebandė. Kadangi jis prie vyro arti priėjęs nebuvo, nežino ar nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kol laukė policijos pareigūnų, vyras sėdėjo automobilyje, ir jis nematė, ar vyras vartojo alkoholį iki atvykstant pareigūnams. Kadangi jau buvo tamsus paros laikas, lijo, buvo sunku matyti, ką vyras darė automobilyje. Jis apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu (1 t., b. l. 61-63).2026 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026 m. rugsėjo 4 d. apie 23.10 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), KAL1, gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius bei patikrinus blaivumą nustatytas pirmu pūtimu 2.18 prom. girtumas, antru pūtimu 1,99 prom. girtumas (1 t., b. l. 1-9).Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2026 m. rugsėjo 4 d. 23.19 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) registruotas LUD2 pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), „Lidl stovėjimo aikštelėje automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Toyota“ vairuotojas nekalba arba rodo, kad nekalba, labiau panašus į neblaivų (1 t., b. l. 15). 2026 m. rugsėjo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos – prekybos centro „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) apžiūra. Aikštelėje stovi transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes-Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė „Mercedes-Benz 312“ priparkuota lygiagrečiai šalia paštomatų, esančių galinėje automobilių stovėjimo aikštelės dalyje. Transporto priemonės „Mercedes-Benz 312“ priekinės kairės pusės kryptimi, priekiu į ją atsukta stovi transporto priemonė Toyota Corolla Verso“, kurios viduje yra įvairūs asmeniniai daiktai. Teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 16-35).Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių, jų savininkų bei vairuotojų duomenys (1 t., b. l. 50).2026 m. rugsėjo 4 d. įvykio vietos schemoje užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio (1 t., b. l. 51).Iš AB „Lidl Lietuva“ atstovo elektroninio laiško matyti, kad įmonės vaizdo stebėjimo sistema reikalavime nurodytos įvykio vietos (parkingo teritorijos (duomenys neskelbtini)) nefilmuoja, todėl prašomų įrašų pateikti negalės (1 t., b. l. 70).Iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra KAL1 (1 t., b. l. 46). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Corolla Verso 2.2 D-4D“, 2007 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2160 Eur (1 t., b. l. 47).2026 m. rugsėjo 5 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti KAL1 neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Kaltinamajam pirmu pūtimu 2026 m. rugsėjo 4 d. 23.29 val. buvo nustatytas 2,18 promilės neblaivumas, o antru pūtimu 2026 m. rugsėjo 4 d. 23.45 val. – 1,99 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 36-37). Analogiški KAL1 neblaivumo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse (1 t., b. l. 38-39). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam neblaivumas, patikra galioja iki 2027 m. vasario 4 d. (1 t., b. l. 40).III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvaiBPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog KAL1 2026 m. rugsėjo 4 d. apie 23.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,99 promilių neblaivumą.Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina KAL1 pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Tai, kad KAL1 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų LUD1, LUD2 parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; policijos įvykių registro išrašas; 2026 m. rugsėjo 4 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; 2026 m. rugsėjo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė; 2026 m. rugsėjo 4 d. įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį; BPC garso įrašas; 2026 m. rugsėjo 5 d. neblaivumo nustatymo aktas. KAL1 neblaivumo faktą (1,99 promilės) taip pat įrodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais rodmenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2027 m. vasario 4 d.). Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi KAL1 nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilių, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.IV. Dėl KAL1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimąTeisiamojo posėdžio metu kaltinamojo KAL1 gynėja pateikė kaltinamojo prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant LDT1 atsakomybei ir galimo laiduotojo LDT1 prašymą leisti jam laiduoti už KAL1 bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t., b. l. 136, 137).Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyse esančias sąlygas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismo sprendimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).Nagrinėjamu atveju kaltinamasis KAL1 padarė vieną nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, priskiriamų nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Baudžiamosios teisės prasme šia nusikalstama veika žala niekam nepadaryta. Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertintina jį apibūdinančių duomenų visuma. Bylos duomenimis kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 83-86), yra išsiskyręs, nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi, turi (duomenys neskelbtini) negalią (yra (duomenys neskelbtini)). Jis anksčiau neteistas, praeityje trauktas baudžiamojon atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (1 t., b. l. 75-77), paskutinių penkerių metų laikotarpiu 5 kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus – greičio viršijimą, važiavimą eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, automobilio vairavimą be privalomosios techninės apžiūros, taip pat vieną kartą už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą, paskirtas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 78-82). Byloje nėra duomenų apie KAL1 blogus įpročius ar priklausomybes, nėra jokių kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Taigi nelaikytina, kad jis sistemingai nesilaiko teisės aktų reikalavimų ir nuolat daro teisės pažeidimus, tuo labiau šiurkščius, priešingai, šioje byloje jo padaryta veika vertintina kaip atsitiktinio pobūdžio. Byloje nustatyta viena KAL1 atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į KAL1 duotus išsamius paaiškinimus teisme ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo posūnį LDT1. Nustatyta, kad LDT1 anksčiau neteistas (1 t., b. l. 141), paskutinių penkerių metų laikotarpiu 4 kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus – transporto priemonės statymą draudžiamoje vietoje, draudžiamos eksploatuoti transporto priemonės laikymą, vairavimą transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros, paskirtas baudas sumokėjo (1 t., b. l. 138-140). LDT1 prašyme leisti laiduoti už KAL1 nurodė, kad su savo patėviu palaiko gerus santykius, vienas kitą gerbia, gali daryti jam teigiamą įtaką ir įsipareigoja jį prižiūrėti bei skatinti laikytis įstatymų. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu LDT1 šias aplinkybes patvirtino, papildomai nurodė, kad patėvis KAL1 jam yra kaip tikras tėvas, bendrauja su juo per savaitę 2-3 kartus vaizdo skambučiais ir gyvai. Kadangi patėvis ir mama turi negalią, jis jiems padeda, jais rūpinasi, dažnai lankosi pas juos namuose, bendrauja (duomenys neskelbtini) kalba, kurią moka. Paaiškino, kad apie įvykį tą patį vakarą jam papasakojo pats kaltinamasis, jis labai ant jo supyko, jam buvo šokas, negalėjo patikėti, kad patėvis taip pasielgė. Pažymėjo, kad yra dirbantis, turi mažąją bendriją, gyvena tvarkingą gyvenimą, laikosi įstatymų, pats visiškai nevartoja alkoholio ir yra prieš jo vartojimą, mano, kad yra KAL1 autoritetas ir gali daryti jam teigiamą įtaką, nes kaltinamasis visada klauso jo nuomonės. Patikino teismą, kad prižiūrės kaltinamąjį ir imsis visų įmanomų priemonių, kad jis daugiau nenusikalstų. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat parodė, kad jo ir LDT1 ryšys yra labai artimas, jis jį augino nuo vaikystės, anksčiau kartu ir dirbo. Paaiškino, kad negirdi, o posūnis jam labai daug padeda, nes moka (duomenys neskelbtini) kalbą, jis dažnai lanko jį ir savo mamą, jie nuolat bendrauja įvairiais buities klausimais, kartu lankosi sode. Sužinojęs apie įvykį jis labai supyko, apibarė. Mano, kad posūnis jam yra autoritetas ir gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad LDT1 atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas ir yra vertas teismo pasitikėjimo, nes jį ir kaltinamąjį KAL1 sieja artimi santykiai, LDT1 yra kaltinamojo posūnis, moka (duomenys neskelbtini) kalbą ir tokiu būtu bendrauja su patėviu, kuris turi klausos negalią, padeda patėviui ir mamai, dažnai su jais susitinka, bent du kartus per savaitę bendrauja gyvai ir vaizdo skambučiais, itin neigiamai vertina kaltinamojo poelgį, pats visiškai nevartoja alkoholio, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 40 straipsnio nuostatas laidavimas gali būti su užstatu arba be jo. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas yra priemonė, kuri sustiprina laiduotojo atsakomybės jausmą. Nagrinėjamoje byloje prašoma taikyti laidavimą be užstato. Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotojas LDT1 nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį siekia apie 2000 Eur ir jis sutinka sumokėti bet kokio dydžio užstatą, jeigu teismas jį paskirtų. Analogiškai kaltinamasis parodė, kad nors jo pajamos per mėnesį nėra didelės, gauna 300 Eur už neįgalumo, o atlyginimas į rankas siekia apie 700 Eur, tačiau galėtų sumokėti užstatą. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nors prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti laidavimą su 1000 Eur užstatu, vis dėlto, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į LDT1 glaudų ryšį su kaltinamuoju, jo išreikštą tvirtą pasiryžimą laiduoti už savo patėvį KAL1 ir daryti jam realią teigiamą įtaką tam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jo asmenines savybes, sprendžia šiuo atveju užstato neskirti.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad yra pagrindas kaltinamąjį KAL1, padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo LDT1 atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Su tokia proceso baigtimi sutiko ir prokurorė.V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvaiBK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos išvardytos baudžiamojo poveikio priemonės.Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti KAL1 tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis); ir 3) dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 725 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.Teismų praktikoje pažymima, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018). Šioje byloje nustatyta, kad KAL1 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. Toks neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (1,51 promilių). Iš bylos medžiagos matyti, kad KAL1 vairavo automobilį nakties metu (apie 23.10 val.), (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Lidl“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, be kita ko, vairuodamas padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į aikštelėje stovėjusią kitą transporto priemonę. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad KAL1 iš burnos sklido alkoholio kvapas. Iš liudytojų LUD1, LUD2 parodymų ikiteisminio tyrimo metu taip pat matyti, kad kaltinamasis įvykio vietoje šaukė, mosikavo rankomis, neatsakinėjo į klausimus, todėl jo elgesys sukėlė įtarimų. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtų liudytojų parodymų objektyvumu. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir BPC garso įrašas bei policijos įvykių registro išrašas. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neslėpė, kad iki įvykio vartojo alkoholį, išgėrė vieną bokalą ir 1,5 l butelį alaus, vėliau nusprendė iš namų automobilių nuvažiuoti iš paštomato pasiimti siuntą. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus nuo alkoholio ir mieste vairuodamas automobilį, aptartais savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų savo, kitų asmenų bei turto saugumui. Nėra abejonių, kad kaltinamasis, turėdamas ilgametę (daugiau nei 34 metų) vairavimo patirtį, neabejotinai žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, suvokė galimas to pasekmės ir suprato grėsmę, kurią aplinkiniams kelia jo veiksmai, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti automobilį būdamas neblaivus. Šios aplinkybės rodo KAL1 neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei KET. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas uždraudimo naudotis šią teise terminą teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į KAL1 nustatyto neblaivumo laipsnį (žymiai viršija 1,51 promilių, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį), į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, nors anksčiau ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau ne už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, už analogišką teisės pažeidimą (vairavimą neblaiviam) anksčiau nebuvo baustas, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju KAL1 padarytas nusikaltimas vertintinas kaip atsitiktinio pobūdžio. Teismas teigiamai vertina išvardytas aplinkybes, kita vertus, skiriant uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtina įvertinti aplinkybių visumą, o ne vien kaltinamąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės kaip ir bausmės yra neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, apie kuriuos asmuo informuojamas baudžiamajame įstatyme nustatant draudžiamas veikas ir sankcijas už jas, todėl, pažeisdamas nustatytus draudimus, pats kaltininkas prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką, taigi, ir atsakomybę už kilsiančias pasekmes. Taigi, įvertinus visas pirmiau minėtas aplinkybes, KAL1 skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. rugsėjo 7 d. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, skirti KAL1 trumpesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip to prašė kaltinamasis ir jo gynėja, nėra tikslinga.Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).Nagrinėjamu atveju KAL1 padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis KAL1 buvo šios transporto priemonės valdytojas-savininkas (1 t., b. l. 46). Kadangi byloje nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, minėtas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai. Šiame kontekste pažymėtina, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas yra pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Taigi, šiuo atveju automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė vertė Lietuvoje yra 2160 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 47), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė KAL1 padarytam nusikaltimui ar jo asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo KAL1 akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamasis ir jo gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė netaikyti automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, nurodė, kad automobilis kaltinamajam reikalingas kasdienėje veikloje, be kita ko, nuvažiuoti į sodą, ir prašė priteisti iš kaltinamojo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismo vertinimu, kaltinamojo ir gynėjos nurodytos aplinkybės dėl automobilio reikalingumo kasdieniams poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į pirmiau aptartus turto konfiskavimo tikslus, nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis ir šiuo atveju nesudaro galimybės netaikyti automobilio konfiskavimo. Minėta, kad KAL1, nuspręsdamas vairuoti jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus, turėjo numatyti ir įvertinti galimus tokio priešingo teisei savo elgesio padarinius. Taigi, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamasis privalo prisiimti ir dėl to jam kylančias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju KAL1 nuosavybės teise priklausančio automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – KAL1 priklausančio automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). BK 725 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.BK 725 straipsnyje numatytos programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, tačiau jos orientuotos į edukacines priemones, kuriomis siekiama mažinti alkoholio, narkotikų ir kitų priklausomybių daromą žalą asmenims, suteikti jiems informaciją, paskatinti įvertinti savo būklę ir savanoriškai pradėti gydymą, stabdyti alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo vystymąsi, padėti sugrįžti į gyvenimą be psichiką veikiančių medžiagų besaikio ir žalą darančio vartojimo. Šia baudžiamojo poveikio priemone yra siekiama paskatinti asmenis įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui ir taip ilgalaikėje perspektyvoje padėti sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, skaičių. Taigi, BK 725 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skirta šviesti asmenis, nukreipti juos teigiama linkme bei skatinti savarankišką problemų sprendimą (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-503-957/2025).Nagrinėjamu atveju KAL1 nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,99 promilės neblaivumas) ir nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jam nusikalsti. Nors kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, byloje nėra duomenų apie jo priklausomybes ar piktnaudžiavimą alkoholiu, tačiau teismas pritaria prokurorės teisiamojo posėdžio metu išsakytai pozicijai, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė galėtų padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, o tuo pačiu turėtų ir prevencinį bei auklėjamąjį poveikį. Kita vertus, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis KAL1 yra (duomenys neskelbtini), gyvai su aplinkiniais bendraujantis tik (duomenys neskelbtini) kalba, taip pat raštu. Todėl, įvertinus dalyvavimo alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose vykdymo specifiką, manytina, kad dėl ypatingos kaltinamojo sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini)) aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymas dėl objektyvių priežasčių būtų sunkiai įgyvendinamas arba reikšmingai apsunkintas, pareikalautų iš kaltinamojo neproporcingų kaštų bei pastatytų jį į daug nepalankesnę padėtį lyginant su kitais asmenimis, kurie šią baudžiamojo poveikio priemonę vykdo įprastai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamajam BK 725 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė šiuo atveju neskirtina.VI. Kiti klausimai KAL1 ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, kurią vykdant buvo paimtas jo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 103-110). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti AB „Regitra“.Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. Jonaitės 2026 m. rugsėjo 7 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas KAL1 turtui – automobiliui „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2026 m. rugsėjo 7 d. iki 2027 m. kovo 7 d. (1 t., b. l. 48-49). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su disku, kuriame yra BPC garso įrašas, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos. Ikiteisminio tyrimo metu KAL1 laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais,n u s p r e n d ž i a :KAL1 padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo LDT1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.Paskirti KAL1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2026 m. rugsėjo 7 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, konfiskuoti KAL1 priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą. KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. KAL1 vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugojimui AB „Regitra“.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su disku, kuriame yra BPC garso įrašas, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos. Išaiškinti KAL1 ir LDT1, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.Išaiškinti KAL1, kad:1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;2) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia asmens nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėjas Giedrius Purvys