Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1323-865/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-208369-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.1.4 (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2026 m. rugsėjo 28 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei,dalyvaujant pareiškėjai K. O.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. O., gimusios (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos 2026 m. liepos 17 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.n u s t a t ė :Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresnioji tyrėja 2026 m. liepos 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 5651 straipsnio 1 punktu, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarimas nutraukti administracinę teiseną priimtas, ištyrus Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyryje 2025 m. balandžio 30 d. registruotą K. O. pareiškimą, kad Vilniaus m. sav., V. Kudirkos g., 2026 m. balandžio 30 d., 23.58 val. sankryžoje V. Kudirkos g. ir Pamėnkalnio g. suko į Tauro kalną iš J. Jasinskio g. priešais stovėjo pilkos spalvos automobilis su lenkiškais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilis pradėjo sukti į Tauro kalną be posūkio signalo ir labai lėtai, po to iš viso sustojo, tada pavažiavo atgal ir kliudė K. O. automobilį MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsigręžė, pažiūrėjo ir pradėjo greitai šalintis iš įvykio vietos. Apgadintas jos automobilio priekinis bamperis dešinėje pusėje. Prieš sustojant įvykio vietoje pareigūnai patikrino V. Kudirkos g. J. Basanavičiaus g., S. Konarskio g., V. Pietario g., G. Vilko g., J. Jasinskio g., tačiau minėto automobilio niekur nepastebėjo. Tyrimo metu raštu kreiptasi į SĮ „Susisiekimo paslaugos“ dėl vaizdo įrašo pateikimo. Peržiūrėjus gautą vaizdo įrašą, nustatyta, kad dėl prastos vaizdo įrašo kokybės automobilių valstybiniai numeriai nesimato. Eismo įvykio vieta į vaizdo stebėjimo kamerų lauką nepatenka. Tyrimo metu raštu buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurą dėl informacijos pateikimo, ar automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkija), minėtą dieną turėjo galiojantį draudimą, prašant nurodyti, kada ir kokioje draudimo kompanijoje buvo draustas automobilis ir kas jį draudė. Gautas atsakymas, kad Lenkijos nacionalinio draudikų biuro duomenimis, transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. balandžio 30 d. Lenkijoje neregistruota. Tyrimo metu liudininkų, galinčių suteikti objektyvių duomenų apie tiriamą eismo įvykį, nenustatyta. Peržiūrėjus policijos registruojamų įvykių registrą susijusių pranešimų nerasta. Kadangi K. O. tikslių automobilio valstybinio numerio ženklų nematė, kitų pašalinių eismo įvykio liudininkų nėra, vaizdo įraše automobilių valstybiniai numeriai nesimato, todėl įvertinus tyrimo metu surinktą medžiagą, reikia konstatuoti, kad nėra galimybės nustatyti eismo įvykį sukėlusį automobilį, bei patraukti kaltą asmenį administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo byla nutraukta, vadovaujantis 5651 straipsnio 1 punktu, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nesutikdama su minėtu nutarimu, K. O. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo dar kartą peržiūrėti šį sprendimą. Nurodo, kad turi automobilio valstybinio numerio ženklą – trūksta tik vieno paskutinio skaitmens. Mano, kad teoriškai įmanoma patikrinti galimus variantus ir nustatyti, kam priklauso automobilis bei kas jį vairavo. Eismo įvykis įvyko pačiame miesto centre, kur yra daug vaizdo stebėjimo kamerų. Galima peržiūrėti ne tik sankryžos, kurioje įvyko incidentas, įrašus, bet ir kitų netoliese esančių kamerų medžiagą, kad būtų galima nustatyti, kur automobilis nuvažiavo po įvykio. Be to, prieš važiuojant Jasinskio gatve, tas pats automobilis važiavo kartu su manimi Geležinio Vilko tunelyje. Nesupranta, kaip tokio automobilio nepavyksta nustatyti. Prašo dar kartą išsamiai išnagrinėti šią situaciją ir imtis visų įmanomų priemonių vairuotojui nustatyti. Dėl patirto streso tuo metu neįsiminė paskutinio valstybinio numerio skaitmens. Lenkijos valstybinį numerį sudarė trys raidės ir penki skaitmenys, tačiau įsidėmėjo ir galėjo pasakyti tik pirmus keturis skaitmenis. Prašo patikrinti visas galimas paskutinio skaitmens kombinacijas ir nustatyti, ar kuris nors numeris atitinka ieškomą automobilį. Automobilis buvo pilkos spalvos, dėl markės negaliu būti visiškai tikra.Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir K. O. skundo netenkinti. Nurodo, kad 2026 m. balandžio 30 d. apie 23.59 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas apie Vilniaus mieste, V. Kudirkos g., apgadintą automobilį MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykusiems policijos pareigūnams pareiškėja paaiškino, kad 2026 m. balandžio 30 d. apie 23.58 val. sankryžoje V. Kudirkos g. ir Pamėnkalnio g., sukant į Tauro kalną iš J. Jasinskio g., priešais ją važiavo pilkos spalvos automobilis su, jos teigimu, lenkiškais valstybinių numerio ženklais (duomenys neskelbtini). Automobilis, pradėjęs sukti į Tauro kalną, sustojo, o vairuotojai pradėjus pypsėti automobilis pavažiavo atgal ir kliudė jos vairuojamą automobilį MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko iš įvykio vietos pasišalino. Tyrimo metu policijos pareigūnai patikrino aplinkines gatves - V. Kudirkos g., J. Basanavičiaus g., S. Konarskio g., V. Pietario g., Geležinio Vilko g. ir J. Jasinskio g. - tačiau minėtas automobilis nebuvo rastas. Taip pat buvo kreiptasi į SĮ „Susisiekimo paslaugos“ dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašų. Gauta vaizdo medžiaga buvo peržiūrėta, tačiau dėl nepakankamos vaizdo įrašo kokybės transporto priemonių valstybinių numerio ženklų joje įžiūrėti nebuvo galima. Be to, nustatyta, kad pati eismo įvykio vieta į atitinkamos vaizdo stebėjimo kameros matymo lauką nepatenka. Tyrimo metu taip pat buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą dėl informacijos, ar transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. balandžio 30 d. turėjo galiojantį draudimą. Gauta informacija, kad Lenkijos nacionalinio draudikų biuro duomenimis transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. balandžio 30 d. Lenkijoje nebuvo registruota. Be to, tyrimo metu nebuvo nustatyta kitų liudytojų, galinčių suteikti objektyvių duomenų apie eismo įvykį, o policijos registruojamų įvykių registre susijusių papildomų pranešimų nenustatyta. Taigi tyrimo metu buvo atlikta eilė veiksmų, kuriais buvo siekiama nustatyti eismo įvykį sukėlusią transporto priemonę ir jos vairuotoją, tačiau objektyvių duomenų, leidžiančių juos identifikuoti, negauta. Skunde pareiškėja nurodo, kad dėl patirto streso neįsidėmėjo paskutinio valstybinio numerio ženklo skaitmens, todėl, jos nuomone, turėtų būti patikrintos visos galimos paskutinio skaitmens kombinacijos ir nustatyta, kam priklauso atitinkamas automobilis. Institucija šį argumentą vertina, tačiau mano, kad jis nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą. Pažymi, kad pranešėjos pateikti duomenys apie valstybinių numerio ženklus nėra pakankami transporto priemonei patikimai individualizuoti. Pradiniuose paaiškinimuose buvo nurodyta konkreti kombinacija „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vėliau skunde nurodoma, kad pranešėja įsidėmėjo tik pirmuosius keturis skaitmenis ir paskutinio skaitmens neprisiminė. Taigi byloje nėra vienareikšmiškai nustatyta transporto priemonės valstybinių numerio ženklų kombinacija. Be to, skunde nurodoma, kad Lenkijos valstybinį numerį sudarė trys raidės ir penki skaitmenys, tačiau nutarime užfiksuota pranešėjos nurodyta kombinacija „(duomenys neskelbtini)“, kurią sudaro trys raidės ir keturi skaitmenys. Šis neatitikimas taip pat patvirtina, kad transporto priemonės valstybinių numerio ženklų identifikavimas nėra pakankamai tikslus. Svarbu ir tai, kad vien galimų valstybinių numerio ženklų kombinacijų patikrinimas savaime neleistų nustatyti, jog konkreti transporto priemonė dalyvavo būtent šiame eismo įvykyje. Net ir nustačius transporto priemones, kurių valstybinių numerio ženklų kombinacija atitiktų vieną iš hipotetinių variantų, reikėtų papildomų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent konkreti transporto priemonė 2026 m. balandžio 30 d. apie 23.58 vai. buvo V. Kudirkos g. ir kliudė automobilį MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Skunde siūloma paieška iš esmės būtų grindžiama prielaida, kad viena iš galimų numerio kombinacijų priklauso būtent eismo įvykyje dalyvavusiai transporto priemonei. Tokią prielaidą patvirtinančių objektyvių duomenų administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra. Institucija neturi tiesioginės prieigos prie Lenkijos Respublikos policijos ar kitų institucijų informacinių sistemų, kuriomis būtų galima atlikti neribotą paiešką pagal visas hipotetines valstybinių numerio ženklų kombinacijas ir iš karto nustatyti jų savininkus ar vairuotojus. Vis dėlto Institucija ėmėsi realiai prieinamų veiksmų - per Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą buvo patikrinta konkreti pranešėjos nurodyta valstybinių numerio ženklų kombinacija (duomenys neskelbtini). Gautas atsakymas šios kombinacijos su konkrečia Lenkijoje registruota transporto priemone 2026 m. balandžio 30 d. nesieja. Vien abstrakti galimybė atlikti papildomą paiešką pagal galimas numerio kombinacijas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai. Skunde taip pat teigiama, kad reikėtų peržiūrėti ne tik sankryžoje, kurioje įvyko eismo įvykis, esančių kamerų įrašus, bet ir kitų netoliese esančių kamerų medžiagą, siekiant nustatyti, kur automobilis nuvažiavo po eismo įvykio. Institucija su šiuo argumentu nesutinka. Tyrimo metu jau buvo kreiptasi dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašų ir gauta bei peržiūrėta atitinkama vaizdo medžiaga. Nustatyta, kad dėl įrašo kokybės valstybinių numerio ženklų identifikuoti nėra galimybės, o pati eismo įvykio vieta į atitinkamos kameros matymo lauką nepatenka. Skunde nenurodoma, į kokias konkrečiai vaizdo stebėjimo kameras ar kokio konkretaus laikotarpio įrašus turėtų būti kreipiamasi. Taip pat nėra nustatyta, kokia kryptimi transporto priemonė nuvažiavo iš įvykio vietos. Tai yra reikšminga aplinkybė. Eismo įvykis įvyko 2026 m. balandžio 30 d. apie 23.58 val., o pranešimas policijai gautas 23.59 val. Transporto priemonė, kaip nurodo pranešėja, iš įvykio vietos greitai pasišalino. Nepavykus nustatyti jos judėjimo krypties, nėra objektyvaus pagrindo apsiriboti konkrečiu vaizdo kamerų tinklo ruožu ar nustatyti, kurių kamerų įrašų peržiūra galėtų būti reikšminga. Priešingai, papildomų vaizdo kamerų įrašų paieška neapibrėžtoje teritorijoje, nesant žinomos transporto priemonės judėjimo krypties ir neturint patikimų jos identifikacinių duomenų, būtų grindžiama tik prielaidomis. Be to, policijos pareigūnai iš karto po pranešimo patikrino aplinkines gatves - V. Kudirkos g., J. Basanavičiaus g., S. Konarskio g., V. Pietario g., G. Vilko g. ir J. Jasinskio g. - tačiau ieškomo automobilio nenustatė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad papildomų, nenustatytos apimties vaizdo stebėjimo kamerų įrašų peržiūra būtų proporcinga ir objektyviai galėtų suteikti naujų reikšmingų duomenų apie eismo įvykį sukėlusią transporto priemonę. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad, pareiškėjos nuomone, dar egzistuoja teorinė galimybė nustatyti eismo įvykį sukėlusią transporto priemonę. Tačiau vien teorinė galimybė atlikti papildomus veiksmus savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra neišsamus. Tyrimo metu būtina atlikti tokius veiksmus, kurie yra objektyviai pagrįsti byloje esančiais duomenimis ir gali būti reikšmingi nustatant administracinio nusižengimo aplinkybes. Tyrimo pareiga negali būti aiškinama kaip pareiga neribotą laiką atlikti visas įmanomas informacijos paieškas, kai nėra pakankamų pradinių duomenų, leidžiančių tokios paieškos kryptį racionaliai apibrėžti. Nagrinėjamu atveju papildomų tyrimo veiksmų atlikimo poreikis nėra pagrįstas konkrečiais objektyviais duomenimis. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad Institucija turėjo atlikti papildomą, neapibrėžtos apimties vaizdo įrašų paiešką ar tikrinti visas teoriškai įmanomas valstybinių numerio ženklų kombinacijas. Administracinio nusižengimo teisenoje turi būti nustatytos ne tik paties eismo įvykio aplinkybės, bet ir pakankami duomenys, leidžiantys individualizuoti administracinio nusižengimo subjektą. Nagrinėjamu atveju pats automobilio MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo faktas iš esmės nėra ginčijamas. Tačiau vien eismo įvykio ir transporto priemonės apgadinimo fakto nepakanka konkretaus asmens administracinei atsakomybei taikyti. Tam būtina nustatyti bent jau eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę ir ją vairavusį asmenį bei turėti pakankamus duomenis, leidžiančius konstatuoti jo veiksmus ir kaltę. Atlikus tyrimą tokių duomenų gauti nepavyko. Todėl nutarime pagrįstai konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti eismo įvykį sukėlusio automobilio bei kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Institucijos vertinimu, skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus visą tyrimo metu surinktą medžiagą, o skunde pateikiami argumentai iš esmės grindžiami hipotetine galimybe ateityje nustatyti transporto priemonę, tačiau nepateikiama jokių naujų objektyvių duomenų, kurie leistų tai padaryti. Pažymėtina, kad skundo pateikimas savaime nesudaro pagrindo tęsti administracinio nusižengimo teiseną, jeigu skunde nurodomos tik prielaidos ir galimos tyrimo kryptys, tačiau nepateikiama konkrečių duomenų, galinčių paneigti atlikto tyrimo išvadas.Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. parodė, jog tyrė šį įvykį. Buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga. Joje automobilio numerių nesimato. Vaizdo medžiagą gavo iš tos sankryžos, ją pareikalavo iš VĮ „Susisiekimo paslaugos“. Vaizdo įraše įvykio nesimato, tik nuvažiuojantis automobilis. Kaip minėjo, numerių nesimato. Kitų sankryžų vaizdo įrašų netikrino. Jie patys neturi registro su kitų valstybių automobilių numeriais. Skundas netenkintinas.Lietuvos Respublikos ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išsamus tyrimo veiksmų sąrašas, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.Nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjos skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresnioji tyrėja išsamiai ir nešališkai ištyrus visas reikšmingas bylos aplinkybes, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. ANK 569 straipsnio 4 dalis numato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tyrimo metu policijos pareigūnai patikrino aplinkines gatves - V. Kudirkos g., J. Basanavičiaus g., S. Konarskio g., V. Pietario g., Geležinio Vilko g. ir J. Jasinskio g. - tačiau minėtas automobilis nebuvo rastas. Buvo kreiptasi į SĮ „Susisiekimo paslaugos“ dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašų ir iš gautos medžiagos matyti, jog dėl nepakankamos vaizdo įrašo kokybės transporto priemonių valstybinių numerio ženklų joje įžiūrėti nebuvo galima. Pati eismo įvykio vieta į atitinkamos vaizdo stebėjimo kameros matymo lauką nepatenka. Pasikreipus į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą dėl informacijos ar transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. balandžio 30 d. turėjo galiojantį draudimą, gauta informacija, kad Lenkijos nacionalinio draudikų biuro duomenimis, transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. balandžio 30 d. Lenkijoje nebuvo registruota. Be to, institucija neturi tiesioginės ir atviros prieigos prie Lenkijos Respublikos transporto priemonių registro, kad galėtų vykdyti plataus masto atrankinę paiešką pagal dalinius duomenis ar hipotetines kombinacijas. Vien teorinis prielaidų tikrinimas, neturint jokių kitų objektyvių automobilio identifikacinių požymių (pavyzdžiui, tikslios markės, modelio ar unikalių sugadinimų), prieštarauja operatyvumo ir ekonomiškumo principams, nes tai neleistų patikimai individualizuoti transporto priemonės ir įrodyti jos buvimo įvykio vietoje.Be to, tyrimo metu nebuvo nustatyta kitų liudytojų, galinčių suteikti objektyvių duomenų apie eismo įvykį, o policijos registruojamų įvykių registre susijusių papildomų pranešimų nenustatyta. Tyrimo metu jau buvo kreiptasi dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašų ir gauta bei peržiūrėta atitinkama vaizdo medžiaga. Nustatyta, kad dėl įrašo kokybės valstybinių numerio ženklų identifikuoti nėra galimybės, o pati eismo įvykio vieta į atitinkamos kameros matymo lauką nepatenka. Eismo įvykis įvyko 2026 m. balandžio 30 d. apie 23.58 val., pranešimas policijai gautas 23.59 val. Transporto priemonė, kaip nurodo pranešėja, iš įvykio vietos greitai pasišalino. Teismas vertina pareiškėjos argumentą, kad institucija turėjo išreikalauti bei peržiūrėti vaizdo įrašus iš kitų miesto sankryžų bei Geležinio Vilko tunelio, kur minėtas automobilis neva važiavo prieš incidentą, tačiau atmeta jį kaip teisiškai ir praktiškai nepagrįstą. Administracinių nusižengimų tyrime įrodymai privalo būti renkami laikantis tikslingumo, operatyvumo ir proporcingumo principų. Kadangi atlikus pirminį tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėjos nurodytas Lenkijos Respublikos valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini) 3“ eismo įvykio dieną 2026 m. balandžio 30 d. apskritai nebuvo registruotas, pačios pareiškėjos parodymai dėl tikslaus numerio skaitmenų skaičiaus ir automobilio markės išlieka spėjamojo pobūdžio, vaizdo medžiagos rinkimas iš kitų miesto vietų neturėtų teisinės perspektyvos. Net jei kitų sankryžų vaizdo kameros būtų užfiksavusios pilkos spalvos automobilį, nesant patikimų ir objektyvių duomenų apie tikruosius šios transporto priemonės valstybinius numerius ar kitus unikalius požymius, nebūtų įmanoma teisiškai įrodyti, jog tai yra būtent ta pati transporto priemonė, kuri dalyvavo eismo įvykyje V. Kudirkos g. ir Pamėnkalnio g. sankryžoje. Teismas pažymi, kad vaizdo įrašų saugojimo terminai viešosiose erdvėse yra griežtai ribojami, o plataus masto vaizdo medžiagos analizė, grindžiama tik prielaidomis apie transporto priemonės judėjimo kryptį be tikslių identifikacinių duomenų, prilygtų ne kryptingam tyrimui, o hipotetinei paieškai, kas prieštarauja ANK procesiniams reikalavimams.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresnioji tyrėja 2026 m. liepos 17 d. nutarime padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju K. O. tikslių automobilio valstybinio numerio ženklų nematė, kitų pašalinių eismo įvykio liudininkų nėra, vaizdo įraše automobilių valstybiniai numeriai nesimato, todėl įvertinus tyrimo metu surinktą medžiagą, reikia konstatuoti, kad nėra galimybės nustatyti eismo įvykį sukėlusį automobilį, bei patraukti kaltą asmenį administracinėn atsakomybėn.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio 2026 m. liepos 17 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra motyvuotas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Esant visumai nurodytų aplinkybių, K. O. skundas netenkinamas. Nors institucija atsiliepime pagrįstai įrodinėja, kad šiuo metu nėra galimybės nustatyti pažeidėjo, teismas nustato, kad priimtas nutarimas turi būti patikslintas dėl netinkamai pritaikyto teisenos nutraukimo pagrindo. Vilniaus apskrities VPK bylą nutraukė vadovaudamasis ANK 565 straipsnio 1 dalies 1 punktu (veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Teismas pažymi, kad pats eismo įvykio faktas, automobilio MAZDA apgadinimas ir kito vairuotojo pasišalinimas iš įvykio vietos atitinka ANK numatytų nusižengimų sudėtį (eismo įvykio sukėlimas ir pasišalinimas). Veika pati savaime turi nusižengimo požymių, tačiau tyrimo metu nepavyko nustatyti paties nusižengimą padariusio subjekto (asmens). Kai atlikus visus įmanomus veiksmus lieka neišaiškintas nusižengimą padaręs asmuo, byla turi būti nutraukiama ne dėl nusižengimo požymių nebuvimo, o dėl to, kad nėra nustatytas asmuo, patrauktinas administracinėn atsakomybėn. Todėl skundžiamo nutarimo rezoliucinė dalis keistina, patikslinant teisinį pagrindą, tačiau pats sprendimas nutraukti teiseną paliekamas galioti, kadangi jokių realių teisinių ir techninių galimybių nustatyti pažeidėją šioje byloje neliko.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,n u t a r i a :K. O. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos 2026 m. liepos 17 d. nutarimą pakeisti:pakeisti nutarimo rezoliucinę dalį ir išbraukti suformuluotą teisenos nutraukimo pagrindą – pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kai veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Nustatyti, kad administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, kadangi atlikus visus įmanomus tyrimo veiksmus nenustatytas administracinėn atsakomybėn patrauktinas asmuo (pažeidėjas).Likusioje dalyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą palikti nepakeistą.Šis sprendimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėja Irma Randakevičienė