Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei, dalyvaujant prokurorei Taurai Kavaliauskaitei,kaltinamajam KAL1 , nukentėjusiajai J. A.,mažamečio nukentėjusiojo N. A. atstovui pagal įstatymą-Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistui Gžegož Masian, veikiančiam pagal įgaliojimą,viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, užsiimantis individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, teikiant ratų serviso paslaugas, deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), o faktinė dabartinė gyvenamoji vieta (nuomojamas gyvenamasis būstas) yra adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis KAL1 , pavartodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė kvalifikuotus fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, ir, smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2026 m. kovo 29 d., tarpe 0730-1435 val., dienos metu, tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaltinamasis R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje, t.y. individualiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sutuoktine-pil. J. A. metu, pastarąją užsipuolęs, virtuvėje tyčia su ranka sugriebė nukentėjusiajai J. A. už kairės rankos, po ko pastarąją nutempė prie svetainės kambaryje esančio stalo, kur tyčia vieną kartą įspyrė nukentėjusiajai J. A. į dešinę koją, o po to jis (kaltinamasis R. A.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, konfliktui tęsiantis, namo antrame aukšte esančioje drabužinėje pastūmė nukentėjusiąją J. A., dėl ko ši atsitrenkė į lyginimo lentą, ir tokiu būdu jis (kaltinamasis R. A.) pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios J. A. asmenį pasekoje pastarajai ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir padarė dešinio žasto vidurinio trečdalio išorinio paviršiaus poodinę kraujosruvą, kairio žasto vidurinio trečdalio vidinio-užpakalinio paviršiaus poodines kraujosruvas ir dešinės šlaunies apatinio trečdalio užpakalinio paviršiaus poodinę kraujosruvą, kas nukentėjusiajai J. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.Be to, 2026 m. kovo 29 d., apie 0930 val., dienos metu, kaltinamasis R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje, t.y. individualiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), vykusio žodinio konflikto su sutuoktine-pil. J. A. metu, kurį girdėjo namuose buvęs jų mažametis sūnus-pil. N. A., gim. (duomenys neskelbtini) , virtuvėje užsipuolęs ir savo mažametį sūnų-nukentėjusįjį N. A., tyčia du kartus su rankomis sugriebė pastarajam už plaukų ir juos patempė, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš mažamečio nukentėjusiojo N. A. asmenį pasakoje pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas.Kaltinamasis R. A., ikiteisminio tyrimo metu pirminių parodymų davimo metu neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, pasak kurio, jis jokio fizinio smurto prieš savo šeimos narius (sutuoktinį ir mažametį sūnų) aplamai nenaudojo, o buvo tik psichologinis smurtas sutuoktinės-nukentėjusiosios J. A. atžvilgiu (pastaba: šias aplinkybes kaltinamasis R. A., aiškindamas savo dabartinių santykių su sutuoktine-nukentėjusiąja J. A. situaciją ir šeimos iširimo priežastis, buvo nurodęs ir 2026 m. balandžio 02 d. bendravimo telefonu su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste metu, kas yra užfiksuota vaiko tėvų situacijos vertinimo duomenų anketoje (b.l. 126-130, t. 1)), tačiau vėlesnės apklausos pakeisdamas savo pirminius parodymus, jau pripažino smurtavimo prieš abu savo šeimos narius faktą, prie kurių pasiliko ir bylos nagrinėjimo, kuris buvo surengtas paties kaltinamojo iniciatyva, teisme metu, kuris kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, pilnai prisipažino ir teisme parodė, kad tuo metu, kai įvyko šeimyninis konfliktas, nors su sutuoktine J. dar gyvendamas viename būste, ir vedė bendrą ūkį, tačiau jau ilgą jų tarpusavio santykiai buvo pašliję, jie blogai sutarė. Nežiūrint į tai, skyrybų procesas dar nevyko, o buvo tik kalbos apie galimas turto dalybas. Tikslios datos dabar neatsimena, galimai 2026 m. kovo 29 d., buvo sekmadienis ir jis tą dieną nedirbo. Kadangi buvo pavargęs ne tik dėl pablogėjusių šeimyninių santykių, bet ir susikaupusių problemų darbe, nuo pat ryto namuose jis vienas vartojo alkoholinius gėrimus, t.y. gėrė alų. Dėl ko tą dieną įvyko šeimyninis konfliktas, dabar pasakyti jis negali, nes neatsimena, galimai buvo kalbama ir apie turto dalybas, tačiau viskas prasidėjo jo inciatyva, kam didelę įtaką turėjo ir alkoholis. Pradžioje viskas vyko namo pirmame aukšte, o po to konfliktas tęsėsi namo antrame aukšte. Sprendžiant iš to, kiek jis pripūtė į alkotesterį, matyti, jog įvykio dieną jis buvo nemažai išgėręs, todėl jis gerai neatsimena visų vykusio šeimyninio konflikto aplinkybių, t.y. jis atsimena tik tai, kas vyko namo pirmame aukšte, tačiau neneigia visų jam kaltinime inkriminuojamų smurtinių veiksmų, apie ką savo parodymuose byloje yra kalbėjusi jo sutuoktinė J.. Atsimena, kad pirmame aukšte su koja spyrė savo sutuoktinei J. į užpakalį, kuriai buvo sugriebęs ir už rankos. Naudoti jėgos prieš moterį nekorektiška, todėl ir įspyrė į užpakalį. Tuo metu namuose buvęs jų mažametis sūnus N. tai, kas įvyko namo pirmame aukšte, nematė, nes buvo antrame aukšte. Kai jie su sutuoktine J. konflikto metu garsiai kalbėjo, į pirmą aukštą atėjo ir jų sūnus N.. Galimai sūnus pradėjo motiną ginti, todėl jis, paėmęs sūnų už plaukų, juos ir patraukė. Sūnus prašė, kad jie nesibartų. Kai jis paėmė sūnų už plaukų, šis turėjo jausti fizinį skausmą. Taip elgdamasis, jis sūnui dar sakė žodžius: „teliukas“, „mamyčiukas“, nes skaitė, jog vaikas yra motinos įtakoje ir klauso tik motinos. Kol neįvyko šis šeimyninis konfliktas, jų tarpusavio santykiai su sūnumi buvo geri, prieš kurį anksčiau jis niekada nėra pakėlęs rankos, o savo sutuoktinės J. atžvilgiu gal kada anksčiau kokius nors smurtinius veiksmus ir buvo atlikęs, tačiau kada tai buvo, jis dabar pasakyti negali. Policija į jų namus anksčiau kviesta nebuvo. Dabartiniu metu jis su sutuoktine J. nebendrauja, su kuria jau tris mėnesius gyvena atskirai. Dėl savo netinkamo elgesio jis nuoširdžiai gailisi, o dėl padarytų smurtinių veiksmų, kuriuos įtakojo įvykio dieną vartotas alkoholis, jis atsiprašė tiek savo sutuoktinės J., tiek ir savo mažamečio sūnaus N., kuris jam atleido.Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. A. prisipažino padaręs abu jam inkriminuojamus nusikaltimus, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamus pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu (toliau-ir BPK) paskelbtais nukentėjusiosios J. A. ir liudytojo J. P. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 24-27, 58-61, t. 1), byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu BPK 276 str. 2 d. ir 283 str. 3 d. pagrindu pagarsintais mažamečio nukentėjusiojo N. A. parodymais byloje, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 88-89, t. 1) ir priedu prie minėto apklausos protokolo, t.y. kompaktiniu disku (laikmena) su filmuota mažamečio apklausos vaizdo-garso medžiaga, esančiu baltame voke, kuris yra prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais (dokumentais): Vilniaus apskrities VPK kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro kortelės išrašu apie įvykį (b.l. 62-63, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 34-36, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo (b.l. 37-45, t. 1), 2026 m. kovo 29 d. asmens apžiūros protokolu (b.l. 28-29, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo (b.l. 30-32, t. 1), neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų pažyma (b.l. 98, t. 1), alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0695, patikros sertifikato Nr. 2430838 kopija (b.l. 97, t. 1), 2026 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu (b.l. 69-70, t. 1), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. balandžio 15 d. informacinio pobūdžio raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 126, t. 1) ir priedais prie minėto rašto, t.y. vaiko-pil. N. A., gim. (duomenys neskelbtini) , ir vaiko tėvų situacijos vertinimo duomenų anketomis (b.l. 127-138, t. 1), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2026 m. kovo 31 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 77-78, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.Po to, kai 2026 m. gegužės 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose gautoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-741-1196/2026 su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo R. A. atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo kaltinamajam R. A. jo rašytiniu sutikimu už padarytas veikas pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., pritaikius BK 641 str. nuostatas, buvo paskirta galutinė bausmė-laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko 2025 m. gruodžio 09 d. įsakymu Nr. V-124 (1.2E) „Dėl bylų skirstymo tvarkos, kai neužtikrinamas atsitiktinis skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų, nustatymo“, 2026 m. birželio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo gautas iš Trakų rūmų nagrinėjimui persiųstas nuteistojo R. A. minėtiems rūmams tą pačią dieną, t.y. 2026 m. birželio 10 d., buvęs pateiktas rašytinis prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme, kad būtų sprendžiamas jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 str. pagrindu klausimas (b.l. 4-32, t. 2). Tokiu būdu kaltinamojo R. A. reikalavimu surengtas bylos nagrinėjimas teisme yra vykdytinas pagal BK V dalyje nustatytas taisykles.Kadangi abiejų nusikaltimų, kurie baudžiamojo įstatymo yra priskirti prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis R. A. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai (prokurorė) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. 1 d. pagrindu.Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios J. A. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su savo sutuoktiniu-pil. KAL1 ji santuokoje yra jau 17 metų. Turi bendrą vaiką-pil. N. A.. Turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso jai ir sutuoktiniui, t.y. jie yra bendraturčiai. Pastaruoju metu, maždaug apie mėnesį, tarp jų vyksta nuolatiniai kivirčai, jie planuoja skyrybų procesą. 2026 m. kovo 29 d., apie 0703 val., sutuoktinis jai parašė SMS žinutę, kad ji ateitų į kitą kambarį, esantį antrame aukšte, pasikalbėti dėl turto dalybų, kol miega jų vaikas. Jie gyvena atskiruose kambariuose: ji su vaiku miega antrame aukšte, o sutuoktinis-kitame tame pačiame aukšte esančiame kambaryje. Maždaug po 10 minučių ji nuėjo į kambarį, kuriame buvo jos sutuoktinis R.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl turto dalybų, kurį išprovokavo sutuoktinis. Siekdama išvengti tolesnio konflikto, ji nulipo į pirmame aukšte esančią virtuvę, tačiau sutuoktinis R. atėjo iš paskos ir toliau su ja konfliktavo. Vėliau ji grįžo į antrą aukštą, tačiau sutuoktinis toliau provokavo konfliktą. Apie 0900 val., kada ji vėl nusileido į virtuvę, sutuoktinis R. tuo metu pirmame aukšte vartojo alkoholinius gėrimus. Ją pamatęs, sutuoktinis pradėjo ant jos rėkti, sakydamas, kad jos nekenčia, po ko su kaire ranka sugriebė jai už kairės rankos ir nutempė prie svetainėje esančio stalo, kur vieną kartą su dešine koja spyrė jai į dešinę koją. Fizinio konflikto jų nepilnametis vaikas nematė, tačiau jį girdėjo, kuris, išgirdęs triukšmą, atbėgo iš antro aukšto. Po šio įvykio ji nuėjo į antrame aukšte esantį kambarį, kuriame gyvena kartu su vaiku. Kurį laiką sutuoktinis R. vaikščiojo pirmyn-atgal, atidarinėjo kambario duris ir vaiko akivaizdoje toliau konfliktavo žodžiu. Maždaug nuo 1200 val. iki 1420 val. buvo ramu, nes, jos manymu, sutuoktinis miegojo. Vėliau sūnus jai pasakė, kad jis nori valgyti, todėl jie abu nusileido į virtuvę. Jai gaminant maistą, prabudo sutuoktinis R., kuris, eidamas pro šalį, su ranka sugriebė sūnui už plaukų. Ji sutuoktiniui pasakė, kad paliktų vaiką ramybėje. Po jos pasakytų žodžių, sutuoktinis paleido vaiko plaukus ir nuėjo į tualetą. Grįžęs iš tualeto, jis pradėjo juos įžeidinėti, liepė jiems abiems išeiti iš namų, taip pat įžeidinėjo vaiką. Ji pakilo į antrą aukštą, o sūnus netrukus lipo paskui. Lipdama, išgirdo daikto kritimo garsą. Užlipęs į antrą aukštą, sūnus pasakė, jog tėvas į jį metė televizoriaus pultelį, tačiau nepataikė. Netrukus sutuoktinis R. irgi užlipo į antrą aukštą, pradėjo trankyti kambario duris ir varyti juos iš namų. Sūnus išsigando, pradėjo verkti ir paprašė iškviesti policiją. Ji paskambino Bendruoju pagalbos numeriu. Tada sūnui nurodė apsirengti ir eiti į lauką atrakinti durų, kad laukti policijos. Po kurio laiko sutuoktinis vėl atėjo į kambarį, kuriame ji buvo, ir su rankomis stipriai ją pastūmė į drabužinę, ko pasekoje ji atsitrenkė į lyginimo lentą, kuri nukrito. Tuomet ji per kitą išėjimą iš drabužinės nusileido į pirmą aukštą ir išėjo į lauką laukti policijos. Namuose vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Šios dienos žodinius konfliktus ji yra užfiksavusi vaizdo įrašuose, kuriuos sutinka savanoriškai pateikti. Civilinį ieškinį reikšti kategoriškai atsisako. Daugiau apie įvykį neturi ką paaiškinti (b.l. 24-27, t. 1). Šios nukentėjusiosios J. A. aiškinamos 2026 m. kovo 29 d. kilusio šeimyninio konflikto artimoje aplinkoje aplinkybės buvo užfiksuotos ir prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. kovo 29 d. policijai adresuoto rašto pridėtoje vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą situacijos vertinimo duomenų anketoje (b.l. 136-138, t. 1).Kaip matyti iš teismo posėdžio metu BPK 276 str. 2 d. ir 283 str. 3 d. pagrindu pagarsintų mažamečio nukentėjusiojo N. A., nedalyvavusio bylos procese, duotų parodymų byloje pas ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo metu, įvykis įvyko savaitgalį, prieš mėnesį, namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Ryte pabudo apie 0700 val., girdėjo, kaip tėtis rėkia ant mamos. Pradžioje dėmesio nekreipė ir bandė užmigti. Po to išėjo pasižiūrėti, o tėtis mamą spardė. Jis labai išsigando ir pasakė tėčiui baigti. Jis baigė. Po to su mama ėjo į viršų ir jis pasakė mamai skambinti policijai. Mama pasakė, kad skambins vėliau. Tada mamos paprašė valgyti. Tuo metu tėtis miegojo. Tada jie nuėjo valgyti. Jie valgė ir nusileido tėtis į apačią. Pradžioje jis klausėsi labai garsiai muzikos. Tada patampė jam už plaukų. Tėtis nuėjo į tualetą, kai grįžo, tada dar kartą stipriai jam patampė už plaukų. Į teisėjo klausimus mažametis-pil. N. A. parodė, kad tėtis atėjo prie jo, patampė labai stipriai už plaukų ir išėjo į tualetą. Viskas vyko apie 1000 val., ryte. Tai buvo savaitgalis. Du kartus tėtis patampė už plaukų. Antrą kartą patampė, kai grįžo iš tualeto. Tėtis pasakė, kad jis yra „mamyčiukas“, kad „laižo mamai subinę“. Po to kai bėgo į viršų, jis labai stipriai pradėjo rėkti, truputį jo duris nulaužė. Pasakė mamai skambinti policijai, kol ne per vėlu. Rėkė tėtis labai garsiai, sakė eiti iš namų jam su mama. Mama pasakė, kad jis eitų pasitikti policijos. Tėtis buvo išgėręs. Matė butelius visur. Tėtis miega, geria visą savaitę. Jis tėčiui pasakė, kad baigtų, kad jam labai skauda. Labai stipriai patampė antrą kartą. Tada mama jam pasakė, kad nelįstų prie jo. Į prokurorės klausimus mažametis-pil. N. A. parodė, kad 5-6 minutes skaudėjo, paskui praėjo. Mama buvo sužeista. Kai pirmą kartą patampė, jis tiesiog sėdėjo, valgė ir pasakė tėčiui, kad nelįstų, kad jam skauda. Antrą kartą, kai patampė, apsiverkė. Apsiverkė, kai į viršų užlipo. Su koja tėtis mamą spardė. Tėtis su dešine koja į dešinę koją mamai spyrė (vaikas parodo šlaunies sritį) du-tris kartus. Tik vieną kartą matė. Keikėsi. Dažniausiai lenda prie mamos, kai jo nebūna. Į teisėjo klausimus mažametis-pil. N. A. parodė, kad konfliktai tarp mamos ir tėčio būdavo. Kiek jis žino, turbūt tai pirmas kartas, kai trenkė. Bet labai daug keikėsi ant jų. Į prokurorės klausimus mažametis-pil. N. A. parodė, kad dabar žymių nėra (vaikas parodo, kur matėsi sumušimo žymės ant mamos, parodo šlaunies ir žastų sritis). Paėmė mamą už rankos. Tėtis jam rašo. Dabar tėtis bando būti draugiškas, rašo jam, atsiprašė. Sakė, kad važiuos į kartingus sekmadienį. Paskutinį kartą jį matė, kai policija jį išvežė. Jis tėčiui atleidžia, bet tėčiui parašė, kad juo nepasitiki. Tėtis pradėjo ant mamos labai stipriai rėkti. Tėtis mamai sakė, kad sutryps, kad mirs, kad nebegyvens. Nenori su juo taikytis. Geriau tik su mama. Į vaiko teisių atstovo klausimus mažametis-pil. N. A. parodė, kad plaukų jam neišrovė, tik skaudėjo. Jis su savo pirštais labai stipriai įdrėskė pakaušyje. Dažniausiai tik plaukus patampo. Į teisėjo klausimus mažametis-pil. N. A. parodė, kad ne pirmą kartą tėtis už plaukų tampė. Prieš metus jis labai daug tempdavo, o šiais metais pirmą kartą (b.l. 88-89, t. 1). Mažamečio nukentėjusiojo N. A. apklausa buvo filmuojama, filmuotą garso/vaizdo medžiagą įrašant į kompaktinį diską(laikmeną), kuris, kaip daiktinis įrodymas, yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos (baltas vokas, kuris yra prisegtas prie baudžiamosios bylos t. 1).Iš teisme paskelbto liudytojo J. P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis yra Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas. 2026 m. kovo 29 d. iš policijos gavo pranešimą, jog adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas galimai smurtavo prieš savo sūnų ir vaiko motiną. Atvykęs į įvykio vietą, pabendravo su vaiku-pil. N. A.. Berniukas bendravo atskirai, nedalyvaujant įstatyminiams atstovams. Berniukas papasakojo: „jam yra (duomenys neskelbtini) metų, jis mokosi 4 klasėje, 6 (šešerius) metus lanko futbolo būrelį, kurio svajonė tapti futbolininku-profesionalu. N. pasakojo, kad gyvena su motina ir tėvu. Apie įvykį berniukas papasakojo, kad tėtis labai dabar agresyvus, muša mamą. Jie buvo namuose. Tėtis ryte, kai vaikas miegojo, pasikvietė pasikalbėti mamą. Jis prabudo, kai tėtis rėkti pradėjo. Tada jis liko viršuje, kambaryje, tada, kai tėtis jau truputį apsiramino, išgirdo, kad nustojo jis rėkti. Pas vaiką į kambarį atėjo mama ir jis pasakė, kad nori valgyti, tai buvo apie 0900-1000 val. Mama paprašė, kad jis kartu su mama nueitų į apačią, kad tėtis prie jos nelįstų. Vaikas atsisėdo prie kėdės, mama pašildė maistą, tada atėjo tėtis ir pradėjo jį tampyti už plaukų, sakė, kad jis yra ,,teliukas“ ir ,,mamyčiukas“. Jam skaudėjo, vidutiniškai, bet jautėsi. Jis sakė ,,nelįsk prie manęs“. Mama viską matė, bet tėčiui nieko nepasakė, tėtis tada nuėjo į tualetą ir dar tada paėmė ranka jam už plaukų ir dar stipriau pradėjo tampyti, jam stipriai skaudėjo, tėčiui pradėjo sakyti ,,baik, baik, man skauda“. Tada mama pasakė jau nelįsti prie vaiko, kažkaip kitaip sakė. Tėtis paleido jo plaukus. Tada mama pasakė, „einam į viršų“. Tada jie su mama ėjo į viršų, vaikas ėjo iš paskos, pradėjo lipti laiptais. Tada tėtis vėl pradėjo sakyti, kad jis yra „teliukas“, „mamyčiukas“. Jis atsakė du kartus: ,,pasižiūrėk į save“ ir jis tada metė į vaiką televizoriaus pultą, bet nepataikė. Taip jis nuėjo į kambarį, jie su mama buvo ir po to pradėjo tėtis labai labai garsiai rėkti. Jis su keiksmažodžiais sakė, kad ,,jūs ten viršuje iš bado numirsite, jeigu jūs nulipsite į apačią bus jums iš P raidės“, labai daug keiksmažodžių sakė. Tėtis buvo labai išgėręs, gėrė nuo ryto, pradžioje alų, po to pasiėmė kažką stipraus. Ir jie su mama buvo vaiko kambaryje. Vaikas pasakė mamai skambinti į policiją, nes bus per vėlu. Ir mama paskambino policijai. Kol važiavo policija, tėtis labai garsiai rėkė, po to atėjo į viršų, atidarė kambario duris, pradėjo labai blogus žodžius ant vaiko ir ant mamos sakyti. Jis pasakė tėčiui, kad nemuštų jų, nes tėtis sakė ,,valinkit iš namų“ su keiksmais. Jis pasakė ,,mes išeisim, tik nemušk“. Tada jis stipriai uždarė duris. Tada du ar tris kartus trenkė į duris ir lūžo durų vienoje vietoje. Jis išėjo, vėl pradėjo keiktis. Mama pasakė ,,eik į lauką, aš toj ateisiu“. Vaikas kai ėjo, tėčiui sakė ,,tik nemušk, prašau“. Jis nekreipė dėmesio. Tada vaikas išėjo. Jis buvo lauke, ir kai tėtis pastūmė mamą, jis tai vėliau sužinojo iš policijos, mama tada išėjo, jie buvo lauke, kol atvažiavo policija. Į užduotą klausimą: „ar tėtis anksčiau keldavo ranką?“, berniukas atsakė: ,,jo, tėtis tampydavo už plaukų, tai buvo prieš metus, jis brėždavo į galvą, tai buvo visada namuose, daugiausiai apačioje, jis kando jam į ranką, tai buvo daug kartų, kai kada mama tai matė. Kada tėtis kąsdavo į ranką (berniukas parodė riešo sritį), jam žiauriau skaudėdavo, kai kuriuose momentuose verkti pradėdavo. Gal vieną kartą ar du kartus matė, kaip tėtis iš kojos į koją mamą daužo, ir tempė ją. Jo tėtis labai dažnai išgeria alaus, ,,starkos“, jis būna darbą praleidžia ir geria, stipresnius geria. Mama išgeria tik per Kalėdas. Jo santykiai su mama geri, ją labai myli. Mama viską perka, futbolui perka. Tėtis retai nuperka kažką, visada piktas, nelaimingas, jam viskas per brangu“. Vaikas teigė, kad su motina jam bus saugu, jis nori likti su mama namuose. Pokalbio pabaigoje berniukas apsiverkė, tačiau atsakė, kad jaučiasi gerai. Daugiau apie įvykį nieko berniukas nepapasakojo (b.l. 58-61, t. 1). Šios liudytojo J. P. bendravimo su mažamečiu nukentėjusiuoju N. A. apie įvykusį šeimyninį konfliktą, kurio metu ir jis nukentėjo, aplinkybės buvo užfiksuotos ir prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. kovo 29 d. policijai adresuoto rašto pridėtoje vaiko-pil. N. A., gim. (duomenys neskelbtini) , situacijos vertinimo duomenų anketoje (b.l. 131-135, t. 1).Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro kortelės išrašo apie įvykį matyti, kad 2026 m. kovo 29 d., 1439 val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas pil. J. B. (pastaba: pranešime yra nurodyta neteisinga nukentėjusiosios pavardė, kuri turi būti pil. A.) telefoninis pranešimas (pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai, jog namuose adresu: (duomenys neskelbtini) agresyvus pranešėjos vyras-pil. KAL1 smurtavo prieš pranešėją. GMP atsisakė. Namuose yra (duomenys neskelbtini) metų berniukas. Privažiavus, prašo susisiekti telefonu, atidarys vartus. Laukia vietoje (b.l. 62-63, t. 1).Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra dviaukštis namas-kotedžas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Įėjimo į gyvenamą patalpą durys yra šviesios spalvos. Užėjus į kotedžo vidų, patenkama į koridorių, kuriame tiek kairėje, tiek dešinėje yra sudėta daug įvairių batų porų, o taip pat yra matoma spinta su stumdomomis medinėmis durimis. Koridoriuje dešinėje pusėje yra matomas į sieną yra atremtas siurblys, šalia kurio yra įvairūs futbolo kamuoliai. Praėjus minėtą koridorių, yra matomas praėjimas į gyvenamąją patalą, t.y. svetainę, kurios dešinėje yra durys, vedančios į tualeto patalpą, kuri neapžiūrima, nes tyrimui reikšmės neturi. Praėjus į kotedžo svetainę, jos dešinėje yra matomi laiptai, vedantys į antrą kotedžo aukštą. Po minėtais laiptais yra matoma aptverta metaline tvorele vieta šunims. Toliau už laiptų yra matomas baro tipo stalas. Už minėto baro yra odiniai foteliai ir sofos, o taip pat nedidelis ant keturių medinių kojų esantis galimai marmurinis staliukas. Ant staliuko yra matomi maisto likučiai, alkoholinio gėrimo butelis, taurė, stikliukas su alkoholiu, metalinė skardinė. Prie sofos, ant grindų yra matomas robotas siurblys. Galinėje svetainės sienoje yra matoma stiklinė siena, išėjimas į terasą. Kairėje yra medinė komoda, ant kurios yra plokščiaekranis televizorius ir kiti daiktai, o ant spintelės yra matoma sulaužyto televizoriaus pultelio dalis, kuri apžiūros metu buvo paimta ir supakuota į voką Nr. 1. Virš televizoriaus yra matomos spintelės ir lentynos. Prie įėjimo į virtuvę, svetainėje yra matomas virtuvinis apvalus stalas, aplink kurį yra 6 (šešios) vienodos medinės kėdės. Praėjus į virtuvės patalpą, yra matomas pilnas virtuvinių baldų komplektas, dviduris metalinis šaldytuvas. Virtuvės grindys yra grįstos iš plytelių, prie medinio apvado, kuris skiria laminatą nuo plytelių, yra matomos smulkios stiklo šukės, kurių keli maži fragmentai buvo paimti ir supakuoti į voką Nr. 2. Grįžus prie laiptų ir užlipus į antrą kotedžo aukštą, dar palypėjus, yra matomos durys į dešinę ir į kairę. Praėjus į kairę, yra matomos medinės durys į vaiko kambarį su šešiais nepermatomais langeliais, kurių medinis langelio rėmas viršutinėje dalyje yra iškritęs/išlūžęs. Užėjus į vaiko kambarį, kairėje pusėje yra matoma dviejų aukštų lova, kambario viduryje yra matomas nedidelis medinis staliukas, o kambario gale yra matomi du langai, ant palangės yra sudėti įvairūs daiktai, o prie lango stovi darbinis stalas, ant kurio yra spausdintuvas ir kiti kanceliarijos daiktai. Šalia minėto darbo stalo yra matomos baro kėdė ir ofisinė kėdė, o ant sienos-kabantis televizorius. Įėjus giliau į vaiko kambarį, dešinėje yra matomas praėjimas į drabužinės kambarį, o užėjus į drabužinę, tiek dešinėje, tiek ir kairėje yra matomi sukabinti įvairūs rūbai. Be to, rūbinėje yra matomi dviratis-treniruoklis, lyginimo lenta ir rūbų džiovyklė, ant kurios kabo rūbai. Rūbinės dešinėje yra matoma šviesios spalvos spintelė su daug stalčių. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų rasta ir paimta nebuvo (b.l. 34-45, t. 1).Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. kovo 29 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad, minėtą dieną įvykio vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) pagal parnešimą atvykusiam Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjui M. Mockui atlikus nukentėjusiosios J. A. asmens apžiūrą, kurios metu buvo fotografuojama, ant moters kūno buvo konstatuoti sužalojimai, t.y. ant kairės rankos vidinio tricepso matomos mėlynė, įbrėžimas, kraujosruva, o ant kaklo srities, kairės pusės yra matomas paraudimas (b.l. 28-32, t. 1).Iš teisme paskelbtos byloje esančios neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų pažymos matyti, kad, pagal pranešimą 2026 m. kovo 29 d. į įvykio adresu: (duomenys neskelbtini) atvykusiems policijos pareigūnams alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0695 (patikros sertifikato Nr. 2430838) patikrinus kaltinamojo R. A., kaip galimai smurtavusio asmens, blaivumą, pastarajam buvo nustatytas 2,47 promilių neblaivumas (b.l. 98, t. 1).Iš teisme paskelbtos byloje esančios alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0695, patikros sertifikato Nr. 2430838 kopijos matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta 2025 m. gruodžio 17 d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2026 m. birželio 15 d. (b.l. 97, t. 1).Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 0814-0840 val., Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 55, Trakų m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį „HP“, kompiuterinės programos „VLC Media Player“ pagalba buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoto telefoninio skambučio garso įrašas, kurio pradžios data ir laikas-2026 m. kovo 29 d., 14:39:27 val. (ID92474961551). Garso įrašo trukmė-01:39 min. Paspaudus garso įrašo „Play“ mygtuką, pasigirsta pradžioje neaiškūs garsai ir po kelių sekundžių prasideda pokalbis: BPC: 112. Moteris: Laba diena. BPC : Labas dieną. Moteris: Norėčiau policiją iškviest. BPC: O kas yra? Moteris: Smurtas šeimoje. BPC: Adresą sakykit, koks miestas? Moteris: (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). BPC: Palaukit, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gatvė? Moteris: (duomenys neskelbtini), taip. BPC: Kelintas dar kartą namo numeris? Moteris: (duomenys neskelbtini) namas, (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini). Moteris: Taip. BPC: kelintas aukštas? Moteris: Čia kotedžai, čia privažavus policijai reikia atidaryti vartus. BPC: o ten jokio kodo nereikia jokio? Moteris: man svarbu žinot, kad policija atvažiavo. BPC: Jūs būsit pasiekiama telefonu? Moteris: taip. BPC: O Jus muša kas nors? Moteris: Nu mes su nepilnamečiu vaiku, vyras ant manęs pakėlė ranką pakėlė ranką ir muša, bijau. BPC: Kiek metų vaikui, pilnametis , nepilnametis? Moteris: (duomenys neskelbtini)BPC: Berniukas, mergaitė? Vyras: berniukas BPC: medikų niekam nereikia? Moteris: ne. BPC: Daugiau vaikų nėra? Moteris: ne. BPC: O vardas pavardė Jūsų ? Moteris: J. A.. BPC: o vyro? Vyras: KAL1 . BPC: Koks?. Moteris: R.. BPC: supratau, tai perduosiu policijai laukit, būkit prie telefono. Moteris: Ačiū. Įrašo pabaiga (b.l. 69-70, t. 1).Iš teisme paskelbtos byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2026 m. kovo 31 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2026 m. kovo 31 d. teismo medicinos ekspertas, kaip specialistas, savo darbo vietoje adresu: Didlaukio gt. Nr. 86E, Vilniaus m. susipažinęs su įvykio, t.y. galimai padarytos nusikalstamos veikos, aplinkybių aprašymu ir atlikęs į ekspertinę įstaigą atvykusios buvusios sužalotos nukentėjusiosios J. A., papildomai davusios paaiškinimus, asmens apžiūrą, davė išvadą apie tai, kad pil. J. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo padaryti sužalojimai, t.y. dešinio žasto vidurinio trečdalio išorinio paviršiaus poodinė kraujosruva, kairio žasto vidurinio trečdalio vidinio-užpakalinio paviršiaus poodinės kraujosruvos ir dešinės šlaunies apatinio trečdalio užpakalinio paviršiaus poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje ir galėjo atsirasti suduodant smūgius rankomis, kojomis (pvz. dešinės šlaunies poodinė kraujosruva), tempiant/tampant už rankų, suspaudus rankų pirštais (pvz., poodinės kraujosruvos kairiame žaste), o taip pat nugriuvus ir atsitrenkus į kietus, bukus atsikišusius paviršius (pvz., dešinio žasto poodinė kraujosruva) ir panašiai. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 1-2 paras iki nukentėjusiosios apžiūros VTMT Vilniaus skyriuje 2026 m. kovo 31 d., 0830 val. Į tai nurodo nustatytų kūno sužalojimų makroskopinis vaizdas (poodinių kraujosruvų spalva). Nustatyti kūno sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų jnukentėjusiajai padarymo metu, nukentėjusioji J. A. galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 3-imis trauminiais poveikiais. Sužalojimų pobūdis, jų lokalizacija ir išsidėstymas pil. J. A. kūno srityse neprieštarauja tam, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje ir nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis bei laiku (b.l. 77-78, t. 1).