Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1432-1269/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-22463-2026-8Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 28 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Purvys sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, dalyvaujant nukentėjusiajai PRS1 (nuotoliniu būdu), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui V. B. (V. B.) (nuotoliniu būdu),viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios PRS1 skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos A. K. 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19519-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26306695086).Teismasn u s t a t ė :Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos A. K. 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19519-2026, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 5651 straipsnio 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Nutarime nurodyta, kad 2026 m. liepos 6 d. Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), apgadintas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykę policijos pareigūnai rado pranešėją PRS1, kuri paaiškino, kad 2026 m. liepos 6 d. apie 00.00 val. į automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvažiuota ir apgadintas priekinis sparnas. Vairuotojas iš įvykio vietos išvažiavo. Išvažiavęs automobilis TOYOTA PRIUS, pilkos spalvos, valstybinius numerius spėja (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu patikrinus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jie priklauso automobiliui VW PASSAT. Tyrimo metu peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą matyti, kad važiuodamas atbuline eiga automobilis TOYOTA PRIUS kliudo stovintį automobilį BMW. Dėl prastos vaizdo įrašo kokybės įžiūrėti tikslius automobilio TOYOTA PRIUS valstybinius numerius neįmanoma. Policijos registro duomenimis TOYOTA markės automobilių, kurių valstybinio numerio ženklo raidės nežinomos, o skaičiai (duomenys neskelbtini) yra 384; TOYOTA markės automobilių, kurių valstybinio numerio ženklo raidės (duomenys neskelbtini), o skaičiai nežinomi yra 148; TOYOTA markės automobilių, kurių valstybinio numerio ženklo raidės (duomenys neskelbtini), o skaičiai nežinomi yra 208; TOYOTA markės automobilių, kurių valstybinio numerio ženklo raidės (duomenys neskelbtini), o skaičiai nežinomi yra 101. Tyrimo metu nustatyta, kad panašiausi valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklauso automobiliui TOYOTA, registruotam S. K. vardu, kuris paaiškino, kad automobiliu TOYOTA važinėja jis vienas, neprisiminė, kad liepos 6 d. būtų buvęs (duomenys neskelbtini) gatvėje, birželio 30 d. jį paguldė į ligoninę ir po to jis nevažinėjo, automobilis stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apžiūrėjus automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad apgadinimų susijusių su automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais nenustatyta. Automobilis TOYOTA šviesiai pilkos spalvos. Tyrimo metu liudininkų, galinčių suteikti objektyvių duomenų apie tiriamą eismo įvykį, nenustatyta. Nutarime konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog PRS1 pati eismo įvykio nematė, kitų pašalinių eismo įvykio liudytojų nėra, vaizdo įraše automobilio valstybiniai numeriai nesimato, todėl nesant objektyvių kaltinančių įrodymų, nėra galimybės nustatyti automobilio, kuris apgadino automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu nukentėjusioji PRS1 (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą, kuriame prašo atnaujinti bylą. Pareiškėja skunde nurodo, kad, jos nuomone, tyrimas buvo atliktas neapgalvotai ir neišsamiai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, t. y. kaip automobilio savininkas paaiškino jo automobilio užfiksavimą vaizdo medžiagoje; ar buvo apžiūrėtas (automobilio savininkas) batų / rūbų buvimas ant kūno, kurie yra užfiksuoti vaizdo medžiagoje (ranka kairė ar dešinė, tatuiruotė); ar yra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas tikrai buvo gydymo įstaigoje minėtu laiku; ar asmuo nevykdo automobilių nuomos individualios veiklos, ar nėra mažosios bendrijos savininkas, kuri užsiima automobilių nuoma; ar buvo padarytos užklausos į pavežėjų bendroves ar kurjerių bendroves dėl minėto automobilio dalyvavimo veikloje; kas naudojosi minėtu automobiliu; ar buvo patikrinti šviesoforo duomenys (žinant laiką, kada buvo įvažiuota, paprasta įrodyti, kad automobilis buvo įvažiavęs į kiemą).Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė. Pareiškėja PRS1 teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad siekia, jog tyrimas būtų tęsiamas ir surastas į jos automobilį atsitrenkęs asmuo. Sutinka, kad atsitrenkusio automobilio valstybiniai numeriai vaizdo įraše gerai nesimato, tačiau iš nuotraukų galima įžiūrėti skaičius (duomenys neskelbtini), taip pat raidę (duomenys neskelbtini). Ji pateikė tik spėjimą, tačiau policijos pareigūnai gali duomenis patikrinti. Be to, yra žinoma automobilio markė, laikas, kada buvo atsitrenkta, yra vienas išvažiavimas iš kiemo, pagal tai galima patikrinti šviesoforų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, todėl nemano, kad šiuo atveju nėra galimybės identifikuoti automobilio. Taip pat vaizdo įraše matyti, kad automobilio vairuotojui ant rankos buvo tatuiruotė, todėl jai kyla klausimas, ar pareigūnai tai patikrino. Ji kaip nukentėjusioji dėjo visas pastangas, kad surasti kaltininką, nedelsdama policijai pateikė įvykio vaizdo įrašą, todėl mano, kad pareigūnai tyrimą atliko atmestinai ir turėtų dar kartą patikrinti bylos aplinkybes.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas V. B. teismo posėdyje prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad į pareiškėjos automobilį atsitrenkęs ir tikrintam asmeniui S. K. priklausantis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra vienas ir tas pats, nes skiriasi automobilių ratlankiai, spalva, taip pat automobilių galinių dalių stiklų tamsinimas. Todėl prašyti minėto asmens pateikti nuomos sutartį ar medicininius dokumentus nėra tikslinga, nes faktai liudija, kad ne jis atsitrenkė į pareiškėjos automobilį. Šiuo atveju policijos pareigūnai, atlikdami atsitrenkusio automobilio paiešką, pagal duomenų bazę nustatė, jog yra beveik 1000 automobilių, kuriuos tyrimo metu reiktų patikrinti, nes tikrieji automobilio valstybiniai numeriai nežinomi. Kadangi vien spėjimais grįsti kaltinimo negalima, o įrodymai negali būti renkami iki begalybės, nesant vaizdo įrašų, tolesnė automobilio paieška būtų netikslinga.Nukentėjusiosios PRS1 skundas netenkintinas.ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos PRS1 skundo argumentus, išklausęs pareiškėjos ir Institucijos atstovo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą bei nuotraukas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Institucija pagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Šioje byloje aktualios ANK 563 straipsnio nuostatos, pagal kurias administracinių nusižengimų teisenos paskirtis, be kita ko, yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą. Remiantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gavus pareiškėjos PRS1 pranešimą apie tai, kad 2026 m. liepos 6 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), jos automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino automobilis TOYOTA PRIUS, pilkos spalvos, galimai valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal požymius administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą buvo nustatyta, jog įvykio vieta prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra stebima vaizdo stebėjimo kamera. Tyrimo metu peržiūrėjus pareiškėjos pateiktą vaizdo įrašą nustatyta, kad jame užfiksuota, kaip važiuodamas atbuline eiga automobilis TOYOTA PRIUS kliudė stovintį automobilį BMW, tačiau dėl prastos vaizdo įrašo kokybės nustatyti tikslius automobilio TOYOTA PRIUS valstybinius numerius nepavyko. To padaryti nepavyko ir peržiūrėjus pareiškėjos pateiktas nuotraukas. Teismo posėdžio metu taip pat buvo peržiūrėtas byloje esantis vaizdo įrašas, kuris patvirtina, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis TOYOTA PRIUS atsitrenkė į automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir po kontakto iš įvykio vietos išvažiavo. Vis dėlto, aptariamo vaizdo įrašo įrodomoji reikšmė, sprendžiant dėl konkrečios transporto priemonės ir jos vairuotojo tapatybės, yra ribota, nes dėl įrašo kokybės automobilio TOYOTA PRIUS valstybinių numerių patikimai įskaityti nėra galimybės. To negalima padaryti ir iš byloje esančių pareiškėjos pateiktų nuotraukų. Vaizdo įrašas ir nuotraukos leidžia spręsti tik apie transporto priemonės markę, modelį, spalvą ir tam tikrus kitus išorinius požymius, taip pat kelti prielaidas dėl atskirų valstybinių numerių simbolių, tačiau šie duomenys nėra pakankamai aiškūs, kad vien jų pagrindu būtų galima patikimai nustatyti konkrečią transporto priemonę.Bylos medžiaga patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo analizuojama turima vaizdo medžiaga, tikrinami pagal ją galimi automobilio TOYOTA PRIUS valstybinių numerių raidžių ir skaitmenų deriniai bei pagal šiuos derinius registruotos atitinkamos transporto priemonės. Vis dėlto, dėl nepakankamos vaizdo įrašo ir nuotraukų kokybės galimų numerių kombinacijų skaičius išlieka itin didelis. Antai policijos registro duomenimis TOYOTA markės automobilių, kurių: valstybinio numerio ženklo raidės nežinomos, o skaičiai (duomenys neskelbtini) yra 384; valstybinio numerio ženklo raidės (duomenys neskelbtini), o skaičiai nežinomi – 148; valstybinio numerio ženklo raidės (duomenys neskelbtini), o skaičiai nežinomi – 208; valstybinio numerio ženklo raidės (duomenys neskelbtini), o skaičiai nežinomi – 101. Nors tarp šių transporto priemonių konkrečiai TOYOTA PRIUS automobilių skaičius tikėtina būtų ženkliai mažesnis, tačiau pastebėtina, kad nurodytos raidžių ir skaičių kombinacijos yra tik prielaidų pobūdžio ir neatspindi viso galimų TOYOTA PRIUS automobilių skaičiaus, todėl šiuo atveju nesant objektyvių individualizuojančių duomenų, leidžiančių konkrečią transporto priemonių išskirti iš kitų ir susieti būtent su nagrinėjamu eismo įvykiu, negauta. Įvykį tiesiogiai mačiusių asmenų, galinčių identifikuoti į pareiškėjos automobilį BMW atsitrenkusį automobilį, jo valstybinius numerius ar vairuotoją, taip pat nenustatyta. Nepaisant to, tyrimą atlikę policijos pareigūnai vis dėlto vertino, kad panašiausi valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklauso automobiliui TOYOTA PRIUS, registruotam S. K. vardu. Tačiau šis asmuo paaiškino, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje automobilio nevairavo, be to, apžiūrėjus minėtą automobilį apgadinimų, susijusių su pareiškėjos automobilio BMW apgadinimais, neužfiksuota.Pagal ANK bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 5651 straipsnyje nustatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą. Nagrinėjamu atveju skundžiamu Institucijos 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 5651 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, konstatavus, jog pareiškėja PRS1 pati eismo įvykio nematė, kitų pašalinių eismo įvykio liudytojų nėra, vaizdo įraše automobilio valstybiniai numeriai nesimato, todėl nesant objektyvių kaltinančių įrodymų, nėra galimybės nustatyti automobilio, kuris apgadino automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pirmiau aptartų duomenų, Institucija, siekdama nustatyti bei patraukti atsakomybėn asmenį, kuris bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį TOYOTA PRIUS bei atsitrenkęs į pareiškėjos automobilį BMW išvažiavo iš įvykio vietos, atliko objektyviai prieinamus veiksmus, t. y. peržiūrėjo pareiškėjos pateiktą vaizdo įrašą bei nuotraukos, patikrino policijos registro duomenis apie transporto priemones TOYOTA ir jų galimus valstybinius numerius, nustatė ir apžiūrėjo panašiausią pagal valstybinius numerius į vaizdo įraše ir nuotraukose užfiksuotą automobilį TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei gavo šio automobilio savininko S. K. paaiškinimus. Atlikus minėtus tyrimo veiksmus konstatuota, kad objektyviai nėra galimybės nustatyti automobilio, kuris apgadino pareiškėjos automobilį BMW. Šiame kontekste pažymėtina, kad siekiant nustatyti asmenį, kuris bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį bei atsitrenkė į pareiškėjos automobilį BMW, pirmiausia būtina tiksliai identifikuoti patį automobilį – jo markę, modelį, spalvą, taip pat jo valstybinius numerius. Nagrinėjamu atveju bylos vaizdine medžiaga nustatyta tik minėto automobilio markė ir modelis, t. y. TOYOTA PRIUS, tačiau svarbiausias eisme dalyvaujančią transporto priemonę identifikuojantis duomuo – valstybiniai numeriai – patikimai nenustatytas. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nenustačius konkretaus įvykyje dalyvavusio automobilio, nėra ir objektyvios galimybės nustatyti jį vairavusio asmens. Pažymėtina, kad didelė dalis pareiškėjos skundo argumentų iš esmės yra susiję su tuo, kad, pasak pareiškėjos, Institucija neišsamiai patikrino automobilio TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką S. K. ir jo nurodytas aplinkybes. Tačiau palyginus pareiškėjos pateiktame vaizdo įraše bei nuotraukose užfiksuotą automobilį TOYOTA PRIUS su apžiūros metu nuotraukose užfiksuotu S. K. automobiliu TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad automobiliai akivaizdžiai skiriasi. Antai, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad vizualiai skiriasi automobilių ratlankių forma, taip pat automobilių spalva (vaizdo įraše automobilio spalva yra pastebimai tamsesnė už byloje apžiūrėto automobilio TOYOTA, net ir įvertinus tamsų paros metą). Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad apžiūros metu apgadinimų, susijusių su pareiškėjos PRS1 automobilio BMW apgadinimais, nenustatyta. Todėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių konkrečiai su S. K., papildomas aiškinimasis šiuo atveju netikslingas. Kartu pastebėtina, kad tyrimo metu nepavykus patikimai identifikuoti įvykyje dalyvavusio automobilio TOYOTA PRIUS valstybinių numerių ir nesant objektyvių duomenų, kad įvykio metu aptariamo automobilio vairuotojas vykdė pavežėjo ar kurjerio paslaugas, priešingai nei nurodė pareiškėja, užklausa į visas tokias paslaugas teikiančias bendroves apie nagrinėjamo įvykio vietoje ir laiku galimai buvusį automobilį TOYOTA PRIUS, teismo vertinimu, taip pat būtų neracionali. Vis dėlto, teismas sutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad žinant įvykio vietą ir laiką bei siekiant tiksliai identifikuoti įvykyje dalyvavusį automobilį TOYOYA PRIUS buvo tikslinga patikrinti informaciją, ar aplink įvykio vietą nėra eismo vaizdo stebėjimo kamerų, kurios būtų galėjusios užfiksuoti judantį minėtą automobilį, bei peržiūrėti aktualaus laikotarpio vaizdo įrašus. Byloje nėra duomenų, kad tyrimo metu tai buvo padaryta, ir teismo posėdžio metu Institucijos atstovas to patvirtinti taip pat negalėjo. Byloje nustatyta, kad įvykio vieta yra prie pastato (duomenys neskelbtini). Iš viešai prieinamų informacijos šaltinių matyti, kad išvažiavimas iš daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kiemo teritorijos yra galimas trimis kryptimis. Judant viena iš krypčių tiesiai link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos yra įrengta SĮ „Susisiekimo paslaugos“ eismo stebėjimo kamera „duomenys neskelbtini) g. vald.“ Teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti bylą, 2026 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į SĮ „Susisiekimo paslaugos“ su prašymu pateikti bylai aktualaus laikotarpio minėtos eismo stebėjimo kameros vaizdo įrašus. Tačiau iš gauto SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsakymo matyti, kad pateikti prašomą vaizdo įrašų nėra galimybės, nes vaizdo įrašai saugomi iki 30 kalendorinių dienų. Šioje byloje nagrinėjamas įvykis įvyko 2026 m. liepos 6 d. apie 00.00 val., taigi SĮ „Susisiekimo paslaugos“ eismo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai šiai dienai nėra išlikę. Kitų konkrečių tyrimo veiksmų, kuriuos šiuo metu atlikus būtų reali galimybė gauti naujų duomenų, leidžiančių patikimai identifikuoti įvykyje dalyvavusį automobilį TOYOYA PRIUS ir nustatyti jį vairavusį bei administracinį nusižengimą padariusį asmenį, teismas nenustatė.ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Tačiau bylos grąžinimas papildomam tyrimui turi būti pagrįstas konkrečiu poreikiu atlikti papildomus veiksmus, galinčius turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o ne vien abstrakčia galimybe, kad tęsiant tyrimą ateityje galėtų atsirasti naujų duomenų.Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucija šioje byloje atliko pakankamai didelės apimties tyrimą ir nors byloje nėra duomenų apie tai, kad tyrimo metu būtų patikrinta informaciją apie netoli įvykio vietos esančias eismo vaizdo stebėjimo kameras bei peržiūrėti bylai aktualūs vaizdo įrašai, tačiau nuo įvykio praėjus daugiau nei 30 dienų tokie vaizdo įrašai šiuo metu nėra išlikę. Todėl vien formalus jau atliktų paieškos ir patikrinimo veiksmų kartojimas ar vis didesnio galimų valstybinių numerių kombinacijų skaičiaus tikrinimas, nesant papildomo objektyvaus kriterijaus, leidžiančio susiaurinti tikrintinų transporto priemonių ratą, būtų neracionalus ir neefektyvus. Pažymėtina, kad ANK įtvirtintas visapusiško ir objektyvaus aplinkybių ištyrimo reikalavimas suponuoja pareigą atlikti tik realiai turinčius reikšmės tyrimo veiksmus, tačiau ne pareigą atlikti neribotos apimties patikrinimus, grindžiamus prielaidomis. Pareigą imtis priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti negali būti suprantama kaip reikalavimas bet kokia kaina nustatyti pažeidėją arba tyrimą tęsti neribotą laiką, kai atlikus visus objektyviai įmanomus tyrimo veiksmus, pažeidėjo nustatyti nepavyksta. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad buvo išnaudotos visos objektyviai prieinamos ir protingos galimybės nustatyti asmenį, kuris bylai reikšmingomis aplinkybėmis vairavo automobilį TOYOTA PRIUS ir atsitrenkė į pareiškėjos automobilį BMW, tačiau toks asmuo liko nenustatytas. Galimybė toliau tęsti tyrimą ir tikrinti įvairius pagal byloje esantį vaizdo įrašą ir nuotraukas numanomus automobilio valstybinių numerių derinius, nesant papildomų individualizuojančių duomenų, nesudaro pagrindo spręsti apie realią galimybę nustatyti konkrečią transporto priemonę ir jos vairuotoją. Minėta, kad skundžiamu Institucijos 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu, kuriame nurodyta kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vis dėlto, iš bylos medžiagos ir skundžiamo nutarimo matyti, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta iš esmės dėl to, kad nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. Tuo tarpu ANK tokia galimybė nėra įtvirtinta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai konstatuojama, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių. Kita vertus, šioje byloje konstatavus, kad yra išnaudotos visos prieinamos ir protingos galimybės nustatyti konkrečią transporto priemonę ir jos vairuotoją, grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai didelės apimties papildomam bylos aplinkybių tyrimui netikslinga. Tai atitinka ir teismų praktiką, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-942/2023.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad pareiškėjos PRS1 skundas netenkintinas ir skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u t a r i a :Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos A. K. 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19519-2026 administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir nukentėjusiosios PRS1 skundo netenkinti. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėjas Giedrius Purvys