- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-2093-656/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08518-2025-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- "Klaipėdos vanduo"
- Atsakovas
- ATS1
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) ATS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei ATS1 dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus apygardos teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu. Ieškovė akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama iš atsakovės ATS1 (toliau – atsakovė) priteisti 549,14 Eur įsiskolinimą, 5 proc. procesines palūkanas ir 23,00 Eur žyminį mokestį. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas visiškai. 2026 m. kovo 18 d. teisme gautas atsakovės procesinis dokumentas (DOK-31740), pavadintas skundu, kuriame prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nutraukti sprendimo vykdymą, panaikinti išduotą vykdomąjį raštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktas procesinis dokumentas laikytinas prašymu dėl proceso atnaujinimo, dėl ko nustatė pareiškėjai terminą pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų CPK 369 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tame tarpe sumokėti už pareiškimą 23 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atsakovė ATS1 atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai: Ginčijama nutartimi nepagrįstai reikalaujama pareiškėjos sumokėti 23 Eur žyminį mokestį kaip už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Sprendimas už akių priimtas pažeidžiant atsakovės teisę būti informuotai apie procesą, reikšti prieštaravimus dėl pareikštų reikalavimų. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiant tik per EPP, nebandant jų įteikti paštu, nors atsakovė nėra aktyvi EPP vartotoja, neteikia dokumentų per EPP, yra pateikusi teismui prašymą dėl jos EPP paskyros panaikinimo. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimas už akių naikintinas, nes negalėjo būti priimtas. Teismas neįvertino, kad atsakovei nebuvo sudarytos realios galimybės gintis, nežinant apie iškeltą civilinę bylą. Bylą nagrinėjo netinkamas teismas, tuo pažeidžiant CPK 29 straipsnio normą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikytinas nepagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad bylą nagrinėjo ir ginčijamą nutartį priėmė netinkamas teismas, tuo pažeidžiant CPK 29 straipsnio normą.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 62² straipsnis nustato, kad bylos, kurios CPK nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurioms netaikomos išimtinio teismingumo taisyklės, paskirstomos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis (toliau – kompiuterinė programa), apylinkių teismams arba jų rūmams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojantis kompiuterine programa paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu (CPK 62² straipsnio 1, 2 dalys).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas kompiuterine programa priskirtą bylą išnagrinėjo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 2 dalimi ir veikdamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vardu.
Motyvuojamoji dalis
Dėl ginčo esmės
Teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK nustatytus jam keliamus reikalavimus. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Atskiruoju skundu kvestionuojama pirmosios instancijos teismo nutartis tuo pagrindu, kad nepagrįstai atsakovė įpareigota sumokėti už procesinį dokumentą žyminį mokestį, mokėtiną kaip už prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas yra priėmęs 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių, kuriuo buvo visiškai patenkintas ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinys, priteisiant iš atsakovės ATS1 skolą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui procesinį dokumentą, pavadintą skundu. Procesiniame dokumente keliami reikalavimai panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nutraukti sprendimo vykdymą, panaikinti išduotą vykdomąjį raštą.
Teismų praktikoje laikomasi turinio viršenybės prieš formą principo. Todėl teismas turi vadovautis ne vien procesinio dokumento pavadinimu, tačiau vertinti ko konkrečiai siekiama procesiniu dokumentu.
Nagrinėjamu atveju nors procesinio dokumento pavadinime nurodyta, kad jis dėl sprendimo už akių panaikinimo bei proceso atnaujinimo, tačiau procesinio dokumento reikalavime nėra suformuluotas prašymas dėl proceso atnaujinimo, dokumente nėra dėstoma jokių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad tai pateiktas dokumentas, siekiant proceso atnaujinimo. Iš atsakovės pateikto procesinio dokumento turinio bei reiškiamo reikalavimo (kuris akivaizdžiai nėra tiksliai suformuluotas) spręstina, kad atsakovė siekia Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Šiuo gi atveju atsakovė remiasi tuo, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių atsakovei esant netinkamai informuotai apie procesą (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti vertinimą, ar pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atitinka CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vertino kaip prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl nepagrįstai nustatė terminą atsakovei sumokėti 23 Eur žyminį mokestį kaip už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.
Dėl bylos procesinės baigties
Išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas sprendžiant procesinio dokumento dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą, dėl ko priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, o ginčijama Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartis panaikinama ir procesinio dokumento priėmimo klausimo nagrinėjimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad iš naujo sprendžiant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą vertintina, ar pareiškimą pateikęs asmuo nepraleido termino pateikti prašymą, ar termino praleidimo priežastys yra svarbios ir kt. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti. Kartu atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegjjos suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2029 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui procesinio dokumento (DOK-31740) priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.