- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-15
- Bylos Nr.
- e2-4932-424/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00470-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Atsakovas
- ATS1, ATS3, ATS4, ATS2
- Ieškovas
- IES1
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovams ATS1 , ATS4 , ATS2 , ATS3 dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovus atstatyti 4 m. pločio servitutinį kelią, nustatytą 2005-12-22 Apskrities viršininko sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini), jiems priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir netrukdyti juo naudotis.
2. Nurodo, kad jam su J. M. priklauso 0,5 ha namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą iš visų pusių supa atsakovams priklausantis 16,86 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Greta šio atsakovams priklausančio sklypo yra kitas ieškovui priklausantis 2,5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visi sklypai yra (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovams priklausančiame žemės sklype 2005-12-22 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyti servitutai: 0,03 ha kelio servitutas ir 0,01 ha kelio servitutas (teisė naudotis pėsčiųjų taku).
4. Ieškovas, norėdamas patekti iš vieno savo žemės sklypo į kitą, naudojosi servitutiniu keliu per atsakovams priklausantį žemės sklypą, tačiau jau keletą metų to negali padaryti, kadangi šis kelias yra užartas. Tokiu būdu, ne tik ieškovui, bet ir kitiems (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams trukdoma naudotis servitutiniu keliu.
5. 2020-10-13 raštu Nr. 46SD-3385-(14.46.104) Nacionalinė Žemės tarnyba (toliau NŽT), atsakydama į IES1 skundą, informavo, kad atliko nurodyto atsakovų žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą ir nustatė, kad bendro naudojimo kelias rytinėje pusėje yra suartas ir apsėtas avižomis, vakarinėje pusėje nenaudojamas, sunykęs, apaugęs žolėmis.
6. Į 2025-11-14 ieškovo atstovės R.Vasiliauskienės pasiūlymą gera valia atstatyti servitutinį kelią ir netrukdyti juo naudotis, atsakovai nereagavo.
Šalies argumentai
7. Atsakovas ATS3 su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovų sklypo plane tarp taškų 9-10-14 yra pažymėtas kelias. Iš sklypo plane esančios gretimybių lentelės matyti, kad linija tarp taškų 9 ir 10 ribojasi su 4 metrų pločio keliu. Kad su keliu ribotųsi linija tarp taškų 10 ir 14, informacijos nėra. Susipažinus su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (kuriai pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba) valdomame internetiniame puslapyje geoportal.lt esančia informacija apie valstybinius žemės sklypus, matyti, kad nuo ieškovo 0.5 ha ploto namų valdos žemės sklype esančių pastatų, šiaurės kryptimi, yra suformuota bendro naudojimo kelio atkarpa, kuri nesiekia 10 metrų pločio kelio (gretimybė taškams 12-13-14-15). Tad galima teigti, kad likusi kelio dalis ir yra atsakovams priklausančiame sklype nustatytas kelio servitutas. Matematiškai nesunku apskaičiuoti, kad jei servitutinis kelias yra 4 m. pločio ir užima 0,03 ha, tai jo ilgis yra 75 m. Pasinaudojus geoportal.lt esančia atstumų matuokle galima teigti, kad būtent tokio ilgio kelias yra nuo 4 m iki 10 m pločio bendro naudojimo kelių. Jei šis kelias būtų suartas, ieškovas negalėtų patekti ne į savo žemės ūkio paskirties žemę, kaip nurodomą Ieškinyje, bet į namų valdą. Dėl to ieškovas pretenzijų nereiškia, iš ko akivaizdu, kad jis į 10 m. pločio bendro naudojimo kelią, kuris ribojasi su ieškovo žemės ūkio paskirties žemės sklypu, privažiuoja laisvai.
8. Ieškovas patekti į savo žemės ūkio paskirties sklypą, kurį laiką naudojosi keliu per atsakovų žemės sklypą, tačiau tai nebuvo servitutinis kelias ir jis nebuvo toje vietoje, kur nurodo ieškovas. Ieškovas atsakovų žemės sklypo šiaurinėje dalyje savavališkai išvažinėjo du kelius, kurie matosi geoportal.lt esančioje 2015 - 2017 ortofotonuotraukoje. Atsakovai į tai nekreipė dėmesio, nes žemės pagal jos paskirtį nenaudojo. Tačiau 2017 m. atsiradus grėsmėms, kad už apleistą žemę gali būti didinamas žemės mokestis, pavasarį sudarė panaudos sutartį su ūkininku S. B., kuris žemės sklypą sutvarkė ir iki šiol naudoja jį pagal paskirtį.
Šalies argumentai
9. Atsakovė ATS1 su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovų žemės sklype 2005-12-22 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas 0,03 ha kelio servitutas (duomenys neskelbtini). 3 ir 4 (duomenys neskelbtini), sklypų savininkams privažiuoti nuo 10 metrų bendro naudojimo kelio (žvyrkelio) prie jų sklypų. Šis servitutinis kelias niekada nebuvo suartas, šiuo metu jo būklė yra gera, juo naudojasi tiek šalys, tiek kiti asmenys Važiuojant šiuo servitutiniu keliu nuo ieškovo namų šiaurės kryptimi patenkama į žvyrkelį, pasukus rytų kryptimi ir pavažiavus apie 150 metrų, su žvyrkelis pradeda ribotis su IES1 priklausančiu 2.5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į šį sklypą ieškovas gali patekti nuo bet kurios bendro naudojimo kelio vietos.
Atsiliepimas
10. Atsakovas ATS4 prašė ieškinį atmesti, nes ieškovas į savo žemės sklypus gali patekti ne per atsakovų žemės sklypą. Nurodė, kad atsakovų žemės sklype kelio niekada nebuvo. Buvo tik takas pėstiesiems. Kelias galėjo atsirasti ieškovui neteisėtai pėstiesiems skirtu taku važinėjant transporto priemonėmis.
11. Atsakovas ATS2 savo pozicijos dėl ieškinio nepareiškė.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba ieškinį palaikė. Nurodė, kad jei servituto faktiškai nėra likusio, atsakovai privalo jį atstatyti į buvusią padėtį. Pateikė argumentus nesusijusius su ginčo esme, t.y. dėl servituto, kaip daiktinės teisės, galiojimo ir pasibaigimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
13. Pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis ieškovui kartu su J. M. dalinės nuosavybės teise priklauso 0,5 ha namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovams dalinės nuosavybės teise priklauso 16,86 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2,5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visi sklypai yra (duomenys neskelbtini), visi sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus
14. Atsakovų žemės sklype 2005-12-22 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyti servitutai: 0,03 ha ploto kelio servitutas ir 0,01 ha ploto kelio servitutas (teisė naudotis pėsčiųjų taku). Servitutų ribos nenustatytos, jų vieta kadastro žemėlapyje nepažymėta.
15. Ieškinys pareikštas dėl pažeistų teisių gynimo. CPK 1.138 str. nustato, kad teismas asmenų civilines teises gina jame nurodytais būdais. Tam, kad asmens teisės būtų ginamos, į teismą besikreipiantis asmuo turi įrodyti, kad jis turi teisę, ir kad ši jo teisė yra pažeista. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovų sklype suartas kelias buvo nustatytas servitutu turi ne tik tai įrodyti, bet ir įrodyti, kad jis yra šiuo servitutu nustatytos teisės viešpataujančio daikto turėtojas, t. y. įrodyti, kad panaikinus kelio servitutu nustatytą kelią, jo žemės sklypų tinkamas naudojimas pagal paskirtį tapo nebeįmanomas.
16. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnis).
17. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik kito asmens nuosavybės teisės ribojimas.
18. Kaip matyti iš atsakovų žemės sklypo plano ir proceso dalyvių paaiškinimų, atsakovų žemės sklypas šiaurinėje pusėje ties posūkio taškais 12-13-14-15 ribojasi su 10 m. pločio keliu. Rytinėje sklypo dalyje taškais 15-16-17 pažymėta gretimybė su 4 m pločio keliu, su kuriuo iš kitos jo pusės ribojasi ieškovo žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Šis ieškovo žemės sklypas šiaurine kraštine ribojasi su jau minėtu 10 m. pločio keliu. Ieškovo 0,5 ha namų valdos žemės sklypas, pažymėtas posūkių taškais 10-11-5-6-9-10 yra įsiterpęs į atsakovų žemės sklypą. Privažiavimas į ieškovo namų valdos žemės sklypą suformuotas nuo šiaurinėje sklypo dalyje esančio viešo 10 m. pločio kelio. Atsakovų žemės sklype šio įvažiavimo dalis tarp taškų 9-10 pažymėta gretimybė su 4 m. pločio keliu. Atitinkamai ieškovo sklypo plane gretimybė su tuo pačiu 4 m pločio keliu iš kitos kelio pusės pažymėta taškais 6-1. Taigi ieškovas turi privažiavimą iš viešo bendro naudojimo kelio į savo namų valdos žemės sklypą ir į 2,5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir netrukdomam žemės sklypų naudojimui kelias per atsakovų sklypą jam nereikalingas. Be to, kaip matyti iš ieškovo žemės sklypų kadastro duomenų, nurodytų Nekilnojamojo turto registruose, viešpataujančių daiktų servitutai neregistruoti.
19. Ieškovo argumentai, kad jis ilgą laiką iš vieno savo žemės sklypo į kitą sklypą patekdavo per atsakovų žemės sklypą, dar nereiškia, kad jis turi teisę važinėti per atsakovų sklypą ir tuo pagrindu reikalauti, kad kelias būtų atstatytas.
20. Ieškovas teigia, kad jo siekiamas atkurti bendro naudojimo ir kelio servitutu apibrėžtas kelias ėjo nuo rytinėje atsakovų sklypo dalyje esančio bendro naudojimo kelio iki jo namų valdos žemės sklypo rytinės dalies. Tačiau jokios nuorodos į tokį kelią atsakovų žemės sklypo formavimo dokumentuose nėra. 2005-09-12 žemės sklypo abrise ieškovo nurodytoje vietoje kelias nepažymėtas; žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akre nurodyti numatomų kelio ir tako servitutų turinys ir tikslas niekaip neaptarti. Atsakovų žemės sklype, kurio kadastro duomenys nustatyti 2005-09-26, tokių naudmenų, kaip kelio užimta žemė, nėra, servitutinių kelių užimta žemė nenurodyta.
21. Servitutas – tai daiktinė teisė, kurios turinys turi būti aiškiai apibrėžtas, kad tiek šios teisės turėtojai, tiek tretieji asmenys žinotų servituto suteiktas teises ir nustatytas pareigas. Kalbant apie kelio servitutą, turi būti nustatytas jo plotas, vieta ir ribos. Šioje byloje aptariamu atveju administraciniu aktu yra nustatyti tik kelio servitutais užimti plotai, tačiau kurioje sklypo vietoje jie yra, neaišku. Jokie įrodymai, iš kurių galima būtų vienareikšmiškai spręsti apie servitutais nustatyto kelio ir tako vietas, teismui nepateikti, kas iš esmės ir lemia šalių pozicijas šioje byloje įrodinėjant skirtingas kelio servituto vietas atsakovų sklype. Todėl ieškovas, siekdamas, kad būtų atkurtas servitutu nustatytas kelias atsakovų sklype, pirmiausia turėtų reikšti reikalavimą dėl servituto turinio nustatymo apibrėžiant kelio vietą ir ribas.
22. Savo teiginio, kad užartas kelias buvo bendro naudojimo, ieškovas nepagrindžia jokiais įrodymais. Šalių pateiktos vietovės nuotraukos ir ortofotonuotraukos nepagrindžia kelio, kaip įteisinto žemės sklypo elemento buvimo atsakovų sklype. Atsakovė ATS1 teismo posėdyje paaiškino, kad iki 2017 metų savininkai nesirūpino sklypu, todėl ieškovas iš savo namų valdos į žemės ūkio paskirties žemės sklypą važinėjo per jų sklypą, tokiu būdu išvažinėdamas kelią, matomą 2012-2013 metų; 2015-2017 metų ortofotogtafinaime žemėlapyje.
23. Kaip matyti iš ieškovo argumentų šį savo teiginį apie bendro naudojimo kelią jis grindžia Nacionalinės žemės tarnybos raštais, dėl IES1 prašymų tyrimo. Nors Nacionalinė žemės tarnyba, nuo 2020 metų nagrinėjusi IES1 prašymus ir skundus dėl panaikinto kelio, teigia, kad buvo suartas bendro naudojimo kelias (2020-10-13 raštas Nr. 46SD-3385-(14.46.104)) tokio teiginio pagrindo nenurodo, o būdama trečiuoju asmeniu šioje byloje, kelio buvimo ieškovo nurodytoje vietoje faktą patvirtinančių įrodymų nepateikia. Jau vien 2020-09-08 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 46ŽN-75-(14.46.78.) teiginys, kad <vietovėje rastas suartas bendro naudojimo kelias...>, kelia pagrįstas abejones NŽT teiginių ir išvadų pagrįstumu ir objektyvumu.
24. Ieškovui neįrodžius kad jis turi teisę naudotis atsakovų sklypu, kad ši teisė yra pažeista ir neįrodžius kelio, kurį atsakovai turėtų atstatyti, buvimo fakto ir vietos, ieškinys atmetamas.
25. Atsakovai apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.