Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Astai Kielyte, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Mindaugui Jancevičiui, kaltinamajai J. K., jos gynėjui (advokatui) Dimitrijui (Dimitrij) Fomkin, (su gynėja (advokate) Regina Vasiliauskiene teisinės pagalbos sutartis nutraukta), asmeniui, siekiančiam tapti kaltinamosios laiduotoja N. K.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

J. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, o būtent: 2026 m. gegužės 2 d. apie 13.19 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį Subaru Forester, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio apšvietimo stulpą ir pažeisdama KET 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti alkoholinius gėrimus, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį (2026 m. gegužės 2 d. 16.06 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,83 promilės etilo alkoholio koncentracija, 16.22 val. - 2,89 promilės etilo alkoholio koncentracija). Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino visiškai. Parodė, kad 2026 m. gegužės 2 d. būdama namuose viena vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė butelį šampano ir nepilną butelį alaus. Iš vakaro buvo susitarusi su mama, kad jai atveš sūnų D. K.. Po pietų jautėsi normaliai, nesijautė neblaivi, todėl nusprendė nuvažiuoti pas mamą N. K. į Grigiškes, kur ketino palikti savo sūnų. Tik išvažiavusi iš kiemo, pavažiavo apie 300 metrų, nesuvaldė jai nuosavybės teise priklausančio automobilio Subaru Forester, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, jį nulenkė ir nuvažiavo nuo kelio. Dėl kokios priežastis atsitrenkė į stulpą, neprisimena, gal saulė sušvietė, o gal telefoną norėjo paimti, mano, kad įtakos galėjo turėti ir jos būsena. Išlipusi iš automobilio paėmė vaiką, supanikavo, išsigando. Priėjęs vyriškis atjungė akumuliatorių, nes po įvykio automobilis cypė ir iškvietė policijos pareigūnus. Pasidomėti kaip jaučiamės pribėgo ir kaimynė. Vaikas jautėsi sutrikęs, verkė. Paėmusi vaiką nuėjo namo. Paskambino pilnamečiui sūnui, kad jis nuvežtų sūnų močiutei, pati nuo streso atsidarė butelį degtinės ir gėrė. Savo poelgį vertina neigiamai. Civilinį ieškinį dėl nuversto gatvės apšvietimo stulpo kelių priežiūros tarnybai pripažįsta, ketina pilnai atlyginti žalą. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, vartoja tik švenčių progomis, savaitgaliais. Šį kartą alkoholį vartojo, nes susipyko su draugu. Dėl savo poelgio, kad būdama neblaivi sėdo už automobilio vairo ir jį vairavo, dėl ko sukėlė eismo įvykį ir vėliau iš jo pasišalino, labai nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai, gailisi ir dėl to, kad po eismo įvykio vartojo alkoholį.Teisme gautas asmens, sutinkančio būti kaltinamosios laiduotoju N. K. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant J. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Teisminio posėdžio metu N. K. prašymą dėl laidavimo palaikė. Nurodė, kad J. K. yra jos dukra. Apie įvykį sužinojo iš anūko tą pačią dieną, pasakojo, kad policija atvažiavo į namus, nes mama padarė avariją, paprašė pažiūrėti jaunesnįjį anūką. Su dukra bendravo kitą dieną. Su dukra glaudžiai bendrauja, dažnai susitinka pas dukrą kaime, dukra užvažiuoja ir pas ją, atveža maisto, vaistų. Dukra praktiškai nevartoja alkoholio, alkoholį vartoja tik per progas. Kodėl dukra sėdo neblaivi už vairo, nežino. Pernai, t. y. 2025 m. dukrai švenčiant gimtadienį kaimynai iškvietė policiją, nes muzika garsiai grojo. Atvykusi policija iškvietė vaiko teises, kurių atstovai atvežė anūką, nes buvo vartotas alkoholis. Dukra patikino, kad tai vienintelis ir paskutinis kartas kai vartoja alkoholį. Po įvykio alkoholį vartojo gal tik per Kalėdas, simboliškai šampano, vyno taurę. Teismask o n s t a t u o j a:byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, surašytame 2026 m. gegužės 15 d., J. K. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamosios motinos N. K. prašymo atleisti kaltinamąją pagal jos laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamoji prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Be kaltinamosios kaltės prisipažinimo, kaltinamosios kaltė įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga: ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. J. nurodė, kad 2026 m. gegužės 2 d. apie 13.10 val. buvo savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kai išgirdo duslų garsą ir automobilio pastoviai įjungtą signalą. Išėjęs iš kiemo pastebėjo kitoje kelio pusėje, pievoje stovintį pilkos spalvos automobilį. Kilus įtarimui, kad kažkas atsitiko nuėjo pasižiūrėti. Netoli automobilio prie gatvės pamatė nuvirtusį kelio apšvietimo stulpą. Tuomet išgirdo vaiko riksmą ir pamatė nuo automobilio dešinės pusės bėgantį ir rėkiantį vaiką, apie 6-7 metų amžiaus berniuką su raudona maikute. Kol ėjo link automobilio, iš vairuotojo pusės išlipo apie 40 metų, šviesių plaukų, šviesia suknele, raudonais nagais, stambaus kūno sudėjimo moteris. Automobilio salono priekiniame porankyje pamatė alaus butelis, ar atidarytas, ar nugertas neatsimena. Atidarė variklio dangtį, atjungė akumuliatorių, nes kaukė signalas, kad neužsidegtų automobilis. Moteris buvo pasimetusi, vaikščiojo aplink, vaiką į kiemą nusivedė D. g. šalia įvykio gyvenanti kaimynė, kadangi vaikas buvo streso būsenoje, pasakė kaimynei, kad kviestų policiją, tačiau ji neiškvietė, nes pati turbūt buvo šoke. Tada jis paskambino 112, prie jo priėjo minėta moteris, kuri nerišliai prašė policijos nekviesti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Iškvietęs policiją nuėjo į savo kiemą, moteris liko stovėti prie automobilio. Po kiek laiko pastebėjo, kad moteris su vaiku pasišalino Š. k. link; ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. P. nurodė, kad 2026 m. gegužės 2 d. apie 13.15 val. buvo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kai išgirdo lyg automobilio dūžio garsą, taip pat be perstojo kaukiantį automobilio signalą. Išėjusi pro namo tvoros vartelius pamatė pilkos spalvos automobilį, kurio priekis buvo apgadintas, be perstojo garsiai kaukė automobilio signalas. Tuomet pamatė, mažą apie 4-5 metų amžiaus vaiką, vilkintį raudonos spalvos maikute, kojines ir apatinius, kuris bėgo nuo automobilio, rėkdamas. Pastebėjo, kad stambaus kūno sudėjimo moteris apie 40 metų amžiaus, šviesių plaukų sėdėjo vairuotojo vietoje ir bandė užvesti automobilį, tačiau neužvedė. Taip pat buvo priėjęs vyras, kaip suprato kaimynas iš kitos pusės kelio, kuris vėliau atjungė akumuliatorių ir kvietė policiją, moteris prašė nekviesti. Priėjo prie vaiko apžiūrėti ar nieko jam neatsitiko, ar nesužeistas, jokių vizualiai sužeidimų nepastebėjo, vaikas buvo su ja, jos namo kieme. Kai kaimynas iškvietęs policiją išėjo, moteris priėjo prie jos, ji pajuto stiprų alkoholio kvapą iš jos burnos, elgesys buvo nelabai adekvatus, ji pasiėmė vaiką, nors ji ir prašė palikti vaiką, tempė laiką, kol atvažiuos policija ir pasišalino link Š. kaimo naujų namų rajono. Automobilyje daugiau žmonių nebuvo; kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis užfiksuota, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro garso įrašas (ID 92484773801), kuriame užfiksuota, kaip pranešėjas pranešė, kad moteris su lengvuoju automobiliu nunešė apšvietimo stulpą, važiavo su vaiku;neblaivumo nustatymo 2026 m. gegužės 2 d. akto duomenimis, J. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija - pėda po pėdos - negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) - gali. J. K. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 3 val., alkotesteriu 16.06 val. nustatytas 2,83 promilių girtumas, 16.22 val. - 2,89 promilių girtumas. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimoPagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 2811 straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktas). BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas). Kaltinamoji J. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad įvykio dieną pavartojusi alkoholio vairavo transporto priemonę. Parodė, kad 2026 m. gegužės 2 d. būdama namuose viena vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė butelį šampano ir nepilną butelį alaus. Iš vakaro buvo susitarusi su mama, kad jai atveš sūnų D. K.. Po pietų jautėsi normaliai, nesijautė neblaivi, todėl nusprendė nuvažiuoti pas mamą N. K. į Grigiškes, kur ketino palikti savo sūnų. Tik išvažiavusi iš kiemo, pavažiavo apie 300 metrų, nesuvaldė jai nuosavybės teise priklausančio automobilio Subaru Forester, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, jį nulenkė ir nuvažiavo nuo kelio. Paėmusi vaiką nuėjo namo. Paskambino pilnamečiui sūnui, kad jis nuvežtų sūnų močiutei, pati nuo streso atsidarė butelį degtinės ir gėrė. Šias aplinkybes patvirtina taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai V., kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kita bylos medžiaga.Teismo vertinimu, kaltinamosios veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji 2026 m. gegužės 2 d. apie 13.19 val. (duomenys neskelbtini), neblaivi vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Subaru Forester, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio apšvietimo stulpą, iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, savo gyvenamojoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus (nustatytas 2,83 promilės neblaivumas). Kaltinamoji vairuodama transporto priemonę neblaivi veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivi, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamoji aiškiai suvokė, jog būtent neblaivi nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodama automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamosios paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (pavartojusi alkoholio su mažamečiu sūnumi važiavo pas mamą į Grigiškes). Nenustatyta, kad J. K. negalėtų būti traukiama atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. ji yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamosios psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: J. K. sėdo neblaivi už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir iš įvykio vietos pasišalino. Teismas sprendžia, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika prokuroro teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota. Dėl (ne)atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimąByloje gautas asmens, siekiančio būti kaltinamojo laiduotoju N. K. prašymas atleisti kaltinamąją J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1-2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas). Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų J. K. baudžiamojoje byloje:BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 2811 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 2811 straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą; kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); padarytą turtinę žalą tretiesiems asmenims kaltinamoji pasirengusi atlyginti pilnai; pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Analizuojant į bylą pateiktą 2026 m. gegužės 4 d. Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad J. K. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiojo specialisto 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) bausta administracine tvarka už tai, kad namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,81 prom. girtumas) bei dėl savo būsenos neužtikrino tinkamos priežiūros ir saugios aplinkos savo mažamečiui vaikui, be kita ko neapsaugojo vaiko nuo žalingos socialinės aplinkos poveikio ir alkoholio vartojimo bei demonstravo netinkamo elgesio pavyzdį. Taigi, J. K. buvo nubausta už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Pastebėtina, kad ir ši nusikalstama veika padaryta keliant grėsmę mažamečiui vaikui, nes kaltinamoji suvokdama, kad prieš kelias valandas vartojo alkoholinius gėrimus, sėdo prie automobilio vairo, nes jos įsitikinimu – jautėsi gerai, be to sąmoningai į automobilį pasodino ir kartu vežėsi savo mažametį vaiką. Liudytojai dalyvavę įvykio vietoje parodė, kad matė, kai nuo automobilio dešinės pusės bėgo rėkiantis apie 6-7 metų amžiaus berniukas. Kad mažametis vaikas po autoįvykio išsigando, jautėsi sutrikęs, verkė, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pati kaltinamoji. Kaltinamoji, tam, kad imtųsi kažkokių priemonių, ne tik pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešusi policijos pareigūnams, bet netrukus po įvykio, kaip pati kaltinamoji minėjo, nuo streso atsidarė butelį degtinės ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip matyti iš pirmiau aptartų ir kaltinamąją charakterizuojančių duomenų, J. K. jau kartą buvo susidūrusi su panašia situacija tiek su alkoholio vartojimu, tiek su mažamečio vaiko interesais, už ką jai buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nors kaltinamoji savo poelgį vertina neigiamai, laiduotojos teigimu kaltinamoji, nors simboliškai, bet ir toliau vartoja alkoholį. Apklausta galima laiduotoja taip pat nurodė, kad buvo prašiusi dukros alkoholio nevartoti. Taigi, J. K., būdama anksčiau bausta už teisei priešingą veiką, susijusią tiek su alkoholio vartojimu (nustatytas 2,81 prom. girtumas), tiek su mažamečio vaiko nepriežiūra, susipažinusi ir suvokdama tokio elgesio neigiamas pasekmes, atitinkamų išvadų dėl tokio elgesio ir jo sukeliamų padarinių nepadarė. Vairuodama transporto priemonę neblaivi rizikavo tiek savo, tiek mažamečio vaiko sveikata ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių. Taigi matyti, kad, būdama anksčiau bausta, susipažinusi ir suvokdama tokio elgesio neigiamas pasekmes, ir toliau yra linkusi daryti teisės pažeidimus. Nors administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviai nebausta, šiuo atveju padarė patį sunkiausią ir grubiausią KET pažeidimą - būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio (abiejų patikrinimų metu nustatytas sunkus girtumo laipsnis) vairavo transporto priemonę ir taip sukėlė pavojų ne tik sau bet kitiems eismo dalyviams, savo mažamečiui sūnui, be to, iškart po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, už ką numatyta ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamosios parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta neatsitiktinai, tokios aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, kad kaltinamoji išties kritiškai įvertino savo elgesį, kas rodo, jog kaltinamoji nesilaiko įstatymų ir daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų, kas suponuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos laidavimo sąlygos nebuvimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nustatytos aplinkybės, numatytos baudžiamajame įstatyme, neleidžia kaltinamosios atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 4 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, nutarties 12 punktas). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytam reikalavimui, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius. Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, t. y. N. K. yra kaltinamosios motina. Akivaizdu, kad N. K. žinodama apie ankstesnį dukros administracinį nusižengimą, kurio padarymui įtakos turėjo alkoholio vartojimas, nepadarė teigiamos įtakos, nepaveikė dukros tokiu būdu, kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų teisės pažeidimų. Todėl N. K. galimybės dukrai daryti teigiamą įtaką laikytinos ribotomis. Kaltinamosios gynėjas (advokatas) Dimitrijus Fomkin baigiamųjų kalbų metu pareiškė prieštaravimus dėl laidavimo instituto netaikymo kaltinamosios atžvilgiu. Pažymėjo, jog kaltinamoji nebuvo teista, nuoširdžiai gailisi, prisipažino kalta, sutinka atlyginti civilinį ieškinį, kurį atskira tvarka pateiks kelių administratorius. Laiduotoja yra jos mama, kuri atitinka įstatymo sąlygas. Tai pirmas ginamosios teistumas, gyvenime padariusi tik vieną administracinį nusižengimą, susijusį su alkoholio vartojimu neviešoje vietoje, o namuose, švenčiant gimtadienį. Gynėjo nuomone, ginamoji padarė išvadas, gavo pamoką, kuri bus visam gyvenimui, atsižvelgiant į tai, prašo teismo taikyti laidavimo institutą 1 metų laikotarpiui be užstato, laiduotoją paskiriant kaltinamosios motiną N. K.. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, su tokiais gynėjo argumentais nesutinka, teismo vertinimu, J. K. nors ir kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką yra tik formalus, tam, kad būtų išvengta teisinių padarinių, o ne realus siekis pasitaisyti. Teismo nuomone, tiek prokuroro pasiūlyta bauda, tiek baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvačios surinktų faktinių aplinkybių kontekste, todėl sumažinti baudą ar visiškai neskirti baudžiamojo poveikio priemonės nėra jokio pagrindo. Gynėjo prašymas neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes kaltinamajai jis yra reikalingas, argumentuojant tuo, kad kaltinamoji dirba, turi neįgalų vaiką, sprendžia, kad į šias aplinkybes reikėjo atsižvelgti ir jas įvertinti prieš sėdant neblaiviai už transporto priemonės vairo, kuomet, kaip jau minėta, kaltinamoji rizikavo ne tik savo, kitų eismo dalyvių bet ir savo mažamečio sūnaus sveikata ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių, todėl toks gynėjo prašymas taip pat atmestinas.Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamoji neatitinka BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir atsisako J. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pripažinus kaltinamąją kaltą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, toliau sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis). Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės rūšies ir dydžioBaudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajai atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 2811 straipsnio 1 dalis); nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteista, bausta administracine tvarka, dirba. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajai skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė - 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne) taikymoValstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajai skirti tris baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 2 (dvejus) metus; ii) konfiskuoti transporto priemonę Subaru Forester; iii) dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad J. K. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas 2,83 promilės neblaivumas, kartu vežėsi mažametį sūnų. Tokie J. K. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik jai pačiai, kitiems asmenims, mažamečiui sūnui, ji rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ir gyvybe, buvo abejinga bet kokioms gresiančioms pasekmėms ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajai nustatytinas 2 (dviejų) metų draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamosios galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajai buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajai kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. gegužės 2 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2026 m. gegužės 2 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis). Prokuroras taip pat kaltinamajai prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės Subaru Forester, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti J. K. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį Subaru Forester, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą pas automobilio savininkę J. K.. BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Prokuratūra į bylą pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 4 645 Eur. Teismas papildomai paaiškina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas). Nesat ginčo laikytina, jog konfiskuojamos transporto priemonės vertė – 4 645 Eur. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju taip pat tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 725 straipsnis). Dėl kaltinamajai paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)Nustatyta, kad kaltinamajai paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. gegužės 2 d. nutarimais skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti; ii) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2026 m. gegužės 4 d. nutarimu skirtas laikinas (nuo 2026 m. gegužės 4 iki 2026 m. lapkričio 4 d.) nuosavybės teisės apribojimas turtui: keleiviniam automobiliui Subaru Forester, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąją kalta bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymo, dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajai transporto priemonės konfiskavimą, paliktina galioti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimoBPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).Byloje 2026 m. gegužės 26 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-06178 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą J. K. dėl 91,67 Eur išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju teismas J. K. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo J. K., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios neišieškotinos. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,n u s p r e n d ž i a: