Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti Vilniaus miesto nakvynės namuose, (duomenys neskelbtini), našlė, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista, paskutinį kartą:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 163 straipsnį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 4, 5 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį), taip pat vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

D. A. 2026 m. vasario 7 d. apie 02.00 val., būdama adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bendrabučio kambaryje, žodinio konflikto metu, būdama neblaivi (nustatytas 1,98 promilių girtumas), pastūmė nukentėjusįjį – savo sugyventinį N. D., dėl ko jis griuvo ir galvos sritimi atsitrenkė į spintą, tokiu būdu nukentėjusiajam N. D. sukėlė fizinį skausmą ir dėl kaktos dešinės pusės odos nubrozdinimo nežymiai sutrikdė jo sveikatą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 487/2026(1)). Šiais veiksmais D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji D. A. apklausiama teisiamojo posėdžio metu sutiko duoti parodymus, paaiškino, kad supranta kuo yra kaltinama, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad įvykis įvyko 2026 m. vasario 7 d. apie 02.00 val., adresu (duomenys neskelbtini). Konflikto metu jį pastūmė savo sugyventinį N. D., todėl šis trenkėsi galva į sieną. Konfliktas kilo dėl pavydo. Įvykio metu buvo vartojusi alkoholio, nukentėjusysis taip pat, alkoholį jie vartojo kartu. Koks jai buvo nustatytas neblaivumo laipsnis, nepamena, tačiau mano, kad galėjo būti nustatytas 1,98 promilės neblaivumas. Su nukentėjusiuoju ji gyvena kartu trejus su puse metų, kartu moka nuomos mokestį. Jų santykiai yra geri. Nukentėjusysis pats išreiškė norą susitaikyti. Sugyventinio pastūmimas, jos vertinimu, gali būti laikoma gynyba nuo agresyvaus jo elgesio. Ji esanti pavargusi nuo sugyventinio pavydo. Nenorėjo, jog taip atsitiktų, bet išėjo kaip išėjo. Pastebi, kad sugyventinis ne kartą prieš ją buvo panaudojęs fizinį smurtą. Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad, kai galės, jį atlygins (2 t. , b. l. 74- 79).

Nukentėjusysis N. D., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu su kaltinamąja D. A. gyveno kartu. Pastaroji gyveno tuo pačiu adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), kaip ir jis, vėliau buvo išprašyta iš šio būsto. Apskritai ji nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, tačiau turi tėvus, pas kuriuos gali gyventi. <...> Su pastarąja nuolat kildavo konfliktai dėl to, kad ji vartojo alkoholį <...> (2 t., b. l. 38-41).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jai sutinkant, nukentėjusiajam bei prokurorams neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. kovo 4 d. įtariamąja apklausta D. A. parodė, kad ji su N. D. yra sugyventiniai daugiau negu tris metus. Visus tuos tris metus gyveno kartu. Gyvena draugiškai, myli vienas kitą, kartais susipyksta, bet greitai susitaiko. N. D. yra pavydus, dažniausiai konfliktai iškildavo dėl pavydo. Jis kai išgeria, tada jai prikaišioja kitus vyrus, kuriems jos pavydi. Kartu išgėrinėja nedažnai. Iš 2026 m. vasario 6 d. į 2026 m. vasario 7 d. ji su N. D. išgėrinėjo, tada naktį jie susipyko ir kilo konfliktas, nes pradėjo jai prikaišioti kaimyną, kad ji su tuo kaimynu turi santykius. Ji dėl to pradėjo priekaištauti ir pagrasino, kad iškvies policiją. N. D. jau buvo labai įsiaudrinęs, ji pabijojo, kad nepradėtu prieš ją smurtauti. Buvo labai išgėrusi. Kaip jau ir minėjo dėl pavydo prasidėjo žodinis konfliktas, kuriuo metu ji pastūmė N. D., šis atsitrenkė į spintą ir taip susižalojo kaktą. Ji tikrai nenorėjo, kad N. D. užsigautu, bet taip jau gavosi, kad jis susižalojo. Dėl to ką ji padarė labai gailisi, ji atsiprašė N. D., jis atleido, neturi jokių pretenzijų, jie susitaikė. Taip pat ji pasižada apmokėti ligonių kasų patirtas išlaidas dėl sugyventinio gydymo. Tai patvirtinantį dokumentą pateiks tyrėjai kai tik gaus sąskaitą, kurią reikės apmokėti. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti susitaikius (t. 1, b. l. 127-129).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. kovo 23 d. papildomai įtariamąja apklausta D. A. parodė, kad šiai dienai ji neturi galimybės sumokėti ligonių kasai už sugyventinio N. D. gydymą – 120,21 Eur, todėl, kad ji neturi pinigų. Šiuo metu yra nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gauna tik socialinę pašalpą nepasiturintiems asmenims. Pašalpos suma yra 246 Eur. Bet ji yra pasiruošusi sumokėti kai tik turės pinigų, nes už tuos gaunamus pinigus ji turi pragyventi ir susimokėti nuomą už butą, dar turi kitų skolų, kurias reikia padengti (t. 1, b. l. 130- 131).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. vasario 7 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis N. D. parodė, kad su sugyventine D. A. draugauja ir veda bendrą ūkį maždaug apie 3 metus. Maždaug keturis mėnesius gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Bendrabučio kambarį nuomojasi. Už nuomą moka tik jis, kadangi sugyventinė niekur nedirba, gauna pašalpą. Pastaruoju metu sugyventinė dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Kai ji išgeria, prasideda žodiniai konfliktai, kadangi ji tampa agresyvi. Vakar vakare, t. y. 2026 m. vasario 6 d. jie kartu vartojo alkoholį. Išgėrė du butelius 0,5 talpos degtinės, pradėjo žodžiais konfliktuoti, tačiau dėl kokių priežasčių, jis nepamena. Jokio fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Apie 02.00 val. nakties, žodinio konflikto metu jį sugyventinė pastūmė, po ko jis atsitrenkė į spintą ir susižalojo savo kaktą ir taip pajuto fizinį skausmą. Dėl minėtų jos veiksmų atleido ir jie susitaikė. Nuėjo miegoti maždaug apie 03.00 val. Atsikėlus ryte kartu taip pat vartojo degtinę, o pasibaigus degtinei, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kadangi D. A. reikalavo, jog nueitų į parduotuvę ir nupirktų dar alkoholio. Jam to nepadarius sugyventinė pagrasino jam, jog iškvies policijos pareigūnus ir jį „pasodins“ už kažką. Nori paminėti, jog jis jokio fizinio smurto savo sugyventinės atžvilgiu nenaudojo. Pavartojus alkoholio D. A. tampa neadekvati ir agresyvi. Kol vyksta tyrimas jis apsistos pas savo motiną. Šiuo metu susitaikyti su sugyventine neplanuoja. Savanoriškai pateiks ambulatorinio apsilankymo išrašą, kuriame buvo apklausos dieną, vyks į teismo medicinos ekspertizę. Dėl civilinio ieškinio apsisprendęs nėra, informuos tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 72-75).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. vasario 10 d. papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis N. D. parodė, kad D. A. yra jo sugyventinė, su ja gyvena kartu ir veda bendrą ūkį virš 3 metų. Dabar kartu su ja yra išsinuomoję kambarį bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. spalio 15 d. Jie kartu kartas nuo karto išgėrinėja, po ko tarp jų kartais kyla žodiniai konfliktai. Konfliktai kyla dėl to, kad D. A. jam prikaišioja, kad jis mažai uždirba, kad ji draudžia jam bendrauti su draugais, yra viskuo nepatenkinta. Dažniausiai tie konfliktai būna kai jie abu būna išgėrę. Kai būna blaivūs, tai konfliktų žymiai mažiau. Galvojo su D. A. išsiskirti, bet ji nenori, šiaip norėtų, kad ji priverstinai būtų išvežta gydytis nuo alkoholizmo, turi nemažai sveikatos problemų, turi gerti vaistus bet jų negeria ir neperka, pagal ją geriau yra nusipirkti išgerti. Iš 2026 m. vasario 6 d. į 2026 m. vasario 7 d. jie abu kartu išgėrė du butelius degtinės 0,5 litro talpos, 38%. Kai gėrė, D. A. pradėjo jam priekaištauti dėl visko ką jau ir minėjo, jis pasakė, kad apsiramintų. Kai jis stovėjo kambaryje, D. A. jį pastūmė. Į kurią būtent kūno dalį stūmė dabar nurodyti negali, nes buvo labai neblaivus ir neatsimena. Stūmė jį savo dešine ranka. Jis atsitrenkė į spintos kampą su savo dešinės pusės kakta. Nuo jo atsitrenkimo į spintos kampą tai net spintos durys įdubo į spintos vidų. Po atsitrenkimo jis nugriuvo ant grindų, griūdamas daugiau neužsigavo. Kai atsimerkė, pamatė, kad D. A. išbėgo iš kambario į bendrą virtuvę. Ar kas buvo bendrose patalpose, jis nežino ir nematė. Po ko jis atsikėlė. Į kambarį grįžo D. A., pradėjo kviesti policiją. Ar buvo atvykusi policija, jis nematė. Kelinta tai buvo valanda, jis dabar neatsimena. Ji kvietė policija su tuo tikslu, kad jį „išvežtų“, kad naudoja prieš ją smurtą, nors buvo visai atvirkščiai. Po visko jie bandė susitaikyti. D. A. pasiūlė pirma susitaikyti, ji atsiprašė, jeigu jis gerai atsimena ir po to nuėjo miegoti. Ryte, kai pabudo, ji ir vėl pradėjo konfliktuoti, nes norėjo „padaryti pachmelą“, bet neturėjo ko išgerti. Kadangi jis turėjo vieną butelį „Mixo“ (6%, 0,3 talpos), jį išgėrė abu kartu. Tada ji išsitraukė iš stalčiaus dar pusę butelio degtinės ir pati išgėrė, jam nesiūlė. Tada jai „kažkas susisuko“, pradėjo vėl kviestis policiją, išvertė televizorių, bet jo daugiau nebelietė. Kai atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba, jis viską papasakojo kaip buvo, patikrino jų blaivumus, jį išvežė į ligoninę dėl sužalojimų, o ši liko namuose. Rytinį konfliktą galimai galėjo girdėti kaimynas iš gretimo kambario, bet ar jis ką matė ir gali kažką papasakoti, negali pasakyti. Kaimyno vardas yra J., jis gyvena Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Jis nežino, kas tą naktį galėjo matyti ir girdėti jų konfliktą. Dėl šio įvykio nedarbingas nebuvo, jokių išmokų negavo, buvo nuvykęs į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nustatyti sužalojimų mąstą. Su savo sugyventine susitaikyti kol kas neplanuoja. Civilinio ieškinio neteiks (t. 1, b. l. 76-78).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. kovo 4 d. papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis N. D. parodė, kad jis su savo sugyventine D. A. susitaikė, ji atsiprašė, jis atleido, pretenzijų jai neturi, civilinio ieškinio neteiks. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (t. 1, b. l. 79- 80).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. vasario 12 d. liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad 2026 m. vasario 7 d. dirbo kartu su policijos pareigūnu V. M. ir gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Pagalbą kvietė moteris, sakydama kad mušasi sugyventinis ir bijo, kad užmuš ją. Jiems atvykus, pasitiko juos agresyviai nusiteikusi D. A., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, su pretenzijomis, kad jie nieko nedaro, kad jis turi du įspėjimus. Iš pat pradžių nesuprato ko ji nori, buvo labai neblaivi, pripūtė virš 3 promilių. Ant minėtos moters jokių sužalojimų nesimatė, išskyrus tai, kad buvo labai neblaivi. Kai užėjo į kambario vidų, pamatė jos sugyventinį ant kurio matėsi galvos srityje sužalojimai, patikrino jam blaivumą, jis pripūtė apie 0,7 promilių. Pastarasis jiems paaiškino, kad nakties metu tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl ko būtent nenurodė, kad D. A. jį pastūmė ir jis atsitrenkė į spintą bei taip susižalojo. Naktį, kai įvyko tarp jų konfliktas ir D. A. kvietė policijos pareigūnus, bet jiems nuvykus minėtu adresu jų surasti pareigūnams nepavyko, o telefono numeris buvo išjungtas, tai matė ROIK pranešime. Kai kvietė policijos pareigūnus antrą kartą ryte, tada nuvyko jie su kolega, jų taip pat iš pat pradžių negalėjo surasti, nes ji nurodė Nr. (duomenys neskelbtini) butą, o iš tikrųjų gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). Kai jie kalbėjo su N. D. dėl ko jo sugyventinė iškvietė policiją, jis paaiškino, kad jo sugyventinė prašė, jog jis nueitų ir nupirktų alkoholio, jis atsisakė ir tada ji dėl to iškvietė policiją. Tuo tarpu D. A. jiems sakė, kad jos sugyventinis N. D. nuėjo į vonią ir susimušė sau galvą ir kad ji jo nelietė ir jo nemušė. Jiems apžiūrėjus kambarį buvo pastebėta, kad iš tikrųjų spintos durys buvo išlūžusios, jos buvo įkritusios į vidinę spintos pusę. Bendrai aplinka buvo netvarkinga. Kraujo dėmių nesimatė ant grindų ar daiktų. Jo kelis kartus buvo paklausta, ar tikrai pastūmė jo sugyventinė, jis atsakė visus kartus tą patį, jog tai padarė ji. Jam buvo priminta, ar jis žino kas būna už melagingų parodymų davimą ar įskundimą, jis atsakė, kad žino. Kartu su jais atvažiavo greitosios medicinos pagalbos brigada, jie apžiūrėjo N. D. ir šis pageidavo vykti į gydymo įstaigą, į kurią išvažiavo su medikais tolimesnei apžiūrai. Taip pat jis pageidavo rašyti pareiškimą. Jiems išvykus, buvo atlikti procesiniai veiksmai ir D. A. buvo įteiktas šaukimas atvykti į komisariatą. Po apžiūros buvo susisiekta su N. D. su juo buvo sutarta, kad susitiks tuo pačiu adresu t. y. (duomenys neskelbtini) ir ten atliko su juo procesinius veiksmus. Kolega kartu su juo nuėjo į butą, jis susirinko savo daiktus ir išvažiavo pas savo mamą. Jis sakė, kad kol vyks tyrimas pagyvens pas savo mamą (t. 1, b. l. 50-52).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo E. K. 2026 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad N. D., kuriam nustatytas 0,72 promilių neblaivumas, paaiškino, jog visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus su savo sugyventine D. A.. Išgėrė du butelius degtinės. Šiandien, 2026 m. vasario 7 d. ryte, tikslaus laiko pasakyti negalėjo, kilo žodinis konfliktas tarp sugyventinių ir D. A. pastūmė N. D., po ko šis atsitrenkė į spintą ir susižalojo kaktą. N. D. turi pretenzijų savo sugyventinei ir pageidauja rašyti pareiškimą. Kadangi pats pageidavo vykti į gydymo įstaigą, medikai (GMP 0894) asmenį išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai. Ant asmens rimtų sužalojimų nesimatė, tik nubrozdinta kakta. D. A. buvo stipriai neblaivi, jai nustatytas 1,98 promilių neblaivumas ir agresyvi N. D. atžvilgiu, keikėsi, šūkavo. Paaiškino, kad jokio smurto N. D. atžvilgiu nenaudojo, pasak D. A. sugyventinis susižalojo pats būdamas tualete. Grįžęs iš tualeto N. D. parodė kraujuojančią kaktą D. A. ir pasakė, jog dabar „ją pasodins“ (t. 1, b. l. 8-9).

2026 m. vasario 7 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta N. D. apžiūra. Vyras yra (duomenys neskelbtini) cm. Ūgio, žilų, trumpų plaukų, rudų akių. Asmuo apsirengęs mėlynas darbines kelnes, juodą striukę, juodus aukšto aulo batus. Pas asmenį dešinėje viršutinėje kaktos dalyje yra žaizda, kraujosruva (t. 1, b. l. 24-28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2026 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 487/2026 (01) nurodoma, kad N. D. nustatyti šie kūno sužalojimai: kaktos dešinės pusės odos nubrozdinimas. Sužalojimas padarytas kieto, buko daikto poveikyje ir galėjo atsirasti kontaktuojant (atsitrenkus) kaktos dešine puse su kietu, buku, galimai atsikišusiu paviršiumi. Nustatytas odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas prieš 3-4 paras iki apžiūros VTMT Vilniaus skyriuje 2026 m. vasario 10 d., 11.00 val. Į tai nurodo nustatytų kūno sužalojimų makroskopinis vaizdas (odos nubrozdinimo paviršiaus ypatybės) bei patvirtina medicininių dokumentų duomenys. Nustatytas kūno sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas galėjo būti padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimo pobūdis, jo lokalizacija ir išdėstymas N. D. kūne, neprieštarauja tam, kad nustatytas kūno sužalojimas galėjo atsirasti užduotyje bei nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis bei laiku (t. 1, b. l. 57-58).

Iš 2026 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), pirma laiptinė nuo (duomenys neskelbtini). pusės. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra trečiame aukšte. Pakilus į trečią aukštą, praėjus pro metalines duris, reikia eiti koridoriumi iki (duomenys neskelbtini) nepažymėtų durų po kaire, pro duris matome bendro naudojimo patalpos, šiose patalpose yra durys pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Pro buto duris Nr. (duomenys neskelbtini), kairėje kambario pusėje yra spinta su išlaužtomis durimis. Kambario gale, priešais langą yra lova. Dešinėje buto pusėje yra valgomasis stalas, dešiniau, virš stalo ir šaldytuvo, sienoje yra kumščio dydžio skylė. Bendras buto vaizdas yra netvarkingas, mėtosi įvairūs daiktai, yra tuščių alkoholio butelių. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 17-23).

Iš 2026 m. vasario 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai.

Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92459672740, skambu io prad ia_ 2026-02-07 09_53_40).mp3“. Garso įrašas darytas 2026 m. vasario 7 d., apie 09.53 val. Garso įrašo trukmė 1 minutė 49 sekundės. Operatorius – 112; Pranešėjas – D. A.. Operatorius: 112. Pranešėjas: Dabar (nesigirdi). Operatorius: Kas? Pranešėjas: (Nesigirdi). Operatorius: Adresas? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini) (nesigirdi). Kuo greičiau. Operatorius: (duomenys neskelbtini) kiek? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Butas? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Aš pasitiksiu. Operatorius: Durų kodas? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Aukštas? Pranešėjas: Trečias. Operatorius: Tračias? Pranešėjas: Taip. Operatorius: Kas smurtauja? Vyras, sugyventinis? Pranešėjas: Sugyventinis, kuris neturi netgi teisės. Čia gyvena už mano pinigus. Operatorius: Nešnekėkit ko nereikia. Mušasi ar konfliktuoja? Klausiu. Pranešėjas: Nesupratau? Operatorius: Mušasi ar konfliktuoja? Pranešėjas: Jisai ir mušasi. Operatorius: Ar greitosios reikia? Pranešėjas: Reikia greitosios, reikia. Operatorius: Reikia. Dabar jums greitosios reikia? Pranešėjas: Ne, jam reikės, nes, sakau, jisai...Jisai mane užmuš. (Nesigirdi). Operatorius: Dėl ko jam reikia greitosios? Pranešėjas: Tai, kad užmuš. Operatorius: Dėl ko greitosios reikia, ar galit normaliai pasakyti. Nu, ką jūs kalbat. Pranešėjas: Žiūrėkit, man labai (nesigirdi). Operatorius: Dėl ko reikia jūsų sugyventiniui greitosios? Klausiu. Pranešėjas: Nes jisai nesveikas. Jam reikia... Operatorius: Tai psichika sutriko jam, ar kas? Pranešėjas: Jo, jo... oj, čia jam ir taip. Operatorius: Kiek metų jam?Pranešėjas: Jam (duomenys neskelbtini), bet jisai nesveikas ant galvos. Operatorius: Nepilnamečių vaikų ar yra? Pranešėjas: Vaikų yra, bet dabar ne su manim. Operatorius: Nepilnamečių vaikų ar yra? Pranešėjas: Dabar nėra. Operatorius: Nėra. Kaip vardas, pavardė jūsų? Pranešėjas: D. A.. Kuo greičiau, nes tikrai (nesigirdi) užmuš. Jisai nori mane užmušti. Taip ir sakė. Operatorius: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Pranešėjas: Taip, (duomenys neskelbtini). Operatorius: Mhm, laukit. Pokalbio pabaiga.

Apžiūros objektas yra antrasis bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambu io ra as (ID 92459672740, skambu io prad ia_ 2026-02-07 11_44_46).mp3“. Garso įrašas darytas 2026 m. vasario 7 d. apie 11.44 val. Garso įrašo trukmė 2 minutės 40 sekundžių. Operatorius – 112; Pranešėjas – moteris, neprisistatė. Operatorius: 112, 112. Pranešėjas: Žiūrėkit (nesigirdi). Operatorius: Kas? Dar kartą. Pranešėjas: Viršininko numerį. Operatorius: Kokio viršininko? Pranešėjas: Jūsų viršininko. Operatorius: Kodėl? Pranešėjas: Todėl, kad jūsų pareigūnai išvis nedirba. Operatorius: Palaukit, jūs turit pretenzijų kam? Pranešėjas: Aš turiu pretenzijų dėl jūsų darbuotojų. Aš noriu kalbėt su viršininku. Operatorius: Bet, tai jūs turit pretenzijų, ar mūsų operatoriams, ar policijos... Pranešėjas: Policijos (nesigirdi). Operatorius: Pareigūnams turit? Pranešėjas: Taip. Operatorius: O kas negrai? Kodėl? Pranešėjas: (nesigirdi) jie nieko nedaro. Operatorius: Kaip suprast? Pranešėjas: Mane (nesigirdi), jie atvažiuoja, nieko nedaro. Kaip čia suprast? Operatorius: Žiūrėkit, tai jūs dabar nusiraminkit ir pakalbam. Dabar jūs skambinat šiandien, taip? Pranešėjas: Taip. Operatorius: Kvietėt pagalbą, taip? Pranešėjas: Taip, bet jie atvažiavo, nieko nepadarė. Operatorius: O buvo atvažiavę, taip? Pranešėjas: (Nesigirdi). Operatorius: Kas taip? Pranešėjas: (Nesigirdi) nieko nepadarė. Operatorius: O tai jūsų vyro neišvežė niekas niekur? Nei greitoji, nei policija? Pranešėjas: (Nesigirdi). Operatorius: Jį išvežė, taip? Pranešėjas: Žiūrėkit, aš, baikit, gerai? Operatorius: Ne, tai aš tik noriu suprasti, o kas negerai. Kur yra problema? Pranešėjas: (Nesigirdi) jam buvo perspėjimas. Operatorius: Taip. Pranešėjas: (Nesigirdi) jisai mane mušė. Ne vienąkart. Tai kaip jūs čia dirbat? Operatorius: Gerai, jūs nepykit, mes kalbam pirmą kartą. Aš tik noriu jus suprast. Jūs man pasakykit, o dabar kas yra blogai? Kas yra negerai? Pranešėjas: (Nesigirdi). Pareigūnai atvažiavo (nesigirdi), nieko išvis. Operatorius: Nu, aš girdžiu, kad jūs pergyvenat ir, kad jūs verkiat, bet, žiūrėkit.. Pranešėjas: Tai, nes jisai dabar vėl ateis ir jums nesvarbus, ane? Operatorius: Mums labai svarbu ir aš jūsų prašau, jeigu jisai ateis, jūs tada iškart skambinkit... Pranešėjas: Ai, tai (nesigirdi), jeigu jis mane užmuš. (Nesigirdi) Operatorius: Bet tai jūs nežinot, ar jisai grįš. Pranešėjas: Grįš, nes čia liko jo daiktai. Operatorius: Supratau. Tai. Žiūrėkit, tai jūs neįsileiskit ir, jeigu tik pamatysit... Pranešėjas: Tai jisai (nesigirdi), ką jūs čia šnekat, a? Operatorius: Nu, nežinau, aš tik bandau padaryt taip, kad jums geriau būtų. Pranešėjas: Tai vat, jūs... užtenka. Jūs nedirbat, nedirbat. Operatorius: Gerai, bet dabar… Pokalbio pabaiga (t. 1, b. l. 14-16).

Iš 2026 m. vasario 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūno vaizdo registratoriaus įrašai.

Naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrimas 2026 m. vasario 7 d. 10:22:34 val. vaizdo įrašas ,,export-3gxe8.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 6 minutės 8 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau – ir Pareigūnas 1, Pareigūnas 2). Vaizdas pradedamas fiksuoti daugiabutyje. Pareigūnai su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais užeina į gyvenamąsias patalpas, kurioje prie stalo sėdi moteris, ikiteisminiame tyrime atpažįstama kaip D. A. – tamsiais, surištais plaukais, dėvinti tamsiai pilką palaidinę, juodas kelnes. Kambaryje stovi vyras, ikiteisminiame tyrime atpažįstamas kaip N. D. – šviesiais, trumpais plaukais, dėvintis tamsiai mėlyną megztinį, pilkas kelnes. Moteris sako, kad vyras sau susitrenkė galvą. Moteris Pareigūnui 2 pasakoja, kad vyras ją muša kiekvieną vakarą. Moteris sako, kad matė, kaip vyras tyčia sau susitrenkė galvą. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.

Naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrimas 2026 m. vasario 7 d. 10:32:00 val. vaizdo įrašas pavadinimu ,,export-3ufd1.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 9 minutės 48 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos Pareigūno 1 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti minėtoje gyvenamojoje patalpoje. Pareigūnas 1 tikrina N. D. girtumą. Vyrui nustatyta 0,72 promilių girtumas. Pareigūnas 1 tikrina D. A. girtumą kelis kartus, tačiau moteriai nepavyksta pasitikrinti girtumo. Moteris Pareigūnui 2 sako, kad, kai N. D. atėjo iš tualeto, jai pasakė, kad pastarajai bus ,,(necenzūriniai žodžiai)“. Moteris Pareigūnui 1 sako, kad N. D. ją užmuš. Medikė pareigūnui sako, kad N. D. veš į Lazdynų ligoninę, kadangi jam sukasi galva. Pareigūnai, medikai ir N. D. išeina iš patalpų. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.

Naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrimas 2026 m. vasario 7 d. 10:21:44 val. vaizdo įrašas pavadinimu ,,export-21wh2.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 15 minučių 10 sekundžių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos Pareigūno 2 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti minėtoje gyvenamojoje patalpoje. Pareigūnas 2 eina su minėtais asmenimis į septintą butą. N. D. pareigūnui 2 mobiliojo telefono ekrane rodo nuotrauką, kurioje matoma ant žemės gulintis juodos spalvos televizorius. Pastarasis sako, kad jį numetė D. A.. Vyras sako, kad jam reikia medikų. Vaizdo įraše ant vyro kaktos, kairėje pusėje, matoma žaizda. D. A. sako, kad jie nėra sugyventiniai. N. D. sako, kad jie sugyventiniai. Toliau Pareigūnas 2 bendrauja su N. D.. Vyras sako, kad minėtą butą nuomojasi kartu su D. A. ir yra jame priregistruotas. Vyras sako, kad kartu su moterimi gyvename minėtame bute keturis mėnesius. Vyras sako, kad ne pats sau trenkė į galvą, o D. A. jam kelis kartus sudavė. Vėliau patikslina, kad D. A. kelis kartus jį pastūmė į spintą. Vyras bute rodo dešinį spintos kraštą. Moteris sako, kad vyras specialiai trenkėsi galvą. Pareigūnas 2 bendrauja su daugiabučio kaimynais. Pastarieji nurodo, kad D. A. ir N. D. abu vartoja alkoholį, mušasi. Daugiau papildomos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.

Naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrimas 2026 m. vasario 7 d. 10:36:45 val. vaizdo įrašas pavadinimu ,,export-cbkx1.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 8 minutės 49 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 2 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti minėtoje gyvenamojoje patalpoje. Pareigūnas 2 pildo N. D. asmens duomenis. Pareigūnai, medikai ir N. D. eina į lauką. N. D. atsisėda į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Vyras dar kartą pakartoja ir dešine ranka rodydamas stūmimo judesį, sako, kad jam trenkė į spintą. Daugiau papildomos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.

Naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrimas 2026 m. vasario 7 d. 11:58:12 val. vienas vaizdo įrašas pavadinimu ,,export-m0pv2.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 1 minutė 57 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 1 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti minėtoje gyvenamojoje patalpoje. Pareigūnas 1 užeina į septintą butą. Pareigūnas 1 paduoda moteriai procesinius dokumentus, kuriuos pastaroji pasirašo. Pareigūnas 1 išeina iš buto. Daugiau papildomos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 29-30).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad atlikus alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB0266 (patikros sertifikato Nr. 2430840, patikra galioja iki 2026 m. birželio 15 d.) blaivumo testą D. A., 2026 m. vasario 7 d. 11:23:48 val., nustatytas 1,98 promilės girtumas (t. 1, b. l. 91-92).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad atlikus alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB0266 (patikros sertifikato Nr. 2430840, patikra galioja iki 2026 m. birželio 15 d.) blaivumo testą N. D., 2026 m. vasario 7 d. 10:35:18 val., nustatytas 0,72 promilės girtumas (t. 1, b. l. 53-54).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo. Objektyvieji sudėties požymiai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyvieji – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kurios kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamosios D. A. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Teismo posėdžio metu D. A. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus. Parodė, kad įvykis įvyko kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku. Tarp jos ir sugyventinio N. D. kilo konfliktas dėl pavydo, kurio metu ji pastūmė sugyventinį, o šis trenkėsi galva į sieną. Ji nenorėjo, kad taip atsitiktų. Įvykio metu ji buvo vartojusi alkoholio. Šiuo metu jų santykiai yra geri. Nukentėjusysis pats išreiškė norą susitaikyti. Taip pat ji pastebi, kad sugyventinis ne kartą prieš ją yra panaudojęs fizinį smurtą. Be to, yra pareikštas civilinis ieškinys Valstybinei ligonių kasai, kurį, jos teigimu, ji apmokės, kai galės (t. 2, b. l. 74-79).

Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai bei kiti byloje esantys įrodymai. Specialisto išvadoje nustatytas kaktos dešinės pusės odos nubrozdinimas padarytas kieto, buko daikto poveikyje ir galėjo atsirasti kontaktuojant (atsitrenkus) kaktos dešine puse su kietu, buku, galimai atsikišusiu paviršiumi. Nustatytas odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas prieš 3-4 paras iki apžiūros VTMT Vilniaus skyriuje 2026 m. vasario 10 d., 11.00 val. Tai nurodo nustatytų kūno sužalojimų makroskopinis vaizdas (odos nubrozdinimo paviršiaus ypatybės) bei patvirtina medicininių dokumentų duomenys. Nustatytas kūno sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas galėjo būti padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimo pobūdis, jo lokalizacija ir išdėstymas N. D. kūne, neprieštarauja tam, kad nustatytas kūno sužalojimas galėjo atsirasti užduotyje bei nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis bei laiku (t. 1, b. l. 57-58). Šiuos duomenis patvirtina tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 8-9), ambulatorinio apsilankymo aprašyme (skubiosios medicinos gydytojas) (1 t., b. l. 62) nurodytos aplinkybės ir kita rašytinė bylos medžiaga, duodamas parodymus dėl įvykio aplinkybių nukentėjusysis taip pat buvo nuoseklus.

Teismo vertinimu, kaltinamosios padarytų veiksmų smurtinis pobūdis, rodo, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, nekyla abejonių, kad smurtavimu kaltinamoji sukėlė padarinius – fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji D. A. 2026 m. vasario 7 d. apie 02.00 val., būdama adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bendrabučio kambaryje, žodinio konflikto metu, būdama neblaivi (nustatytas – 1,98 promilių girtumas), pastūmė nukentėjusįjį – savo sugyventinį N. D., dėl ko jis griuvo ir galvos sritimi atsitrenkė į spintą, tokiu būdu nukentėjusiajam N. D. sukėlė fizinį skausmą ir dėl kaktos dešinės pusės odos nubrozdinimo nežymiai sutrikdė jo sveikatą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 487/2026(1)). Šiais veiksmais D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas kaltinamajai D. A. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, šeimos nariui. Pareikštas civilinis ieškinys, žala neatlyginta.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastarosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai patvirtina byloje esantys alkotesterio kvitas, kuriame matyti, kad kaltinamajai D. A. 2026 m. vasario 7 d. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 91-92). Alkoholio vartojimo fakto ir jo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neneigė ir pati kaltinamoji D. A.. Be to, paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo kartu su nukentėjusiuoju N. D. (t. 2, b. l. 74-79).

Vertinant D. A. asmenybę, nustatyta, jog ji yra darbingo amžiaus, tačiau nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad praeityje teista ir traukta baudžiamojon atsakomybėn, paskutinį kartą už nusikalstamos veikos prieš vaiką padarymą (BK 163 straipsnis) (nuosprendis voke ant 2 t. galinio viršelio). Per penkerius metus daug kartų bausta administracine tvarka daugiausia už važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas, baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 100-106).

Taip pat byloje pateikti duomenys apie D. A. psichiatrinį gydymą, įskaitą: gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nustatyta diagnozė: F 10.4 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru (t. 1, b. l. 32).

Išdėstytos ir anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorų siūlomą bausmę – susijusią su laisvės suvaržymu. Teismo vertinimu, D. A. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo, nebuvo nepriekaištingas, ji linkusi elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Šią naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jau žinodama apie jos atžvilgiu vykdomą teismo nuosprendį, o tai neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo, kad asmuo savo elgesio nevertina kritiškai (dvi nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, pažeista asmens sveikata). Dėl to daroma išvada, kad bausmės tikslai nebus pasiekti asmeniui paskyrus švelnesnes bausmes. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti D. A. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant – 9 mėnesius.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji D. A. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Nustatyta, kad kaltinamoji yra teista, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 163 straipsnį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 4, 5 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį), taip pat vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamosios D. A. atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs ir vykdytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendis, nagrinėjamą veiką ji padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl, kai nustatoma, kad asmuo naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismai bausmes turi bendrinti vadovaudamiesi BK 64 straipsnio taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas bendrina vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, atsižvelgdamas šiame nuosprendyje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendyje nurodytas aplinkybes.

BK 64 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis yra didesnė, t. y. 2 metų laisvės atėmimo bausmė, tai vadovaujantis minėtomis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, prie neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 4 mėnesius laisvės atėmimo ir paskiriant galutinę subendrintą 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu. Teismas mano, jog kaltinamajai paskyrus subendrintą bausmę ir vertinant abejais teismo nuosprendžiais jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį (pavojingumą bei aplinkybes (smurtinio pobūdžio veikos, vienu atveju padarytas apysunkis nusikaltimas, šiuo atveju nesunkus, t. y. nestebima pavojingumo didėjimo tendencija, skirtingi nukentėjusieji, veikos įtakotos alkoholio vartojimo, pasirinkto gyvenimo būdo ir kt.), gali būti sprendžiamas paskirtos subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo klausimas.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Kaip minėta anksčiau, kaltinamoji yra teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn), yra prižiūrima Probacijos tarnybos specialistų. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje nėra duomenų apie Institucijos teikimus, kad D. A. laiku ir tinkamai nevykdo nustatytų probacijos sąlygų.

Teismas neturi duomenų, kad yra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamosios D. A. atžvilgiu, taip pat pastaroji teismo posėdžio metu apgailestavo dėl savo elgesio, įvardino problemas, teigė, kad šiuo metu yra pakeista gyvenamoji vieta, santykiai su nukentėjusiuoju yra nutrūkę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio metu nukentėjo jos sugyventinis, kuris kartu vartojo alkoholinius gėrimus bei yra anksčiau pripažintas kaltu už smurto naudojimą prieš D. A. (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, bylos Nr. e1-3756-859/2025).

Teismo vertinimu, kaltinamajai D. A. galima dar kartą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo nuomone, tam, kad būtų pasiekti realūs kaltinamosios elgesio bei mąstymo (gyvenimo būdo) pokyčiai, reikalingas ilgalaikis specialistų darbas bei pilnas probacijos programų išklausymas. Šiuo metu dar yra tikslinga D. A. suteikti galimybę savo elgesiu įrodyti, jog yra verta teismo pasitikėjimo. Teismas suteiks dar vieną šansą D. A. pakeisti savo elgesį bei mąstymą (gyvenimo būdą), neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos gyvenimo pokyčių siekti specialistams prižiūrint ir koreguojant kaltinamosios elgesį.

Pabrėžtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens pasiuntimą į pataisos įstaigą teismo paskirtos bausmės atlikimui.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatomis, nustatomas 3 metų paskirtos subendrintos 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytą:

pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžiu D. A. taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Teismo vertinimu, atidėjus subendrintos galutinės bausmės vykdymą, taip pat tikslinga D. A. paskirti tokio pačio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę. Jei šio nuosprendžio įsiteisėjimo metu D. A. jau bus sudalyvavusi smurtinį elgesį keičiančiose programose pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendį, laikyti, kad ji įvykdė šią pareigą.

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, atidedant bausmės vykdymą, teismas gali skirti BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemonės. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. A. turi alkoholio vartojimo problemų, kurias tinkamai spręsti gali padėti dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Teismo vertinimu, atidėjus subendrintos galutinės bausmės vykdymą, tikslinga D. A. paskirti tokio pačio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad BK 72⁵ straipsnyje numatytos programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų. Jos orientuotos į edukacines priemones, kuriomis siekiama mažinti alkoholio, narkotikų ir kitų priklausomybių daromą žalą asmenims, suteikti jiems informaciją, paskatinti įvertinti savo būklę ir savanoriškai pradėti gydymą. Manytina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui, o tuo pačiu turėtų ir prevencinį bei auklėjamąjį poveikį. Kaltinamajai D. A. kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant 1 (vienerių) metų terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 120,21 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas N. D., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo gydymo paslaugų apskaitos išrašas. Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas (t. 1, b. l. 37-42). Teismas vertina, kad Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Valstybinei ligonių kasai 120,21 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamosios D. A.. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiuo atveju šioje byloje tenkintinas ir civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prašymas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai D. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (Asmens tapatybės pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ID kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 119-121) – paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, esantis voke (t. 1, b. l. 143) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. A. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti bausmes, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo ir paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatomis, nustatomas 3 (trejų) metų paskirtos 2 (dvejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytos pareigos: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti D. A. baudžiamojo poveikio priemonę – sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 8 (aštuonių) mėnesių terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (jei šio nuosprendžio įsiteisėjimo metu D. A. jau bus įvykdžiusi šią baudžiamojo poveikio priemonę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendį, laikyti, kad ji įvykdė šią baudžiamojo poveikio priemonę).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti D. A. baudžiamojo poveikio priemonę – sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant 1 (vienerių) metų terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. A. paskirtas kardomąsias priemone – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (Asmens tapatybės pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ID kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Valstybinės teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš D. A. 120,21 Eur (šimto dvidešimt eurų ir dvidešimt vieno euro centų) turtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, esantis voke – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajai, kad: 1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos; 2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Jeigu nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.