Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Administracinio nusižengimo bylaNr. A-1086-1201/2026 (S)Teisminio proceso Nr. 4-52-3-15229-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 8.12

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė,sekretoriaujant Dominykai Švedkovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š. (A. Š.),teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini).“ direktoriumi, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.Teismasnustatė:A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas, žinodamas, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, nuo 2025 m. birželio 17 d. iki 2025 m. liepos 21 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su žemesnės eilės nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI; pareiškėja) kreditoriais. Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančių AB „Swedbank“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta: 2025 m. birželio 17 d. 1 100 Eur – gavėjas A. Š.;2025 m. birželio 23 d. 1 550 Eur – gavėjas A. Š.;2025 m. liepos 7 d. 1 010,10 Eur – gavėja A. A.;2025 m. liepos 7 d. 910 Eur – gavėja Ž. S.;2025 m. liepos 7 d. 370 Eur – gavėjas A. Š.;2025 m. liepos 14 d. 332,93 Eur – gavėja UAB „SME Capital 3“;2025 m. liepos 21 d. 549,10 Eur – gavėja ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.Tokiais veiksmais A. Š. pažeidė VMI interesus, nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis, 2025 m. birželio 26 d. mokestinė nepriemoka buvo 31 539,17 Eur (iš jų – 9 298 Eur pelno mokestis ir 1 058,23 Eur delspinigiai bei 8 031,52 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) ir 4,32 Eur delspinigiai). Pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2024 m. rugsėjo 17 d., PVM – nuo 2020 m. liepos 21 d. Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ AB „Swedbank“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų nustatyta, kad buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais (nurodyti 7 mokėjimai). A. Š. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems kreditoriams, o ne VMI, dėl tokių jo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Išdėstytos aplinkybės, VMI vertinimu, patvirtina, kad A. Š., žinodamas bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad ji neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI, prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. VMI prašo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį paskirti A. Š. 2 200 Eur dydžio baudą.Iš Mokestinės nepriemokos balansų matyti, kad: 1) 2025 m. birželio 17 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę prievolę sudarė 31 535,72 Eur; 2) 2025 m. birželio 23 d., liepos 17 d., 14 d., 21 d. duomenimis – 19 707,79 Eur; 2026 m. birželio 26 d. duomenimis – 31 539,17 Eur. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad išrašas yra atsiskaitomosios banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. kovo 4 d., balansas laikotarpio pabaigoje – 0,00 Eur. Iš šios sąskaitos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint mokestinę nepriemoką, 2025 m. birželio 17 d. yra atliktas 1 100 Eur mokėjimas A. Š..Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad išrašas yra atsiskaitomosios banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. kovo 4 d., balansas laikotarpio pabaigoje – -65,12 Eur. Dalis didesnių mokėjimų, atliktų iš šios sąskaitos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint mokestinę nepriemoką, yra: 2025 m. birželio 23 d. 1 550 Eur gavėjas A. Š.; 2025 m. liepos 7 d. 1 010,10 Eur gavėja A. A.; 2025 m. liepos 7 d. 910 Eur gavėja Ž. S.; 2025 m. liepos 7 d. 370 Eur gavėjas A. Š.; 2025 m. liepos 14 d. 332,93 Eur gavėja UAB „SME Capital 3“; 2025 m. liepos 21 d. 549,10 Eur gavėja ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.2026 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašoma atmesti VMI pareiškimą ir atsisakyti iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. Š.; tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų iškelti administracinio nusižengimo bylą, skirti švelnesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą – įspėjimą.Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad šioje byloje neginčijama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. susidūrė su finansiniais sunkumais ir turėjo mokestinę nepriemoką, tačiau vien mokestinės nepriemokos egzistavimas ir atskirų mokėjimų kitiems kreditoriams atlikimas savaime nepatvirtina ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo. Turi būti nustatyta visa administracinio nusižengimo sudėtis, taip pat konkretaus asmens kaltė, todėl šioje byloje būtina kiekvieno ginčijamo mokėjimo momentu individualiai nustatyti bendrovės disponuojamas lėšas, pareikštų ir mokėtinų reikalavimų apimtį, konkretaus mokėjimo teisinį ir ekonominį pagrindą bei A. Š. subjektyvų santykį su VMI interesais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai sunkumai buvo susiję su nepalankiomis verslo aplinkybėmis ir laikinais likvidumo sunkumais. A. Š., būdamas bendrovės vadovas, siekė ne pasisavinti ar asmeninėms reikmėms nukreipti bendrovės lėšas, bet išlaikyti veiklą, darbuotojus, paslaugų teikimą ir galimybę ateityje generuoti pajamas. Dalis mokėjimų buvo susiję su realiomis paslaugomis ir verslo turto finansavimo santykiais. Pavyzdžiui, papildomai pateikta A. A. sąskaita faktūra patvirtina 52,5 val. makiažo paslaugų už 1 010,10 Eur, o Ž. S. sąskaita – 910 Eur už 2025 m. birželio mėn. administracinę ir aptarnavimo veiklą. UAB „SME Capital 3“ dokumentas patvirtina, kad 332,93 Eur mokėjimas buvo susijęs su bendrovės naudojamo automobilio „Mercedes-Benz E Coupe“ finansavimo santykiais pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi šių mokėjimų ekonominė paskirtis buvo susijusi su bendrovės veikla, o ne su lėšų perdavimu tretiesiems asmenims asmeninės naudos suteikimo tikslu. A. Š. neatliko jokių tyčinių veiksmų, kad nesumokėti nepriemokos VMI. Visi VMI pareiškime nurodyti mokėjimai buvo atlikti išimtinai, kad bendrovė tęstų veiklos vykdymą, darbuotojai liktų dirbti, kad būtų uždirbamos pajamos atsiskaitymui su biudžetu, kas nelaikytina CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimu. 2026 m. birželio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į VMI dėl taikos sutarties/mokėjimų grafiko sudarymo civilinėje byloje Nr. B2-2406-653/2026. Šis veiksmas rodo siekį spręsti mokestinę skolą teisėtais ir geranoriškais būdais, o ne išvengti prievolės. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta administracinio nusižengimo objektyvioji pusė, nes nebuvo atlikti atsiskaitymai, suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui. Taip pat nėra nustatyta ir subjektyvioji pusė – tyčia pažeisti valstybės kaip kreditoriaus interesus, todėl administracinė teisena turi būti nutraukta nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių.Rašytiniuose paaiškinimuose taip pat pažymima, kad A. Š. paaiškino visas jam žinomas aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, duomenų apie ankstesnius baustumus nėra. Jeigu teismas konstatuotų, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, A. Š. stengėsi išlaikyti verslą, o ne sąmoningai pažeisti VMI interesus, mokėjimų dalį patvirtina realios paslaugų, administravimo ir verslo turto finansavimo sąskaitos, bendrovė vėliau ėmėsi veiksmų mokestinei nepriemokai spręsti, įskaitant kreipimąsi dėl taikos sutarties/mokėjimų grafiko. A. Š. dėl savo sunkios turtinės/finansinės padėties negalėtų sumokėti 2 200 Eur dydžio baudos. Jo mėnesio pajamos šiuo metu tesiekia kelis šimtus eurų, iš kurių jis turi patenkinti savo būtiniausius poreikius, nusipirkti vaistų, rūbų, maisto, higienos reikmenų, dengti gyvenamojo būsto komunalinius mokesčius ir kt. Tokio dydžio baudos skyrimas pirmą kartą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pažeistų teisingumo, teisėtumo, sąžiningumo principus. Administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. Š. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje – įspėjimą.Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. parodė, kad nuo 2019 m. yra bendrovės vadovas. Bendrovė verčiasi „online“ mokymais. Niekada nevengė mokestinės atsakomybės, neturėjo minties nemokėti mokestinės nepriemokos. Apie mokestinę nepriemoką jam buvo žinoma nuo 2025 m. spalio mėn., kai gavo laišką iš VMI, kad VMI pradeda išieškojimą iš banko sąskaitų. Tuo metu mokestinė nepriemoka buvo, berods, 23 000 Eur. Kad mokestinė nepriemoka yra susidariusi nuo 2020 m., nežinojo. Jau 2024 m. bendrovė turėjo finansinių sunkumų. Jie prasidėjo 2024 m. pirmą pusmetį. Su VMI buvo sudaręs paskolos sutartį, 2024 m. buvo likę dar keli mokėjimai. Kadangi verslo apimtys dėl rinkos krizės stipriai sumažėjo, pinigų srautai sumažėjo, turėjo atsiskaityti su darbuotojais, kurie teikia bendrovei paslaugas, kad bendrovė gyvuotų. Iš bendrovės banko sąskaitos mokėjimus atliko jis pats. Mokėjimai jam buvo atlikti kaip darbo užmokestis, nes nebuvo sau seniai jo pervedęs. Tai nebuvo užregistruota kaip darbo užmokesčio dalis, nes nebuvo lėšų sumokėti buhalteriams, dėl to jie sustabdė apskaitą. Apskaita nebuvo vedama. „Sodrai“ buvo skola, jie buvo nušalinę jį nuo oficialių direktoriaus pareigų. Atlikdamas mokėjimus žinojo, kad yra skolingas valstybei. Tuo metu, kai sau išmokėjo pinigus kaip darbo užmokestį, neturėjo galimybių sumokėti valstybei turimos skolos. A. A. bendrovėje atlieka daug organizacinio darbo, bendrauja su klientais. Mokėjimas jai buvo kaip darbo užmokestis, ji vykdo individualią veiklą ir apmokėjimas buvo atliktas pagal sąskaitą-faktūrą. Ž. S. – taip pat. UAB „SME Capital 3“ įmoka yra lizingo įmoka už automobilį, kuris priklauso bendrovei. Automobilis naudojamas susitikimams, filmavimams. Mokėjimas „Compensa“ yra draudimo įmoka už automobilį. Atlikdamas šiuos mokėjimus neturėjo pinigų, kad sumokėti VMI. Šiuo metu su VMI 2–3 mėnesius bando susitarti, nes VMI nori iškelti bankroto bylą, bet tariasi dėl taikos sutarties, dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Taigi jis neturėjo ketinimų nemokėti, bet turėjo atsiskaityti su žmonėmis, kad bendrovė veiktų, tai yra būtiniausios išlaidos, be šių mokėjimų žmonės negalėtų atlikti savo funkcijų. Nežinojo, kad pirmiausiai pinigai turi būti skirti mokestinei nepriemokai sumokėti. Norėjo išsaugoti bendrovę ir tada tartis su VMI. 2026 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. prašymas (su priedais) pridėti prie administracinio nusižengimo bylos Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-2406-653/2026 (toliau – ir Nutartis) ir ją vertinti kartu su kitais įrodymais, sprendžiant dėl A. Š. kaltės, o subsidiariai – dėl nuobaudos individualizavimo.Prašyme nurodoma, kad dalinis atsiskaitymas su VMI yra faktiškai atliktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. Š. 2026 m. rugpjūčio 20 d. atliko 3 338,13 Eur mokėjimą VMI (AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 324). Dėl likusios mokestinės skolos su VMI pasiektas susitarimas. Nutartimi patvirtinta VMI ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. rugpjūčio 25 d. taikos sutartis. Joje nustatyta, kad po 3 338,13 Eur mokėjimo likusi 13 602,53 Eur skola grąžinama dalimis per 12 mėnesių, nuo 2026 m. rugsėjo 30 d. iki 2027 m. rugpjūčio 31 d., mokant ir taikos sutartyje nustatytas palūkanas bei einamąsias prievoles. Bankroto inicijavimo ginčas išspręstas taikiai. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ją patvirtino bei nutraukė civilinę bylą Nr. B2-2406-653/2026 pagal VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis patvirtina nuoseklius veiksmus, siekiant atsiskaityti su valstybės biudžetu. Nutartis savaime nepakeičia kiekvieno VMI nurodyto ankstesnio mokėjimo teisinio vertinimo ir nepanaikina pareigos atskirai nustatyti visas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sąlygas, tačiau ji yra reikšminga, vertinant visas aplinkybes kartu, ypač A. Š. veiksmų tikslą, jo santykį su VMI interesais ir vėlesnį elgesį. Dalinis skolos padengimas, susitarimas su VMI dėl visos likusios skolos mokėjimo, teismo patvirtinto grafiko prisiėmimas ir bankroto bylos nutraukimas dera su paaiškinimu, kad bendrovės vadovas siekė išsaugoti veikiančią bendrovę tam, kad būtų generuojamos pajamos ir atsiskaitoma su VMI. Jeigu teismas vis dėlto konstatuotų administracinio nusižengimo sudėtį, dalinis atsiskaitymas, likusios skolos sureguliavimas teismo patvirtinta taikos sutartimi ir prisiimti tęstiniai įsipareigojimai taip pat yra svarbūs individualizuojant nuobaudą, vertinant veikos pavojingumą, asmens elgesį po veikos ir taikant teisingumo bei proporcingumo principus.2026 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas VMI prašymas (su priedais) dėl administracinės nuobaudos A. Š. paskyrimo spręsti teismo nuožiūra.Prašyme nurodoma, kad VMI ir bendrovė civilinėje byloje Nr. B2-2406-653/2026 sudarė taikų susitarimą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, kurią patvirtino Vilniaus apygardos teismas. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. rugsėjo 4 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis, 2026 m. rugsėjo 8 d. bendrovė Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neskolinga. Bendrovė skolinga 7 950,52 Eur PVM mokestinės nepriemokos užsienio valstybėms. Atsižvelgiant į tai, VMI nepalaiko pareiškimo reikalavimo dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto baudos vidurkio (2 200 Eur) paskyrimo A. Š..Pirmiausia, teismas pasisako dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir VMI prašymų ir su jais pateiktų dokumentų. Nors šie prašymai teisme gauti po teismo posėdžio, teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinį sprendimą, vis tik, teismo vertinimu, įrodymų tyrimo atnaujinimas ir šių dokumentų ištyrimas teismo posėdžio metu būtų tik formalus veiksmas, dėl kurio užsitęstų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, o nauji reikšmingi duomenys nebūtų gauti. Teismas sprendžia, kad prašymų ir su jais pateiktų dokumentų turinio vertinimas šiuo atveju nepažeis proceso rungtyniškumo principo reikalavimų, nes informacija abiem proceso šalims yra žinoma, jos abi dalyvavimo civilinėje byloje Nr. B2-2406-653/2026 (tiek A. Š., tiek VMI, be kita ko, pateikė teismui tą pačią Nutartį), t. y. nebus siurprizinė, ši informacija yra reikšminga teisingam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, proceso dalyvių pozicija yra aiški, todėl teismas po teismo posėdžio proceso dalyvių pateiktus dokumentus priima ir vertina, priimdamas baigiamąjį procesinį sprendimą.ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl, vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Kaip teisingai nurodoma VMI pareiškime, šis pareigų sąrašas nėra baigtinis, todėl mokesčių mokėtojas privalo vykdyti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumos nustatyta, kad bendrovė jau nuo 2020 m. liepos 21 d. turėjo mokestinę nepriemoką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui neabejotinai buvo žinoma apie tai, kad bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais ir yra skolinga VMI. Jis teisme pripažino, kad jau 2024 m. pirmą pusmetį bendrovė turėjo finansinių sunkumų, su VMI buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Kaip matyti iš A. Š. rašytinių paaiškinimų, jis neginčija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2025 m. susidūrė su finansiniais sunkumais ir turėjo mokestinę nepriemoką, kaip nurodė teisme, nebuvo lėšų sumokėti buhalteriams, dėl to jie sustabdė buhalterinės apskaitos tvarkymą, buvo skola „Sodrai“, jis buvo nušalintas nuo oficialių direktoriaus pareigų. Nepaisant to, 2025 m. birželio–liepos mėn., mokestinei nepriemokai VMI viršijant 30 000 Eur, o vėliau esant apie 20 000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmenybės teisę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad visi bendrovės vadovui suformuluotame kaltinime nurodyti mokėjimai buvo įvykdyti jau po mokestinės nepriemokos susidarymo, kas neabejotinai patvirtina, kad A. Š. žinojo realią bendrovės finansinę padėtį. Jis teismui patvirtino, kad visus nurodytus mokėjimus iš bendrovės banko sąskaitos atliko pats, o jų atlikimo metu bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su VMI. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. birželio 17 d., esant 31 535,72 Eur mokestinei nepriemokai, A. Š. pervedė 1 100 Eur sumą; 2025 m. birželio 23 d., esant 19 707,79 Eur mokestinei nepriemokai, A. Š. pervedė 1 550 Eur sumą; 2025 m. liepos 7 d., esant 19 707,79 Eur mokestinei nepriemokai, A. A. pervedė 1 010,10 Eur sumą; 2025 m. liepos 7 d., esant 19 707,79 Eur mokestinei nepriemokai, Ž. S. pervedė 910 Eur sumą; 2025 m. liepos 7 d., esant 19 707,79 Eur mokestinei nepriemokai, A. Š. pervedė 370 Eur sumą; 2025 m. liepos 14 d., esant 19 707,79 Eur mokestinei nepriemokai, UAB „SME Capital 3“ pervedė 332,93 Eur sumą; 2025 m. liepos 21 d., esant 19 707,79 Eur mokestinei nepriemokai, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pervedė 549,10 Eur sumą. Taigi žemesnės eilės kreditoriams iš viso buvo pervesta 5 822,13 Eur, vietoje to, kad ši suma būtų skirta skolos valstybės biudžetui padengimui. A. Š. žinojo, kad bendrovė tuo laikotarpiu neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, tačiau atliko aukščiau minėtus mokėjimus iš bendrovės banko sąskaitos, taip pažeisdamas VMI kaip kreditorės teises. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad A. Š. veikė tyčia.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtinybę pažeisti įstatymų leidėjo įtvirtintą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą motyvavo tuo, jog bendrovė siekė išsaugoti veiklos tęstinumą. Vis tik įstatymų leidėjas nenumatė jokių išimčių, leidžiančių nesilaikyti atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, todėl teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti ūkinio subjekto veiklą. Į objektyvias mokėjimų eiliškumo pažeidimo priežastis paprastai atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad A. Š., būdamas bendrovės vadovas, žinodamas, jog jo vadovaujama bendrovė turi mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui ir kad turimų lėšų nepakaks atsiskaityti su visais kreditoriais, bendrovei į banko sąskaitą gaunant tam tikras įplaukas, kurias buvo galima panaudoti turimam įsiskolinimui mažinti, vykdė atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Bendrovės patiriamus finansinius sunkumus vadovas rinkosi spręsti ne teisinėmis priemonėmis (kaip tai yra padaryta šiuo metu), o savavališkai spręsdamas, kuriems kreditoriams kokius įsipareigojimus vykdyti, taip pažeidžiant įstatyme nustatytą tvarką. Taigi tokiais savo veiksmais A. Š. pažeidė savo kreditoriaus VMI interesus ir jo padaryta veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vis tik ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka. Administracinis nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Kita vertus, nenustatyta, kad A. Š. piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, jis rodė iniciatyvą su VMI sudaryti taikų susitarimą civilinėje byloje pagal VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir padengti VMI susidariusį įsiskolinimą. A. Š. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Už analogiškus administracinius nusižengimus 5 metų laikotarpiu jis nebaustas. Asmuo dirba, turi sugyventinę, nepilnametį vaiką, kaip pats nurodė, jo vadovaujamai bendrovei susiduriant su finansiniais sunkumais, jo kaip vadovo pajamos, gaunamos iš darbo užmokesčio, smarkiai sumažėjo (tesiekia kelis šimtus eurų per mėnesį). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad jis yra suinteresuotas tinkamai vykdyti jam kaip bendrovės vadovui tenkančias pareigas – šiuo metu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VMI yra sudaryta teismo patvirtinta taikos sutartis, kuria, be kita ko, yra išspręstas ir turimos skolos biudžetui padengimo klausimas (sudarytas mokėjimo grafikas; 3 338,13 Eur mokėjimas jau yra atliktas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui nėra skolinga, VMI savo pareiškimo reikalavimo dėl 2 200 Eur dydžio baudos A. Š. paskyrimo nebepalaiko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskiriant A. Š. švelnesnę negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.