Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK ar darbo ginčų komisija) 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimais darbo bylose Nr. APS-103-21528/2025, Nr. APS-103-21522/2025 ir Nr. APS-103-21527/2025 atmetė ieškovių IES1, IES2 ir IES3 (toliau kartu vadinamos ieškovėmis, o kiekviena atskirai – ieškove) prašymus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Humana LT“ (toliau – ir bendrovė ar atsakovė, ar darbdavys) dėl atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą bei neturtinės žalos priteisimo.Nesutikdamos su DGK sprendimais, ieškovės IES1, IES2 ir IES3 per atstovę kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB „Humana LT“, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ieškovės IES1 ir atsakovės UAB „Humana“ 2012 m. balandžio 25 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 1895 nutraukimą DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir negrąžinti ieškovės IES1 į darbą; 2) priteisti ieškovės IES3 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti ieškovės IES1 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; 4) priteisti ieškovės IES1 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) pripažinti neteisėtu ieškovės IES2 ir atsakovės UAB „Humana“ 2016 m. lapkričio 8 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 3282 nutraukimą DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir negrąžinti ieškovės IES2 į darbą; 6) priteisti ieškovės IES2 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 7) priteisti ieškovės IES2 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; 8) priteisti ieškovės IES2 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 9) pripažinti neteisėtu ieškovės IES3 ir atsakovės UAB „Humana“ 2012 m. balandžio 10 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 1878 nutraukimą DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir negrąžinti ieškovės IES3 į darbą; 10) priteisti ieškovės IES3 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 11) priteisti ieškovės IES3 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; 12) priteisti ieškovės IES3 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 13) priteisti iš atsakovės UAB „Humana“ ieškovių IES1, IES2, IES3 patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog ieškovės iki jų atleidimo iš darbo, t. y. 2025 m. rugpjūčio 11 d., dirbo rūšiuotojų pareigose. Ieškovių, kaip rūšiuotojų, darbo funkcijos apėmė lengvus, pasikartojančius ir standartizuotus veiksmus, skirtus dėvėtų drabužių ir tekstilės gaminių atrinkimui bei jų paskirstymui pagal nustatytus kriterijus. Ieškovių darbo funkcijos nereikalavo didelių fizinių pastangų. UAB „Humana“ 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu patvirtintas UAB „Humana“ darbuotojų pareigybių, kurioms privalomas išankstinis ir periodinis profilaktinis sveikatos tikrinimas, sąrašas, kuriuo rūšiuotojo darbo pareigoms nustatyti yra šie profesinės rizikos veiksniai ir darbo pobūdis: augalinės ir gyvulinės kilmės dulkės 13 pr. 2 lent. 1.27.3 p.; kitos pavojingos cheminės medžiagos 13 pr. 2 lent. p. 1.69.; krovinių tvarkymas rankomis 13 pr. 2 lent. 4.2.1 p.; stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai 13 pr. 2 lent. 4.2.2 p.; darbo poza 13 pr. 2 lent. 4.2.3 p. Ieškovė IES1 2025 m. liepos 15 d. siuntimu Nr. 195 buvo siunčiama neeiliniam sveikatos patikrinimui nurodant priežastį, kad nuo 2025 m. balandžio 10 d. iki 2025 m. gegužės 9 d. buvo laikinai nedarbinga. Ieškovei IES1 praėjus šį neeilinį sveikatos patikrinimą 2025 m. rugpjūčio 8 d. konstatuota, kad ji dirbti gali, bet ribotai ir rekomenduota riboti sunkių krovinių kėlimą (>10 kg), pasikartojančius rankų judesius, įtampą; laikytis darbo – poilsio režimo; dirbti triukšme tik su klausos asmeninės apsaugos priemone (toliau – AAP). Ieškovė IES2 2025 m. rugpjūčio 4 d. siuntimu Nr. 213 buvo siunčiama neeiliniam sveikatos patikrinimui nurodant priežastį, kad jai nustatytas darbingumo lygis 55 proc. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad ji negali dirbti keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris yra didesnis nei 10 kg; dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais. Ieškovei IES2, 2025 m. rugpjūčio 8 d. atlikus sveikatos patikrinimą, konstatuota, kad ji dirbti gali, bet ribotai, rekomenduota vadovautis Netekto darbingumo nustatymo tarnybos (toliau - NDNT) apribojimais; riboti sunkių krovinių kėlimą >10 kg; priverstinius liemens palenkimus; pasikartojančius rankų judesius; įtampą; darbą nepalankios šiluminės aplinkos sąlygomis; triukšme dirbti su klausos AAP.Ieškovė IES3 2025 m. liepos 22 d. siuntimu Nr. 202 buvo siunčiama neeiliniam sveikatos patikrinimui nurodant priežastį, kad nuo 2025 m. birželio 2 d. iki 2025 m. liepos 2 d. ji buvo laikinai nedarbinga. Ieškovei IES3 praėjus šį neeilinį sveikatos patikrinimą 2025 m. rugpjūčio 8 d. konstatuota, kad ji dirbti gali, bet ribotai ir rekomenduota riboti sunkių krovinių kėlimą (>10 kg); priverstinius liemens palenkimus; nuolatos pasikartojančių rankų judesius; įtampą; laikytis darbo ir poilsio režimo. Atsižvelgiant į gydytojo išvadas, UAB „Humana“ Grupės teisės ir bendrųjų reikalų direktorė DIR1 priėmė 2025 m. rugpjūčio 11 d. įsakymus dėl darbo sutarčių nutraukimo, pagal kuriuos darbo sutartys, sudarytos su ieškovėmis buvo nutrauktos DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Nutrūkus darbo santykiams su atsakove, ieškovės sveikatos priežiūros įstaigose praėjo gydytojų sveikatos komisijas, kurios buvo sudarytos iš daugelio gydytojų specialistų. Ieškovėms buvo atlikti nurodyti tyrimai, po kurių ieškovių medicininėse knygelėse gydytojai nurodė: 1) 2025 m. rugsėjo 9 d. ieškovei IES1 VĮ Centro poliklinikos Darbo medicinos klinikos gydytoja GYD1 įrašė: rūšiuotoja nurodytų kenksmingų veiksnių poveikyje dirbti gali ir papildomai gydytoja nurodė rekomendaciją – ribotai: negali kilnoti rankomis > 10 kg; 2) 2025 m. spalio 1 d. ieškovei IES2 VĮ Centro poliklinikos gydytoja GYD2 įrašė: dirbti gali ir gydytojos rekomendacija, ką reikėtų riboti: vengti dirbti triukšme >80 dB, kai šiluminė aplinka neatitinka norminių verčių; kelti ne daugiau kaip 10 kg; nedirbti darbo, susijusio su nuolatiniais priverstiniais liemens palenkimais; 3) 2025 m. spalio 6 d. ieškovei IES3 VĮ Karoliniškių poliklinikos gydytoja GYD3 įrašė: „nurodytų rizikos veiksnių poveikyje dirbti gali“, papildomai gydytoja nurodė, kad „Apribojimai nebetaikomi“. Ieškovė IES3 teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2025 m. birželio 2 d. – 2025 m. liepos 2 d. turėjo nedarbingumą dėl profilaktinės reabilitacijos. Nurodė, jog dirbo rūšiavime, kur turi darbo vietą, robotas atvažiuodavo ir į bunkerį įmesdavo rūbus, ji juos turėjo išimti ir išrūšiuoti. Rūbus surišdavo į ryšulėlį ir turėjo mesti į konteinerį. Ryšulėlis sverdavo apie 3-5 kg. Po 2025 m. sausio mėn. naujų diagnozių jai nebuvo nustatyta. Birželio mėnesį buvo pas klinikinį neurologą, šis jai nieko nenustatė. Rugpjūčio mėnesį jokie tyrimai nebuvo atlikti. Daugiau nei 10 kg darbe nekilnojo. Maišus, kurie svėrė apie 45 kg, išnešdavo vaikinai. Ieškovė IES1 teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad darbas nesunkus, bet blogos sąlygos, trūko konteinerių. Rūbus teko dėti į maišus ir tai trukdė darbui, prašė pagerinti darbo sąlygas. Patvirtino, jog nuo 2025 m. balandžio10 d. iki gegužės 9 d. jai buvo paskirta reabilitacija, mankšta dėl peties skausmo, nežino, dėl ko kilo problema. Patvirtino, kad netenka kilnoti maišų, sveriančių daugiau nei 10 kg. Paaiškino, kad per dieną perrūšiuodavo 800-900 kg rūbų. Ieškovė IES2 teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad turi neįgalumą, 3 grupę. Po turėto nedarbingumo, ji buvo pasiųsta neeiliniam sveikatos patikrinimui. Paaiškino, jog nedarbingumą turėjo dėl kosulio, gėrė antibiotikus, sugrįžus į darbą paūmėjo sveikatos problemos, susirgo bronchitu, todėl vėl teko turėti nedarbingumą. Neįgalumas jai nustatytas dėl onkologinės ligos nuo 2016 m. Nuo 2024 m. jai naujų diagnozių nebuvo nustatyta. Darbas jai buvo viskas – reikėjo bendravimo, nes šeimoje išgyveno dvi netektis. Ieškovių atstovė advokatė Eleonora Maciejevska teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad vadovaujantis Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – Privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas), 13 priedo 2 lentelės 1.27.3, 1.69, 4.2.1 – 4.2.3 p., t. y. augalinės ir gyvulinės kilmės dulkės, kitos pavojingos cheminės medžiagos, krovinių tvarkymas rankomis, stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai, darbo poza, ieškovių darbo pareigoms nustatyti rizikos veiksniai. Šio ginčo atveju akivaizdu, kad bendrovė, neturėdama valios atleisti ieškovių iš pareigų, turėjo pareigą tą padaryti, kadangi darbuotojų sveikatos būklė neleidžia joms vykdyti rūšiuotojų darbo funkcijų, kadangi darbas yra neatsiejamas nuo įvardytų kenksmingų faktorių. Pažymėjo, kad darbdavys siekė sudaryti ieškovėms sąlygas likti dirbti, tačiau eliminuoti darbo funkcijų vykdymo esant minėtiems rizikos faktoriams, užimant rūšiuotojo pareigas, yra neįmanoma, todėl ieškovės buvo atleistos iš pareigų dėl sveikatos būklės. Pagal profesinės rizikos vertinimo rezultatus darbuotojų darbo vietose yra nurodyti konkretūs profesinės rizikos veiksniai, kurių poveikyje ieškovės dirbti negali pagal jų sveikatos duomenis. Atitinkamai, atsakovė vertino galimybę perkelti darbuotojas į kitas darbo vietas, tačiau pažymėjo tai, kad galimose darbo pozicijose – parduotuvėse – darbuotojų darbo vietose įvertinta profesinė rizika ir nustatyti rizikos veiksniais yra identiški, kaip ir ieškovių darbo vietose. Pažymėjo, kad profesinės rizikos vertinimą darbo vietose atlieka kvalifikuoti specialistai, įvertindami ir darbines operacijas toje darbo vietoje. Darbuotojų sveikatos patikras taip pat atlieka kvalifikuoti medicinos specialistai, kurie vertina darbuotojo galimybes dirbti konkrečių rizikos veiksnių poveikyje. Vadinasi, tiek profesinės rizikos veiksniai įvertinami ir nustatomi, tiek darbuotojų galimybė dirbti atitinkamų profesinės rizikos veiksnių poveikyje nustatoma kvalifikuotų atitinkamos srities specialistų. Esant medicininei išvadai, kad darbuotojas negali dirbti tam tikroje darbo vietoje dėl to, kad toje darbo vietoje esantys profesinės rizikos veiksniai kenkia darbuotojo sveikatai ir, medicinos specialistui įvertinus, kad konkretaus darbuotojo sveikatos būklė jam neleidžia dirbti atitinkamų profesinės rizikos veiksnių poveikyje, darbdavys neturi kito teisinio pasirinkimo, kaip tik nesant galimybės perkelti darbuotoją į kitą darbą (šiuo atveju tokios galimybes nebuvo, kadangi galimose pasiūlyti pozicijose nustatyti tokie patys profesinės rizikos veiksniai), nutraukti darbo santykius nesant šalių valios DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu teisiniu pagrindu. Taigi, darbuotojo sveikatos būklė turi tenkinti reikalavimus darbo funkcijoms pagal darbo sutartį atlikti, t. y. darbuotojas turi būti ne tik pasiruošęs kokybiškai dirbti tą darbą, dėl kurio atlikimo buvo sulygta su darbdaviu darbo sutartimi, bet taip pat ir atliekamas darbas darbuotojui turi būti saugus, nekenkiantis jo sveikatai ir nekeliantis pavojingų rizikos veiksnių, ko šiuo atveju darbdavys negalėjo užtikrinti ieškovėms einant rūšiuotojų pareigas. Pažymėjo, kad aplinkybė jog ieškovės buvo atleistos ne po penkių darbo dienų po to, kai buvo sužinota apie ieškovių sveikatos būklę, o po trijų, nelemia atleidimo neteisėtumo, kadangi DK 60 straipsnio 2 dalis nustato laikotarpį, per kurį turi būti priimtas sprendimas, t. y. per penkias darbo dienas. Ieškovės ginčo byloje neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio, kaltės), todėl neturtinė žala apskritai neturėtų būti priteisiama. Atsakovės atstovė DIR1 teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog darbdavys analizuoja darbuotojų saugos darbo sąlygas ir nedarbingumus. Sveikatos priežiūros specialistė pasiūlė surasti įstaigą, kuri turėtų gydytoją, atliekantį darbo medicinos gydytojo paslaugas, kad sumažintų profesinių ligų riziką. Darbo medicinos gydytojų nėra daug. Pasirinktas „Sveikatos ratas“. Darbdavys stebi ilgalaikius nedarbingumus, konsultuojasi su gydytoja ir atliekami neeiliniai sveikatos patikrinimai. Teigia, jog darbuotojos gali dirbti prie rizikos veiksnių, tačiau tuomet darbdavys privalo imtis papildomų veiksmų. Dabar jau yra mankštos, masažai, atleidimo metu to nebuvo. Ergonominio vertinimo išvadų rekomendacijos nuolat keičiasi. 60 laipsnių pasilenkimas yra kritinė riba. Prie esamų ribinių faktorių ieškovės dirbti negali. Rizikos veiksniams mažinti darbo medicinos gydytoja atvyksta pora kartų per mėnesį. Atsakovės bendrovė turi sveikatos specialistę.Atsakovės atstovas advokatas Vilius Mačiulaitis teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad rizikos veiksniai yra ne apie negalėjimą. Tai reiškia, jog darbuotojai, jei dirbtų tokiose pats sąlygose, jų sveikata ir toliau blogėtų. Medicininės išvados yra galiojančios ir jos nenuginčytos. Liudytoja LIU1 teismo posėdyje parodė, kad ji yra UAB „Sveikatos ratas“ dirbanti darbo medicinos gydytoja. Šioje klinikoje dirba 11 metų. Prieš tai 15 metų dirbo Darbo inspekcijoje su darbo ligomis. Paaiškino, kad prieš atlikdama darbuotojo sveikatos patikrinimą, ji susipažįsta su anamneze, išsiaiškina darbuotojo nusiskundimus, sveikatos problemas ir atlieka profesinės rizikos vertinimą. Jei trūksta duomenų, darbuotojas gali būti siunčiamas kitų specialistų konsultacijai, jei duomenų užtenka, ji priima išvadą. Prieš atlikdama neeilinį darbuotojo sveikatos patikrinimą, ji atlieka namų darbus, iš anksto susirinkdama dokumentaciją, o po to patikslina aplinkybes kontakto metu, ar yra nusiskundimų. Patikrinimas gali užtrukti nuo 10 iki 30 min. Paaiškino, kad profilaktinių patikrinimų tikslas yra įvertinti, ar darbuotojas gali dirbti bei pažeidimų poveikį sveikatai. Tai įvertinus, nustatomi apribojimai. Šiuo atveju 2025 m. balandžio mėn. buvo atnaujinti profesinės rizikos vertinimo duomenys. Besikartojančius rankų judesius kaip rizikos veiksnį gali patirti bet kuris darbuotojas, net neturintis sveikatos sutrikimų. Jai žinoma, kad atsakovės darbuotojai aukodavo savo pertraukėles dėl to, kad nuo padaryto darbo kiekio priklauso darbo užmokestis. Išvadose nurodyta, kad ieškovės dirbti gali, bet ribotai, kas reiškia, kad darbe negali būti nurodytų rizikos faktorių. Gydytojas priima sprendimą, ar darbuotojas gali, ar negali dirbti su apribojimais. Tačiau sprendimą dėl atleidimo iš darbo priima darbdavys. Tai reiškia, kad su apribojimais gali dirbti, bet turi būti panaikinamos rizikos. Pasikartojantys rankų judesiai yra rizikos veiksnys, su kuriuo dirbti negalima. Anamnezė ir visi įrašai yra matomi e-sveikatoje. Diagnozės įkeliamos į patikrinimo formą iš e-sveikatos. Diagnozės būna diagnozuotos kitų specialistų. Šiuo atveju siųsti ieškoves pakartotiniam patikrinimui tikslo nebuvo. Dėl diagnozių aktualumo paaiškino, jei jos nustatytos, jos niekur nedingsta, tik turi tendenciją blogėti ar bent jau nesikeisti. Dėl kitų gydytojų išvadų ji negali teikti paaiškinimų, nes nežino, ar kitiems gydytojams buvo žinomi duomenys apie rizikų dydžius. Esant tokioms rizikoms, išvados duodamos 2 metams. Naujų diagnozių nebuvo poreikio nustatinėti, nes ieškovės niekuo nesiskundė. Atsakovės bendrovėje ji reguliariai su sveikatos apsaugos darbuotoju atlieka patikrinimus, apeina darbuotojus, išklauso jų nuogąstavimus apie darbo sąlygas. Teigia, jog reabilitacijos gali padėti darbuotojams sumažinti sveikatos problemas, bet nepanaikinti, nes ieškovių diagnozės yra dėl lėtinių ligų. Dėl darbo sąlygų ieškovių būklė ir toliau blogėtų.